Alpinariumas – tai kalnų augalais apsodintas žemės plotas, kurio didesnę dalį užima akmenys. Įsirengti alpinariumą kieme gali būti idealus sprendimas, siekiant sukurti subtilaus grožio ir išdėstymo miniatiūrinį kalnų kraštovaizdį kieme. Nelepių ir lengvai prižiūrimų alpinariumo augalų auginimas gali tapti puikia alternatyva, jeigu nepavyksta auginti kitų augalų nepalankiomis sąlygomis. Alpinariumai dažniausiai formuojami ten, kur natūraliai susiformavęs šlaitas, kalva, bet įmanoma įsirengti ir kitose vietose: prie tvoros, paslepiant neišvaizdžias konstrukcijas ar vietas, sudarant užuovėją nuo kelio ar kaimynų. Pritaikant atitinkamą stilių ir savo poreikius, alpinariumą drąsiai galima susikurti ir patiems, todėl pasiūlysime, kaip jį pasidaryti savo kieme nuo nulio.
Alpinariumo augalai
Kalnų augalai išsivystė taip, kad atlaikytų ekstremalias augimo sąlygas: uolėti dirvožemiai, intensyvūs saulės spinduliai, dideli temperatūros svyravimai ir stiprūs vėjai. Dėl kompaktiško augimo kalnų augalai dažnai būna žemi ir/ar panašūs į kilimėlius, todėl gali atlaikyti atšiaurius vėjus ir išsaugoti šilumą. Taip pat, turėdamos plaukuotus arba vaškinius, storus lapus, gėlės apsisaugo nuo vėjo, UV spinduliuotės ir drėgmės praradimo. Jų tvirtos šaknų sistemos padeda įsitvirtinti uolėtame reljefe, o dėl ankstyvo žydėjimo ir trumpos vegetacijos augalai spėja subrandinti sėklas iki atšiaurios žiemos.
Tradiciniame alpinariume panaudojami trijų skirtingų grupių augalai: kilimus formuojantys augalai, daugiametės kalnų gėlės ir svogūninės gėlės. Kompozicija iš visų šių grupių sukurs puikų dizainą alpinariumui, suteiks natūralumo, įvairovės įspūdį, faktūrų ir sluoksnių skirtumus, kas ir yra siekiamybė. Iš esmės, alpinariumą gali paįvairinti daugybė ir kitų rūšių augalų, tokių kaip nykštukiniai spygliuočiai, vienametės gėlės, paparčiai, varpiniai augalai ar net tradicinės gėlės, nes alpinariumo idėjos yra begalinės.
Kiliminiai augalai alpinariumui
Tai tokie augalai, kurie visiškai prigludę prie žemės, šliaužia, užauga neaukšti. Augdami jie suformuoja tankų, minkštą vientisą kilimą, po kuriuo nematyti žemės ploto, o alpinariumuose gali užeiti ir apaugti akmenis. Populiariausi augalai, kurie auginami saulėtoje vietoje yra čiobreliai, acenos, šilokai, darželinė aubretė, puikusis flioksas, alpinė glažutė, šabo gvazdikai arba šiurpiniai gvazdikai, alpinė katpėdė, snapučiai, kalninis laibenis, kai kurios veronikos. Pavėsingoje vietoje ar pusiau pavėsyje kilimus sudaro samanos, vyrskydės, uolaskėlės, žiemės, vaisginos.
Daugiametės alpinariumo gėlės
Kalnų gėlės dažniausiai užauga neaukštos, jos yra nereiklios dirvai ir drėgmei, yra atsparios sausrai. Jos pasižymi ilgu žydėjimu, švelniomis žiedų spalvomis. Saulės apšviestose alpinariumo vietose auga katpėdė, alpinė ir vakarinė aguona, kalninė austėja, ilgalapis akantas, pūkuotoji anksta, didžioji astrancija, alpinė cefaliarija, įvairių rūšių gencijonai, pajūrinė ir kupstinė gvaizdė, bestiebė karlina, šilagėlės, karpatinis ir uolinis katilėlis, pontinis ir šmito kietis, kraujažolės, varpotasis liatris, alpinė liūtpėdė, visžalė rudgrūdėlė ir daugybė kitų. Pavėsį ar dalinį pavėsį mėgstančios gėlės yra eleborai, pavasarinis adonis, raudonoji alūnė, didžialapė bergenija, įvairių rūšių burbuliai, Farero ir alpinis astras, uolinė levizija, raktažolės, kasiopė, auskarėliai.
