Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

VILNIAUS UNIVERSITETOMEDICINOS FAKULTETOStudentų mokslinės draugijosLXV konferencijaDARBŲ TEZĖSVILNIUS2013

VU MF STUDENTŲ MOKSLINĖ DRAUGIJAGerb........................................................Dėkojame Jums prisidėjus prie studentų mokslinės veiklos organizavimo.VU MF SMD Valdyba

2012/2013 metais:Draugijos pirmininkė:Justina AleksaitėDraugijos mokslinis vadovas:prof. dr. Arvydas LaurinavičiusTinklapis internete:www.smd.mf.vu.ltBalandžio 17 d. – gegužės 3 d. vyks SMD darbų skaitymas sekcijose.Gegužės 9 d., ketvirtadienį vyks plenarinė konferencija, kurioje bus skaitomi geriausi darbai.

Mielieji,Nuoširdžiai sveikinu visus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studentų mokslinėsdraugijos 65-osios konferencijos dalyvius.Studentų mokslinės draugijos konferencijos įpusėjo savo gyvavimo septyniasdešimtmetį.Leiskime sau pasidžiaugti tokiu ilgu jos buvimu. Turi būti tikrai svari priežastis ir prasmėatsirasti ir per ilgus metus išlikti studentų mokslinės draugijos veiklai. Tai nebūtųįmanoma be jaunatviško entuziazmo ir savarankiško noro patirti mokslo gelmes. Tuoturime visi džiaugtis ir išlikime savimi, būkime stiprūs, sveiki siela ir kūnu.Būkite laimingi ir reikalingi visiems ir savo pačių širdyse. Tuomet jus lydės sėkmė irdvasios pilnatvė.Su pagarba,Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto DekanasAlgirdas Utkus

Mieli Kolegos,Mokslo darbas dažnai kyla iš smalsumo, paskui ateina jausmas, kad galima rasti atsakymus.Beieškant paaiškėja, kad yra kiek kitaip nei tikėjaisi. Jei nepasimeti ir atkakliai bandaisuprasti, randi mokslo tiesą.Sveikinu visus, paragavus mokslo šaknų ir vaisių!Nuoširdžiai,Vilniaus universitetoMedicinos fakultetoStudentų mokslinės draugijos mokslinis vadovasArvydas Laurinavičius

TurinysABDOMINALINĖS CHIRURGIJOS BŪRELIS ...................................................................................................... 19• Sfinkterio plastikos efektyvumas gydant išmatų nelaikymą.• Laparoskopinės cholecistektomijos rizikos veiksniai pacientams su tulžies pūslės ir lydinčiatulžies latakų akmenlige.• Kilpinių ileostomų uždarymo metodikos ir kitų veiksnių įtaka komplikacijų dažniui.• Lėtinio pankreatito chirurginio gydymo rezultatų vertinimas.• Lėtinio pankreatito sukeltos tulžies takų obstrukcijos chirurginis gydymas, atliekant bendrojotulžies latako atvėrimą į rezekcijos ertmę. Vėlyvieji rezultatai.• CRB - komplikacijų, po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos, prediktorius.• Ląstelių pokyčių prognostinė reikšmė diagnozuojant papilinį skydliaukės vėžį.• Gastrointestininės stromos navikų chirurginio gydymo galimybės VUL SK Pilvo chirurgijoscentre.• Operacijų įgūdžių mokymasis medicinos studijų programoje naudojant laparoskopinęvirtualią simuliaciją.• Tiesiosios žarnos iškritimo chirurginio gydymo rezultatai.• Kepenų transplantato disfunkcija (Reperfuzinis sindromas).• Uždaros blužnies traumos diagnostika ir gydymas: respublikinės vilniaus universitetinėsligoninės patirtis 2008-2012 m.AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS BŪRELIS ...................................................................................................... 27• Chirurgų patirties įtaka laparoskopinių miomektomijų atlikimui.• Vilniaus rajono paauglių požiūris į žmogaus lytiškumą.• Endometriumo polipų klinikinių ir histologinių diagnozių palyginimas.• Prepubertetinio amžiaus mergaičių vulvovaginitai.• Lytinių lūpų suaugimas: epidemiologija ir gydymo taktika.• C reaktyviojo baltymo reikšmė prognozuojant vaisiaus uždegiminio atsako sindromo išsivystymą.• Moteriškų lytinių hormonų vyravimo tendencijos skirtingo amžiaus moterų organizme.• Gimdymo skausmo malšinimo įtaka gimdymo eigai ir naujagimio būklei.• Gimdos kaklelio patologijos citologinių ir histologinių tyrimų palyginimas.• Vyrų dalyvavimas gimdyme.• Skrydžių lėktuvu įtaka moters menstruacijų ciklo reguliarumui.• Medicininės informacijos sisteminės analizės pagrindai nėščiųjų gripo vakcinos efektyvumoir saugumo analizės modeliu• Tot (transobturator tape – šlapimo nelaikymo korekcija transobturatoriniu raiščiu) operacija– efektyvus moterų įtampos šlapimo nelaikymo gydymo būdas.• Moterų 5 metų gyvenimo kokybė po diagnozuotos endometriozės.• Jauno motinos amžiaus įtaka naujagimiui ir gimdymo baigčiai.ANESTEZIOLOGIJOS IR REANIMATOLOGIJOS BŪRELIS ............................................................................ 38• Perioperacinė hidratacijos optimizacija naudojant mažąjį infuzinį plazmos atskiedimomėginį pagerina išeitis pirminio kelio sąnario endoprotezavimo pacientams.• Kūno temperatūrų matavimų palyginimas sunkių būklių pacientams.• Ligonių gyvenimo kokybės pokyčiai praėjus 3 metams nuo iškėlimo iš intensyviosios terapijosskyriaus.

• Biomedicininiai tyrimai bei įgaliotinio statusas intensyvios terapijos skyriuje.• Krūtinės anginos skausmo atspindžio zonų jautrumo sensoriniams stimulams tyrimas.Ligonių,gydytų RITS dėl ūmaus sunkaus pankreatito, hospitalinės infekcijos rizikos veiksniai.• Nagų lako įtaka deguonies saturacijos matavimams pulsine oksimetrija• Ligonių, sergančių ūminiu sunkiu nekroziniu pankreatitu, mirštamumo rizikos veiksniaireanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.• BATHE metodo pritaikymas anesteziologijoje• Pulsinės deguonies saturacijos ir deguonies frakcijos įpūčiamame ore santykio (SpO2/FiO2) patikimumas vertinant plaučių oksigenuojančios funkcijos sutrikimo sunkumolaipsnį.• KIAB įtaka smegenų oksigenacijai atliekant miokardo revaskuliarizacijos operaciją.• Ligonių, kuriems ūminis sunkus pankreatitas komplikavosi inkstų pažeidimu, mirštamumorizikos veiksniai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.• Priešoperacinio mitybos nepakankamumo įtaka infekcinėms komplikacijoms ir gydymotrukmei po vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijų.• EuroScore ir EuroScoreII palyginimas Lietuvos kardiochirurginių pacientų kohortoje2011/2012 metais.ANGIOCHIRURGIJOS BŪRELIS .............................................................................................................................. 48• Giliųjų venų trombozės ir plaučių arterijos trombembolijos gydymo patirtis Vilniaus universitetoligoninės Santariškių klinikose.• Lazerinės ir atviros flebektomijos palyginimas vertinant skausmingumą, mobilumą ir diskomfortąoperuotoje kojoje.• Cukrinio diabeto įtaka kraujotakos atkūrimo apatinėse galūnėse procedūrų rezultatams.• Rizikos veiksnių įtaka kraujotakos atkūrimo apatinėse galūnėse procedūrų rezultatams.• Audinių perfuzijos pokyčių analizė po kraujotaką atkuriančių operacijų ligoniams, sergantiemsišemine arterijų liga.• Neuroišeminės pėdos infekcijos chirurginis ir antimikrobinis gydymas.BENDROSIOS CHIRURGIJOS BŪRELIS ............................................................................................................... 52• Pacientų gyvenimo kokybės rodiklių vertinimas po chirurginio nutukimo gydymo skradžioapjuosimo reguliuojama juosta operacija.• Metaboliniai pokyčiai pacientams, sergantiems patologiniu nutukimu, praėjus vieneriemsmetams po laparoskopinės skradžio apjuosim reguliuojama juosta operacijos.• Dviejų skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų palyginimas: perspektyvinis atsitiktiniųimčių tyrimas lyginant vienerių metų po operacijos rezultatus• Bariatrinė chirurgija mega nutukimu sergančių pacientų gydime.• Lėtinio pankreatito ir kasos vėžio diferencinė diagnostika: perpektyvusis randomizuotas156 pacientų tyrimas.• Skrandį apjuosiančios reguliuojamos juostos penetracijos gydymas.• Skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų palyginimas: sisteminė literatūros apžvalga.FARMAKOLOGIJOS BŪRELIS .................................................................................................................................. 57• Beta blokatorių suvartojimo tendencijos gydant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas2003-2012 metais.• Tigeciklino efektyvumo vertinimas gydant sunkios būklės pacientus.

• Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių suvartojimo tendencijos gydant širdiesir kraujagyslių sistemos ligas Lietuvoje 2003-2012 metais.• Kūdikių gydymo antibiotikais kokybės vertinimas.• Kalcio kanalų blokatorių suvartojimo 2009 – 2011 m. tendencijos Lietuvoje, gydant hipertenzinesligas.• Antiparkinsoninių vaistų vartojimo paplitimas ir ligotumas Parkinsono liga2009-2011metais.DERMATOVENEROLOGIJOS BŪRELIS ................................................................................................................ 62• Ambulatorinės pagalbos prieinamumas homoseksualiems ir biseksualiems asmenims,besikreipiantiems dėl lytiškai plintančių infekcijų.• Ambulatorinės pagalbos prieinamumo skirtumai tarp skirtingos seksualinės orientacijosasmenų.• Lėtinėmis kojų opomis ir egzema sergančių pacientų kontaktinė sensibilizacija VULSKDVC.• Paauglių ir jaunuolių lytinio gyvenimo ypatumų ir gydytojo pagalbos prieinamumo anketinistyrimas.• Atopine egzema ir žvyneline sergančiųjų niežėjimo įtaka jų gyvenimo kokybei.• Odos T limfomų 5-ių metų retrospektyvi analizė VUL SK Dermatovenerologijos centre.• VUL SK Dermatovenerologijos centro dienos stacionaro 11 metų patirtis.• Bazalinių ląstelių karcinoma VUL SK Dermatovenerologijos centre: 13 metų patirtis.• Melanomos 12-os metų retrospektyvi analizė.ENDOKRINOLOGIJOS BŪRELIS ............................................................................................................................. 68• Ligai specifinis diabetu sergančiųjų gyvenimo kokybės tyrimas VUL SK.• Sergančiųjų akromegalija klinikinė charakteristika ir gydymas.• Sąsajų tarp kasos neuroendokrininių navikų funkcinio aktyvumo, ląstelių diferenciacijoslaipsnio ir ligos eigos tyrimas.• Dslipidemijos paplitimas ir gydymas tarp sergančiųjų cukriniu diabetu.• Glikemijos kontrolės sąsajos su įvairiomis insulino švirkštimo priemonėmis ir tinkamujų naudojimu.• Sergančiųjų 1 tipo CD diabeto kontrolės įpročių kaita kintant amžiui ir ligos trukmei.GASTROENTEROLOGIJOS BŪRELIS ................................................................................................................... 73• Nevarikozinio kraujavimo iš viršutinės virškinimo trakto dalies endoskopinio gydymotaktikos VUL Santariškių Klinikose analizė.• Neinvazinių kepenų fibrozės vertinimų FibroScan aparatu bei įprastais kraujo tyrimaispalyginimas su histologiškai nustatytu kepenų fibrozės laipsniu pagal METAVIR klasifikaciją,sergant lėtine virusinio C hepatito infekcija• Asmenų sergančių radiaciniu proktitu klinikinio ir gydymo argono plazmos koaguliacijaefektyvumo įvertinimas.• Priešvirusinio C hepatito gydymo galimybių įvertinimas po splenektomijų, atliktų sergantvirusine C kepenų ciroze.• Splenektomijų, atliekamų sergant virusine C kepenų ciroze, saugumo įvertinimas• Pacientų, sergančių lėtinio virusinio C hepatito sąlygota kepenų ląstelių karcinoma, išgyvenamumoir jį įtakojančių veiksnių vertinimas.• Kepenų ląstelių karcinomos išsivystymo, sergant lėtiniu virusiniu C hepatitu, rizikosveiksnių analizė.

• Kraujavimo iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ypatumai, atsižvelgiant į amžių, gretutiniųligų buvimą ir antitrombozinių vaistų vartojimą.GENETIKOS BŪRELIS ................................................................................................................................................ 79• 1p36.11 srities delecijos molekulinis ir klinikinis apibūdinimas.• Genetinės diagnozės reikšmė pacientų tėvams.• Tiesinių klasifikatorių pritaikymas medicinoje nustatant didžiausią klasifikavimui reikšmingųpožymių poaibį.• Kurtumo genetika. Genotipo/fenotipo koreliacija.GERONTOLOGIJOS BŪRELIS .................................................................................................................................. 82• Vitamino D koncentracijos kraujyje ir raumenų masės bei jėgos sąsajos senyvo amžiausvyrams.• Asmenų, patyrusių dilbio kaulo distalinės dalies lūžį, gyvenimo kokybės pokyčiai.• Slaugos paslaugų poreikis patyrus šlaunikaulio kaklo lūžį.• Senyvo amžiaus žmonių miego kokybės ir psichoemocinės būklės sąsajos.• Gyvenimo kokybės pokyčiai praėjus 36 mėnesiams po stuburo slankstelio lūžio.• Lietuvos gyventojų 10-ies metų mirtingumo apžvalga (2001-2011 m.).KARDIOLOGIJOS BŪRELIS ...................................................................................................................................... 87• Sezoninis ūminio miokardo infarkto mirčių pasiskirstymas.• Kardiovaskulinės sistemos biologinis laikrodis: koks cirkadinių ritmų vaidmuo ūminiomiokardo infarkto patogenezėje?• Ūminiu miokardo infarktu sirgusių pacientų didieji kraujavimai.• Etanolinės septalinės abliacijos kaip obstrukcinės hipertrofinės kardiomiopatijos gydymometodo įvertinimas.• Pacientų, patyrusių miokardo infarktą, depresiškumo ir nerimastingumo tyrimas.• Statinų skyrimas ūminiu miokardo infarktu susirgusiems pacientams stacionare ir išrašant.• Maksimalių atorvastatino dozių skyrimo stebėsena.• Diagnostinių miokardo pažeidimo žymenų analizė ūmios išemijos atvejais.• Trombolizei naudojamų vaistų Actilyse ir Metalyse komplikacijų dažnis.• Teisingų ir neteisingų ūminių koronarinių sindromų siuntimo diagnozių skaičius ligoniams,patekusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su PKI galimybe.• Teisingų ir neteisingų GMP nustatytų ūminių koronarinių sindromų diagnozių skaičiusligoniams, patekusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su PKI galimybe.• Visuomenės informavimo priemonių reikšmė nustatant širdies ir kraujagyslių ligų rizikosveiksnių paplitimą lietuvoje.• Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų tendencijos Lietuvoje ir Europos sąjungoje.• Anglies monoksido kiekio iškvėpiamame ore matavimo įtaka motyvacijai mesti rūkyti.• Vyresnių nei 75 metų sergančių ūminiu miokardo infarktu pacientų, kuriems taikytatrombolizė ir perkutaninė koronarinė intervensija, gydymų palyginimas bei tolimesniųtrijų metų analizė.• Vyresnių nei 75 metų, sergančių ūminiu miokardo infarktu, pacientų aortokoronariniųjungčių operacijos ir konservatyvaus gydymo metodų palyginimas bei tolimesnių trijųmetų analizė.• Vyresnių nei 75 metų, sergančių ūminiu miokardo infarktu, pacientų perkutaninės koronarinėsintervensijos ir konservatyvaus gydymo metodų palyginimas bei tolimesnių trijųmetų analizė.

• Ūmiais koronariniais sindromais sergančių pacientų gydymo klopidogreliu efektyvumovertinimas.• Hemofiltracijos metodo panaudojimas kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijosskyriuje.• Pūlinio mediastinito gydymo vakuumine terapija ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai.• MIBG tyrimo prognostinė vertė širdies nepakankamumo pacientams su elektrinio asinchroniškumopožymiais.MORFOLOGIJOS BŪRELIS ..................................................................................................................................... 102• Apatinio žandikaulio matmenų epochiniai pokyčiai.• Maisto papildo Chitosan efektyvumas mažinant žiurkių kūno svorį.• Vandens, prisotinto šungitu, poveikis žiurkių embrionams.• Fiziologinio naujagimių svorio kritimo sąsajos su kūno masės indeksu augimo pabaigoje.• Dešiniarankių, kairiarankių ir lygiarankių paplitimas pagal įvairius rankos dominavimonustatymo metodus (žvalgomasis tyrimas).• Skirtingo rankų dominavimo (pagal R.C. Oldfield‘o klausimyną) jaunų asmenų dinamometrijosir plaštakos smulkiųjų judesių ypatumai.• Merginų ir vaikinų realaus ir deklaruojamo kūno dydžio ypatumai 2012 metų tyrimoduomenimis.• Merginų ir vaikinų kūno įvaizdžio ir savivertės sąsajos 2012 metų tyrimo duomenimis.• Lietuvos gyventojų osteometrinių rodiklių epochiniai pokyčiai.• Lietuvos naujagimių kūno dydžio kitimai 1995-2011 m. laikotarpiu ir paralelės su šaliessocialinėmis bei ekonominėmis permainomis.• Motinos amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties ir naujagimio svorio sąsajos 1995-2011 metų Lietuvos naujagimių registro duomenimis.• Ikimokyklinio amžiaus vaikų veido matmenų lytinis dimorfizmas ir augimo greitis.MIKROBIOLOGIJOS BŪRELIS .............................................................................................................................. 110• S. aureus nešiojimas tarp VU MF pirmo kurso studentų ir rizikos veiksnių analizė.• S. aureus padermių, išskirtų iš VU MF pirmo kurso studentų, atsparumo antimikrobiniamsvaistams tyrimas.• Neisseria meningitidis nešiojimas tarp I kurso VU MF studentų.• Mikrobinės populiacijos VU MF studentų auditorijose ir studentų bendrabutyje.• Mikrobinė oro tarša VU MF auditorijose bei studentų bendrabutyje.NEFROLOGIJOS BŪRELIS ...................................................................................................................................... 114• Pacientų po inksto transplantacijos vartojami vaistai ir jų sukeliami šalutiniai poveikiai.• Galimų membranoproliferacinio glomerulonefrito priežasčių paplitimas VUL Santariškiųklinikose 2000-2012m.• Požiūris į organų donorystę.• Kodėl pacientai neatlieka dializių namuose?• Dializuojamų ligonių klinikinių, laboratorinių bei dializės efektyvumo rodiklių įvertinimas.• Hemodializuojamų pacientų mitybos vertinimas.• Albuminurija – kaip endotelio funkcijos sutrikimo rodiklis tarp pacientų, tirtų pagal pirminėsprevencijos programą.• Inkstų funkcijos pokyčiai po radikalios nefrektomijos.

NEONATOLOGIJOS BŪRELIS ................................................................................................................................ 120• Virkštelės arterijos agenezė.• Giliai neišnešiotų naujagimių atoki raida.• Neišnešiotų naujagimių atoki raida.NEUROANGIOCHIRURGIJOS BŪRELIS ............................................................................................................. 122• Optimalus operacijos laikas pacientams su centrinio kanalo sindromu.• C-reaktyvaus baltymo koncentracijos kraujo serume po galvos traumos dinamikos ypatumai.• Sunki galvos trauma: komos gylio, intrakranijinio pakenkimo ir išeičių ryšys.• Simuliuotų avies klausomųjų kauliukų pažeidimų tyrimas kompiuterinės tomografijosbūdu.• Kaverninio ančio meningiomų chirurginio gydymo rezultatai Vilniuje: retrospektyvinė 5metų analizė.• Intrakranijinių aneurizmų gydymo metodo pasirinkimas.NEUROLOGIJOS BŪRELIS ...................................................................................................................................... 126• Miego higienos įpročių įtaka dienos mieguistumui.• Optinių iliuzijų ir kitų regimojo suvokimo užduočių atlikimo ypatumai sergant Alzheimerioliga.• Optinių iliuzijų ir kitų regimojo suvokimo užduočių atlikimo ypatumai skirtingo amžiausgrupėse.• Knarkimo paplitimo ir jo įtakos psichologinei bei neurologinei būklei vertinimas.• Galvos smegenų navikai ir galvos skausmas.• Regos pažeidimo ir galvos smegenų atrofijos įtaka mėgiamos spalvos pasirinkimui sergantišsėtine skleroze.• 2011 m. VUL SK Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje neurologo konsultuotų ligoniųstatistinė analizė.• Jaunų žmonių galvos smegenų infarkto priežasčių ištyrimas VUL Santariškių klinikose.• Kreipimosi į neurologą dažnio ir priežasties priklausomybė nuo laiko veiksnių.• Popriepuolinės atminties tyrimas gali nuspėti atminties funkcijos pablogėjimą po temporalinėssmegenų skilties epilepsijos chirurgijos?ODONTOLOGIJOS BŪRELIS .................................................................................................................................. 135• Gydymas breketų sistema: pacientų nurodomos priežastys, pasitenkinimas gydymo eigair rezultatais.• Dantų skaičiaus ir padėties anomalijos vaikams, turintiems įgimtus veido nesuaugimus.• Firbroblastų migracijos palyginimas ant skirtingų karkasų.• Paauglių burnos higienos mokymo metodų efektyvumo tyrimas.• Auklėjimo stilius ir paauglių burnos higiena.• Laboratorinio skenerio matavimų tikslumo įvertinimas.• Augalinių medžiagų, naudojamų lietuvių liaudies medicinoje burnos ligų profilaktikai irgydymui, poveikio į Streptococcus mutans bioplėvelės formavimąsi tyrimas.• Vilniaus vaikų globos namų gyventojų odontologinės priežiūros prieinamumas ir kokybė.• Studentų požiūris į burnos sveikatą.• VU MF odontologijos ir medicinos programų studentų odontologinio gydymo reikmių palyginimas.

• VU MF Odontologijos instituto 3, 5 kursų studentų žinių apie infekcijų kontrolę, požiūrio įją ir infekcijų kontrolės normų laikymosi periodontologijos darbuose tyrimas.• Šeimos gydytojų ir pediatrų žinių apie vaikų burnos sveikatos užtikrinimą tyrimas.• Dantų gydymo baimė odontologijos studentų pediatrinėje praktikoje: vaikų, tėvų ir studentų.OFTALMOLOGIJOS BŪRELIS ................................................................................................................................ 144• Žmonių su nepakankamu stereomatymu pojūčiai 3D kine.• Refrakcijos ydų ryšys su akies ašies ilgiu ir ragenos storiu.• Pseudomonas aeruginosa sukeltų ragenos uždegimų klinikinių atvejų analizė.• Pacientų, konsultuotų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėryno infekcinių ligųstacionare dėl akių toksoplazmozės, epidemiologiniai, klinikiniai ir diagnostiniai aspektai.• Ragenos storio ir endotelio ląstelių parametrų amžiniai pokyčiai.• Sausų akių sindromo epidemiologiniai duomenys nuolatinę akių įtampą patiriančių asmenųtarpe.ONKOLOGIJOS BŪRELIS ........................................................................................................................................ 149• Storosios žarnos vėžio atrankinės patikros metodai: kompiuterinės tomografijos kolonografijavs kolonoskopija.• Gyvenamosios vietos bei laikotarpio įtaka sirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu išgyvenamumui.• Odos pigmentinių darinių diagnostika naudojant intrakutaninės spektrofotometrinėsanalizės (SIAskopijos) duomenis.• Vidutinio bendro išgyvenamumo palyginimas, gydant išplitusią inkstų karcinomą sunitinibu,α-interferonu ir bevacizumabo, α-interferono deriniu.• Perkutaninės inkstų navikų radiodažnuminės abliacijos efektyvumas, saugumas bei pooperacinioišgyvenamumo ir jį įtakojančių veiksnių vertinimas.• Klinikinių veiksnių įtaka kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių ligos laikui be progresijos.• Trombocitų, kuriems buvo taikyta patogenų redukcija, transfuzijos pacientams po autologinėskaulų čiulpų transplantacijos.• Išgyvenamumas po skrandžio rezekcijų dėl i-iii stadijos skrandžio vėžio ir jį lemiantysveiksniai.• Chirurginiai rezultatai po skrandžio rezekcijų, atliktų Vilniaus universiteto onkologijosinstitute, dėl i-iii stadijos skrandžio vėžio.• Kvantinių taškų panaudojimas navikinių ląstelių vaizdinime• Doksorubicino citotoksiškumo tyrimas žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelių linijoje A2780.• Gyvenimo kokybė po subtotalinių skrandžio rezekcijų dėl I-III stadijos skrandžio vėžio.• DNR reparacijos (ERCC1, RRM1) ir antioksidacinio fermento GST genų polimorfizmųsvarba esant gimdos kaklelio vėžiui.• Daugiaparametrinės tekmės citometrijos ir polimerazinės grandininės reakcijos metodųtaikymas, cirkuliuojančių plazminių ląstelių periferiniame kraujyje nustatymui, pacientamssergantiems mielomine liga.• Prieš alogeninę kamieninių kraujo ląstelių transplantaciją taikomų kondicionavimo režimųbusulfanu – ciklofosfamidu arba treosulfanu – ciklofosfamidu palyginimas.• Pacientų, sergančių AL amiloidoze, gydymo autologine kamieninių kraujodaros ląsteliųtransplantacija arba standartinių dozių chemoterapija efektyvumo vertinimas.• 11 metų Ewing sarkomos gydymo apžvalga: atsako į gydymą EE99 protokolu įvertinimas.• 11 metų Ewing sarkomos atsako į gydymą EE99 protokolu įvertinimas.