Svogūninės gėlės alpinariumui
Tai svarbi alpinariumo sudėtinė dalis, nes svogūninės gėlės pražysta labai anksti, todėl alpinariumui suteikia gyvybingumo ir atgaivos po žiemos. Saulėtoje alpinariumovietoje auginamos kalninės ar nykštukinės veislės tokių gėlių, kaip tulpės, narcizai, vilkdalgiai, krokai, scylės, margutės, ciklamenai, liatriai, o pavėsyje – snieguolės, žydrės.
Toliau apžvelgsime skirtingus aplinariumų stilius bei tipus.
Tradicinis, natūralistinis alpinariumas
Tai toks alpinariumas, kai iš akmenų sukuriami sluoksniai, jie dėliojami aukštais, išnaudojant šlaitus sklype. Tarp akmenų auginami kiliminiai, svogūniniai augalai ir daugiametės gėlės, derinant tiek akmenų, tiek augalų temą, spalvas, tekstūras, formas, kontrastus. Sausrai atsparių augalų dominavimas alpinariume suteikia „laukinį“, natūralistinį įvaizdį.
Šiuolaikiškas, modernus alpinariumas
Dažniausiai sukuriami griežtų, tvarkingų formų fragmentai, kurie dera prie modernaus stiliaus pastatų (apvalūs akmenukai, aiškias ribas turintys takeliai). Mėgstami kontrastai ar išskirtiniai akcentai, skulptūros. Daugiasluoksniškumo įvaizdį suteikia krūmų įterpimas į kompoziciją, kartu derinant kalnų augalus ir žemės dangą, neretai naudojami ir varpiniai augalai.
Azijinis akmenų sodas
Azijinio stiliaus akmenų sode pagrinde dominuoja akmenys, nedideli vandens telkiniai, alpinariumo baseinai, kriokliai, „bonsai“ stiliaus medeliai, visžaliai augalai, tilteliai. Visu tuo siekiama sukurti minimalizmą. Japoniniškame (Zen)sode vandens telkinių nėra, jis sudarytas iš akmenų ir smėlio, žvirgždo.
Spygliuočių alpinariumas
Nedideli spygliuočiai puikiai papildo bet kurį alpinariumą. Kad vaizdas būtų vientisas, keičiama spygliuočių tekstūra, bet laikomasi vienodos spalvos. Iš spygliuočių galima sukurti visą sodą, įterpiant juos tarp uolų arba kontrastuojant su spalvingais žiedais. Tokiu atveju spygliuočius sodinami šalia žemaūgių augalų arba už jų, kad augant spygliuočiams išliktų vizualinė pusiausvyra.
Mini alpinariumas
Mini alpinariumas – kalnų ekosistema, sukurta vazone, lovyje, akmeniniuose luituose ar kitose apribotose erdvėse. Tokiose kompozicijose ypač tinka panaudoti sukulentinius augalus, o derinant kelis vazonus ir skirtingą jų aukštį, sukuriami sluoksniai.
Alpinariumas – kaip pasidaryti?
Alpinariumo įrengimas šiek tiek gali kelti iššūkių. Įsirengimas apima kelis etapus, nuo idėjos sugalvojimo (kai net peržiūrimi alpinariumai su akmenimis nuotraukos) iki akmenų išdėliojimo ir kalnų augalų priežiūros niuansų. Reikia suplanuoti, parinkti vietą, paruošti alpinariumo aikštelę nukasant gruntą, išdėlioti akmenis, pasirinkti ir pasodinti augalus ir galbūt įvesti papildomus akcentus.