OTORINOLARINGOLOGIJOS BŪRELIS ............................................................................................................. 162• Vaikų ausų valymosi ypatumai.• Neurosensorinio prikurtimo rizikos veiksnių bei klausos objektyvus ir subjektyvus vertinimasprieš ir po gydymo.• Vaikų vėlyvojo kraujavimo po tonzilektomijos ypatumai.• Medikamentai, dažniausiai pasiūlyti vaistinėse, esant ūminio sinusito simptomams.• Dažniausiai vaistinėse siūlomi vaistai sergant ūmiu vidurinės ausies uždegimu.• Miego apnėja sergančių pacientų gyvenimo kokybės įvertinimas prieš ir po operaciniogydymo.• Muzikantų absoliučios klausos ypatumai.PATOLOGIJOS BŪRELIS .......................................................................................................................................... 168• Kepenų histologiniai pokyčiai morbidiniu nutukimu sergantiems pacientams.• Mantijos ląstelių limfomos klinikinių, histologinių ir imunohistocheminių požymių įtakaprognozei.• Su įgytu imunodeficitu (ŽIV/AIDS) susiję limfoproliferaciniai procesai Lietuvoje: pilotinisaprašomasis mažos kohortos tyrimas.• Skaitmeninės vaizdo analizės metodų pritaikymas inkstų biopsijų fibrozės laipsnio nustatymui.• Vertikaliai integruoto nefropatologijos mokymo galimybės.PEDIATRIJOS BŪRELIS .......................................................................................................................................... 172• Vaikų, kuriems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, duomenų analizė.• Ryškiai nutukusių paauglių kepenų steatozės ir aminotransferazių aktyvumo ypatumaibei ryšys su biocheminiais lipidų apykaitos rodikliais.• Vaikų IgA nefropatijos klinikinis pasireiškimas.• Naujoji IgA nefropatijos Oksfordo klasifikacija: histologinių pokyčių ir klinikinių požymiųryšys.• Peritonitai vaikams gydomiems peritonine dialize.• Invazinės grybinės infekcijos gydant vaikų ūminę limfoblastinę leukemiją pagal NOPHO-ALL 2008 chemoterapijos protokolą.• Vaikų, sergančių polisegmentine pneumonija, vidinės organizmo terpės pokyčiai.• Vaikų išsėtinės sklerozės ypatumai.• Intrasąnarinių kortikosteroidų injekcijų taikymas gydant sąnarių pažeidimus.• PVL toksiną gaminančių stafilokokų įtaka jų sukeltos ligos eigai ir išeitims.• Vaikų tyčinio apsinuodijimo alkoholiu socialiniai aspektai.• 2012 m. vizitų VUVL PSPS statistinė analizė.• Ligoninėje besigydančių vaikų fizinio išsivystymo įvertinimas.• Šiuolaikinių tėvų požiūris į skiepus.• Epilepsija sergančių vaikų tėvų miego ypatumai.• Kūdikių miego ypatumai.• Vaikų dislipidemijos dažnis po inkstų transplantacijos ir įtaka transplantato funkcijai beiarteriniam kraujospūdžiui.• Cistine fibroze (CF) sergančių pacientų skreplių mikrobiologinių tyrimų rezultatų analizė.• Epilepsija sergančių vaikų miego sutrikimai.• Energinių gėrimų vartojimo priežastys ir ypatumai tarp 9-12kl. moksleivių.• Studentų medikų žinios apie retąsias ligas.

• Sveikatos būklė ir mokymosi rezultatai tarp energinius gėrimus vartojančių ir nevartojančių9-12 kl. moksleivių.• Retų kraujo krešėjimo ligų epidemiologija Onkohematologijos centro duomenimis.• Bronchine astma sergančių pacientų ir jų tėvų žinios apie ligą.• Streptococcus pneumoniae (SP) nešiojimas nosiaryklėje ir ūminis vidurinės ausies uždegimas(ŪVAU).• Ar tam tikri veiksniai turi įtakos atopinio dermatito pradžiai?• Ambulatorinė pagalba vaikams universiteto ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje:kas lemia tėvų pasirinkimą?• Inksto geldelės ultragarsinio matavimo technika, diagnostinė ir prognostinė vertė pirmaisiaisgyvenimo metais.• Ambulatoriškai konsultuotų pacientų pasiskirstymas pagal TRIAGE skubios pagalbos kategorijas.• Vaikų kreipimosi į priėmimo - skubios pagalbos skyrių analizė.• Fruktozės netoleravimas jauname amžiuje.PLASTINĖS IR REKONSTRUKCINĖS CHIRURGIJOS BŪRELIS ................................................................ 194• Keturių kampų artrodezės ir proksimalinės karpektomijos pooperacinių rezultatų palyginimas.• De Kerveno ligos epidemiologiniai aspektai ir chirurginio gydymo rezultatai.• Plaštakos funkcijų atsistatymo perspektyva po operacijos dėl išreikšto alkūnės kanalo sindromo.• Kienböck ligos operacinio gydymo rezultatų vertinimas.• Pacientų, gydytų RVUL dėl alkūnės kanalo sindromo, atokūs chirurginio gydymo rezultatai.• Priešoperacinė stenozuojančio tenosinovito epidemiologinių aspektų analizė.PSICHIATRIJOS BŪRELIS ....................................................................................................................................... 199• Psichikos ligomis sergančių vyrų hospitalizacijos ir šeimyninės padėties ryšio tyrimas.• Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų fizinio aktyvumo ir depresiškumo ryšiai.• Potrauminio streso sutrikimo krūties vėžiu sergančių moterų tarpe ir jį įtakojančių veiksniųtyrimas.• Antro ir penkto kurso medicinos studentų patiriamo streso palyginimas.• Nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių EDI-3 klausimyno vertinimas.• Įveikos būdų ryšys su antipsichotikų vartojimo režimo laikymusi.• Prenatalinių ir perinatalinių veiksnių įtaka intelektinės negalios/raidos atsilikimo genetinėspriežasties nustatymui.PSICHOTERAPIJOS BŪRELIS ............................................................................................................................... 204• Medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų empatijos ir savęs vertinimo tyrimas.• Lietuvių žinios apie psichoterapiją kaip gydymo metodą.• Požiūris į pagyvenusius žmones.PULMONOLOGIJOS BŪRELIS ............................................................................................................................... 206• Visuomenėje įgytų pneumonijų komplikacijų rizikos įvertinimas.

RADIOLOGIJOS BŪRELIS ....................................................................................................................................... 207• Širdies magnetinio rezonanso tomografijos reikšmė širdies amiloidozės diagnostikoje.• Atsitiktinių ekstrakardinių radinių širdies MRT dažnis ir klinikinė reikšmė.• Kompiuterinės tomografijos reikšmė galvos smegenų kraujotakos sutrikimo ankstyvojediagnostikoje VUL SK priėmimo skyriaus duomenimis.• Stuburo degeneracinių pokyčių dažnis magnetinio rezonanso tomografijos vaizduose pacientamssu nugaros skausmu.REABILITACIJOS, FIZINĖS IR SPORTO MEDICINOS BŪRELIS ................................................................ 211• Medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų nuomonės vienų apie kitus ir studijųprogramas tyrimas.• Kineziterapeutų ergonomikos žinios ir jų taikymas praktikoje.• Medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų patiriamo diskomforto sąveikaujantsu neįgaliais žmonėmis tyrimas.• Įvairių veiksnių įtaka visuomenės tolerancijai negalią turinčių žmonių atžvilgiu.• Asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, raumenų jėgos disbalanso priežastys.• Asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, požiūris į aerobinio pajėgumo vystymą.• Vaikų fizinis aktyvumas.• Vaikų nugaros skausmo sąsajos su įvairiais veiksniais.• Vaikų fizinis išsivystymas ir fizinis pajėgumas.• Asmenų, atliekančių jėgos treniruotes, požiūris į maisto papildus.• VUL SK I stacionarinės reabilitacijos skyriuje reabilituojamų pacientų šlapinimosi sutrikimųanalizė.ŠEIMOS MEDICINOS BŪRELIS ............................................................................................................................ 218• Paskutinių metų šeimos medicinos, chirurginių specialybių rezidentų ir studentų rūkymoįpročiai, žinios ir požiūris į priklausomybės nuo tabako gydymą.• Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių moterų gyvenimo būdoįtaka aterosklerozės rizikos veiksniams.• Moterų žinių apie Papanicolaou testą ir naudojimosi galimybe išsitirti dėl gimdos kakleliovėžio analizė.• Pacientų žinios apie kolorektalinį vėžį.• Ūmaus psichosocialinio įvykio sąsaja su ūmių koronarinių sindromų pasireiškimu.• Rūkymo paplitimas tarp 40-55 metų amžiaus vyrų.• Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, dislipidemijos, gliukozės toleravimo sutrikimų,rūkymo, nesubalansuotos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo įtaka nutukimui.• Biologinės terapijos, taikomos reumatinėmis ligomis sergančių pacientų gydymui Vilniausuniversiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centre, infekcinės komplikacijos.• Nerūkančių, rūkančių ir metusių rūkyti 40-55 metų vyrų rizikos veiksnių, lemiančių padidėjusiąriziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginimas.• Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentų informuotumas apie vakcinas ir požiūrisį vakcinaciją.• Rūkymo įtaka 40-55 metų amžiaus vyrų, dalyvavusių širdies ir kraujagyslių ligų rizikosprevencijos programoje, biocheminiams kraujo rodikliams.• Paauglių sergančių pirmine arterine hipertenzija trombocitų funkcinio aktyvumo ypatumai.

• Lietuvos gyventojų šeiminio vėžio anamnezės paplitimas.• Informuoto asmens sutikimas: nauda pacientui gydymo įstaigose.• Ligos aktyvumo rodiklių kitimas gydant biologine terapija reumatinėmis ligomis sergančiuspacientus pirmųjų 24 mėnesių laikotarpiu Vilniaus universiteto ligoninės santariškiųklinikų reumatologijos centre.• Gimdos kaklelio vėžio ir prostatos vėžio profilaktinių programų efektyvumo palyginimas.• Pasyvaus rūkymo įtaka vaikų ateriniam kraujospūdžiui.• Tradicinių pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių įtaka pradinukų padidėjusiamkraujospūdžiui.• Pacientų požiūris į gydymąsi antibiotikais ir jų vartojimo ypatumai skirtingo amžiausgrupėse.• Metabolinio sindromo paplitimas tarp rūkančių ir nerūkančių vyrų.• Pacientų, sergančių sistemine raudonąja vilklige, išgyvenamumo ir jį įtakojančių veiksniųanalizė bei palyginimas su reumatoidiniu artritu sergančių pacientų išgyvenamumu.TRAUMATOLOGIJOS IR ORTOPEDIJOS BŪRELIS ........................................................................................ 233• Kartotinų operacijų dėl infekcinių ir mechaninių komplikacijų palyginimas po atvirų iruždarų žastikaulio lūžių.• Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pacientų, sergančių ilgųjų kaulų osteomielitu,retrospektyvinė epidemiologinė analizė.UROLOGIJOS BŪRELIS ............................................................................................................................................ 235• Šlapimtakio viršutinio trečdalio akmenų gydymas ekstrakorporine smūginės bangos litotripsijaremiantis akmenų chemine sudėtimi ir radiologiniu tankiu.• Viršutinio šlapimtakio trečdalio akmenų gydymas ESBL ir ureteroskopijos metodais.• Moterų pošlaplinių raiščių operacijų komplikacijos ir jų gydymas Vilniaus Universitetoligoninės Santariškių klinikų Urologijos centre.VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHIATRIJOS BEI PSICHOTERAPIJOS BŪRELIS ........................................... 237• Vaikų ir paauglių, gaunančių medikamentinį gydymą, vaistų vartojimo ypatumų tyrimas.• Patyčios moksleivių tarpe.• Internetinio priekabiavimo ir jo ypatumų tyrimas paauglių tarpe.• Merginų ir vaikinų požiūrio į savo kūną tyrimas.• Paauglių sveikatos būklės, požiūrio į savo kūną ir savęs žalojimo sąsajų tyrimas.• Moksleivių savižalos ir suicidinių ketinimų sąsajos su demografiniais rodikliais.VAIKŲ CHIRURGIJOS ............................................................................................................................................... 241• Paauglių idiopatinės skoliozės operacinio gydymo rezultatai.• Vaikų perforacinių peritonitų išplitimo formų ypatumai.• Hipertrofinės prievarčio stenozės gydymo rezultatai.VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪRELIS ................................................................................................................. 244• Suaugusių Lazdijų miesto gyventojų mitybos įpročių ir sveikatos būklės vertinimas 2012metais.• Ikimokyklinio amžiaus vaikų buitinių sužalojimų paplitimas.• Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų rūkymo sąsajos su kitais jų gyvensenosveiksniais.

• Jonizuoto vandens poveikis žiurkių patelėms (eksperimentinis tyrimas).• Molėtų rajono mokyklų 5-12 klasių mokinių žinios apie sveikatą ir jų sveiko žmogaussamprata.• Lietuvos mokyklų 8 klasių mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais mastas ir ypatumai.• Studentų maisto pasirinkimui įtaką darantys veiksniai.• Kokliušo epidemiologiniai dėsningumai Vilniaus mieste ir apskrityje.• Vilniaus miesto mokyklų 8-12 klasių mokinių priklausomybę nuo kompiuterio sukeliančiųrizikos veiksnių įvertinimas.• Lazdijų miesto ir rajono mokyklų mokinių sveikatos netolygumai.• Sveikatai nepalankaus maisto vartojimo tyrimas ir vertinimas tarp Vilniaus universitetostudentų.• Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, psichosocialinėsdarbo aplinkos veiksnių įvertinimas.• Ženklinimo informacijos įtaka Vilniaus universiteto studentų maisto produktų pasirinkimui.• Vyrų ir moterų maisto produktų pasirinkimą lemiančių veiksnių tyrimas ir vertinimas.• Lietuvos mokyklų 4 klasių mokinių naudojimsi mobiliaisias telefonais paplitimas ir naudojimosiypatumai.KITOS SRITYS ............................................................................................................................................................. 255• Stambiųjų kraujagyslių transpozicijos chirurginio gydymo arterial-switch operacijosbūdu penkerių metų patirtis VULSK Širdies chirurgijos centre.

ABDOMINALINĖS CHIRURGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Simonas Ūselis, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: dr. Paulius Žeromskas VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinikaSfinkterio plastikos efektyvumas gydant išmatų nelaikymąDarbo autorius(-iai): Gytis Žaldokas (4 k.), Augustinas Matulevičius.Darbo vadovas(-ai): Doc. Paulius Žeromskas (VULSK II Pilvo chirurgijos skyrius).Darbo tikslas: 1. Išsiaiškinti ar sfinkterio plastikos operacija pagerina išmatų laikymą ir pacientųgyvenimo kokybę.2. Išsiaiškinti ar sfinkterio plastikos rezultatams turi įtakos praėjęs laikas po operacijos.3.Išsiaiškinti ar tikslingas ilgalaikis pacientų stebėjimas po sfinkterio plastikos operacijosDarbo metodika: Atlikta anketinė apklausa VULSK antrajame pilvo chirurgijos skyriuje.Anketosišsiųstos 8 pacientams, atsakymus pateikė 7, iš kurių anketų buvo atlikta galutinėanalizė.Anketa sudaryta iš dviejų dalių – priešoperacinio ir pooperacinio laikotarpio.Anketojepateikti klausimai apie išmatų nelaikymo įtaką kasdieniniam gyvenimui,operacijos efektyvumą ir gyvenimo kokybę remiantis Wexner balų skale prieš ir po operacijos.Atliktas Wilcoxon testas, skirtas mažoms imtims, nustatyti pooperacinį pagerėjimąstatistiškai. Duomenys apdoroti naudojantis MS Excel 2010, R ir SPSS 21.0 programomis.Rezultatai: Visoms pacientėms daryta sfinkterio plastikos operacija. 85,71 % ligonių (>50%,p2 metams 11,5 balų ± 0,71. Prieš operaciją bendras išmatųnelaikymo balų vidurkis pagal Wexner skalę buvo 13,29 ± 5,31 , po operacijos 8,14 ± 3,76(p=0,0703, suma = 19) , dujų nelaikymo balų vidurkis atitinkamai 3,86 ± 0,38 ir 3,43 ± 0,53,skystų išmatų 3,43 ± 0,79 ir 1,29 ± 1,25, suformuotų išmatų 0,86 ± 1,57 ir 0, tepimo 2,86 ± 1,95ir 2,71 ± 1,89, tuštinimosi sutrikimų įtakos dienotvarkei 2,57 ± 1,81 ir 0,86 ± 1,46 (p=0,0938,suma = 12). Po operacijos išmatų nelaikymas nepakito 14,29%, pagerėjo 71,42% ir pablogėjo14,29% pacienčių. Kritinė reikšmė (alpha=0.01) = 1. Statistinio patikimumo lygmuo p kritinę reikšmę (19>1; 12>1),įrodo pooperacinį pagerėjimą statistiškai.2. Praėjęs laikas po sfinkterio plastikos operacijos turiteigiamos įtakos pooperaciniams rezultatams, t. y. stebima teigiama priklausomybė nuo laiko.3.Praėjus ilgesniam laikui stebimi geresni rezultatai, tačiau literatūros duomenimis rezultatai laikoatžvilgiu blogėja, todėl tikslingas ilgalaikis šių ligonių stebėjimas.Laparoskopinės cholecistektomijos rizikos veiksniai pacientamssu tulžies pūslės ir lydinčia tulžies latakų akmenligeDarbo autorius(-iai): Neringa Pranskevičiūtė (4 k.), Givi Lengvenis (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Gintaras Simutis (VUL SK Pilvo chirurgijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti rizikos veiksnius, lemiančius nepalankią laparoskopinės cholecistektomijos(LC) baigtį pacientams su tulžies pūslės ir lydinčia tulžies latakų akmenlige (TP-LA).Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu tirti pacientai, sergantysTP-LA, kuriems VUL SK Pilvo chirurgijos centre 2010 – 2011 m. po endoskopinės retrogradinėscholangiografijos (ERC) buvo atlikta LC. Pacientai buvo suskirstyti į grupes19

(sklandžios eigos LC grupė, konversijų ir komplikacijų grupė). Šiose grupėse buvo vertintipotencialių faktorių ir duomenų (paciento amžius, lytis, gretutinė patologija, buvusios viršutiniopilvo aukšto bei kitos pilvo operacijos anamnezėje, ūminis cholecistitas, cholangitas,biliarinis pankreatitas, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija bei leukocitų skaičiusprieš LC, bendro bilirubino koncentracija bei šarminės fosfatazės (ŠF) aktyvumas priešERC, bendrojo tulžies latako plotis ultragarsinio tyrimo metu prieš ERCP ir kt.) įtaką didesniamkomplikacijų ir LC konversijų dažniui, gydant TP-LA dviejų etapų endoskopiniu laparoskopiniumetodu. Statistinei duomenų analizei taikytas logistinės regresijos modelis.Rezultatai: Ištirti 142 pacientai, sergantys TP-LA: 95 moterys (amžius – 75 ± 28 metų) ir 47vyrai (amžius – 74±23 metų). Komplikacijos operacijos metu ir po jos diagnozuotos 15 (10,6%)pacientų, o LC konversija atlikta 11 (7,7%) pacientų. Vienmatės analizės duomenimis, reikšmingikintamieji, susiję su LC komplikacijomis ir konversija buvo padidėjusi CRB koncentracijaprieš LC (šansų santykis [OR], 1,006, 95% pasikliautinasis intervalas [PI], 1,001-1,011 p=0,022 ir OR, 1,006, 95% PI 1,0-1,011, p = 0,049, atitinkamai) ir ŠF padidintas aktyvumas (OR,3,106, 95% PI 1,059-9,133, p = 0,039 ir OR, 1,003, 95% PI 1,001-1,005, p = 0,01, atitinkamai).Ūminio cholecistito diagnozė (OR,3,344, 95% PI 1,096-10,205, p = 0,034) buvo reikšmingaisusijusi tik su LC komplikacijomis. Atliekant daugiamatę analizę, tik ŠF padidintas aktyvumasstatistiškai reikšmingai didino LC komplikacijų ir konversijų, gydant TP-LA, tikimybę (OR 4,22,95 proc. PI – 1,194–14,918, p=0,025 ir OR1,003, 95 proc. PI – 1–1,007, p=0,034, atitinkamai).Išvados: Padidėjusi CRB koncentracija prieš LC bei padidintas ŠF aktyvumas prieš ERC yrareikšmingai susiję su didesniu komplikacijų LC metu ir po jos bei konversijų dažniu. Šių rizikosfaktorių nustatymas prieš planuojamą LC padėtų numatyti operacijos baigtį, pasirengti galimaikonversijai bei prognozuoti komplikuotą LC eigą.Kilpinių ileostomų uždarymo metodikos ir kitų veiksnių įtakakomplikacijų dažniuiDarbo autorius(-iai): Edgaras Smolskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Eligijus Poškus (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti įvairių faktorių įtaką pooperacinių komplikacijų dažniui po kilpiniųileostomų uždarymo operacijų.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas 111 pacientų, kuriems VUL SK Pilvochirurgijos centre 2003-2012 metų laikotarpiu buvo atlikta ileostomos uždarymo operacija.Tyrimui atrinkti pacientai, kuriems ileostomos uždarymo metu nebuvo atliktos papildomosmanipuliacijos. Analizuota lyties, amžiaus, trukmės nuo ileostomos suformavimoiki jos uždarymo, operacijos trukmės ir tipo, operavusio gydytojo patirties įtaka komplikacijųpasireiškimo dažniui. Operavusio chirurgo patirties aspektas nagrinėtas atsižvelgiant,jog vienas chirurgas atliko trečdalį visų ilesotomos uždarymo operacijų.Tyrimuipanaudota duomenų analizės IBM SPSS Statistics 20 programa. Duomenų statistinis reikšmingumasvertintas Pearson‘s Chi-square, Fisher exact bei Independent-Samples T-testais.Rezultatai: Iš 111 pacientų 22 (19.8%) turėjo pooperacinių komplikacijų dėl kurių 1 (0.9%)ligonis mirė. Tiriamųjų grupėje buvo 36 moterys (32,4%) bei 75 vyrai (67,6%). Vidutinismoterų amžius buvo 61 m. (SD. ±12.24), vyrų 58 m. (SD. ±14.77). Komplikacijų pasiskirstymoatsižvelgiant į nagrinėtus aspektus rezultatai: pasiskirstymas pagal lytį: vyrai 17(22.7 %) / moterys 5 (13.9 %) p=0.277, pagal amžių: ≤ 60 metų 11 (22.0 %) / > 60 metų11 (18.0 %) p=0.602, pagal trukmę nuo kilpinės ileostomos suformavimo iki jos uždarymo:iki 12 savaičių 6 (20.0 %) / 12 - 24 savaičių bėgyje 9 (19.6 %) / daugiau kaip po 24 savaičių7 (20.0 %) p=0.998, pagal operacijos tipą: po ileostomos uždarymo su rezekcija - 6 (15.420

%) / po ileostomos uždarymo be rezekcijos - 16 (22.2 %) p=0.388, pagal operacijos trukmę30-59 min. 5 (14.3 %) / 60-89 min. 12 (24.0 %) / > 89 min. 5 (19.2 %) p=0.541 bei pagaloperavusių chirurgų patirtį: vienas chirurgas 3 (8.1 %) / kiti chirurgai 19 (25. 7%) p=0.029.Išvados: Statistiškai reikšmingai nei vienas faktorius išskyrus operavusio gydytojo patirtį nelėmėkomplikacijų dažnio po ileostomos uždarymo operacijų.Lėtinio pankreatito chirurginio gydymo rezultatų vertinimasDarbo autorius(-iai): Agnė Trečiokaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Saulius Jurevičius (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinika; Pilvo chirurgijos centras).Darbo tikslas: Šiuo metu nėra vieningų rekomendacijų, kaip reikėtų gydyti lėtinį pankreatitąskirtingų klinikinių stadijų metu, gydymas išlieka individualus, pagrindinė indikacija operacijaiyra skausmas. Darbo tikslas- įvertinti ligonių, kuriems buvo atliktos lėtinio pankreatito rezekcinėsir drenuojančios operacijos, atokius gydymo rezultatus.Darbo metodika: Nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2011 m. liepos mėn. VULSK iš viso Frey ir Bernmetodais dėl lėtinio pankreatito buvo išoperuoti 155 pacientai. Į tyrimą atvyko 31 pacientas.Teisingai užpildė anketą 26 pacientai. Prospektyviniui tyrimui buvo panaudotas SF36 gyvenimokokybės vertinimo klausimynas. Pacientai suskirstyti pagal lėtinio pankreatito klinikinesstadijas (nustatytas prieš operaciją).Rezultatai: Buvo įvertinta 18 vyrų (69,2%) ir 8 moterų (30,8%) gyvenimo kokybė (GK) prieš irpo operacijos(OP). Laiko mediana tarp pirmo ir antro GK vertinimo yra 1507 d.(~50 mėn) (min.93 d., max. 2844 d.)*. Pagal klinikinę stadiją prieš operaciją pacientai pasiskirstė: A-4 (15,4%)B-11 (42,3%) C1-4 (15,4%) C2-0 (0%) C3-7 (26,9%).Po operacijos bendra GK pagerėjo 22 pacientams(84,6%), pablogėjo 4 pacientams (15,4%). Bendros GK mediana prieš operaciją 32,42(3-72), po operacijos mediana padidėjo iki 62,69 (12-98) P

Darbo metodika: VUL „SK“ atlikta retrospektyvi 249 pacientų, 2004 – 2011 m. operuotų dėllėtinio pankreatito, analizė. Atrinkti pacientai, kuriems pirmosios operacijos metu atliktas bendrojotulžies latako (BTL) atvėrimas į kasos rezekcijos ertmę. Prieš operaciją, atlikus kompiuterinėstomografijos ar ultragarsinį tyrimą, buvo įvertinti intrahepatiniai, bendrasis tulžies beikasos latakai. Nustatytos šarminės fosfatazės ir bendrojo bilirubino koncentracijos kraujyje.Pašalinti audiniai po operacijos buvo pasverti ir ištirti histologiškai. Pacientai buvo kviečiamipo 18 mėn. atvykti kontrolei. Remiantis pakartotino ištyrimo duomenimis, pacientai suskirstytiį dvi grupes. A grupei priskirti pacientai, kuriems nustatyti recidyvai, B grupei – pacientai,kurie visiškai pasveiko. Įvertinti ir palyginti demografiniai ir klinikiniai duomenys, patologiniaipožymiai.Rezultatai: 62 (24,9 %) pacientams atlikta operacija su BTL atvėrimu į kasos rezekcijos ertmę.41 (66,1 %) pacientas atvyko pakartotiniam ištyrimui. Iš jų: A grupei priskirti 32 (78 %), Bgrupei – 9 (22 %) pacientai. Abiejose grupėse dominuojanti lytis – vyrai: A grupėje – 30 (93,8%), B grupėje – 7 (77,8 %), p=0,204. Bendrojo bilirubino koncentracija serume A grupėje – 22,1(7–192) µmol/l, B grupėje – 43 (9–82) µmol/l, p=0,861. Šarminės fosfatazės koncentracija serumeA grupėje – 237 (62–1013) U/l, B grupėje – 527 (50–2152) U/l, p=0,271. BTL diametrasA grupėje buvo didesnis (10,9 ± 4 mm) nei B grupėje (7,92 ± 4,01 mm), tačiau skirtumas nebuvostatistiškai reikšmingas, p=0,069. Kasos latako diametras abiejose grupėse buvo panašus:A grupėje – 7,4 ± 3 mm, B grupėje – 7,34 ± 3,35 mm, p=0,978. Lyginant grupes pagal pašalintųaudinių mases, A grupėje – 9,7 (2,1 – 35) g, B grupėje 5,6 (4,2 – 15) g, statistiškai patikimasskirtumas nebuvo rastas, p=0,089.Išvados: Bendrojo tulžies latako atvėrimas į kasos rezekcijos ertmę negarantuoja nuolatinio irpakankamo drenažo. Ši operacija – nėra pirmo pasirinkimo metodas, gydant lėtinio pankreatitosukeltą obstrukcinę geltą.CRB - komplikacijų, po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos, prediktoriusDarbo autorius(-iai): Gintarė Andreikaitė (4 k.), Ignas Karnuševičius.Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Eligijus Poškus (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ar C-reaktyvusis baltymas yra tinkamas rodiklis, leidžiantis anksti diagnozuotibesivystančias komplikacijas po laparoskopinės storosios žarnos rezekcijos ir pradėtiankstyvą gydymą.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus 76 ligonių, hospitalizuotų 2010 - 2012 m. planineilaparoskopinei storosios žarnos rezekcijos operacijai VULSK Pilvo chirurgijos centre, tyrimas.Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: I-oje grupėje pacientai su komplikacijomis, II-oje pacientaibe išsivysčiusių komplikacijų. CRB koncentracija kraujo serume buvo tirta 2-ą, 4-ą ir6-ą pooperacinę dieną. Lyginome abiejų grupių CRB koncentracijos vidurkius pasirinktomisdienomis taikant Stjudento testą. Norėdami nustatyti CRB koncentracijos slenkstį geriausiaiprognozuojantį komplikacijų išsivystymą apskaičiavome šio baltymo J, S, TPV, NPV pasirinkdamiįvairias koncentracijos ribas nuo 40 mg/l iki 90mg/l. Taip pat vertinta CRB koncentracijospriklausomybė nuo pacientų amžiaus, lyties, pagrindinio susirgimo, gretutinių ligų, operacijostrukmės, netekto kraujo kiekio ir rezekcijos apimties. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS17.0 statistinį paketą.Rezultatai: VULSK buvo hospitalizuota 50 (65,8%) moterų, 26 (34,2%) vyrai. I-ajai grupei priklausė10 (13%) pacientų (5 moterys, 5 vyrai), II-ajai – 66 pacientai (87%). CRB I-oje grupėje2, 4, 6 dienomis laipsniškai didėjo (91,16 mg/l; 148,5 mg/l; 168,33 mg/l), o II-oje grupėje laipsniškaimažėjo (49,5 mg/l; 45,034 mg/l; 21,24 mg/l). Taikant Stjudento (p) kriterijų nepriklau-22

somoms imtims, kai p < 0,05 buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp grupių CRB vidurkių2-ą, 4-ą, ir 6-ą dienomis (2DPO 0,016; 4DPO 0,009; 6DPO 0,001). Nustatytos slenkstinės CRBkoncentracijos ribos: 2DPO 40mg/l; 4DPO 50 mg/l; 6DPO 60mg/l, kurios pasižymėjo didžiausiujautrumu ir neigiama prognostine verte. Pastebėta priklausomybė tarp CRB koncentracijosir lyties, gretutinių susirgimų, operacijos trukmės, rezekcijos apimties, netekto kraujo kiekio, otarp CRB ir amžiaus, pagrindinės ligos – koreliacija nestebėta.Išvados: Sekant C-reaktyviojo baltymo koncentraciją 2-ą, 4-ą ir 6-ą dienomis galime anksti diagnozuotibesivystančias pooperacines komplikacijas.Ląstelių pokyčių prognostinė reikšmė diagnozuojant papilinįskydliaukės vėžįDarbo autorius(-iai): Marius Kryžauskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. (HP) Virgilijus Beiša (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti būdingiausius ir mažai būdingus citomorfologinius papilinio skydliaukėsvėžio (PSV) požymius. Citologinėje folikulinės neoplazijos grupėje išskirti mažos tikimybėsPSV pogrupį.Darbo metodika: Atlikta 152 pacientų, operuotų VUL „SK“ Pilvo chirurgijos centre dėl mazginėsskydliaukės patologijos 2009–2012 m., retrospektyvinė citologinio tyrimo duomenųanalizė. Citomorfologiniai požymiai vertinti pagal Bethesda skydliaukės klasifikacijos sistemą.Atliktas pašalintų skydliaukės audinių histologinis tyrimas. Pagal citologinius pokyčius pacientaisuskirstyti į dvi grupes: I grupės pacientams nustatyta V-VI (n=60), II grupės – IV (n=92)citologinių pokyčių kategorijos. Visi I grupės pacientai sirgo PSV. Nustatyti PSV būdingiausi citomorfologiniaipožymiai pasireiškę daugiau nei 50% pacientų. II grupės pacientai pagal histologiniotyrimo rezultatus suskirstyti į dvi grupes: IIA grupės pacientams nustatytas PSV (n=31),IIB – gerybiniai pokyčiai (n=61). Šiose grupėse nustatyti PSV būdingiausių citomorfologiniųpožymių išraiškos skirtumai. Folikulinės neoplazijos grupėje išskirtas pogrupis su citologiniaispokyčiais būdingais PSV ir gerybiniams pokyčiams. Statistinė analizė atlikta „MS Excel 2010“programa. p reikšmė mažesnė nei 0,05 buvo vertinama kaip statistiškai reikšminga.Rezultatai: I grupės pacientų citologiniuose tyrimuose nustatyti PSV būdingiausi citologiniaipokyčiai. Iš 18 citomorfologinių požymių atrinkti 7, pasitaikę daugiau nei 50% pacientų: dideliir gigantiniai branduoliai, atipija, išreikšta anizokariozė, branduolėliai, citoplazmos išvaržos,papilinės struktūros ir ruožėtas branduolio chromatinas. Analizuota PSV būdingiausių požymiųišraiška IIA ir IIB grupių pacientų citologiniuose tyrimuose. IIA grupėje 4 būdingiausi PSV citomorfologiniaipožymiai pasireiškė dažniau nei IIB grupėje (p0,05). Minėti citologiniaipokyčiai išskirti į atskirą pogrupį. Tarp IIA grupės pacientų su bent vienu būdingiausiu citologiniupokyčiu PSV buvo 26 (84%) atvejams. Tarp IIB grupės pacientų tik su 1 ar daugiau mažaibūdingu požymiu gerybiniai pokyčiai buvo 38 (62%) atvejams.Išvados: Esant tik branduolėliams, atipijai ir/ar ruožėtam chromatino branduoliui, o nesantdidelių ir gigantinių branduolių, išreikštos anizokariozės, papilinių struktūrų ar citoplazmosišvaržų, pacientui reikalingas papildomas klinikinių ir ultragarsinių tyrimų vertinimas, o operacijalaikinai nerekomenduojama.23

Gastrointestininės stromos navikų chirurginio gydymo galimybėsVUL SK Pilvo chirurgijos centreDarbo autorius(-iai): Pavel Petrik (6 k.), Eglė Navickaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Eligijus Poškus (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti pirminių solitarinių gastrointestininės stromos navikų(GIST) minimaliai invazinio ir atviro chirurginio gydymo efektyvumą VULSK Pilvo chirurgijoscentre 2008-2012 m.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus 47 ligonių, kuriems 2008-2012 m. dėl įtariamo GISToVULSK Pilvo chirurgijos centre atlikta operacija, tyrimas. Vertinta operuotų ligonių demografiniaiduomenys, klinikiniai simptomai, naviko diagnostikos ir operacijos būdai, naviko lokalizacija,intra- ir pooperacinės komplikacijos, histopatologiniai navikų požymiai, pooperacinioperiodo trukmė ir mirštamumas.Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 44 pacientai: 18 (40.9%) vyrų, 26 (59.1%) moterys. Ligonių amžiausvidurkis – 63 ± 14 m. (30-84 m.). Pilvo kompiuterinė tomografija atlikta 36 (81.8%), ezofagogastroduodenoskopija– 36 (81.8%), endosonoskopija – 18 (40.9%) pacientų. Visiškas GIST chirurginispašalinimas buvo atliktas 97.73% ligonių. Minimaliai invazinė (MI) chirurginė operacijaatlikta 22 (50.0%), atvira chirurginė operacija (AO) – 22 (50.0%) ligoniams. Laparoskopiškainavikas pašalintas 20-čiai, laparoendoskopiškai – 1-am, laparoskopu asistuojant endoskopiškai– 1-am. Konversija į AO atlikta 4 (18.2%) pacientams. AO grupėje 15 ligonių atlikta pleištinėrezekcija, 3 – antrumektomija, 2 – tuščiosios žarnos rezekcija, 1 – dvylikapirštės ir tuščiosios žarnosrezekcija, 1 – tuščiosios žarnos rezekcija su pasaito pleištine rezekcija. MI grupėje 3 (13.6%)pacientams išsivystė pooperacinės komplikacijos; AO grupėje – 2 (9.1%) ligoniams – intraoperacinės,4 (9.1%) – pooperacinės komplikacijos. Pooperacinio laikotarpio trukmė MI grupėje – 8.5d. (8-35 d.), AO grupėje – 10.1 d. (7-33 d.). MI grupėje pooperacinio laikotarpio trukmė buvo statistiškaipatikimai trumpesnė (8.5 d. ir 10.1 d., atitinkamai, p < 0.001), o naviko dydis – mažesnis(2.93 cm ir 5.78 cm, p = 0.018), nei AO grupėje. Nė vienas ligonis nei MI, nei AO grupėse nemirė.Išvados: 1. Laparoskopinis GIST-ų pašalinimas yra saugus ir efektyvus operacijos būdas, kaiGIST ≤ 6 cm. 2. Gastroezofaginės jungties ir įskrandžio GIST-ai turi būti išsamiai įvertinti priešpasirenkant operacijos būdą. Rekomenduojama vengti šios lokalizacijos GIST-us šalinti laparoskopiškaidėl aukštos konversijos į atvirą operaciją tikimybės (100.0%). 3. Laparoendoskopiniubūdu gali būti šalinami maži intragastriniai gerybiniai GIST-ai, neperaugantys skrandžio sienosmuscularis propria sluoksnį. 4. Sprendimas atlikti priešoperacinę biopsija turi būti individualus,o atliekama tik tada, kai histologinio tyrimo rezultatai neabejotinai įtakos chirurginio būdopasirinkimą.Operacijų įgūdžių mokymasis medicinos studijų programoje naudojant laparoskopinęvirtualią simuliacijąDarbo autorius(-iai): Pavel Petrik (6 k.), Eglė Navickaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Gintaras Simutis (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika), Gyd. Mantas Drungilas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti laparoskopinių operacijų įgūdžių įsisavinimo ypatumus naudojantkompiuterinius laparoskopinius simuliatorius medicinos studentų ir rezidentų grupėse.Darbo metodika: Į tyrimą įtraukta 16 medicinos studentų (5 trečio, 5 ketvirto, 6 penkto kurso)ir 16 chirurgijos rezidentų (pirmųjų metų). Tyrimui panaudotas kompiuterinis laparoskopinis24

simuliatorius LapSim ®. Tyrimą sudarė 3 užsiėmimai: 1-ą sav., 2-ą sav. ir 4-ą sav. Kiekvieno užsiėmimometu visi dalyviai atliko 3 (30 min. trukmės) bazines užduotis („instrumentų navigacija“(IN), „kirpimas“ (P), „kabučių uždėjimas“ (KU), kiekvienos užduoties po 3 bandymus. Priešatliekant užduotį, kiekvienas tiriamasis peržiūrėjo 15 min. trukmės įvadinę video medžiagą.Vertintas galutinis užduoties rezultatas. Duomenų statistiniam apdorojimui naudotas Mann-Whitney U testas.Rezultatai: Medicinos studentų (MS) grupėje buvo 13 (81.3%) vyrų ir 3 (18.7%) moterys,chirurgijos rezidentų (CR) grupėje – 14 (87.5%) vyrų ir 2 (12.5%) moterys. Rastas amžiausvidurkio skirtumas tarp MS (22.2 ± 1.3 m. (21-26 m.) ir CR (26.1 ± 1.3 m. (25-29 m.) buvo statistiškaipatikimas (P < 0.001). Visų 3-jų užduočių galutinių rezultatų vidurkio skirtumas MS irCR grupėse buvo statistiškai patikimai reikšmingas po 1-o užsiėmimo (IN: 100% (0%) ir 76%(20%), atitinkamai; P: 90% (19%) ir 56% (8%), atitinkamai; KU: 91% (17%) ir 64% (8%),atitinkamai; P < 0,001), ir po 2-o užsiėmimo (IN: 100% (0%) ir 85% (8%), atitinkamai; P: 95%(8%) ir 70% (10%) atitinkamai; KU: 98% (10%) ir 70% (3% ), atitinkamai; P< 0,001). Statistiškaireikšmingo IN užduoties galutinio rezultato skirtumo MS ir CR rezidentų grupėse nebuvopo 6-o bandymo (100% (0%) ir 100% (1%), atitinkamai, P = 0,073), P užduoties – po 8-obandymo (100% (0%) ir 99% (4%), atitinkamai, P = 0,080), KU užduoties – po 7-o bandymo(100% (1%) ir 100% (6%), atitinkamai, P =0,287). Po 3-io užsiėmimo medicinos studentų rezultatainesiskyrė nuo chirurgijos rezidentų rezultatų atliekant visas tris užduotis (P > 0.05).Išvados: Medicinos studentai greičiau įsisavina laparoskopinių operacijų bazinius įgūdžius irpasiekia geresnių rezultatų per trumpesnį laikotarpį palyginus su chirurgijos rezidentais (P

vidutinio ir sunkaus laipsnio nelaikymo dažnių skirtumo tarp grupių nerasta (Fischer exact,p=0.23).Iš VR grupės 1(33.33%) lengvo laipsnio nelaikymas,2(66.67%) vidutinio.KR grupėje8(61.54%) lengvo,4(30.77%) vidutinio,1(7.69%) sunkaus.Reikšmingo skirtumo nerasta tarpVR ar KR operacijų (Fischer exact, p=0.34).Iš 16 apklaustųjų 10(62.50% CI 95%[38.78% -86.22%]) teigė,kad po operacijos jiems nėra iškrentančio darinio,2(12.5%) dėl to abėjojo ir4(25%) teigė,kad turi iškrentatį darinį.KLR grupėje 4(57.14%) neturėjo iškrentančio dariniopo operacijos,3(42.86%) turėjo.LR grupėje 6(66.67%) neturėjo,3(33.33%) turėjo.Lyginant laparotomijosir laparoskopijos grupes,statistiškai reikšmingo skirtumo tarp iškrentančio dariniodažnių nebuvo rasta (Fischer exact, p=0.37).VR grupėje 3(100%) neturėjo iškrentačio darinio.KR grupėje 7(66.67%) neturėjo,6(33.33%) turėjo.Reikšmingo skirtumo nerasta tarp VR ir KRgrupių (Chi kvadratas, p=0.14).Išvados: 1. Darant laparoskopine rektopeksiją dėl tiesiosios žarnos iškritiko rečiau stebimasvidutinio ir sunkaus laipsnio ODS nei darant konvencinę rektopeksiją. 2. Statistiškai patikimoskirtumo vertinant ODS nerasta tarp ventralinės rektopeksijos ir Kummell rektopeksijos. 3. Statistiškaipatikimo skirtumo vertinant išmatų nelaikymą ir ligos recidyvą nerasta tarp ventralinėsrektopeksijos ir Kummell rektopeksijos bei konvencinės laparotopinės rektopeksijos irlaparoskopinės rektopeksijos.Kepenų transplantato disfunkcija (Reperfuzinis sindromas)Darbo autorius(-iai): Jolanta Zacharič (4 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Vitalijus Sokolovas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti kepenų laboratorinių rodyklių koreliaciją su komplikacijų dažniu po kepenųtransplantacijos. Nustatyti ar turi įtakos pradinei transplantato funkcijai išėmijos laikas,kraujo netektis, plovimų kiekis bei MELD rodyklis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 46 pacientų laboratorinių tyrimų analizė po transplantacijos,kurios buvo atliktos VULSK nuo 2005 metų liepos iki 2012 gruodžio mėnesio. Pooperacinissergamumas vertintas pagal tai ar pooperacinis laikotarpis komplikavosi hematoma,tulžies latakų nesandarumu, kraujagyslių tromboze ar ankstyva mirtim. atsižvelgta į skysčiųkiekį panaudotą tranplantato plovimui (dvi grupės : >11 l ir

krypio. Naudojant mažiau skysčiu plovimui ir esant trumpesnei šaltajai išėmijai mažėja tulžieslatakų nesandarumo dažnis. Kuo didesnis MELD rodyklis, tuo didesne kraujo netektis. Kepenųtransplantato funkcijai po operacijos turi įtakos dar ir kiti veiksniai (donoro amžius, svorio suderinamumas,sveikatos būklė) kas turėtų būti tiriama tolesnese studijose.Uždaros blužnies traumos diagnostika ir gydymas: respublikinės vilniausuniversitetinės ligoninės patirtis 2008-2012 m.Darbo autorius(-iai): Edvardas Brimas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. (HP) Gintautas Brimas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Apibendrinti uždaros blužnies traumos gydymo patirtį Respublikinėje Vilniausuniversitetinėje ligoninėje (RVUL) 2008-2012 m.Darbo metodika: Tyrime retrospektyviai išnagrinėta 80 pacientų, kurie patyrė blužnies traumą2008-2012m. ir buvo gydyti RVUL. Nagrinėtos ligos istorijos, vertinant diagnostikos ir gydymotaktikos pasirinkimo kriterijus. Blužnies sužalojimai vertinti pagal Amerikos traumų chirurgųasociacijos (AAST) klasifikaciją.Rezultatai: 2008-2012m. RVUL gydyta 80 pacientų, patyrusių uždarą blužnies traumą. Iš jų65 (81,3 %) vyrai ir 15 (18,7 %) moterys. Amžiaus vidurkis – 39 metai. Blužnies traumos priežastys:sumušimas - 34 (42,5%) atvejai, kritimas iš aukščio - 23 atvejai (28,75%). I laipsnioblužnies sužalojimas nustatytas – 5 (6,25%), II laipsnio – 13 (16,25%), III laipsnio - 42 atvejai(52,5%), IV laipsnio – 16 (20%), V laipsnio – 4 (5%) pacientams. 37 ligoniams (46,25%) nustatytanestabili hemodinamika, 16 (20%) – Hb koncentracija kraujyje

mų tipas ir lokalizacija, chirurgų patirtis. Atrankos kriterijai: operacijos, kurių metų atliktas tikmiomų šalinimas. Pagal metus tiriamieji suskirstyti į 2 grupes: I gr. – chirurgų šalintos miomos2007-2009 metais. II gr. – 2012 metais. Po to iš sąrašo atrinkti du daugiausiai operuojantys chirurgaiir pagal tą pačią metodika suskirstyti į IA ir IIA grupes. Duomenys rinkti ir apdoroti MSExcel 2007 ir SPSS 19.0. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p0,05). Iš visų chirurgų buvo atrinkti du daugiausiai operuojantys, kurie 2007-2009 metais atliko38 (IA gr.), o 2012 m – 44 miomektomijas (IIA gr.). Operacijos trukmė IA gr. buvo ilgesnė neiIIA gr. (90,3±65,2 min ir 69,2±31,5 min., p0,05). Diametrų suma taippat buvo didesnė IIA gr. nei IA gr. (9,9±4,7 cm vs 8,1±5,9 cm, p>0,05). I ir IA gr. šalinta daugiausubserozinių miomų nei intramuralinių (p

priemones visada naudoja kiek daugiau nei pusė paauglių, iš jų dvigubai dažniau vyrai. Lytinįgyvenimą pradėję ir nepradėję vienodai dažnai galėjo įvardinti bent po vieną LPI. Pokalbiai apiežmogaus lytiškumą reikalingi trečdaliui aštuoniolikmečių, moteriškos lyties atstovėms dažniau.Dauguma norėtų kalbėtis su gydytoju specialistu susitikimų/diskusijų metu. Ketvirtadalis teigė,jog mokykla suteikia pakankamai žinių lytinio švietimo srityje.Endometriumo polipų klinikinių ir histologinių diagnozių palyginimasDarbo autorius(-iai): Greta Bakavičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. med. dr. Jonas Ališauskas (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikos).Darbo tikslas: Įvertinti neinvazinės diagnostikos tikslumą, diagnozuojant endometriumo polipus;endometriumo patalogijų dažnio pasiskirstymą amžiaus grupėse ir supiktybėjimo riziką.Darbo metodika: Retrospektyviniame tyrime dalyvavo 174 pacientės, kurioms buvo diagnozuotaendometriumo polipas ir nuo 2012 sausio 1 d. Iki 2012 spalio 1 d. VUL SK filialo Motersfiziologijos ir patalogijoscentre atlikta histeroskopija, polipektomija. Duomenys tyrimui atrinktiiš operacinių žurnalų ir kompiuterinės duomenų bazės. Visų operuotų ligonių operacinė medžiagabuvo išsiųsta į Valstybinį patalogijos centrą, kur buvo atlikta histologinis jų ištyrimas.Peržiūrėjus visus histologinius atsakymus, pastebėta, kad 4 pacienčių operacinė medžiaga įvertintakaip neinformatyvi, 3 – diagnozuota gimdos kaklelio patologija. Todėl 7 pacientės į tolimesnįtyrimą nepateko ir į galutinę analizę įtrauktos 167 pacientės. Gautas histologines diagnozespalyginus su klinikinėmis diagnozėmis, apskaičiuotas neinvazyvios diagnostikos tikslumas,diagnozuojant endometriumo polipus. Apskaičiuotas pacienčių vidutinis amžius ir pacientėspadalintos į 6 amžiaus grupes kas dešimtmetį. Apskaičiuotas histologinių diagnozių dažnių pasiskirstymasatitinkamose amžiaus grupėse ir rezultatai palyginti tarpusavyje. Apskaičiuota endometriumopatologijos supiktybėjimo rizika.Rezultatai: Palyginus histologines ir klinikines diagnozes, neinvazinio tyrimo tikslumas – 74,1%.Galutiniame tyrime dalyvavusių pacienčių amžiaus vidurkis – 51 m. 10 mėn. ± 12 m. 11 mėn.Daugiausia patologijų nustatyta 50-60 m. amžiaus grupėje - 45 iš 167 (26,95%), antroje vietoje– 40-50 m. amžiaus grupė – 38 (22,75%) atvejai. Į histologinę diagnozę įtraukta: normalusendometriniumas, endometriumo polipas, mioma, polipas+mioma, endometriumo hiperplazija,metaplazija ir navikas. Apskaičiavus patologinių atvejų procentinį dažnį nuo bendro visų atvejųskaičiaus, pastebėta, kad endometriumo metaplazijų – nuo 50 iki 70 m, o navikų – nuo 50 m irvyresnėms. Apskaičiavus patologinių atvejų procentinius dažnius atitinkamose amžiaus grupėse,pastebėtas toks diagnozių išsidėstymo dėsingumas:- 20-30 m. – normalus endometriumas;-30-40 m. – endometriumo polipas, mioma;- 40-50 m. – endometriumo polipas+mioma; – 50-60m. – endometriumo hiperplazija;- 60-70 m. – endometriumo metaplazija;- vyresnės nei 70 m.– endometriumo navikas.Apskaičiuota endometriumo patalogijos supiktybėjimo rizika – 2,4 %.Išvados: Endometriumo patologijos dažnis didžiausias 50-60 m. amžiaus grupėje.Tarp endometriumopatologinio darinio piktybiškumo ir amžiaus stebima tiesioginė progresija.Neinvaziniotyrimo tikslumas – 74,1 %.Endometriumo patologijos supkitybėjimo rizika – 2,4 %.Prepubertetinio amžiaus mergaičių vulvovaginitaiDarbo autorius(-iai): Karolina Venclavičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med. dr. Žana Bumbulienė (VU Medicinos fakultetas, Akušerijos ir ginekologijosklinika).29