Alpinariumo suplanavimas
Numatome, kurioje vietoje įsirengsime alpinariumą ir kokio stiliaus jis bus. Alpinariumai kieme gali būti įvairaus dydžio, apimančio visą sodą, pakeltą lysvę ar tik vazoną. Pagal tai įvertinama, ar pasirinkta vieta atspindi natūralią kalnų augalų augimvietę. Alpinariumo aikštelė planuojama taip, kad didžiąją dienos dalį apšviestų saulė. Sukurtas ar pritaikytas šlaitas atrodys gražiau, negu pavieniui išmėtyti akmenys. Alpinariumu galima papildyti plokščius sklypo paviršius, tačiau reikalingas subtilus grožio pajautimas, nes viduryje sklypo suformuotas alpinariumas atrodys nenatūraliai.
Alpinariumas prie namo, šalia pastatų, medžių ir kitų aukštų augalų nėra rekomenduotina vieta dėl didelio užpavėsinimo, prastos oro cirkuliacijos. Geriausia, jei vieta bus kuo atviresnė iš visų pusių, o alpinariumas prie tvoros – taip pat tinkamas sprendimas.
Alpinariumo vietos paruošimas
Pasirinktoje vietoje reikia nukasti 15–30 cm sluoksnio dirvožemio, išrinkti visas augalų liekanas, išrauti šaknis, netgi gali prireikti panaudoti chemines priemones, užkertant kelią piktžolių augimui. Nukastoje vietoje formuojamas natūralus drenažas, užberiant trimis sluoksniais: pirmas 10 cm storio sluoksnis užpilamas plytų duženomis (jeigu turima) arba žvyru, antras sluoksnis užberiama 5 cm stambiagrūdžiu smėliu, trečias užžeriamas dirvos sluoksnis.
Alpinariumo akmenys ir jų išdėstymas
Paruošus gruntą, dėliojami akmenis. Tvarkingesnis ir geresnis alpinariumo vaizdas atrodys pasirinkus kuo įvairesnio dydžio ir rūšies akmenis, išlaikant panašią jų tekstūrą. Pasirenkamas akmenų išdėstymas: ar tai bus laiptuotas, terasinis, stalkalnio tipo, plynaukštės, uolos imitacijos ar tarpeklio pavidalo alpinariumas. Didžiausi akmenys klojami alpinariumo apačioje, jie turi būti trečdaliu–per pusę įkasti į žemę. Jie išdėstomi taip, kad būtų kuo horizontalesnėje padėtyje ir ant jų būtų įmanoma stovėti. Akmenys dėliojami gana arti, kad liktų nedideli tarpai ar plyšiai, į kuriuos bus sodinami augalai. Akmenų neverta įterpti vienodai: kai kuriuos galima sugrupuoti arčiau vienas kito, tarp kitų palikti didesnius tarpus. Kad akmenys laikytųsi, po jais ir aplink šiek tiek užberiama žemėmis ar skalda.
Dažniausiai iš akmenų naudojama klintis, granitas, bazaltas, šungitas, skalūnas, smiltainis. Akmenys turėtų būti natūralūs ir neperdirbti. Nenaudoti vietoje akmenų betono gabalų arba presuotų, apdirbtų akmenų, taip pat vengti visam alpinariumui naudoti vieno tipo akmenis.
Žemės mišinio paruošimas ir nuobirynas alpinariume
Kone visi kalniniai augalai reikalauja gerai drenuotos, bet kartu ir drėgmę sulaikančios dirvos. Paprasta sodo žemė tokiomis savybėmis nepasižymi, todėl kalnų grunto mišinio galima pasiruošti patiems. Tokią žemę sudaro 1 dalis velėninės žemės: 1 dalis skaldos: 1 dalis komposto (durpių). Toks mišinys panaudojamas tik augalų sodinimo vietose.