Darbo tikslas: Palyginti pasėlių iš makšties rezultatus tarp ikibrendiminio amžiaus mergaičiųsergančių ir nesergančių vulvovaginitu.Darbo metodika: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos konsultacinėje poliklinikojeatliktas retrospektyvinis tyrimas. Į tyrimą buvo įtrauktos 135 ikibrendiminio amžiaus(1-11 metų) mergaitės. Lytinis brendimas vertintas pagal Tanner. Vulvovaginitas diagnozuotas115 tiriamųjų. Kontrolinę grupę sudarė 20 sveikų mergaičių. Kiekvienai mergaitei buvo paimtaspasėlis iš makšties ir nusiųstas į laboratoriją mikrobiologiniams tyrimams atlikti. Remiantisliteratūros duomenimis mikroorganizmai buvo suskirstyti į patogeninę ir sąlyginai patogeninęmakšties florą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS v19 programą. Pasirinktasreikšmingumo lygmuo p

praskiriant manualiniu būdu. Per 1,5 metų pakartotiniam gydymui grįžo 14 pacienčių, recidyvųdažnis – 17,9%. Visoms pakartotinai atvykusioms mergaitėms skirtas lytinių lūpų praskyrimasmanualiniu būdu. Trečią kartą dėl pakartotinio suaugimo kreipėsi 7 mergaitės, kurioms sąaugabuvo neryški ir tėvai atvedė profilaktiškai, bijodami pilno suaugimo.Remiantis VUL SK ir kitųšalių tyrimų rezultatais, pasiūlytas lytinių lūpų suaugimo gydymo algoritmas.Išvados: Mergaitės su lytinių lūpų suaugimo sudaro 9,8% pacienčių, besikreipiančių į VUL SKvaikų ir paauglių ginekologę. Lytinių lūpų suaugimo dažnis didžiausias tarp 1 – 3 m. amžiausmergaičių.Pagal suaugimo tipą vyrauja pilnas (58,2 %), tarp dalinių – užpakalinis lytinių lūpųsuaugimas (63,1%). Recidyvų tikimybė po manualinio praskyrimo – 17,9 %.Siūloma gydymometodus rinktis tokia seka: pradėti nuo vietinio gydymo hormoniniais preparatais, esant nesėkmingamgydymui, taikomas manualinis sąaugos atidalijimas, o kraštutiniu atveju - chirurginėintervencija.C reaktyviojo baltymo reikšmė prognozuojant vaisiaus uždegiminio atsakosindromo išsivystymąDarbo autorius(-iai): Božena Paškevič (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Daiva Bartkevičienė (VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti ir įvertinti C reaktyviojo baltymo (CRB) kiekio naujagimių motinųkraujyje reikšmę prognozuojant vaisiaus uždegiminio atsako sindromo (VUAS) išsivystymo galimybę.Darbo metodika: Perspektyvinis atvejo-kontrolės tyrimas atliktas Vilniaus miesto universitetinėjeligoninėje 2007-2009 metais. Ištirti 22 – 34 nėštumo savaitę gimę 158 naujagimiai ir jųmotinos. Atlikti virkštelės kraujo citokinų tyrimai ir motinų kraujo laboratoriniai tyrimai. Priklausomainuo citokino IL – 6 koncentracijos virkštelės kraujyje tiriamieji priskirti VUAS (IL-6 ≥11pg/ml) grupei (n= 52) arba kontrolinei (IL-6< 11pg/ml) grupei (n= 106). Ieškota asociatyviniųryšių tarp CRB ir VUAS atsiradimo galimybės. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantMS Excel 2007 ir SPSS 15.0 programa. Hipotezės apie požymių tarpusavio priklausomumą buvotikrinamos naudojant χ2 kriterijų. Vertinant požymių priklausomumą ranginiams dydžiams beimažoms imtims naudotas Spearmano ranginės koreliacijos koeficientas (r). Duomenys buvolaikomi statistiškai reikšmingais, kai p0,05). VUAS grupėje moterys dažniausiai gimdė 31-32(28,8%) ir24-26 (21.2%) gestacijos savaitę, kontrolinės grupės moterys 33-34 gestacijos savitę (58,5%),(p

Moteriškų lytinių hormonų vyravimo tendencijos skirtingo amžiausmoterų organizmeDarbo autorius(-iai): Laura Špejeraitė (5 k.), Ieva Šiaudinytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc.dr. Jonas Ališauskas (VUL SK Akušerijos ir ginekologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti skirtingų amžiaus moterų gimdos gleivinės histologinę būklę po gimdospašalinimo operacijos ne dėl gimdos gleivinės patologijos. Remiantis gautais duomenimis,nustatyti moteriškų lytinių hormonų vyravimą moterų organizme.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus mokslinis darbas VUL SK Centro filialo ginekologijosskyriuje, teikiančiame III lygio paslaugas. Į tyrimą įtrauktos visos moterys (n=129) po gimdospašalinimo operacijos ne dėl gimdos gleivinės patologijos, operuotos 2012m. (0,5m iki operacijosnevartojusios steroidinių hormonų). Moterys buvo suskirstytos į 6 amžiaus grupes:35-39m., 40-44m., 45-49m., 50-54m., 55-59m., 60-80m. Vertinti gimdos gleivinės histologiniaiduomenys (sekrecija, proliferacija, atrofija, hiperplazija). Duomenys apdoroti naudojantis MCExcel ir SPSS19.0 programomis.Rezultatai: Iš 129 moterų į I-ą grupę (35-39m.) pateko 2(1,5%) moterys, į II-ą grupę (40-44m.)- 18(13,9%) moterų, į III-ią grupę (45-50m.)- 44(34,1%) moterys, į IV-ą grupę (50-54m.)- 23(17,8%) mot., į V-ą grupę (55-59m.)- 12(9,3%) mot. ir į paskutiniąją amžiaus grupę(60-80m.)- 30(23,3%) mot. Gimdos gleivinės histologinio tyrimo metu sekrecija nustatyta:Igr.- 1 moteriai(50%), IIgr.- 5(27,8%), IIIgr.- 15(34,1%), IVgr.- 11(47,8%), Vgr.- 2(16,7%), VIgr.-0(0%). Proliferacija: Igr.- 1 moteriai(50%), IIgr.- 11(61,1%), IIIgr.- 25(56,8%), IVgr.- 7(30,4%),Vgr.- 1(8,3%), VIgr.- 0(0%). Atrofija: Igr.- 0(0%), IIgr.- 1(5,6%), IIIgr.- 2(4,5%), IVgr.- 4(17,4%),Vgr.- 9(75%), VIgr.- 30(100%). Hiperplazija: Igr.- 0(0%), IIgr.- 1(5,6%), IIIgr.- 2(4,5%), IVgr.-1(4,3%), Vgr.- 0(0%), VIgr.- 0(0%). Stebima statistiškai patikima koreliacija tarp amžiaus ir atrofijos(p

(66 gimdyvės), II – taikyta parenterinė analgezija (233 gimdyvės), III - atlikta epidurinė analgezija(58 gimdyvės), IV - taikyta kombinuota analgezija (61 gimdyvė). Vertinta: gimdyvės amžius,gimdymo trukmė, gimdymo stimuliavimas oksitocinu, virkštelės arterijos kraujo pH , naujagimiųbūklė pagal Apgar skalę, gimdymo komplikacijos: makšties plyšimas, tarpvietės kirpimasir plyšimas, gimdos kaklelio pažeidimas. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16ir Microsoft Excel programas.Rezultatai: 2011 metais VMUL gimdė 3502 moterys, iš jų 1007 gimdė pirmą kartą. Į tyrimąįtrauktos 418 mažos rizikos gimdyvės. Gimdyvių amžius nuo 18 iki 40 metų, amžiaus vidurkis27 metai. 55,74 proc. gimdyvių pasirinko parenterinę analgeziją fentaniliu. Be medikamentinioskausmo malšinimo gimdė – 15,79 proc., epidūrinė analgezija taikyta – 13,88 proc., kombinuotaanalgezija – 14,59 proc. Naudojant medikamentinį skausmo malšinimą statistiškai patikimaiilgėja gimdymo laikas: I grupė - 473,94 min., II - 494,2 min., ir III - 499,59 min., IV grupėjegimdymo laikas prailgėjo iki 535,41 min., p

sakyme, histologiniame atsakyme rastas lėtinis cervicitas (100%). Nustačius adenocarcinomącitologiniame atsakyme, histologinis atsakymas – CA (100%). Iš 9 (5,4%) moterų, kuriomshistologiškai rastas invazinis gimdos kaklelio vėžys, 5 (55,6%) moterims rasta T1A1 stadija,2 (22,2%) – T1A2 stadija ir 2 (22,2%) – T1B1 stadija. Tiriamosios, kurioms rasti invaziniaipokyčiai ar Ca in situ, vertintas konizacijos krašto radikalumas: 64 (52,9%) atvejais pakitimųpašalinimas buvo radikalus, 57 (47,1%) atvejais pakitimai plito operaciniame pjūvyje.Išvados: Esant HSIL ir ASC-H onkocitologinio tyrimo rezultatui dažniausiai histologiškai nustatomaCIN3 (Ca in situ). Esant SCC onkocitologinio tyrimo rezultatui pusei tiriamųjų nustatytainvazinis gimdos kaklelio vėžys, kitai pusei tiramųjų – Ca in situ. Tai leidžia teigti, kad onkocitologiniotyrimo rezultatai, rodantys žymius pakitimus, dažniausiai patvirtinami ir histologiškai,todėl juos reikia išsamiai tirti toliau ir esant reikalui – gydyti.Vyrų dalyvavimas gimdymeDarbo autorius(-iai): Reda Šulčytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Mindaugas Šilkūnas (VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti natūraliai gimdžiusių moterų požiūrį į vyrų dalyvavimą gimdyme.Darbo metodika: Surinktos 337 originalios anketos, kurias anonimiškai užpildė moterys 1-3parą po natūralaus gimdymo VMKL ir Vilniaus gimdymo namuose. Į galutinę analizę pateko314 anketų. Duomenys apdoroti SPSS V16.0, vidurkiams įvertinti taikytas Stjudento t kriterijus,proporcijoms - chi kvadrato kriterijus, duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p

Skrydžių lėktuvu įtaka moters menstruacijų ciklo reguliarumuiDarbo autorius(-iai): Monika Želvytė (5 k.), Inga Zemleckaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): med. dr. Žana Bumbulienė (VU Medicinos fakultetas, Akušerijos ir ginekologijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti, ar skrydis lėktuvu turi įtakos moters menstruacijų ciklo reguliarumui.Darbo metodika: Atliktas žvalgomasis tyrimas. Naudoti šie tyrimo metodai: mokslinė literatūrosapžvalga, anketinė apklausa, statistinė duomenų analizė SPSS 20.0. Anketa sudaryta darboautorių iš 23 klausimų. Popierinės anketos (110) išdalintos VU MF medicinos specialybėsstudentėms, elektroninė anketos forma patalpinta „apklausa.lt“ tinklapyje (177). Iš gautų 287anketų analizei, kaip tinkamos, atrinktos 263 anketos. Respondentės suskirstytos į dvi grupes:tiriamąją (skraido dažniau nei kartą metus, n = 142) ir kontrolinę (skraido rečiau kaip kartą permetus, n=121).Rezultatai: Respondenčių amžius svyruoja nuo 19 iki 26 metų. Šiek tiek daugiau kontrolinėsgrupės merginų turi nuolatinį reguliarų menstruacijų ciklą: 36,67 proc. kontrolinės, 34,5proc. tiriamosios. Likusios merginos turi arba nuolatinių, arba protarpinių menstruacijų ciklosutrikimų. Trisdešimt keturioms merginoms mėnesinių ciklui reguliuoti paskirti medikamentai.Iš jų 67,65 proc. - tiriamosios grupės. Lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes pagal skrydžiųir nusiskundimų menstruacijų ciklo sutrikimais dažnį, nustatytas skirtumas – dažniau lėktuvuskraidančios moterys turi daugiau nusiskundimų (p>0.05). Tyrimo metu įvertintos ir kitosmenstruacijų ciklo reguliarumo sutrikimui įtakos galėjusios turėti sąlygos.Išvados: Dažniau lėktuvu skraidančios moterys turi daugiau su menstruacijų ciklo reguliarumususijusių nusiskundimų (p>0.05). Siekiant kompleksiškiau ištirti galimą skrydžių poveikį beinustatyti jų sąsają su kitais reikšmingais aplinkos ir vidiniais veiksniais, reikėtų didinti tiriamųjųimtį, į tyrimą įtraukti stiuardeses – kaip didžiausios rizikos tiriamąsias.Medicininės informacijos sisteminės analizės pagrindai nėščiųjų gripovakcinos efektyvumo ir saugumo analizės modeliuDarbo autorius(-iai): Ieva Polianskytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. habil. dr. Vytautas Usonis (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti nėščiųjų skiepijimo gripo vakcina efektyvumą ir saugumą nėščiąjai, vaisiuiir kūdikiui iki 6 mėnesių amžiaus, analizuojant aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų rezultatus.Darbo metodika: Tikslui pasiekti pasirinktas retrospektyvinis medicininės informacijostyrimas,taikant sisteminės analizės metodą. Šiuo metodu tyrėme pasaulinę mokslinę literatūrąnėščiųjų gripo skiepijimo klausimais. Paieška buvo atlikta PubMed, EBSCO, EMBASE duomenųbazėse. Paieškos žodžiai: influenza, flu, vaccin*, pregnan*, trivalent. 759 šaltiniai atitikopaieškos kriterijus, iš jų atrinkta 17 publikacijų. Pasirinktos studijos 2004 - 2013 m. intervaletiriančios skiepijimą inaktyvuota gripo vakcina nepriklausomai nuo adjuvanto ar antigeninėskonfiguracijos. Tiriamieji: nėščioji, vaisius ir kūdikis iki 6 mėnesių amžiaus. Tyrimo kintamosios:vakcinos lokalūs ir sisteminiai pašaliniai poveikiai nėščiąjai, spontaninis abortas, neišnešiotumas,gimimo svoris, vaisiaus augimas, kūdikių iki 6 mėn. amžiaus gripo, į gripą panašaussusirgimo epizodai ar hospitalizavimas. Atmestos studijos tiriančios pandeminę ir gyvą gripoviruso vakciną.Rezultatai: Pasirinkta 17 studijų, kuriose dalyvavo 66294 tiriamųjų. Studijų patikimumas variavonuo vidutinio iki aukšto lygio. Gripo vakcinos efektyvumas buvo aptariamas 9 studijose, osaugumas - 8. Gripo vakcinos saugumą tyrinėjusios studijos nurodo,jog gripo vakcina nesukelia35

spontaninio aborto, neišnešiotumo, ar vaisiaus augimo sulėtėjimo. Vakcinos efektyvumo tyrimainurodo, jog skiepijant gripo vakcinasusiformuoja adekvatus imuninis atsakas, dvi studijosteigia, jog skiepijant gripovakcina sumažėja neišnešiotumo ir vaiko gimimo per mažam pagalgestacinį amžių rizika, trys studijos teigia, jog vakcinacija gali sumažinti kūdikio iki 6 mėn.amžiaushospitalizacijos riziką 39-91,5%, o gripo infekcijos riziką 41-63%.Išvados: Sisteminės analizės metodas įgalina objektyviai vertinti mokslines publikacijas.Gripovakcina yra saugi ir efektyvi nėščiąjai, vaisiui ir vakcinuotos motinos vaisiui iki 6 mėn. amžiaus.Tot (transobturator tape – šlapimo nelaikymo korekcijatransobturatoriniu raiščiu) operacija – efektyvus moterų įtamposšlapimo nelaikymo gydymo būdasDarbo autorius(-iai): Rima Antanaitytė (6 k.), Aušra Balkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gediminas Mečėjus (VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti šlapimo nelaikymo korekcijos transobturatoriniu raiščiu efektyvumągydant moterų šlapimo nelaikymą dėl įtampos (stresinį šlapimo nelaikymą).Darbo metodika: Tai yra retrospektyvinis tyrimas, apimantis TOT operacijas, atliktas nuo2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio (iš viso 15 mėnesių) Vilniaus miestoklinikinės ligoninės (VMKL) Ginekologijos skyriuje. Į tyrimą įtraukti atvejai, kai pacientėmsdėl įtampos šlapimo nelaikymo atliktos TOT operacijos implantuojant sintetinį raištį. Indikacijaoperaciniam gydymui buvo šlapimo nelaikymas dėl įtampos, nepriklausomai nuo moters amžiausir priežasčių, dėl ko ši liga išsivystė. Tyrimo metu buvo pateiktos originalios anketos priešoperaciją ir praėjus metams po jos. Anketose prieš operaciją buvo surinkti pacienčių anamnezėsir gyvenimo kokybės duomenys, o anketose, pateiktose praėjus metams po atliktos operacijos,buvo vertinamas operacijos efektyvumas, nepageidaujami požymiai, gyvenimo kokybė prieš irpo operacijos. Duomenys apdoroti SPSS 20,0 ir „Excell for Windows“ programomis.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 40 pacienčių, kurioms buvo atlikta TOT operacija. Vidutinis moterųamžius grupėje yra 58,6 ± 10,9 metų. Mišrus šlapimo nelaikymo tipas (kartu esant dirgliosiosšlapimo pūslės simptomams) buvo nustatytas 32,5 proc. moterų (13 atvejų). Operacijosefektyvumas praėjus 1 metams 92,5 proc. (37 moterims) (p < 0,05). Šioje grupėje 57,5 proc.(23 atvejis) pacienčių visiškai neliko jokių šlapimo nelaikymo simptomų, 35 proc. (14 atvejų)pacienčių buvo ryškus pagerėjimas su išlikusiais dirgliosios šlapimo pūslės simptomais. Moterysbuvo paprašytos įvertinti savo bendrą gyvenimo kokybę prieš operaciją ir po jos. Gautirezultatai: prieš operaciją vidutinis įvertinimas buvo 5,47 ± 2,5 balo, po operacijos – 8,20 ± 2,1(p < 0,05). Praėjus metams po atliktos TOT operacijos subjektyvūs nepageidaujami požymiaibuvo nustatyti 37,5 proc. pacienčių: nevisiško pasišlapinimo jausmas (6 pacientėms – 15 proc.),dažnas šlapinimasis (4 pacientėms – 10 proc.), silpna šlapimo srovė (5 pacientėms - 12,5 proc.).Išvados: TOT operacinis gydymas sergant šlapimo nelaikymu dėl įtampos yra efektyvus. Nustatytasženklus gyvenimo kokybės pagerėjimas po šios operacijos.Moterų 5 metų gyvenimo kokybė po diagnozuotos endometriozėsDarbo autorius(-iai): Rima Antanaitytė (6 k.), Aušra Balkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gediminas Mečėjus (VU MF Akušerijos ir ginekologijos klinika).Darbo tikslas: įvertinti endometriozės išplitimo įtaką galimam pakartotiniam operaciniamgydymui, klinikinių simptomų pasireiškimui ir medikamentinio gydymo efektyvumui 5 metųlaikotarpyje.36

Darbo metodika: Tai yra retrospektyvinis tyrimas, apimantis pacientes, kurioms buvo diagnozuotaendometriozė laparoskopinės operacijos metu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m.gruodžio mėnesio Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VMKL) Ginekologijos skyriuje. Tyrimometu buvo naudojama informacija iš pacienčių ligų istorijų ir jos buvo apklaustos praėjus 5metams po operacijos, naudojant originalią anketą telefonu. Rinkti duomenys apie pakartotinesoperacijas, klinikinių simptomų pasireiškimą, medikamentinio gydymo vartojimą ir efektyvumą.Duomenys apdoroti naudojant statistinę SPSS 20,0 versijos programą ir „Excell for Windows“programą. Duomenų skirtumas vertintas kaip statistiškai reikšmingas, kai p < 0,05.Rezultatai: Viso operuotos 78 moterys, tyrime dalyvavo 40. Dalyvavusių moterų vidutinis amžius38,9 ± 8,3 metų. Endometriozės I - II stadija ( I grupė) buvo nustatyta 24 (60 proc.) moterims,III - IV stadija ( II grupė)- 16 (40 proc.) moterų. Pagrindiniai skundai: įvairaus intensyvumopilvo apačios skausmas 24 (60 proc. atvejų) moterims, nevaisingumas- 13 (32,5 proc.).Praėjus 5 metams po operacijos skausmus pilvo srityje atžymėjo 13 pacienčių (32,5 proc.). Medikamentinįgydymą po operacijos vartojo 18 ( 45proc.) tiriamųjų, vidutinė vartojimo trukmė6 ± 3,9 mėnesiai. Medikamentinis gydymas buvo veiksmingas 13 (72,2 proc. ) pacienčių, o 5 (27,8 proc.) neveiksmingas. Pakartotinės laparoskopinės operacijos prireikė 8 ( 20 proc.) moterų.Tarp endometriozės stadijos ir pakartotinės operacijos 5 metų laikotarpyje rastas statiškaireikšmingas skirtumas (p

pjūvio ooperacijos būdu 8,5 proc. (8 atvejai) gimdyvių, II-oje grupėje – 14,9 proc (14 atvejų).Palyginus abiejų grupių nėštumo užbaigimo Cezario pjūvio operacija dažnį nebuvo rastas statistiškaireikšmingas skirtumas.Išvados: nepilnametės gimdyvės lyginant su vyresnėmis gimdė ankščiau, mažesnio svorio irūgio naujagimius, jų Apgar po 1 minutės buvo mažesnis. Apgar po 5 minučių ir nėštumo užbaigimasCezario pjūvio operacija nesiskyrė abiejose grupėse.ANESTEZIOLOGIJOS IR REANIMATOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Aurelija Kundrotaitė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: prof. Saulius Vosylius VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikaPerioperacinė hidratacijos optimizacija naudojant mažąjį infuzinįplazmos atskiedimo mėginį pagerina išeitis pirminio kelio sąnarioendoprotezavimo pacientamsDarbo autorius(-iai): Aleksandras Briedis (5 k.), Indrė Sakavičiūtė (6 k.), Mantas Radzevičius(5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Audrius Andrijauskas (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė).Darbo tikslas: Nustatyti mažojo infuzinio plazmos atskiedimo mėginio (mIPA) perioperaciniopanaudojimo įtaką išeitims po pirminio kelio sąnario endoprotezavimo (PKE).Darbo metodika: Prospektyvus atsitiktinių imčių atviras intervencinis tyrimas atliktas RVUL2010 – 2013 m. Į tyrimą buvo įtraukti 47 ASA II fizinės būklės pacientai, kuriems numatyta PKE.Pacientai atsitiktiniu būdu paskirstyti į tiriamąją (n=21) ir kontrolinę (n=26) grupes. Grupėseskirtingas imčių skaičius, nes tai tarpinis rezultatų vertinimas šiuo metu dar vykstančiametyrime. Tiriamajai grupei mIPA mėginys buvo atliekamas prieš anestezijos indukciją ir po 24valandų. Mėginį sudarė kartotinės 5ml/kg Ringerio tirpalo infuzijos, sulašintos per 3-5 minutes,po kurių sekė 5 minučių laikotarpis be skysčių. Po kiekvieno iš jų buvo imami arterinio kraujomėginiai hemoglobino koncentracijos (aHb) nustatymui portatyviniu analizatoriumi HemoCuebei užrašomas Masimo Radical 7 prietaisu neinvazyviai matuojamas kapiliarinis hemoglobinas(SpHb). Įvedus hemoglobino reikšmes į lentelę kompiuteryje, automatiškai buvo apskaičiuojamasarterinio ir kapiliarinio plazmos atskiedimo efektyvumas (PAE) ir arterio-kapiliarinisatskiedimo efektyvumo skirtumas (akAES). Boliusai buvo nutraukiami nustačius PAE minimizacijąbei neigiamą akAES. Papildomai buvo stebėtas širdies sistolinio tūrio (ŠST) kitimas(LiDCO). Tyrimą buvo numatyta nutraukti pastebėjus kraujotakos perkrovos požymius – ŠSTsumažėjimą >10%. Įprastinė skysčių terapija tiriamajai grupei buvo taikyta tik tarp mIPA mėginių,o kontrolinei – viso tyrimo metu. Gydymo išeitys vertintos Timed-Up-and-Go (TUG) testubei nustatant atitikimo išrašymui iš ligoninės dieną.Rezultatai: 47 pacientai (40 moterų ir 7 vyrai) baigė tyrimą. Grupės buvo panašios pagal amžiųir svorį. Atitikimo išrašymui dienos mediana tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse buvo atitinkamai4 ir 6 diena (p

Išvados: Perioperacinis mIPA mėginio panaudojimas pagerino išeitis po PKE operacijų. Hemodinamikosir plazmos atskiedimo stebėsenos derinimas leidžia geriau titruoti lašinamo skysčiotūrį siekiant išvengti kraujotakos ir audinių perkrovos skysčiais.Kūno temperatūrų matavimų palyginimas sunkių būklių pacientamsDarbo autorius(-iai): Mantas Radzevičius (5 k.), Renata Ruseckaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof.dr. HP Saulius Vosylius (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijosklinika).Darbo tikslas: Sunkių būklių pacientams kūno temperatūra yra vienas iš būtinų nuolatinės stebėsenosrodiklių. Matavimas turėtų būti tikslus ir patikimas. Darbo tikslas - nustatyti įvairiaismetodais matuojamų kūno temperatūrų skirtumus, koreliacijas, patikimumą reanimacijos irintensyviosios terapijos skyriaus (RITS) pacientams.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėsRITS. Į tyrimą įtrauktiems 25 pacientams kūno temperatura matuota kartu 5 skirtingaismetodais, atlikti 496 matavimai. Aksiliarinė temperatūra matuota spiritiniu (Romed N168) irelektriniu (Microlife MT 16E1) termometru, kaktos – nekontaktiniu (Microlife NC100), timpaninė– ausies (MSR ST613), o vidinė temperatūra (stemplinė) – per nosį į stemplę įkišamu (DatexOhmeda, General Electric) termometru. Matavimai atlikti pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS v.18 programa, skirtumas tarp kintamųjųpatikimas, jei p

susijusią gyvenimo kokybę (SSSGK) iki gydymo ITS ir praėjus 3 metams nuo iškėlimo iš ITS beinustatyti SSSGK skirtumus.Darbo metodika: Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose(VULSK). Tiriamąją grupę sudarė ligoniai prieš 3 metus ilgai (7 ir daugiau parų) gydyti VULSKintensyviosios terapijos skyriuje. Būklės sunkumas guldymo į ITS metu nustatytas pagal SAPS3 ir APACHE II sistemas. Organų sistemų pažeidimas vertintas pagal SOFA sistemą. Ligoniaiapklausti telefonu. Kiekvienam iš jų buvo pateiktas 36 klausimų klausimynas pagal SF-36v2gyvenimo kokybės skalės modelį. Surinkti duomenys buvo palyginti su tų pačių ligonių anketomis,užpildytomis prieš gydymą ITS (naudoti kito tyrimo rezultatai). SSSGK vertinta šiose srityse:fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinės būklės, skausmo, bendro sveikatos vertinimo,energingumo ir gyvybingumo, socialinių ryšių, veiklos apribojimo dėl emocinės būklės beiemocinės būklės. Pagerėjimas arba pablogėjimas nustatytas iš SSSGK balų skaičiaus iki gydymoatėmus SSSGK balų skaičių praėjus 3 metams. Gautas teigiamas skaičius reiškė pablogėjimą, oneigiamas skaičius pagerėjimą toje srityje. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSSv19 programą. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p

dalyvaujantys pacientai sulauktų daugiau dėmesio iš gydančiojo personalo, 10% – BT sukeltųdaugiau žalos, 48% – BT labiau būtų suinteresuoti medicinos pramonės atstovai, 62% – RITSneturėtų būti atliekami BT. 10% respondentų sutinka, kad RITS pacientas galėtų būti įtrauktas įBT be jo asmeninio sutikimo, 52% norėtų, kad Lietuvoje būtų įteisintas paciento įgaliotinio statusas.41% respondentų, jei būtų pacientų įgaliotiniais, pritartų jų šeimos narių įtraukimui į BT.Išvados: Dauguma respondentų mano, kad BT yra vertingi medicinos mokslo progresavimui,tačiau nenorėtų, kad būtų atliekami su RITS gydomais jų artimaisiais. Būtinas visuomenės išsamesnissupažindinimas su BT nauda, atlikimo tvarka, pacientų ir jų duomenų saugumu.Krūtinės anginos skausmo atspindžio zonų jautrumo sensoriniamsstimulams tyrimasDarbo autorius(-iai): Rūta Gujytė (4 k.), Julija Martinovič (4 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Alfredas Vaitkus (VUL Santariškių klinikos, Anesteziologijos,intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras).Darbo tikslas: Įvertinti krūtinės anginos atspindžio zonų odos ir giliųjų audinių jautrumą sensoriniamsstimulams sergant koronarine širdies liga.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas. Tikslinės grupės kandidatai buvo atrenkamiiš VUL SK stacionariniuose skyriuose gydomų ligonių, informuojami apie tyrimą. Gavus raštiškąsutikimą asmenys įtraukiami į tyrimą pagal įtraukimo (nauji ar sustiprėję krūtinės anginosskausmai) ir neįtraukimo (faktoriai galintys įtakoti jutimų pakitimus) kriterijus. Kokybinis jutimųtyrimas atliekamas krūtinės anginos atspindžio zonose ir kontrolinėse priešingos pusėssimetriškose srityse. Odos jutimai buvo tiriami aštraus dūrio, prisilietimo, braukimo, neskausmingaisšalčio ir karščio stimulais, gilieji jutimai - palpacijos būdu. Jutimus tiriamieji vertinoskale nuo 0 iki 10. Gauti rezultatai statistiškai analizuoti SPSS programa, reikšmingu jutimopokyčiu laikant 2 balų ir didesnį skirtumą.Rezultatai: Ištirti 25 asmenys: 56% vyrų, 44% moterų. Amžiaus vidurkis 65,32 ± 9,5 metai.13(52%) tiriamųjų diagnozuota stabili krūtinės angina, 8(32%) nestabili krūtinės angina,4(16%) ūmus miokardo infarktas. Tiriamieji nurodė skausmą šiose atspindžio zonose: kairėjekrūtinės pusėje 20(80%), parasternaliai kairėje 16(64%), kairiame žaste 10(40%), kairiamedilbyje 8(32%), ties kaire mente 8(32%), V piršto srityje 7(28%), kairiame krūtinės šone7(28%). 14(56%) tiriamųjų nustatytas padidėjęs jautrumas sensoriniams stimulams, 9(36%)nepakitęs, 2(8%) susilpnėjęs. Tarp tiriamųjų, kurių jautrumas padidėjęs, 7(50%) jautrumasbuvo padidėjęs skausmo zonoje ir kitose atspindžio zonose, 6(42,9%) padidėjęs tik skausmozonoje, 1(7,1%) padidėjęs tik kitose atspindžio zonose. Padidėjęs jautrumas prisilietimui ir šalčiuinustatytas atitinkamai po 10(40%) asmenų, braukimui ir karščiui po 9(36%). Nustatytakoreliacija tarp jautrumo padidėjimo šiems sensoriniams stimulams: prisilietimui, braukimui,karščiui ir šalčiui (P

Nagų lako įtaka deguonies saturacijos matavimams pulsine oksimetrijaDarbo autorius(-iai): Lina Pečiulytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Saulius Vosylius (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika).Darbo tikslas: Pulsine oksimetrija matuojamai deguonies saturacijai įtakos gali turėti nagųlakas ir jo spalva. Darbo tikslas – įvertinti skirtingų spalvų nagų lakų įtaką pulsinei oksimetrijai.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas su 9 sveikomis savanorėmis RespublikinėsVilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Kairės rankosnagai lakuoti 3 sluoksniais viena iš 5 spalvų (J - juoda, Ru - ruda, Ž - žalia, M - mėlyna, Ra - raudona).Dešinės rankos pirštai liko nelakuoti. Lakui pilnai išdžiūvus, pulsinio oksimetro daviklisuždėtas ant distalinės piršto falangos standartinėje anterodorsalinėje pozicijoje. Paeiliui registruotilakuoto ir atitinkamo kitos rankos nelakuoto pirštų matavimų duomenys. Procesas kartotassu visomis 5 spalvomis. Deguonies saturacijos reikšmės pateiktos vidurkiais su standartiniunuokrypiu (procentai, %). Duomenų analizė atlikta su Microsoft Excel ir SPSS v.20. Matavimųskirtumas patikimas, jei p

ligoniai, kuriems nebuvo nustatyta hospitalinė infekcija ir ligoniai, kuriems ligos eiga komplikavosihospitaline infekcija RITS.Rezultatai: Dažnesnė hospitalinė infekcija buvo stebima ligoniams, kuriems buvo nustatytasdidesnis kasos nekrozės plotas(nekrozės plotas>50%,p-0,003). Ligonių grupėje,kurių gydymo eiga komplikavosi hospitaline infekcija, ligoniai turėjo mažesnįhematokritą(Ht-38,6846±8,38932 vs. 35,2513±9,17274,p-0,000), žymiai didesnįsisteminį uždegiminį atsaką(CRB- 292,5527±107,54279 vs. 335,3727±105,17508,p-0,004),blogesnę kvėpavimo(PaO2-48,1172±11,65211 vs. 40,7529±10,8152,p-0,039), krešėjimosistemos(sPA-62,7849±23,581 vs. 45,0826±18,1909, p-0,000, PLT- 176,9191±119,041vs.127,2471±88,742, p0,001) ir inkstų funkciją(vertinant kreatininą(p-0,000) bei šlapalą (p-0,000)). Hospitalinės infekcijos dažnis buvo didesnis operuotų ligonių tarpe(p-0,000) bei ligoniams,kuriems buvo atlikta daugiau revizijų(p-0,000).Išvados: Kasos nekrozės plotas, inkstų, krešėjimo ir kvėpavimo sistemos nepakankamumasir atlikta operacija bei atliktų revizijų skaičius yra pagrindiniai didesnį hospitalinės infekcijosdažnį lemiantys rizikos veiksniai.Ligonių, sergančių ūminiu sunkiu nekroziniu pankreatitu, mirštamumorizikos veiksniai reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.Darbo autorius(-iai): Nadia Ščupakova (5 k.), Jurij Šabliauskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. lektorius Mindaugas Šerpytis (Vilniaus universitetas, Anesteziologijosir reanimatologijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti ligonių, sergančių ūminiu sunkiu nekroziniu pankreatitu, mirštamumorizikos veiksnius RITS.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VšĮ VUL SK Anesteziologijos, intensyviosterapijos ir skausmo gydymo centre. Išnagrinėtos 216 ligonių, kuriems buvo diagnozuotas ūminissunkus pankreatitas, elektroninės ligos istorijos. Vertinti laboratoriniai kraujo tyrimai, atliktiper 24 atvykimo į RITS valandas, tyrimai, atlikti po 72 val. gydymo RITS ir blogiausi tyrimaiper visą gulėjimo VUL SK laiką: albumino, laktato, kreatinino, šlapalo, kalcio, fibrinogeno, protrombinoaktyvumo, bilirubino, CRB, prokalcitonino koncentracija kraujyje, lipazės, amilazės,ASAT ir ALAT aktyvumas kraujyje, leukocitų bei jų jaunų formų, trombocitų kiekis, hematokritas,hemoglobinas bei kraujo rūgščių- šarmų pusiausvyros rodikliai. Vertinti ligonių demografiniaiduomenys, organų funkcija, kasos nekrozės plotas, operacija, jos atlikimo data, revizijųskaičius, hospitalinės infekcijos dažnis. Ligoniai suskirstyti į dvi grupes: mirę ar iškelti iš RITS.Rezultatai: Mirusių ligonių grupėje ligoniai turėjo sunkesnį uždegiminį atsaką, vertinantleukocitų (25±12,1 vs. 21±9,4 x 109/L, p=0,011) ir jaunų formų skaičių (42±12 vs. 28±14%,p

BATHE metodo pritaikymas anesteziologijojeDarbo autorius(-iai): Lina Pečiulytė (4 k.), Vytenis Masilionis (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Eglė Kontrimavičiūtė (VUL SK I-as anesteziologijos-reanimacijosskyrius).Darbo tikslas: Įvertinti BATHE (Background, Affect, Trouble, Handling, Empathy) metodo naudąligonio apžiūros prieš anesteziją metu.Darbo metodika: 2012.04.12 – 05.17 VšĮ VUL SK I anesteziologijos – reanimacijos skyriuje atliktadvigubai akla anketinė apklausa vertinusi pacientų pasitenkinimą gydytojo anesteziologopriešoperacinio apsilankymo metu suteikta informacija, parodytu dėmesiu ir atjauta. Tirtas 71pacientas, gydytas pilvo chirurgijos ir ginekologijos skyriuose. Atsitiktinės atrankos būdu tiriamiejisuskirstyti į BATHE (anesteziologas užduodavo klausimus susijusius su atjauta) ir kontrolinę(atjautos klausimai užduodami nebuvo) grupes. Iškart po anesteziologo apsilankymo tiriamiejiužpildė anonimines anketas, kuriose buvo 18 klausimų. Klausimai suskirstyti į 2 dalis: I-oje dalyje– 5 klausimai (atsakymai vertinti TAIP/NE), II-oje – 13 klausimų (atskymai vertinti balais nuo 1 iki5). Tyrimo metu lyginta ligonio apžiūros trukmė taikant BATHE metodą ir jo netaikant. Duomenysstatistiškai apdoroti SPSS 20 programa. Statistiškai patikimu skirtumu laikyta, jei p≤0,005.Rezultatai: 8 pacientai nesutiko būti apklausti, todėl viso ištirti 63 pacientai: I gr.- 25(39,68%),II gr. 38(60,32%) pacientai, I-je grupėje: 6 (24%) vyrai, 19 (76%) moterų, amžiaus vidurkis53 ±27,5m. II-je grupėje atitinkamai: 10 (26,3%), 28 (73,7%), 51,5 ±20m. Teigiami atsakymaiį anketos I dalies klausimus: B (ligos atsiradimo prielaidos): Igr. 21(84%), IIgr.30(78,9%), p=0,62; A (įtaka savijautai): Igr. 21(84%), IIgr. 25(65,8%), p=0,11; T (su liga susijęsunkumai): Igr. 23(92%), IIgr. 26(68,4%), p=0,03*; H (problemos sprendimo būdai):Igr. 23(92%), IIgr. 25(65.8%), p=0,02*; E (gydytojo atjauta): Igr. 25(100%), IIgr. 35(92,1%),p=0,15. Anketos II dalies klausimų balų vidurkis: I-je grupėje 4,65±0,7; II-je – 4,39±1,1.Anesteziologo priešoperacinio apsilankymo trukmė**: I gr.– 19,60 ± 10,9 min, II gr. - 14,82±8,41 min, p=0,05.*- statistiškai patikima;** - pokalbio laikas vertintas paciento nuožiūra.Išvados: BATHE metodo taikymas anesteziologo priešoperacinio apsilankymo metu pacientųįvertintas teigiamai. Statistiškai reikšmingai skyrėsi atsakymai į T ir H klausimus, kurie orientuotiį paciento išgyvenamus jausmus ir gebėjimą emociškai susitvarkyti su liga. Dažniau dėmesioir atjautos stoką išreiškė jaunesni ir geresnės fizinės būklės pacientai. Visi tirtieji pabrėžėnegavę (arba gavę nepakankamai) informacijos apie atsigavimą po anestezijos. Taikant BATHEmetodą ikioperacinės ligonio apžiūros laikas prailgėja.Pulsinės deguonies saturacijos ir deguonies frakcijos įpūčiamameore santykio (SpO2/FiO2) patikimumas vertinant plaučiųoksigenuojančios funkcijos sutrikimo sunkumo laipsnįDarbo autorius(-iai): Lina Mockutė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Saulius Vosylius (VU MF Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika).Darbo tikslas: Plaučių oksigenuojančios funkcijos sutrikimo sunkumą yra įprasta vertinti pagaldalinio deguonies slėgio arteriniame kraujyje (PaO2) ir deguonies frakcijos įpučiamamedujų mišinyje (FiO2) santykį (PaO2/FiO2). Hipoksemija sunki, jei PaO2/FiO2 < 200. Įvertinimuireikalinga kartotina invazyvi arterinio kraujo paėmimo procedūra. Alternatyva galėtų būtineinvazinis nepertraukiamas pulsinės deguonies saturacijos (SpO2) ir FiO2 santykio (SpO2/FiO2) vertinimas. Darbo tikslas: nustatyti SpO2/FiO2 koreliaciją su PaO2/FiO2 ir patikimumąįvertinant plaučių oksigenuojančios funkcijos sutrikimo sunkumą.44

Darbo metodika: Prospektyvinis klinikinis tyrimas atliktas Respublikinėje Vilniaus universitetinėsligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Į tyrimą įtraukti 30 pacientų (20vyrų ir 10 moterų), gydytų dirbtine plaučių ventiliacija (DPV), jei jiems atliktas arterinio kraujodujų tyrimas. Prieš paimant arterinio kraujo mėginį, 30 minučių pacientui neatliekamos jokiosprocedūros, 10 minučių – nekeičiama pulsinio oksimetro padėtis ir FiO2. Tikslinis SpO2 imantmėginį - 88-97%, priklausomai nuo reikalingo FiO2. Registruota: SpO2, arterinio kraujo dujų tyrimorodikliai (pH, PaO2, PaCO2, SaO2), DPV metodas, kvėpavimo nepakankamumo priežastis .Apskaičiuoti dydžiai: SpO2/FiO2 ir PaO2/FiO2, įvertinta jų koreliacija pagal Pearson. Statistinėduomenų analizė atlikta SPSS 17 programa.Rezultatai: Pacientų amžiaus vidurkis – 58,8±17,3 m. Pagrindinės kvėpavimo funkcijos sutrikimopriežastys: apatinių kvėpavimo takų ir alveolių pažeidimas nustatytas 14 pacientų (46,7%),galvos smegenų pažeidimas – 15 (50%), stuburo smegenų pažeidimas – 1 (3,3%). Pacientamsatlikti DPV metodai: V-CMV – 4, P-CMV – 2, ASV – 3, VC-SIMV – 4, PSV–17. PaO2 – 87,1±33,8(50,4 –244) mmHg. SpO2 – 87-97 % ir FiO2 – 0,21-0,65. SpO2/FiO2 – 304,5±110,5 (143–461,4)ir PaO2/FiO2 – 269,3±98,5 (84–488). Nustatyta labai stipri koreliacija tarp PaO2/FiO2 ir SpO2/FiO2 (koreliacijos koeficientas – 0,719, p˂0,001), išskyrus atvejus, kai PaO2 yra ˃150 mmHg.Išvados: Plaučių oksigenuojančios funkcijos sutrikimo sunkumą objektyviai nepertraukiamaigalima vertinti pagal SpO2/FiO2 santykį, rečiau atliekant arterinio kraujo dujų tyrimą ir vertinantPaO2/FiO2.KIAB įtaka smegenų oksigenacijai atliekant miokardo revaskuliarizacijosoperacijąDarbo autorius(-iai): Jonas Anužis (5 k.), Eglė Akucevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Robertas Samalavičius (VUL SK Anesteziologijos, intensyvios terapijosir skausmo gydymo centras), gyd. Karolis Urbonas (VUL SK Anesteziologijos, intensyviosterapijos ir skausmo gydymo centras).Darbo tikslas: Įrodyta, kad net ir mažesnis, nei anksčiau manyta, deguonies saturacijos sumažėjimassmegenyse pacientams, kuriems atliekamos širdies operacijos, turi įtakos nepalankiemspooperaciniams rezultatams. Mūsų tikslas buvo įvertininti profilaktinio KIAB skyrimoįtaką didelės rizikos pacientų cSO2 lygiui.Darbo metodika: Tai retrospektyvinė studija, atlikta VULSK Anesteziologijos, reanimacijosir skausmo klinikoje analizuojant pacientų, operuotų 20 mėnesių laikotarpiu ir monitoruotųInvos cerebrooksimetru, duomenis. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: didelės rizikos(KSIF

Išvados: Profilaktinis KIAB skyrimas buvo susijęs su mažesniu santykiniu smegenų oksigenacijossumažėjimu nuo pradinių verčių miokardo revaskuliarizacijos operacijos metu. Rezultatųpatvirtinimui reikalinga didelės apimties randomizuota studija.Ligonių, kuriems ūminis sunkus pankreatitas komplikavosi inkstųpažeidimu, mirštamumo rizikos veiksniai reanimacijos ir intensyviosiosterapijos skyriuje.Darbo autorius(-iai): Giedrė Žurauskaitė (5 k.), Eduardas Ambrasas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. lektorius Mindaugas Šerpytis (Vilniaus universitetas, Anesteziologijosir reanimatologijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti ligonių, kuriems ūminis sunkus pankreatitas komplikavosi inkstų pažeidimu,mirštamumo rizikos veiksnius reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VšĮ VULSK Anesteziologijos, intensyviosterapijos ir skausmo gydymo centre. Išnagrinėtos visos ligonių, kuriems buvo diagnozuotasūminis sunkus pankreatitas, 2010-2011 metais ligos istorijos. Atrinkti ligoniai, kuriems buvonustatytas ūminis inkstų pažeidimas, remiantis RIFLE kriterijais. Vertinta : lytis, amžius. Ūminiosunkaus pankreatitio priežastis, bei kasos nekrozės plotas. Lydintys susirgimai. Vertinti laboratoriniaikraujo tyrimai, atlikti per 24 atvykimo į RITS valandas, bei tyrimai, atlikti po 72val. gydymo RITS (leukocitų, jų jaunų formų, trombocitų kiekis, hematokritas, hemoglobinas,kraujo ph, SBE, parcialinis O2, CO2, lipazės, amilazės, aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės,laktatdehidrogenazės aktyvumas kraujyje, fibrinogeno, protrombino aktyvumo,bilirubino, kreatinino, šlapalo, laktato, C-reaktyvaus baltymo, prokalcitonino koncentracijoskraujyje.) Taip pat vertinta : centrinis veninis spaudimas, vidutinis arterinis spaudimas, širdiessusitraukimų dažnis, intraabdominalinis slėgis atvykus į RITS, bei po 72 val. Dirbtinė plaučiųventiliacija vertinta : ar atvykus į RITS pacientas jau buvo ventiliuojamas, kelintą parą pradėtaventiliacija, didžiausias teigiamas slėgis iškvėpimo pabaigoje. Vertinta kelintą parą pradėta simpatomimetikųinfuzija, bei kumuliacinė dozė per 72 val. Skysčių balansas vertintas skaičiuojant: kumuliacinį skysčių balansą, Gelofuzino, Voluveno, kristaloidų, furozemido kumuliacinis kiekisper 72 val. Enterinė mityba, vertinta ar pradėta per 72 val, ar toleruota. Infekcijos vertinimas: iš teigiamų pasėlių išskirti 4 mikroorganizmai : bakterijos, gaminančios išplėsto spektrob-laktamazes (ESBL), dauginiai antibiotikams atsparios bakterijos (MDR), meticilinui rezistentiškasS.aureus (MRSA), meticilinui rezistentiški, koaguliazės negaminantys stafilokokai (MR-CNS), Acinetobacter baumannii. Operacinio gydymo vertinimas : kelintą parą nuo susirgimopacientas operuotas, operacijos metodika, revizijų skaičius. Išeitys : mirė RITS, mirė ligoninėje,išgyveno. Analizuojant ligoniai susikirstysi į 2 grupes : mirę ar iškelti iš RITS.Rezultatai: Analizuotos 26 ligonių ligos istorijos. Mirusių ligonių grupėje ligonių grupėje buvodažnesnė Acinetobacter infekcija (p-0,048), šiems ligoniams stebėtas didesnis kumuliacinisskysčių balansas per 72 val (p-0,03), vėliau pradėta dirbtinė plaučių ventiliacija (p-0,036). Šiųligonių grupėje buvo stebėta dažnesnių revizijų tendencija (0,051) bei enterinės mitybos perpirmas 72 val netoleravimo tendencija (p-0,056).Išvados: Didesnis kumuliacinis skysčių balansas ir vėliau pradėta dirbtinė plaučių ventiliacijabei Acinetobacter infekcija yra pagrindiniai ligonių, kuriems ūminis sunkus pankreatitas komplikavosiinkstų pažeidimu,didesnį mirštamumą RITS lemiantys rizikos veiksniai.46