Nuobirynas – tai smulkių akmenų sankaupa uolos papėdėje, kuri sudaryta iš smulkių akmenukų, tarp kurių pasitaiko ir didesnių. Nuobiryną labai tinka įrengti kaip jungiamąją, pereinamąją ribą tarp vejos ir alpinariumo, o jame pasodinti augalai puikiai auga ir išvaizdžiai atrodo.
Augalų parinkimas ir sodinimas alpinariumui
Augalai parenkami pagal saulės apšvietimą, drėgmės ir dirvos derlingumo poreikį, žydėjimo ypatumus, spalvų suderinamumą, tinkamą augimo zoną, sodo dydį ir išdėstymą. Augalai sodinami kovo–gegužės mėnesiais. Prieš sodinant specializuotose parduotuvėse įsigytų augalų sodinukus, reikia patrumpinti jų šaknis, nupurtyti visas žemes. Paruoštoje sodinti vietoje dedama paruošto žemių mišinio, pripilama vandens, leidžiama jam susigerti ir tik tada sodinamas augalas. Pasodinus, augalas apspaudžiamas žemėmis ir paliejamas. Aplink pasodintus augalus 1–2 cm sluoksniu mulčiuojama smulkiais akmenukais, skalda ar žvirgždu. Spygliuočių medeliai sodinami pavieniui įvairiose alpinariumo vietose, o žemi krūmeliai – grupėse tarp jų. Augalų kilimėliai vietomis gali uždengti akmenis.
Alpinariumo baseinai, takeliai
Dideliame alpinariume tai kone būtini elementai, suteikiantys pilnumo, užbaigtumo įvaizdį, netgi pasitarnauja praktiškai. Dėl įrengtų takelių lengvesnis tampa prieinamumas prie augalų, o baseinėliuose gali kauptis nusidrenavęs vanduo nuo alpinariumo. Takelių plyšiuose taip pat gali augti kiliminiai augalai, kurie pagyvins nuobodžius takelius. Žinoma, šiuos akcentus įsirengti gali pareikalauti darbo ir investicijų.
Alpinariumo priežiūra
Nors kalnų augalai nėra reiklūs, alpinariumą prižiūrėti būtina. Priežiūrą apima tokie darbai kaip piktžolių ravėjimas, nužydėjusių žiedų, padžiūvusių lapų ir kitų šiukšlių šalinimas. Kartais gali prireikti laistymo, ypač karštomis vasaros dienomis ar apgenėti per daug išsikerojusius augalus. Rekomenduotina pavasariais patręšti augalus. Galima pasisodinti ir vienamečių augalų, kurie kasmet bus pakeisti naujais ir paįvairins alpinariumo florą.
Kalnų augalai, ypač retesni, dažnai neištveria lietuviškų žiemų, todėl reikalingas dangstymas. Natūraliai tokie augalai žiemoja po storu sniego sluoksniu, bet Lietuvoje ne visada būna tokios sąlygos.
Dar viena pasitaikanti blogybė alpinariumo augalams: ligos ir kenkėjai. Kalnų gėlės gana atsparios ligoms, o kenkėjai dažniausiai būna nespecifiniai, tokie kaip amarai, šliužai, sraigės, vikšrai. Apnikę kenkėjais ar ligomis augalai rodo prastą alpinariumo drenažą ar kad galbūt buvo įsigyti nesveiki augalai. Nepašalintos augalų šiukšlės taip pat pritraukia nepageidaujamus svečius, tad įprasta alpinariumo higiena gali užkirsti jiems kelią.
Šaltiniai:
https://www.plantsforallseasons.co.uk/blogs/complete-guide-to-alpine-plants/
https://horticulture.co.uk/how-to-make-an-alpine-garden/
https://www.alpinegardensociety.net/beginners-corner/
https://www.thespruce.com/how-to-build-rock-gardens
Hessayon D. G. Alpinariumai ir vandens telkiniai. Išsamus žinynas. Vilnius: „Aktėja“ leidykla, 2004.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.