Priešoperacinio mitybos nepakankamumo įtaka infekcinėmskomplikacijoms ir gydymo trukmei po vainikinių arterijų apeinamųjųjungčių suformavimo operacijųDarbo autorius(-iai): Dalia Gineitytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Robertas Samalavičius, dr. Donata Ringaitienė (VUL Santariškiųklinikos).Darbo tikslas: Nustatyti priešoperacinio mitybos nepakankamumo dažnį ir įvertinti jo sąsajassu infekcinėms komplikacijomis bei gydymo trukme po vainikinių arterijų apeinamųjų jungčiųsuformavimo operacijų.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto Santariškių klinikose.Analizuoti ligonai, kuriems prieš apeinamųjų jungčių suformavimo operaciją su dirbtine kraujoapytaka buvo įvertinta mitybos būklė, remiantis mitybos nepakankamumo (MN) rizikos skaleNRS-2002. Nagrinėtos šių pacientų ligos istorijos. Pacientai pagal MN rizikos skalę NRS-2002buvo suskirstyti į dvi grupes: be mitybos nepakankamumo rizikos (NRS-2002 < 3) ir su mitybosnepakankamumo rizika (NRS-2002 ≥ 3). Vertintas sisteminis uždegiminis atsakas (5 parą), infekcinėskomplikacijos ir gydymo trukmė po operacijos. Atlikta statistinė analizė SPSS programiniupaketu ir nustatyta mitybos nepakankamumo įtaka pooperacinių infekcinių komplikacijųdažniui ir gydymo trukmei.Rezultatai: Iš 99 į tyrimą įtrauktų pacientų, mitybos nepakankamumo rizika buvo nustatyta 24pacientams (24 %). Sisteminis uždegiminis atsakas (Leu: 12,61 ± 6,3 vs. 10,47 ± 4.52, p=0,108;C-RB: 144 ± 107 vs. 89 ± 75, p=0,009), infekcinių komplikacijų dažnis (n=7 (29%) vs. n= 3(4%), p = 0,002), iš jų krūtinkaulio infekcija (n=3 (12,5%) vs. n=1(1,3%), p=0,043), pneumonija(n=6 (25%) vs. n=1 (1.3%), p=0,001), buvo didesni pacientų grupėje su MN rizika. MNrizikos grupėje buvo didesnis pacientų dažnis, kurie gydėsi RITS ilgiau nei 48 val. (n=16 (66%)vs. n=23 (30%), p=0,003) ir buvo hospitalizuoti daugiau nei 14d. po operacijos (n=10 (42%)vs. n=13 (17.3%). Atliekant multivariacinę analizę nustatyta, kad priešoperacinis mitybos nepakankamumasyra nepriklausomas rizikos veiksnys didinantis infekcinių komplikacijų dažnį(OR = 9.882, p=0.002) bei ilginantis gydymo trukmę (OR=3.603, p=0.016) po vainikinių arterijųapeinamųjų jungčių suformavimo operacijų.Išvados: Vienas iš keturių pacientų ruošiamų planinei vainikinių arterijų apeinamųjų jungčiųsuformavimo operacijai turi mitybos nepakankamumą. Priešoperacinis mitybos nepakankamumasįtakoja didesnį sisteminį uždegiminį atsaką ir yra nepriklausomas ilgesnės hospitalizacijosir dažnesnių infekcinių komplikacinių rizikos veiksnys.EuroScore ir EuroScoreII palyginimas Lietuvos kardiochirurginiųpacientų kohortoje 2011/2012 metaisDarbo autorius(-iai): Mantas Dargvainis (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Robertas Samalavičius, dr. Donata Ringaitienė (VUL Santariškių klinikos)Darbo tikslas: širdies chirurgijoje labai svarbu tiksliai įvertinti operacinę riziką, tam sukurtaįvairių vertinimo modelių. Viena iš dažniausia naudojamų – EuroSCORE. 2011m. buvo išleistašio modelio atnaujinta ir patobulinta versija EuroSCOREII. Mūsų darbo tikslas - palyginti EuroS-CORE ir EuroSCOREII modelius pooperacinio mirtingumo rizikos vertinime Lietuvos kardiochirurginėjepopuliacijoje.Darbo metodika: tai prospektyvinis tyrimas, atliktas VU Širdies chirurgijos klinikoje. Stebėta850 ligonių populiacija, kuriems buvo taikytos kardiochirurginės operacijos 2011-2012metais.47

Buvo išskirtos 2 ligonių grupes: vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių operacijų (AKJ; n=460)ir vožtuvų protezavimo operacijų (VP; n=199). Palygintas stebėtas ir modelių EuroSCORE ir EuroSCOREIInustatytas mirtingumas. Šių modelių tinkamumas nuspėti mirties riziką įvertintasapskaičiuojant reikšmes po ROC kreive ir Hosmer-Lemeshow (HL) indeksą. Duomenys apdorotiSPSS statistinės analizės programiniu paketu.Rezultatai: vidutinis ligonių amžius buvo 63,5 (±12,1) metai, 33,8% stebėtos populiacijos sudarėmoterys. Visų stebėtų ligonių hospitalinis mirštamumas buvo 4,2% (n=36; 95% PI 2,8-5,6). EuroSCORE bei EuroSCOREII numatytas mirštamumas buvo atitinkamai 6,4% (95% PI5,8-7,1) ir 3,4% (95% PI 3,0-3,9). Vertinant mirties riziką bendroje grupėje, plotas po ROC kreivebuvo 0,822 (95% PI 0,753-0,891; p

vyrai (51,8 proc.) ir 257 moterys (48,2 proc.), PATE – 149 vyrai (44,2 proc.) ir 188 moterys(55,8 proc.). 127 (20,1 proc.) pacientams nustatytas ryšys tarp trombozės ir vėžio, 38 (6 proc.)pacientai buvo patyrę traumą, 35 (5,6 proc.) pacientams atliktos įvairios operacijos.Ūmi GVTišsivystė 499 pacientams: kairėje kojoje 261 (41,2 proc.) pacientui, dešinėje - 181 (28,6 proc.),apipusė - 57 (9 proc.) pacientams. Lėtinė GVT rasta 51 (8 proc.) pacientui.Klubo, šlaunies irdistalinių venų trombozė įvyko – 214 (33,8 proc.) pacientų, pakinklio, blauzdos venų – 144(22,7 proc.), klubo ir šlaunies venų - 99 (15,6 proc.), šlaunies ir distalinių venų trombozė - 58(9,2 proc.) pacientams.23 pacientai mirė, 22 iš jų mirties priežastis buvo PATE. Gydymas vaistaisir jų deriniais: heparinas skirtas 187 (29,5 proc.), heparinas su orfarinu -170 (26,9 proc.),mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) su heparinu - 77 (12,2 proc.), heparinas derinyjesu orfarinu ir MMMH - 68 (10,7 proc.) pacientams. Trombolizė atlikta 41 (6,5 proc.) pacientui.Gydant įvairiais deriniais GVT ar PATE pasikartojo 122 (19,3 proc.) pacientams. Iš 633 pacientų- 19 buvo hospitalizuoti pakartotinai.Išvados: GVT dažniau sirgo vyrai, PATE – moterys. Vyresni nei 60 m. pacientai turi didesnę rizikąsusirgti GVT ir PATE. Ypatinga rizikos grupė – vėžiu sergantys pacientai, jiems veninė trombembolijapavojinga bet kuriuo ligos metu. Dažniausia GVT lokalizacija buvo klubo, šlaunies irdistalinių venų trombozė. Skiriant netinkamus vaistų derinius ar skiriant juos per trumpai GVTgydymas yra nepakankamas, dėl to reikalingos pakartotinės hospitalizacijos.Lazerinės ir atviros flebektomijos palyginimas vertinant skausmingumą,mobilumą ir diskomfortą operuotoje kojojeDarbo autorius(-iai): Jonas Gutauskas (5 k.), Gediminas Gečas (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Narimantas Markevičius (Vilniaus universitetinės ligoninės Kraujagysliųchirurgijos centro gydytojas).Darbo tikslas: Palyginti lazerinės ir atviros flebektomijos ankstyvojo pooperacinio periodoskausmus, mobilumą po operacijos, ir diskomfortą operuotoje kojoje.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas naudojant anketinę pacientų apklausą.Tyrimasatliktas Vilniaus miesto Universitetėje ligoninėje, tyrimo grupe 98 pacientai, atrinktirandomizuotai atskiriant pagal lazerinės ir atviros flebektomijos operacijas, planuojamatirti skausmingumą ir mobilumą, bei diskomfortą operuojamoje kojoje po operacijos.Rezultatai: Buvo apklausti 49 pacientai, kuriems buvo atliktos atviros flebektomijos operacija,ir išskirstyti į amžiaus grupes ≤35 (5pacientai), 35-65 metų pacientai (37 pacientai) ir ≥65metų ( 7 pacientai ). Taip apt buvo apklausti 49 pacientai kuriems buvo atlikta lazerinė flebektomija,iš kurių ≤35 metų 14 pacientų, 35-65 metų 31 pacientas ir ≥65 metų 4 pacientai.Buvo lygintas skausmingumas po operacijos balais nuo 0-5, mobilumas po operacijos (valandomis)ir diskomfortas operuotoje kojoje (dienomis) ir duomenys lyginti tarp amžiaus grupių.Išvados: Lazerinės flebektomijos operacijos yra pranašesnes vertinant visus tris pasirinktusrodiklius visose amžiaus grupese, Pasirinkus šiuos kriterijus galime daryti išvadą, kad lazerinėchirurgija venų varikozių gydyme yra daug pranašesnė ir mažiau traumuojanti pacientus, Lazerinėsflebektomijos operacijos sudaro greitesnes gijimo galimybes ir greitesnį darbingumoatgavimą lyginant su atviru būdu atliekamomis flebektomijomis.49

Cukrinio diabeto įtaka kraujotakos atkūrimo apatinėse galūnėseprocedūrų rezultatams.Darbo autorius(-iai): Eglė Sirutavičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Aušrinė Navickienė (Vilniaus miesto klinikinė ligoninė).Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kaip cukrinis diabetas veikia apatinių galūnių išemijos gydymo chirurginiubūdu rezultatus. Hipotezė: bloga cukrinio diabeto kontrolė blogina apatinių galūniųišemijos gydymo chirurginiu būdu artimuosius rezultatus.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas kurio metu rinkti duomenys apie Vilniausmiesto klinikinės ligoninės II angiochirurgijos skyriaus pacientus, kuriems atlikti kojų arterijųšuntas, perkutaninė angioplastika arba endarterektomija. Duomenys rinkti 2012.05.28 –2013.03.15. Tyrime dalyvavo 34 žmonės: 19 (55,88) vyrų ir 15 (44,12%) moterų. Amžiausvidurkis 72,06 ±9,29 metai. Buvo renkama išsami anamnezė apie cukrinio diabeto trukmę, kontrolėspriemones ir rezultatus. Registruoti laboratorinių tyrimų (lipidogramos, kraujo biochemijos)rezultatai. Taip pat prieš ir po procedūros matuoti kulkšnelio-žąsto (KŽI), bei nykščio(NI) indeksai. Apskaičiuotas šių indeksų pokytis po procedūros ir nustatytas ryšys su diabetokontrolės veiksniais, bei laboratorinių tyrimų rezultatais. Duomenys apdoroti SPSS bei MSExcel programomis.Rezultatai: NI padidėjimas ne daugiau 0,2 vieneto buvo būdingesnis asmenims, kurių glikozilintashemoglobinas buvo >6,5% - 10 (58,8%); nevartojantiems insulino - 12 (80%); tiems, kuriųgliukozės koncentracija paprastai viršija 9mmol/l - 12(70,6%); sergantiems cukriniu diabetu>10 metų - 12(63,3%); nutukusiems - 10 (58,8%) p>0,05. KŽI pokytis iki 0,26 vieneto buvoasmenims, kurių glikozilintas hemoglobinas buvo >6,5% - 11 (68,8%); nevartojantiems insulino- 10(66,7%); tiems, kurių gliukozės koncentracija paprastai viršija 9mmol/l - 10 (66,7%);sergantiems cukriniu diabetu >10 metų - 10(62,5%), p>0,05.Išvados: Statistiškai patikimų rezultatų gauti nepavyko, galimai dėl per mažos tiriamųjų grupės.Tačiau stebima tendencija, kad prastesnė ligos kontrolė, bei ilgesnė jos trukmė bloginakraujotaką apatinėse galūnėse atstatančių procedūrų rezultatus, juos vertinant tiek nykščiotiek kulkšnelio-žąsto indeksu.Rizikos veiksnių įtaka kraujotakos atkūrimo apatinėse galūnėseprocedūrų rezultatamsDarbo autorius(-iai): Eglė Sirutavičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Aušrinė Navickienė (Vilniaus miesto klinikinė ligoninė).Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kaip įvairūs rizikos veiksniai veikia apatinių galūnių išemijos gydymochirurginiu būdu rezultatus. Hipotezė: kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių buvimas bloginaapatinių galūnių išemijos gydymo chirurginiu būdu artimuosius rezultatus.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas kurio metu rinkti duomenys apie Vilniausmiesto klinikinės ligoninės II angiochirurgijos skyriaus pacientus, kuriems atlikti kojų arterijųšuntas, perkutaninė angioplastika arba endarterektomija. Duomenys rinkti 2012.05.28 –2013.03.15. Tyrime dalyvavo 109 žmonės: 78(71,5%) vyrai ir 31 (28,5%) moteris. Amžiausiausvidurkis 71,51 ±10,25. Buvo renkama išsami anamnezė apie kardiovaskulinių ligų rizikosveiksnius, gretutines ligas. Registruoti laboratorinių tyrimų (lipidogramos, kraujo biochemijos)rezultatai. Taip pat prieš ir po procedūros matuoti kulkšnelio-žąsto (KŽI), bei nykščio (NI) indeksai.Apskaičiuotas šių indeksų pokytis po procedūros ir nustatytas ryšys su rizikos veiksniais,bei laboratorinių tyrimų rezultatais. Duomenys apdoroti SPSS bei MS Excel programomis.Rezultatai: NI padidėjimas ≥0,2 vieneto buvo būdingesnis asmenims, kurių diastolinis kraujos-50

pūdis paprastai būna 0,05; sumažėjusiais DTL - 26 (66,7%) p

Fontaine) Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje kraujagyslių chirurgijos klinikoje buvo atliktakraujagyslių rekonstrukcinė operacija ir/arba perkutaninė angioplastika bei paimtas iš žaizdospasėlis. Vertinti duomenys: pacientų amžius, lytis, bakteriologinio tyrimo rezultatai (bakterijųrūšis, jautrumas ir atsparumas antibiotikams). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0programa.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 14 (63,6%) vyrų ir 8 moterys (36,4%), vidutinis amžius68,3±9,1 metai. Su cukriniu diabetu (CD) buvo 6 (28,6%) pacientai, 15 (71,4%) - be CD. 6 pacientams(4 be ir 2 su CD) buvo atlikta mažoji pėdos amputacija. Bakteriologiniame tyrime išgram-teigiamų bakterijų vyravo Staphylococcus aureus (36,8% pacientų) ir Enterococcus spp.(13,2%), iš gram-neigiamų - Escherichia coli (10,5%), kitos bakterijos sudarė po

peraciniai %IEWL, KMI, ir BAROS skalės pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi (p

Dviejų skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų palyginimas:perspektyvinis atsitiktinių imčių tyrimas lyginant vienerių metųpo operacijos rezultatusDarbo autorius(-iai): Edvardas Brimas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. (HP), prof. Gintautas Brimas (Respublikinė Vilniaus universitetinėligoninė, Bendrosios chirurgijos centras, Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti Švedišką (SAGB) ir MiniMizer Extra reguliuojamas skrandžio juostas,naudojamas laparoskopinės skrandžio apjuosimo operacijos metu gydant patologiniu nutukimusergančius pacientus.Darbo metodika: 2009 – 2011 m. Vilniaus m. Universiteto ligoninėje „Santariškių klinikos“ Pilvochirurgijos centre pradėtas perspektyvus tyrimas, kurio metu 103 pacientams buvo atliktaskrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija. Pacientai buvo randomizuoti į dvi grupespagal naudotos operacijos metu reguliuojamos skrandį apjuosiančios juostos tipą. 49 pacientamsatlikta operacija naudojant SAGB, o 54 – MiniMizer Extra juostą. Pradinis tyrimo tikslasbuvo kūno masės rodiklių dinamika, antriniai tyrimo tikslai - komplikacijų dažnis, gretutiniųsusirgimų korekcija ir gyvenimo kokybės gerinimas.Rezultatai: Ankstyvųjų komplikacijų nebuvo. MiniMizer Extra grupėje buvo pasiektas geresniskūno masės rodiklių mažėjimo rezultatas (didesnis nei 50 % pirminės viršnorminės kūno masėssumažėjimas) - 29,6% prieš 8,2% SAGB grupėje (p=0,006). Nebuvo rasta skirtumų tarp kitųkūno masės dinamikos rodiklių, gretutinių ligų ar gyvenimo kokybės pagerėjimo. Penkios juostųpenetracijos (9,3%) stebėtos MiniMizer Extra grupėje ir nei vienos SAGB grupėje (p=0,069).Išvados: Statistiškai patikimų skirtumų tarp dviejų lyginamų juostų pirmųjų pooperaciniųmetų laikotarpiu nenustatyta. Reikalingas ilgalaikis pacientų stebėjimas.Bariatrinė chirurgija mega nutukimu sergančių pacientų gydimeDarbo autorius(-iai): Karolis Daktaras (5 k.).Darbo tikslas: Morbidiniu nutukimu sergantys pacientai, kurių kūno masės indeksas (KMI)viršija >70 kg/m2 arba sveriantys daugiau nei 250 kg yra priskiriami ypač sudėtingai meganutukimu sergančiųjų grupei. Bariatrinis chirurginis gydymas šiems pacientams pasižymi padidintuintra- bei pooperacinių komplikacijų dažniu. Apžvelgsiu konkretaus klinikinio atvėjometu naudotą gydymo taktiką ir jos rezultatus.Darbo metodika: Pacientas R.O., 37 metų vyras, sergantis patologiniu mega nutukimu (svoris304 kg, KMI-96 kg/m2) stacionarizuotas į VULSK nutukimo gydymui. Pacientas skundėsi judėjimosutrikimu, knarkimu naktį, mieguistumu dieną, pastoviu pėdų ir blauzdų tinimu. Anamnezėje– lengvo laipsnio arterinė hipertenzija dėl kurios vaistų niekada nevartojo. Atliktas pacientoklinikinis ištyrimas, laboratoriniai (bendras ir biocheminis kraujo, arterinio kraujo dujųsudėties, bendras šlapimo tyrimai) ir instrumentiniai (EKG, echokardioskopija, pilvo ertmės organųir giliųjų kojų venų ultrasonoskopija, ezofagogastroduodenoskopija (EGDS), krūtinės ląstosrentgenografija) tyrimai. Pilvo ertmės organų ir krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos(KT) ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) nebuvo įmanoma atlikti dėl didelių paciento kūnomatmenų. Skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija atlikta standartine pars flaccidametodika, panaudojant reguliuojamą skrandžio juostą Minimizer Extra port medium. Pacientasintubuotas fibrobronchoskopu. Naudota trombembolijų ir antibiotikų profilaktika.Rezultatai: Atlikus tyrimus pacientui nustatytas III laipsnio patologinis (mega) nutukimas(KMI- 96 kg/m2), diagnozuota kojų osteoartrozė, miego apnėja, kojų limfedema, hepatomegali-54

ja, hepatosteatozė, erozinė gastropatija, gastroezofaginis refliuksas, B erozinis ezofagitas. Laboratoriniaityrimai nenustatė jokių medžiagų apykaitos sutrikimų (cukrinio diabeto, metaboliniosindromo ir kt.). Echokardioskopijos išvada: kairiojo skilvelio hipertrofija, abiejų prieširdžių Ilaipsnio ir abiejų skilvelių ertmių dilatacija, kairiojo skilvelio išmetimo funkcija nesutrikusi (IF>55 proc.), II laipsnio plautinė hipertenzija. Kraujo pH – 7,396, pCO2 – 48,7 mmHg, pO2 – 76,0mmHg. Pacientas buvo operuotas planine tvarka – atllikta laparoskopinė skrandžio apjuosimooperacija. Pooperacinis laikotarpis - be komplikacijų. Trečią pooperacinę parą išrašytas ambulatoriniamgydymui. Pooperaciniu laikotarpiu buvo atlikti trys skrandžio juostos reguliavimai.Stebėtas pastovus ir tolygus kūno masės mažėjimas (36 kg po 6 mėn., po 12 mėn. – 52 kg, po 18mėn. – 77 kg) ir su tuo susijęs ryškus bendras paciento savijautos pagerėjimas.Išvados: Skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija yra efektyvus ir saugus bariatrinisgydymo būdas pacientams, sergantiems ypač didelio laipsnio mega nutukimu, kai KMI >70kg/m2 arba kūno masė > 250 kg. Reikalingas tolimesnis ilgalaikis stebėjimas.Lėtinio pankreatito ir kasos vėžio diferencinė diagnostika: perpektyvusisrandomizuotas 156 pacientų tyrimasDarbo autorius(-iai): Karolis Daktaras (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. (HP) Gintautas Brimas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriama su sudėtinga kasos židininių pokyčiųdiferencine diagnostika, kai simptomatika ir instrumentinių tyrimų duomenys neleidžia nedvejojantpatvirtinti diagnozės. Šio tyrimo tikslas įvertinti diagnostikos metodus diferencijuojantlėtinį pankreatitą ir kasos vėžį bei nustatyti adenokarcinomos išplitimą prospektyviu randomizuotutyrimu.Darbo metodika: Ištirti 156 pacientai, kuriems buvo diagnozuoti židininiai kasos pokyčiai.Tiriamieji randomizuoti į dvi grupes – kontrolinę (A) ir tiriamųjų (B). Transabdominalinė ultrasonoskopijair endosonoskopija buvo atliekama abiejų grupių tiriamiesiems. A grupės tiriamiesiemspapildomai buvo daryta kompiuterinė tomografija ir vėžio žymenys (CA 19-9; CEA).B grupės tiriamiesiems atlikta intraoperacinė sonoskopija ir biopsija su skubiu histologiniu ištyrimu.Palyginti visų tyrimo metodų rezultatai vertinant lėtinio pankreatito ir kasos vėžio diferencinėsdiagnostikos, adenokarcinomos nustatymo ir jos išplitimo tikslumą. Gauti duomenyspatvirtinti operacijos radiniais ir galutinio histologinio tyrimo duomenimis.Rezultatai: Lėtinis pankreatitas diagnozuotas 58 (37,2 proc.), o kasos vėžys – 78 (50 proc.)tiriamiesiems. 20 (12,8 proc.) buvo nustatyta kita patologija. Židininių pokyčių dydis kasoje irligų klinikinės išraiškos buvo tapačios, tačiau sergantieji kasos vėžiu buvo vyresni (p

Skrandį apjuosiančios reguliuojamos juostos penetracijos gydymasDarbo autorius(-iai): Karolis Daktaras (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. (HP) Gintautas Brimas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Laparoskopinė skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacija (LAGB) yraviena iš dažniausiai pasaulyje atliekamų bariatrinės chirurgijos intervencijų patologiniam nutukimuigydyti. Reguliuojamosios skrandžio juostos penetracija nustatoma atokiu pooperaciniulaikotarpiu nuo 0,6 iki 11 proc. operuotų ligonių, dažniausiai reikalauja pakartotinės intervencijos,kurios metu šalinama skrandžio juosta. Darbo tikslas – apibendrinti turimą šios komplikacijosgydymo patirtįDarbo metodika: 2004-2009 m. VUL „Santariškių klinikos“ atliktos 650 skrandžio apjuosimoreguliuojama juosta operacijos pacientams, sergantiems patologiniu nutukimu. Pooperaciniamelaikotarpyje 9 (1,38%) pacientams diagnozuota skrandžio juostos penetracija. Pacientaižymesnių nusiskundimų neturėjo, dažniausiai skundėsi kūno masės augimu, neefektyviomisskrandžio juostos reguliavimo procedūromis. Dažniausiai ši komplikacija buvo diagnozuota2 – 3 pooperaciniais metais. Visi 9 ligoniai operuoti – skrandžio juosta ir poodžio rezervuaraspašalinti.Rezultatai: Iš 9 operuotų pacientų trims atlikta laparoskopinė juostos pašalinimo operacija,vienam operacija pradėta laparoskopu, tačiau atlikta konversija į laparotomiją, penkiems juostapašalinta endoskopu. Viena laparoskopu atlikta operacija komplikavosi užsiūtos skrandžiovietos nesandarumu ir skrandžio turinio tekėjimu per operacijos metu paliktą dreną – užgijosavaime po 2 savaičių. Po endoskopu atliktų skrandžio juostų pašalinimų komplikacijų nestebėta,hospitalizacijos laikas, lyginant su laparoskopu operuotų pacientų grupe buvo statistikaipatikimai trumpesnis.Išvados: Skrandį apjuosiančios juostos penetracija – reta (1,38%) komplikacija, dažniausiaipasireiškianti 2 – 3 metais po operacijos. Endoskopinis skrandžio juostos pašalinimas – efektyviir saugi intervencija, pasižyminti minimaliausiu invazyvumu ir trumpesniu hospitalizacijoslaikotarpiu.Skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų palyginimas: sisteminėliteratūros apžvalgaDarbo autorius(-iai): Karolis Daktaras (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. (HP) Gintautas Brimas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Remiantis literatūros duomenimis palyginti skirtingas skrandžio apjuosimo reguliuojamasjuostas ir injekcinius poodžio rezervuarus, naudojamus chirurginiam nutukimogydymui.Darbo metodika: Publikacijų paieška atlikta elektroninėse Medline, Current Contents ir CochraneLibrary duomenų bazėse. Apžvelgtos visos publikacijos apie skirtingų skrandį apjuosiančiųreguliuojamų juostų ar injekcinių poodžio rezervuarų palyginamąsias studijas, publikuotosiki 2013.01.01.Rezultatai: Atlikus literatūros šaltinių paiešką rasta 11 publikacijų, lyginančių skirtingasskrandį apjuosiančias reguliuojamas juostas ir 2 publikacijos, lyginančios skirtingus injekciniuspoodžio rezervuarus. Atliktos dvi perspektyvinės atsitiktinių imčių palyginamosios juostųstudijos, tyrusios pakankamą pacientų skaičių (>100) ir didesnį nei vienerių metų stebėjimolaikotarpį, kuriose įvertinti visi gydymo rezultatai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp SAGB56

ir LAP-BAND juostų vienoje ir SAGB ir Minimizer Extra kitoje studijoje nerasta. Likusios lyginamosiosjuostų studijos turi trūkumų: keturios ne atsitiktinių imčių (dvi iš jų retrospektyvinės),trijose maža tiriamųjų imtis, visose trumpas stebėjimo laikas. Vienoje iš šių studijoje nustatytaskūno masės kritimo skirtumas tarp grupių: LAP-BAND grupėje pradinė viršnorminė kūno masėsumažėjo 41,7 proc., Heliogast – 28,3 proc. Mechaninių juostų komplikacijų dažnis skyrėsi vienojestudijoje: LAP-BAND – 7 proc., SAGB – 1 proc.. Skirtumas tarp juostos nuslinkimo dažniorastas trijose studijose (MiniMizer Extra – 0 proc. ir LAP-BAND -10,8 proc.; SAGB – 2,4 proc. irLAP-BAND – 27,6 proc.; SAGB – 2 proc. ir LAP-BAND – 23 proc.). Skirtumo tarp gretutinių ligųir gyvenimo kokybės pokyčio, hospitalizacijos trukmės, juostos reguliavimų skaičiaus/dažnio,juostos penetracijos/migracijos į skrandį bei infekcinių komplikacijų dažnio nerasta. Injekciniųpoodžio rezervuarų palyginamųjų studijų trūkumai – mažas tiriamųjų skaičius ir trumpasstebėjimo laikas. Abejose studijose pranašesnis buvo SAGB Velocity rezervuaras, turintis greitofiksavimo mechanizmą – implantavimo laikas trumpesnis, pooperacinis skausmas ir analgetikųporeikis po operacijos mažesnis lyginant su SAGB port titanium rezervuaru.Išvados: Dvi studijos, atliktos laikantis šiuolaikinių įrodymais pagrįstos medicinos keliamųreikalavimų, skirtumo tarp lygintų juostų (SAGB ir LAP-BAND, bei SAGB ir Minimizer Extra)nerado. Injekciniai poodžio rezervuarai turintys greito fiksavimo mechanizmą pranašesni užprisiuvamus rezervuarus. Reikalingos perspektyvinės, atsitiktinių imčių, ilgalaikės (> 5 metų)lyginamosios studijos, vertinančios skirtingų skrandį apjuosiančių reguliuojamų juostų įtakągydymo efektyvumui ar komplikacijoms.FARMAKOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Marta Kobzevaitė, VU MF 3 k.Mokslinis vadovas: doc. Jolanta Gulbinovič VULSKBeta blokatorių suvartojimo tendencijos gydant širdies ir kraujagysliųsistemos ligas 2003-2012 metaisDarbo autorius(-iai): Guoda Laurinavičiūtė (4 k.).Darbo tikslas: Įvertinti bendras beta blokatorių suvartojimo tendencijas ir atskirų beta blokatoriųgrupių suvartojimo skirtumus 2003–2012 metais. Atlikti beta blokatorių suvartojimoLietuvoje palyginimą su Norvegijos duomenimis.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2003–2012 metų Valstybinės ligonių kasos informacinėssistemos „Sveidra“ LK duomenų, apie pacientams ambulatorinio gydymo metu išduotuskompensuojamuosius beta blokatorių grupės (C07A) vaistus, analizė, naudojant Anatominęterapinę cheminę vaistų klasifikaciją ir nustatytų paros dozių (ATC/NPD) (angl.ATC/DDD) metodologiją.Palygintas visų beta blokatorių ir atskirų jų grupių (Atenololum, Betaxololum, Bisoprololum,Carvedilolum, Metoprololum, Nebivololum, Propranololum) paros dozių skaičius,tenkantis 1000 gyventojų 2003–2012 metais. Pagal paros dozių skaičių, tenkantį 1000 gyventojųper parą (NPD/TGP), palygintas beta blokatorių suvartojimas Lietuvoje ir Norvegijoje (naudojantNorwegian Prescription Database duomenis).Rezultatai: 2003-2012 metų laikotarpiu beta blokatorių grupės vaistų suvartojimas padidėjo4,1 karto nuo 12,49 NPD/TGP 2003 metais iki 50,68 NPD/TGP 2012 metais. 2003–2005 metųlaikotarpiu ir 2008 metais populiariausias beta blokatorius buvo Metoprololum (jo suvartojimasdidėjo nuo 5,33 iki 8,56 NPD/TGP, o 2008 metais pasiekė net 16,38 NPD/TGP ). 2006–200757

ir 2009–2012 metų laikotarpiu populiariausias buvo Nebivololum (kito atitinkamai nuo 8,9 iki16,9 NPD/TGP ir nuo 19,9 iki 28,1 NPD/TGP). Mažiausiai suvartota Propranololum, o Labetalolumbuvo kompensuojamas tik iki 2005 metų. Visu tyrimo laikotarpiu daugiausiai padidėjo Metoprololumir Nebivololum suvartojimas. Atenololum suvartojimas buvo mažas ir išlaikė bendrątendenciją mažėti (sumažėjo 3,8 karto nuo 0,93 NPD/TGP 2003 metais iki 0,24 NPD/TGP 2012metais).Lietuvoje 2004–2011 metų laikotarpiu beta blokatorių suvartojimas padidėjo 2,85 karto(nuo 16,54 iki 47,19 NPD/TGP). Tuo pačiu laikotarpiu Norvegijoje sumažėjo 1,03 karto ( nuo38,2 iki 37,13 NPD/TGP). Nors 2004–2008 metais Norvegijoje beta blokatorių suvartojimas padidėjo1,04 karto (nuo 38,2 iki 39,69 NPD/TGP), tačiau 2008–2009 metais sumažėjo 1,03 karto( nuo 39,69 iki 38,62 NPD/TGP), o 2009–2011 metais – toliau mažėjo (nuo 38,62 iki 37,13–1,04karto).Išvados: 1. 2003–2012 metų laikotarpiu beta blokatorių suvartojimas Lietuvoje padidėjo4,1 karto.2.2003–2012 metais daugiausiai iš beta blokatorių suvartota Nebivololum irMetoprololum.3.Lietuvoje 2004–2011 metų laikotarpiu beta blokatorių suvartojimas padidėjo2,85 karto (nuo 16,54 iki 47,19 NPD/TGP),o Norvegijoje sumažėjo 1,03 karto (nuo 38,2 iki37,13 NPD/TGP). 2011 metais Lietuvoje lyginant su Norvegija beta blokatorių buvo suvartota27% daugiau.Tigeciklino efektyvumo vertinimas gydant sunkios būklės pacientusDarbo autorius(-iai): Marta Kobzevaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Ingrida Lisauskienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoPatologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti Tigeciklino efektyvumą kritinių būklių pacientams, gydomiems dėl infekciniųkomplikacijų, sukeltų multirezistentiškų organizmų, fiksuoti nepageidaujamų reakcijųpobūdį ir dažnį.Darbo metodika: Prospektyvinės studijos metu buvo tirtas 21 pacientas ,gydytas Vilniaus universitetoSantariškių klinikų I ir II reanimacijos skyriuose bei Chirurgijos skyriuose. Tiriamųjųgrupėje buvo 14 vyrų ir 7 moterys, vidutinis amžius 55 metai. Pagrindinės indikacijos buvo: 1.Tulžies pūslės ir takų komplikuota infekcija su perforacija (1 pacientas), 2. Gastroduodeninėperforacija (3), 3. Storosios žarnos perforacija (6), 4. Plonosios žarnos perforacija (5), 5. Intraabdominaliniaiabscesai ar peritonitas (4), 6. Minkštųjų audinių infekcija (2). Vertinta: Tigeciklinoskyrimo indikacijos , skiriamos dozės, vartojimo trukmė, monoterapija ar derinimas sukitais antibiotikais, Tigeciklino vartojimo nutraukimo priežastys, nepageidaujamų reakcijų dažnis.Gydymo efektyvumas buvo vertinamas stebint uždegiminius rodiklius kraujyje, fiksuojantpasėlių rezultatus, paimtus prieš skiriant gydymą, jo metu ir po gydymo, taip pat tiriant išskirtųbakterijų jautrumą Tigeciklinui.Rezultatai: 16 pacientų išgyveno ir yra išrašyti iš ligoninės, 5 pacientai mirė. Visų tiriamųjųvidutinė APACHE II vertė buvo 16, tai rodo, kad buvo gydomi sunkūs pacientai. VidutiniškaiTigeciklinas buvo skirtas 7 paras, ilgiausias kursas buvo 15 parų. 90 proc. atvejų komplikuotųinfekcijų sukelėjai buvo E.coli, Enterococcus faecalis, Enterococcus faecium , Enterobater šeimosbakterijos arba infekcijos buvo mišrios. Visoms minėtoms bakterijoms buvo nustatytasjautrumas Tigeciklinui. 4 ligoniams Tigeciklinas buvo keistas kitais antibiotikais nustačius jamatsparius mikroorganizmų štamus. Nors literatūroje nurodomos dažniausios nepageidaujamosreakcijos yra pykinimas ir vėmimas, tačiau studijos metu šių reakcijų neužfiksuota. Tai aiškinamasunkia pacientų būkle ir/ar taikyta sedacija.Išvados: Ši prospektyvinė studija patvirtina Tigeciklino efektyvumą ir saugumą gydant kritiniųbūklių pacientus. Pavojingų nepageidaujamų reakcijų, vartojant Tigecikliną nebuvo.58

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių suvartojimotendencijos gydant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas Lietuvoje2003-2012 metaisDarbo autorius(-iai): Rita Ivanova (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Kristina Garuolienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos,teismo medicinos ir farmakologijos katedra).Darbo tikslas: Ištirti, kaip kito angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI)(C09A) bei šios grupės sudėtinių vaistų (C09B) suvartojimas gydant širdies ir kraujagyslių sistemosligas (TLK-10 kodai I10, I11, I12, I15) 2003 - 2012 metais Lietuvoje.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojant 2003-2012m. Valstybinės ligoniųkasos informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis apie pacientams ambulatorinio gydymometu skirtus kompensuojamuosius AKFI(C09A) ir AKFI sudėtines formas (C09B) širdies irkraujagyslių ligų gydymui. Duomenų analizė atlikta remiantis PSO siūloma Anatomine terapinevaistų klasifikacija ir nustatytų paros dozių (ACT/NPD) metodologija. Skaičiavimai atlikti MSExcel2010. Įvertintos bendro AKFI, AKFI(C09A),AKFI sudėtinių vaistų (C09B) nustatytų parosdozių tūkstančiui gyventojų per parą (NPD/TGP) skaičiaus kitimo tendencijos 2003-2012m.Rezultatai: Bendras AKFI suvartojimas Lietuvoje padidėjo nuo 69,1 NPD/TGP 2003m. iki 149,9NPD/TGP 2012m.(2,2 karto). Ryškiausias šuolis 2007m. (nuo 88,9 NPD/TGP 2006m. iki 124,3NPD/TGP 2007m.). AKFI(C09A) suvartojimas nuo 66,6 NPD/TGP 2003m. padidėjo iki 115 NPD/TGP 2008m.(1,7 karto). Nuo 2008m. AKFI(C09A) suvartojimas pradėjo mažėti. 2012m. suvartojimasbuvo 89,3 NPD/TGP (nuo 2008m. sumažėjo 0,8 karto). AKFI sudėtinių junginių (C09B)suvartojimas kiekvienais metais didėjo (nuo 2,5 NPD/TGP 2003m. iki 60,6 NPD/TGP 2008m., t.y.24,4 kartų). 2003m. C09A grupės suvartojimas buvo 26,4 karto didesnis nei C09B (AKFI sudėtiniųvaistų suvartojimas sudarė 3,6%. bendro AKFI suvartojimo). Kiekvienais metais šis santykis mažėjo– 2012m. jis buvo 1,5 (t.y. AKFI sudėtiniai vaistai sudarė 40,4% bendro AKFI suvartojimo).Išvados: Bendras AKFI suvartojimas Lietuvoje 2003-2012m. padidėjo 2,2 kartų. AKFI (C09A)suvartojimas didėjo iki 2008m., o paskui pradėjo mažėti. AKFI sudėtinių vaistų (C09B) suvartojimas2003-2012m. padidėjo 24,4 kartų. AKFI sudėtiniai vaistai (C09B) sudaro vis didesnę visųsuvartotų AKFI kiekio dalį.Kūdikių gydymo antibiotikais kokybės vertinimasDarbo autorius(-iai): Audra Padlipskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Kristina Garuolienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos,teismo medicinos ir farmakologijos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti ar 2003 -2008 metų kūdikių gydymo antibiotikais ambulatorinėjepraktikoje kokybės tendencijos išlieka 2009 -2011 metais.Darbo metodika: Kūdikių gydymas antibiotikais ambulatorinėje praktikoje buvo analizuojamasnaudojant VLK duomenų bazėje „Sveidra“ sukauptus duomenis apie kūdikiams 2009–2011m. išduotus sisteminio poveikio antibakterinius vaistus ir lyginant gautus rezultatus su 2003 –2008 metų tyrimo rezultatais. Kūdikių gydymo antibiotikais kokybė vertinta pagal rodiklius,kuriais buvo vertinta 2003-2008 m. tyrime: gydymo antibiotikais kursų skaičių 1000-iui kūdikių;antibiotikų suvartojimo paplitimą, skiriamų antibiotikų spektrą, siauro ir plataus veikimospektro antibiotikų santykį, antibiotikų skyrimo indikacijas.Rezultatai: Lyginant 2003-2008 ir 2003-2011 m. antibiotikų vartojimas kūdikių populiacijojestatistiškai reikšmingai sumažėjo: antibiotikų kursų skaičiaus 1000-iui kūdikių vidutinis kasmetinisprocentinis pokytis 2003–2008 m. buvo –6,3%, o 2003-2011 m. – 3,8%, antibiotikų suvar-59

tojimo paplitimo rodiklio vidutinis kasmetinis procentinis pokytis 2003–2008 m. buvo –5,3%, o2003-2011m buvo –4,3%, 2003-2008 m. antibiotikų vartojimo rodikliai skirtingose apskrityseskyrėsi iki 3 kartų, o 2009-2011 m. skirtumas augo ir 2011 pasiekė 4 kartus. Kaip ir 2003-2008m. taip ir 2009-2011 m. daugiausia kūdikiams buvo skirta plataus spektro penicilinų, kurie sudarė2003-2008 m. iki 70% visų receptų, o 2009-2011 m. jau iki 86% daugiausia virusinės etiologijosligoms – ūmiam bronchitui, ūmiam laringitui ir nazofaringitui – gydyti.Išvados: Lyginant 2003-2008 ir 2009-2011 metų duomenis antibiotikų vartojimas kūdikių populiacijojeir toliau mažėjo. Tendencija, kad dažniausiai kūdikiams gydyti buvo skirta platausspektro antibiotikų virusinėms kvėpavimo takų ligoms gydyti išlieka.Kalcio kanalų blokatorių suvartojimo 2009 – 2011 m. tendencijosLietuvoje, gydant hipertenzines ligasDarbo autorius(-iai): Jūratė Balsytė (4 k.).Darbo tikslas: Nustatyti kalcio kanalų blokatorių suvartojimo ypatumus Lietuvoje 2009 –2011 m., gydant hipertenzines ligas.Darbo metodika: Kalcio kanalų blokatorių (KKB) suvartojimo tendencijos nustatytos, remiantisValstybinės ligonių kasos informacinės sistemos „Sveidra“ 2009 – 2011 m. duomenimis.Analizuotas hipertenzinių ligų gydymui išduotų KKB (ATC kodas: C08CA01 - amlodipinum,C08CA02 - felodipinum, C08CA05 - nifedipinum, C08CA08 - nitrendipinum, C08CA09 - lacidipinum,C08CA13 - lercanidipinum, C08DA01 - verapamilum, C08DB01 - diltiazemum) suvartojimaspagal amžių: {18-29}, {30–39}, {40–49}, {50–59}, {60–69}, {70–79}, {80–89}, {90≤};pacientų lytį; TLK-10 kodą; pagal anatominę, terapinę, cheminę vaistų klasifikaciją ir nustatytųparos dozių (ATC/NPD) (angl.ATC/DDD) metodologiją, nustatytas paros dozių skaičius, tenkantis1000 gyventojų per parą (NPD/TGP), palygintas skirtingų veikliųjų medžiagų suvartojimas.Duomenys apdoroti MS Excel 2007, palyginti su Norvegijos studijų rezultatais.Rezultatai: 2009 m. visų KKB suvartojimas DDD/1000 gyv. per parą sudarė – 49,25 NPD/TGP;2010 m. – 53,24 NPD/TGP; 2011 m. – 65,24 NPD/TGP. 2009 m. visoms hipertenzinėms ligoms(TLK–I10, I11, I12, I15) kartu gydyti KKB suvartojimas DDD/1000 gyv. per parą sudarė – 25,1NPD/TGP; hipertenzinei nefropatijai (TLK–I12) – 0,06 NPD/TGP. 2010 m. visoms hipertenzinėmsligoms kartu gydyti KKB suvartojimas DDD/1000 gyv. per parą sudarė – 27,52 NPD/TGP;hipertenzinei nefropatijai – 0,05 NPD/TGP. 2011 m. hipertenzinei kardiopatijai (TLK–I11) gydytiKKB suvartojimas DDD/1000 gyv. per parą sudarė – 33,48 NPD/TGP; hipertenzinei nefropatijai– 0,08 NPD/TGP. 2009 m. Lacidipinum suvartojimas – 16,06 NPD/TGP; 2010 m. Lercanidipinumsuvartojimas – 17,82 NPD/TGP; 2011 m. Lercanidipinum suvartojimas – 30,4 NPD/TGP. 2009 m. Nifedipinum suvartojimas DDD/ 1000 gyv. per parą - 0,06 NPD/TGP; 2010 m.- 0,07 NPD/TGP; 2011 m. - 0,06 NPD/TGP.Išvados: Bendras KKB suvartojimas DDD/ 1000 gyv. per parą 2009 – 2011 m. didėjo. 2009 –2010 m. didžiausias KKB suvartojimas DDD/1000 gyv. per parą teko, gydant visas hipertenzinesligas kartu (TLK – I10, I11, I12, I15), 2011 m. didžiausias – gydant hipertenzinę kardiopatiją(TLK – I11). 2009 – 2011 m. mažiausias KKB suvartojimas DDD/1000 gyv. per parą teko, gydanthipertenzinę nefropatiją (TLK – I12). 2009 m. daugiausiai DDD/1000 gyv. per parą teko – Lacidipinum,2010 – 2011 m. – Lercanidipinum. 2009 – 2011 m. mažiausiai DDD/1000 gyv. perparą teko – Nifedipinum.60

Antiparkinsoninių vaistų vartojimo paplitimas ir ligotumasParkinsono liga 2009-2011metaisDarbo autorius(-iai): Marta Kobzevaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Kristina Garuolienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos,teismo medicinos ir farmakologijos katedra), doc. Jolanta Gulbinovič (VULSK).Darbo tikslas: Palyginti antiparkinsoninių vaistų paplitimą ir ligotumą Parkinsono liga savivaldybėseir apskrityse 2009-2011m.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas analizuojant ir lyginant Valstybinės ligoniųkasos informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis apie pacientams ambulatorinio gydymometu išrašytus kompensuojamuosius antiparkinsoninius vaistus (ATC kodai- N04BA, N04BA02,N04BA03, N04BB01, N04BC04, N04BC05, N04BD02 ) bei Higienos instituto Sveikatos informacijoscentro duomenis apie sergamumą Parkinsono liga (TLK-10 kodas G20). Tiriamųjų grupė-visi Lietuvos gyventojai, kuriems buvo išrašyti kompensuojami receptai pagal TLK-10 G20kodą. Skaičiuotas ligotumas, tenkantis 10 000 gyventojų, lyginami ligotumo ir vaistų paplitimoduomenys tarp regionų.Rezultatai: Bendras ligotumas Parkinsono liga 10000 Lietuvos gyventojų 2009m. 31, 2010m.34, 2011m. 35.2.Apskrityse didžiausias ligotumas tyrimo laikotarpyje 10000 gyventojų buvoŠiaulių apskrityje: 2009m.- 45.83, 2010m.- 51.26, 2011m.- 57.1.Mažiausias ligotumas tyrimo likotarpyje10000 gyventojų buvo Vilniaus apskrityje: 2009m.- 20, 2010m.- 21.49, 2011m.- 21.54.Skirtumai tarp didžiausią ir mažiausią ligotumą turinčių apskričių: 2009m.- 2.29, 2010m.- 2.39,2011m.- 2.65.Savivaldybėse didžiausias ligotumas tyrimo laikotarpyje 10000 gyventojų buvoTelšių r. sav.: 2009m.- 73.03, 2010m.- 79.18, 2011m.- 82.32. Mažiausias ligotumas tyrimo laikotarpyje10000 gyventojų buvo Visagine: 2009m.- 10.72, 2010m.- 8.15, 2011m.- 10.74. Skirtumastarp didžiausią ir mažiausią ligotumą turinčių savivaldybių: 2009m.- 6.81, 2010m.- 9.72,2011m.- 7.67.Vaistų suvartojimas Lietuvoje 10000 gyventojų: 2009m.-42.9, 2010m.- 45.3,2011m.- 46.5. Apskrityse didžiausias vaistų suvartojimas per visą tyrimo laikotarpį buvo Šiauliųapskrityje: 2009m.- 71.9, 2010m.- 77.7, 2011m.- 80.7. Mažiausias vaistų suvartojimas buvo Utenosapskrityje: 2009m 35.5, 2010m.- 36.1, 2011m.- 37.8.Skirtumas tarp didžiausią ir mažiausiąvaistų suvartojimą 10000 gyventojų turinčių apskričių: 2009m. -2.03 karto, 2010m.- 2.15 karto,2011m.- 2.14karto.Visais tyrimo laikotarpio metais vaistų suvartojimas buvo didesnis nei ligotumas.Bendrai Lietuvoje vaistų suvartojimas 10000 gyventojų viršijo ligotumą 10000 gyventojų:2009m.- 1.38 karto, 2010m.-1.33 karto, 2011m.- 1.32 karto.Išvados: Per tyrimo laikotarpį ligotumas ir vaistų suvartojimas 10000 gyventojų per metusdidėjo. Ligotumo rodiklių skirtumas tarp didžiausią ir mažiausią ligotumą turinčių apskričių irsavivaldybių didėjo. Vaistų suvartojimas didžiausias buvo Šiaulių apskrityje, kiekvienais metaisdidėjo. Mažiausias vaistų suvartojimas 10000 gyventojų buvo Utenos apskrityje, kiekvienaismetais didėjo.Visais metais vaistų suvartojimo 10000 gyventojų rodiklis viršijo ligotumo.61

DERMATOVENEROLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Jurgina Keršytė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: Doc. dr. M.Bylaitė VULSK Dermatovenerologijos centrasAmbulatorinės pagalbos prieinamumas homoseksualiemsir biseksualiems asmenims, besikreipiantiems dėl lytiškaiplintančių infekcijųDarbo autorius(-iai): Eglė Ramelytė (6 k.), Milda Krivickaitė (6 k.), Tatjana Orlovskytė (7 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių,krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti homoseksualių ir biseksualių asmenų kreipimosi į įstaigas, suteikiančiaspaslaugas lytinės sveikatos klausimais, priežastis, dažnį, medicininės pagalbos prieinamumą.Darbo metodika: 2012-2013 m. atlikta anketinė apklausa. Pateikta originali 36 klausimų anketa,apimanti demografinius duomenis, klausimus apie lytinę sveikatą bei lytinį elgesį. Anketąužpildė 208 asmenys, į galutinę analizę pateko 205, jau turėję lytinių santykių. Duomenys apdorotiSPSS 20.0 programa. Rezultatų palyginimui skirtingose pacientų grupėse naudotas Chikvadratotestas. Statistinis reikšmingumo lygmuo α=0,05.Rezultatai: Iš 205 respondentų, 118 (57,6 proc.) buvo vyrai, 87 (42,4 proc.) - moterys. Anketąužpildė 161 (78,5 proc.) homoseksualūs ir 44 (21,5 proc.) biseksualūs asmenys. Vidutinis lytiniogyvenimo pradžios amžius - 17 m. (SD +/- 2,748). Didžiausia dalis respondentų - 61 (29,8proc.) turėjo 3-5 partnerius. Vaginaliniais santykiais užsiima 87 (42,4 proc.), analiniais 115(56,1 proc.), oraliniais - 184 (89,8 proc.) respondentų. Barjerinių apsaugos priemonių nenaudoja77 (37,6 proc.) respondentų. Norėdamos pasitikrinti lytinę sveikatą moterys pirmiausiaidažniausiai kreipiasi į ginekologą - 68 (78,2 proc.), o vyrai į BPG - 54 (45,8 proc.). Į gydytoją venerologąkada nors kreipėsi 118 (57,6 proc.) respondentų. 19 (9,5 proc.) anksčiau yra diagnozuotalytiškai plintanti infekcija (LPI), o 70 (34,1 proc.) LPI yra gydęsi be gydytojo konsultacijos.18 (8,8 proc.) gydytojui patys pasako savo seksualinę orientaciją, tačiau 146 (72,1 proc.) pasakytų,kokia yra jų seksualinė orientacija, jeigu gydytojas venerologas jų paklaustų. 149 (72,7proc.) respondentų nurodė žinantys, kad LPI gali būti besimptomė, tačiau net 65 (32,7 proc.)teigė, jog jiems nepakanka informacijos apie LPI ir apsisaugojimo priemones.Išvados: Homoseksualūs ir biseksualūs asmenys nepakankamai saugosi lytinių santykių metu.Šiems asmenims trūksta informacijos apie LPI ir apsusaugojimo priemones nuo jų. Daugumahomoseksualių bei biseksualių asmenų pasakytų savo seksualinę orientaciją gydytojui paklausus.Gydytojai, ypač venerologai, turėtų pacientų paklausti, kokia yra jų seksualinė orientacija.Ambulatorinės pagalbos prieinamumo skirtumai tarp skirtingosseksualinės orientacijos asmenųDarbo autorius(-iai): Tatjana Orlovskytė (7 k.), Milda Krivickaitė (6 k.), Rytis Maziukas (5k.), Eglė Ramelytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių,krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti skirtingos seksualinės orientacijos asmenų lytinio gyvenimo ypatumus,kreipimosi į gydymo įstaigas, suteikiančias paslaugas lytinės sveikatos klausimais, priežasčių,dažnio, medicininės pagalbos prieinamumo skirtumus.62

Darbo metodika: 2012-2013 m. atlikta anketinė apklausa. Pateikta originali 36 klausimų anketa,apimanti demografinius duomenis, klausimus apie lytinę sveikatą bei lytinį elgesį. Anketąužpildė 313 asmenų, į galutinę analizę pateko 309, jau turėję lytinių santykių. Duomenys apdorotiSPSS 20.0 programa. Rezultatų skirtingose grupėse palyginimui naudotas Chi-kvadratotestas. Statistinis reikšmingumo lygmuo α=0,05.Rezultatai: Iš 309 respondentų, 158 (51,1 proc.) buvo vyrai, 151 (48,9 proc.) - moterys. Tarprespondentų 161 (52,1 proc.) buvo homoseksualūs, 44 (14,2 proc.) biseksualūs, 104 (33,7 proc.)heteroseksualūs asmenys. Heteroseksualių asmenų lytinio gyvenimo pradžios vidurkis 18,4 m.(SD +/- 1,936), homoseksualių ir biseksualių - 17m. (SD +/- 2,748), (p=0,004). Didžiausia dalishomoseksualių asmenų - 36 (34,6 proc.) - turėjo 1-2 lytinius partnerius, didžiausia dalis homoseksualiųir biseksualių - 61 (29,8 proc.) - turėjo 3-5 partnerius, (p=0,024). Heteroseksualūsasmenys (82 (78,8 proc.) dažniau naudoja barjerines apsaugos priemones, nei homoseksualūs(124 (62,4 proc.)) asmenys, (p=0,005). Homoseksualūs asmenys (70 (34,1 proc.)) dažniau neiheteroseksualūs (10 (9,6 proc.)) LPI gydosi be gydytojo konsultacijos, (p

gliutaronitrilui po 15,6 proc.(n=5), vilnos alkoholiams 12,5 proc.(n=4), o tiriant su LU-1000alergenų rinkiniu - medžio dervų mišiniui 28,1 proc.(n=9), benzalkonijaus chloridui 21,9 proc.(n=7), amercholiui, ceteariloalkoholiui ir nitrofurazonui po 12,5 proc.(n=4). Testas su dažniausiaiopų gydyme naudojamais medikamentais rodė sensibilizaciją Argosulfan kremui 18,8 proc.(n=6), Sulfargin kremui ir Betadine tepalui po 12,5 proc.(n=4). Bent vienam hidrokoloidiniamtvarsčiui nustatyta kontaktinė sensibilizacija 9,4 proc.(n=3) tiriamųjų, tačiau nei vienas sidabroturintis hidrokoloidinis tvarstis nepasižymėjo sensibilizuojančiu poveikiu.Išvados: LKO pacientams vengtina: 1) medikamentų grupės, kurių sudėtyje yra benzokainas,benzalkonijaus chloridas, nitrofurazonas; 2) kontaktas su metalais – nikelio sulfatu; 3) odospriežiūros priemonės, kurių sudėtinės medžiagos yra Peru balzamas, kanifolija, metildibromogliutaronitrilas,medžio dervų mišinys; 4) infekuotų LKO pacientų gydymui tvarsčiai su sidabruyra geresnė alternatyva nei gydymas Argosulfan ir Sulfargin kremais, Betadine tepalu.Paauglių ir jaunuolių lytinio gyvenimo ypatumų ir gydytojo pagalbosprieinamumo anketinis tyrimasDarbo autorius(-iai): Irina Liustrickytė (6 k.), Monika Niedvaraitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Dr. Matilda Bylaitė (VU MF Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijosir alergologijos klinika), gyd. rez. Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė (Dermatovenerologijoscentras, Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos), gyd. rez. Vilma Kaitytė (Dermatovenerologijoscentras, Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos).Darbo tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos paauglių lytinio gyvenimo ypatumus, žinias apie kontracepcijosmetodus, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) simptomų dažnį, nesikreipimo į gydytojąpriežastis bei sąlygas, kurioms esant moksleiviai, turintys LPI požymių, kreiptųsi į gydytoją. Palygintilytinio gyvenimo ypatumus trijuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Biržuose, Ukmergėje).Darbo metodika: 2012/2013 m.m. atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo šešios mokymoįstaigos iš trijų Lietuvos miestų (Vilniaus, Biržų, Ukmergės). 9-12 klasių moksleiviams buvopateikta originali anoniminė anketa, kurią sudarė demografinių, lytinio gyvenimo ypatumų, žiniųapie kontracepciją, LPI simptomų klausimų grupės, taip pat – teiginių grupė apie sąlygas,kurioms esant paaugliai kreiptųsi į gydytoją dėl LPI požymių. Iš viso buvo išdalinta 287 anketos.Į galutinę analizę pateko 270 apklaustųjų. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 ir MS Excel 2010 programomis.Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p

kontracepcines priemones siekiant apsisaugoti nuo nėštumo ir LPI. Beveik dešimtadalis moksleiviųgalimai turi LPI požymių. Atsiradus nerimą keliantiems simptomams lytinių organų srityjedaugiau nei pusė tiriamųjų norėtų kreiptis anonimiškai ar prieš vizitą pasikonsultuoti telefonu.Atopine egzema ir žvyneline sergančiųjų niežėjimo įtaka jų gyvenimokokybeiDarbo autorius(-iai): Jurgina Keršytė (6 k.), Jurgita Zabarauskaitė.Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infecinių,krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika), gyd. Inga Kisielienė (VULSKDermatovenerologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti, besikreipiančių į VULSK Dermatovenerologijos centrą atopine egzemabei psoriaze sergančiųjų odos niežėjimo įtaką gyvenimo kokybei.Darbo metodika: VULSK Dermatovenerolgijos centre buvo atliktas prospektyvus anketinis tyrimas.Apklausti 33 pacientai, sergantys psoriaze ir 13 pacientų, sergančių atopiniu dermatitu.Anketose balais bei specialiais klausimynais įvertintas niežėjimo intensyvumas bei dermatologinėsgyvenimo kokybės indeksas. Duomenys apdoroti SPSS programa.Rezultatai: Pacientų, sergančių psoriaze amžiaus vidurkis buvo 44,31 m. (±14,5), atopiniu dermatitu– 33,3 (±8,7). Didžiąją dalį sergančiųjų psoriaze sudarė vyrai - 69,7 proc., atopiniu dermatitu– moterys – 53,8 proc. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių pacientų buvo miestiečiai(69,2 proc.) su aukštuoju išsilavinimu (69,2 proc.), o dauguma sergančių psoriaze – miestiečiai(69,7 proc.), įgiję vidurinį išsilavinimą (51, 5 proc.). Psoriaze sergančiųjų stipriausio patirtoniežėjimo vidurkis balais buvo 7,65 (±2,8), o atopiniu dermatitu – 8,3 balais (±2,7). Labiausiainiežėjimą psoriaze sergantiems paūmina stresas (60,6 proc.), odos ligos paūmėjimas (45,2proc.), prakaitavimas (39,2 proc.), o atopiniu dermatitu sergantiems – odos ligos paūmėjimas(69,2 proc.), sausą aplinka (61,5 proc.) bei stresas (61,5 proc.). Labiausiai niežėjimą palengvinavaistai (46,9 proc. sergančių psoriaze ir 69,2 proc. sergančių atopiniu dermatitu), kasymasis(atitinkamai 40,6 proc. ir 61,5 proc.). Dažniausiai abiejų grupių pacientus vargina 2-4 niežėjimoepizodai per dieną (26,7 ir 69,2 proc.). Įvertinus niežėjimo ir gyvenimo kokybės indeksus, nustatyta,kad yra tiesioginė koreliacija tarp niežėjimo intensyvumo ir gyvenimo kokybės pablogėjimo(p

Rezultatai: Pacientų, sergančių odos T ląstelių limfoma amžiaus vidurkis buvo 56,6 m. Didžiąjądalį sergančiųjų sudarė vyrai – 59,3 proc., moterys – 40,7 proc. Dauguma pacientų sirgo Mycosisfungoides - 95,3 proc., kitos diagnozės buvo: Sezary sindromas (1,2 proc.), pirminė odos Tląstelių CD 30+ limfoma (2,3 proc.), angioimunoblastinė T ląstelių limfoma (1,2 proc.). Iš Mycosisfungoides subtipų dažniausias buvo klasikinis (77,9 proc.), plokštelės stadija. Niežėjimas,limfadenopatija ir eozinofilija būdingiausi buvo eritroderminiam Mycosis fungoides variantui(p

Bazalinių ląstelių karcinoma VUL SK Dermatovenerologijos centre:13 metų patirtisDarbo autorius(-iai): Simonas Ūselis (6 k.), Ieva Laniauskaitė (5 k.), Agnė Višniauskienė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Ramunė Jurčiukonytė (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoInfekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika), doc. dr. Matilda Bylaitė(Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos iralergologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti epidemiologinius ir klinikinius bazalinių ląstelių karcinomos pokyčiusVUL SK Dermatovenerologijos centre 13-os metų laikotarpyje.Darbo metodika: Tyrimui panaudoti VUL SK DVC medicininės dokumentacijos duomenys. Atliktaepidemiologinė ir klinikinė bazaliomų analizė, atsižvelgiant į amžių, lytį, paciento gyvenamąjąvietą, naviko lokalizaciją, morfologinį tipą ir taikytą gydymo metodą. Tirti 398 pacientai,kurie gydyti 2000 – 2012 m. VUL SK DVC.Rezultatai: Atlikus pacientų odos darinių biopsiją bei histopatologinį ištyrimą, patvirtintabazalinių ląstelių karcinoma. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 66,72 m. ± 13,12. 62,1 proc. tiriamųjųsudarė moterys (n=247), 37,9 proc. vyrai (n=151). Iš Vilniaus miesto kreipėsi 58,0 proc.(n=231) pacientų, kitų miestų - 18,6 proc. (n=74), kaimų - 23,4 proc. (n=93). 20 – 40 m. amžiauspacientai sudarė 4,5 proc. (n=18), 40 – 50 m. - 7,0 proc. (n=28), 50 – 60 m. - 15,3 proc. (n=61),60 – 70 m. - 31,4 proc. (n=125), 70 – 80 m. - 28,2 proc. (n=112), 80 – 90 m. - 12,8 proc. (n=51),>90m. - 0,8 proc. (n=3). Bazalinių ląstelių karcinoma veide nustatyta 55,7 proc. (n=238), liemenssrityje - 23,7 proc. (n=101), galvos plaukuotoje dalyje ir kakle - 11,7 proc. (n=50), rankoseir kojose - 3,9 proc. (n=17), nepatikslinta lokalizacija - 5,0 proc. (n=21). Mazginio tipobazaliomos sudarė 58,8 proc. (n=251), paviršinio tipo – 19,7 proc. (n=84), infiltracinio – 10,3proc. (n=44), pigmentinio – 0,5 proc. (n=2), nepatikslinta – 10,7 proc. (n=46). Visų lokalizacijųbazalinių ląstelių karcinomų gydymui dažniausiai taikyta chirurginė naviko ekscizija 89,1 proc.(n=388), fotodinaminė terapija - 6,5 proc. (n=27), elektros koaguliacija kartu su kiuretažu - 5,4proc. (n=23).Išvados: Bazalioma dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Tiriant sergančiuosius baziniųląstelių karcinoma, nustatyta, kad moterys sirgo dažniau negu vyrai, nuo gyvenamosios vietosbazaliomos dažnis ir lokalizacija nepriklausė. Dažniausiai pasitaikanti naviko lokalizacija yraveido srityje, vyrauja mazginė bazaliomos forma. Dažniausiai taikomas gydymo metodas – chirurginėnaviko ekscizija.Melanomos 12-os metų retrospektyvi analizėDarbo autorius(-iai): Monika Niedvaraitė (6 k.), Kristina Kiliūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Matilda Bylaitė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių,krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika).Darbo tikslas: Apžvelgti melanoma sergančiųjų klinikinius ir epidemiologinius duomenis 12-os metų laikotarpyje.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvi studija iš medicininės dokumentacijos, į kurią buvoįtraukti VUL SK naujai diagnozuoti melanomos atvejai (n=71) nuo 2000 m. iki 2012 m. Duomenysapdoroti SPSS programa.Rezultatai: Pacientų, sergančių melanoma amžiaus vidurkis buvo 53,5 m. ± 14,1. Dauguma pacientų– 59,2 proc. buvo 39 – 62 m. amžiaus. Moterys sudarė 56,3 proc., vyrai – 43,7 proc. Daugumapacientų buvo miestiečiai - 83,1 proc. Mieste gyvenančių tirtųjų amžiaus vidurkis (55,3m. ± 13,4) buvo didesnis nei kaime gyvenančių (45,0 m. ± 14,9), p=0,021. Dažniausia buvo pa-67

viršiumi plintančios melanomos forma (16,9 proc.). Metastazės išaiškintos 15,5 proc. pacientų,pagal TNM stadiją daugiausia nustatytos Ib (11,3 proc.) ir IIc (8,5proc.) stadijos. Ligos eigojemetastazės aptiktos 59,2 proc. sergančiųjų. Dažniausiai melanoma metastazavo į limfmazgius(33,8 proc.), plaučius (29,6 proc.), kepenis (16,9 proc). 85,9 proc. pacientų taikytas chirurginisgydymas, chemoterapija – 45,5 proc., imunoterapija – 33,3 proc., kartu chemoterapija su imunoterapija– 21,2 proc. Melanoma blauzdos srityje buvo susijusi su moteriška lytimi (p=0,019),o melanoma nugaros srityje – su vyriška lytimi (p=0,008). Melanoma pilvo srityje būdingesnėvyresnio amžiaus pacientams (p=0,026).Išvados: Melanoma daugiausia nustatyta 39-62 m. amžiaus asmenims. Miesto gyventojamsmelanoma diagnozuojama vyresniems nei kaimo gyventojams. Melanoma blauzdos srityje dažniaubūna moterims, nugaroje – vyrams.ENDOKRINOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Elžbieta Matulytė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: med.m.dr. Agnė Abraitienė VU vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinikaLigai specifinis diabetu sergančiųjų gyvenimo kokybės tyrimas VUL SKDarbo autorius(-iai): Estera Muchlytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Med.mokslų dr. Žydrūnė Visockienė (VšĮ VUSKL).Darbo tikslas: Įvertinti cukriniu diabetu (CD) sergančiųjų ligai specifinę gyvenimo kokybę irjos ryšį su sociodemografiniais veiksniais bei nustatyti ligos veiksnių įtaką sergančiųjų gyvenimokokybei.Darbo metodika: 2012-2013m. VUL SK apklausti 124 CD sergantieji: ≥18 metų, 1-o ir 2-o tipoCD sergantieji, laisvai kalbantys ir gerai suprantantys lietuviškai; sutinkantys anonimiškai užpildytianketą ir CD specifinio gyvenimo kokybės klausimyno ADDQoL (Audit Diabetes DependentQuality of Life) lietuvišką versiją. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSSv.20.0 programa.Skirtumai laikyti statistiškai patikimais, kai p

espondentų fizinei veiklai ir nuojautai dėl ateities. 3.Vyresni pacientai prasčiau vertino bendrągyvenimo kokybę nei jaunesni, tačiau su amžiumi mažėjo CD neigiama įtaka fizinei veiklai irlaisvei gerti. 4.CD turėjo didesnę neigiamą įtaką: vyrų lytiniam gyvenimui, lyginant su moterimis;2-o nei 1-o tipo CD sergančiųjų motyvacijai; kombinuotai gydytų pacientų priklausomybeinuo kitų, lyginant su vien tabletėmis ar insulinu gydytais; ligos komplikacijų turinčių pacientųbendrai gyvenimo kokybei ir fizinei veiklai, lyginant su komplikacijų neturinčiais; gretutinėmisligomis sergančiųjų bendrai gyvenimo kokybei, fizinei išvaizdai ir pasitikėjimui savimi, lyginantsu gretutinės patologijos neturinčiais.Sergančiųjų akromegalija klinikinė charakteristika ir gydymasDarbo autorius(-iai): Estera Muchlytė (6 k.), Vaida Matevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Vaidotas Urbanavičius (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinika), med.m.dr. Agnė Abraitienė (VU vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika).Darbo tikslas: Išnagrinėti 2007-2012m. susirgusių akromegalija pacientų demografinius duomenis,ligos dėsningumus ir gydymo būdus.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 2007 – 2012 m. VUL SK Endokrinologijos centreir VUL SK Konsultacinėje poliklinikoje besilankančių, akromegalija sergančių, pacientų ligosistorijos (n=47). Į galutinę analizę įtrauktos 24 pacientų, kuriems 2007 – 2012 metais pirmąkartą diagnozuota akromegalija, ligos istorijos.Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel irSPSS 17.0 programomis. Duomenys statistiškai patikimais laikyti, kai p0,05). Mikroadenoma diagnozuota 9(37,5%) pacientams,makroadenoma - 14 (58,3%), „dalinai tuščio turkiabalnio sindromas” - 1(4,2%). Makroadenomadiagnozuota 9 (90%) vyrams ir 5 (38,5%) moterims, mikroadenoma – 8 (61,5%)moterims ir 1 (10%) vyrui (p=0,029). 22 – 40 metų amžiaus grupėje makroadenomos rastos3 (100%) pacientams, 41 – 60 m. mikroadenomų buvo 3 (27, 3%), makroadenomų 8 (72,7%),61 – 78 m. mikroadenomų - 6 (66,7%), makroadenomų 3 (33,3%) (p=0,06). 12(50%) pacientųtaikytas pirminis medikamentinis gydymas ir 12(50%) operacinis. Per visą gydymo laikotarpįoperacinis gydymas taikytas 14 (58,3%) pacientų, 3(12,5%) operacinio gydymo atsisakė, kitiems7 (29,2%) operacinis gydymas nerekomenduotas. Neradikalių operacijų, po kurių reikėjomedikamentinio gydymo, buvo 7 (50%). Mikroadenomos radikalų operacinį gydymą pavykopritaikyti 3 (75%) pacientams, neradikalus atliktas 1 pacientui (25%), makroadenomos radikalioperacija atlikta 3 (33,3%) pacientams, neradikali - 6 (66,7%) (p>0,05).Vaistais besigydančiųgrupėje (n=15) ligos remisija pasiekta 7 (46,7%) pacientams, kitiems 8 (53,3%) remisijosnepavyko pasiekti. Dažniausiai akromegalija sergančių pacientų lydinčios ligos buvo arterinėhipertenzija 16 (66,67%), mazginė struma 15 (62,50%), cukrinis diabetas 5 (20,83%), necukrinisdiabetas 1 (4,17%).Išvados: 1.Nustatyta, kad moterų amžiaus vidurkis diagnozės nustatymo metu buvo didesnisuž vyrų, tačiau statistinio patikimumo nerasta . 2.Makroadenoma stebėta dažniau vyrams, omikroadenoma – dažniau moterims. 3.Makroadenomų operacinis gydymas buvo mažiau efektyvusnei mikroadenomų, nors skirtumas nebuvo statiškai reikšmingai patikimas. 4.Mazginėstruma ir arterinė hipertenzija - dažniausiai akromegaliją lydinčios ligos.69

Sąsajų tarp kasos neuroendokrininių navikų funkcinio aktyvumo,ląstelių diferenciacijos laipsnio ir ligos eigos tyrimasDarbo autorius(-iai): Elžbieta Matulytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Agnė Abraitienė (VU vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika).Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti sąsają tarp kasos neuroendokrininių navikų funkcinio aktyvumo,ląstelių diferenciacijos laipsnio ir ligos eigos.Darbo metodika: Retrospektyviai, pagal ligos istorijų duomenis, ištirti 34 asmenys (18 vyrų ir16 moterų), kurie gydyti VUL Santariškių klinikose dėl kasos neuroendokrininių navikų 2008 –2012 m. Tiriamųjų amžius: 60 ±14 m. Įvertinome ir ieškojome sąsajų tarp kasos neuroendokrininiųnavikų funkcinio aktyvumo, pathistologinių tyrimų rezultatų, taikytų gydymo metodų irligos eigos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSSv.19 programą.Rezultatai: Iš 34 asmenų 14 (41,2 proc.) asmenų diagnozuota funkciškai aktyvūs ir 18 (52,9proc.) asmenų - funkciškai neaktyvūs navikai (2 (5,9 proc.) asmenims funkcinis naviko aktyvumasnenurodytas). 2008-2012 m. diagnozuota 10 insulinomų atvejų, jos sudarė 29, 4 proc.visų navikų. Kiti diagnozuoti funkciškai aktyvūs navikai buvo serotoninomos (3( 8,8 proc.), gliukagonomos(3 (8,8 proc.) ir somatostatinomos (2 (5,9 proc.) Visų funkciškai aktyvių navikųdiferenciacijos laipsnis (G) buvo G1, nesekretuojančių - G1 (11,3 proc), G2 (20,0 proc) ir G3(6,7 proc). Sekretuojančių ir nesekretuojančių kasos neuroendokrininių navikų proliferacijoslygis (Ki67) buvo panašus. Naviko plitimas (metastazės) stebėtas 29,41 proc. tiriamųjų: 3 asmenims,kuriems diagnozuota funkciškai aktyvūs kasos neuorendokrininiai navikai, ir 12 asmenų,kuriems diagnozuota funkciškai neaktyvūs kasos neuroendokrininiai navikai. Naviko plitimas(metastazės) nestebėtas 58,82 proc. tiriamųjų. Apie ligos progresavimą nežinoma 11,76 proc.tiriamųjų. Vidutinis laikas iki ligos progresijos - 353 dienos. Nustatytas statistiškai reikšmingasryšys tarp kasos neuroendokrininių navikų funkcinio aktyvumo ir ligos plitimo (p = 0,011). Beto, rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp kasos neuroendokrininių navikų diferenciacijoslaipsnio ir funkcinio aktyvumo (p = 0,044), ir ligos progresavimo (p = 0,011). Nerasta ryšiotarp ligos plitimo ir tiriamųjų lyties bei amžiaus. Citostatinis gydymas (somatostatino analogais,chemoterapija arba ir somatostatino analogais, ir chemoterapija) taikytas 13 pacientų. Šiųgydymo metodų efektyvumas gydant sergančiuosius neuroendokrininiais kasos navikais buvopanašus. Statistiškai patikimo ryšio tarp taikyto citostatinio gydymo metodo ir ligos stabilizacijosnenustatyta.Išvados: Funkciškai neaktyvūs navikai sudarė didesnę dalį visų tyrimo laikotarpiu diagnozuotųneuroendokrininių kasos navikų. Funkciškai aktyvių kasos neuroendokrininių navikų (kuriųdažniausias buvo insulinoma) diferenciacijos laipsnis buvo aukštesnis, o funkciškai neaktyvūskasos neuroendokrininiai navikai dažniau progresavo. Citostatinių gydymo metodų efektyvumasgydant sergančiuosius neuroendokrininiais kasos navikais buvo panašus.Dslipidemijos paplitimas ir gydymas tarp sergančiųjų cukriniu diabetuDarbo autorius(-iai): Austėja Miežytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Agnė Abraitienė (VU vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti dislipidemijos paplitimą ir gydymą tarp sergančiųjų cukriniu diabetu(CD).Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL Santariškių klinikose. Surinkti pacientų,kurie gydėsi endokrinologijos skyriuje 2012 12 01- 2013 03 01 ir kuriems buvo atliktos lipi-70

dogramos, duomenys, iš viso 143 pacientai. Peržiūrėti jų lipidogramų rodikliai, dislipidemijosgydymas, gretutinės ligos. Statistinis apdorojimas atliktas SPSS 17 programa.Rezultatai: Iš 143 pacientų 39,9% buvo vyrai, 60,1% moterys. CD1 sirgo 16,8%, CD2 83,2%.Vidutinis pacientų amžius 58,6 ± 13,5 m.; vidutinė CD trukmė 11,34±7,13 m. (min 0, max 40).Koronarine širdies liga (KŠL) sirgo 30,1% (n=43). Dislipidemija buvo nustatyta 93,7% tirtų pacientų.Gydymą statinais iki hospitalizacijos gavo 7,56% pacientų su dislipidemija, hospitalizacijosmetu gydymas buvo paskirtas 28,57% pacientų su dislipidemija. Tarp sergančiųjų KŠL irCD, MTL cholesterolio koncentracija viršijo rekomenduojamą tikslinę reikšmę (

33 (37,5%) dažniausiai pilnas ir 14 (15,9%) niekada. Švirkštų laikymui jokios reikšmės neteikia79 (89,8%) sergantysis, ir tik 9 (10,2%) naudoja tam tikras priemones. 40 (45,5%) apklaustųjųnurodė esą patenkinti naudojama švirkštimo priemone, 44 (50%) buvo patenkinti, bet mano,jog gali buti geriau, 4 (4,5%) buvo nepatenkinti.Išvados: I tipo CD sergančiųjų, naudojančių insulino pompas, glikolizinto hemoglobino koncentracijayra statistiškai patikimai mažesnė nei insuliną švirkščiančių vienkartiniais švirkštais.Nustatytas mažesnės HbA1C reikšmės ryšys su tinkama švirkštų priežiūra.Sergančiųjų 1 tipo CD diabeto kontrolės įpročių kaita kintant amžiuiir ligos trukmeiDarbo autorius(-iai): Artūras Kiškis (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Agnė Abraitienė (VU vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika).Darbo tikslas: Nustatyti galimą priklausomybę tarp sergančiųjų I tipo CD amžiaus, ligos stažoir diagnostinių juostelių bei insulino kiekio suvartojimo, taip pat įvertinti šių rodiklių ryšį sutiriamųjų glikozilinto hemoglobino koncentracija kraujyje (HbA1C).Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Buvo apklausti 146tiriamieji sergantys I tipo CD, į galutinę duomenų analizę pateko 137 tiriamieji. Anketos duomenyssurinkti patogiosios atrankos būdu. Glikemijos kontrolei įvertinti naudotas glikozilinto hemoglobinorodmuo, ieškota šio rodiklio ryšio su sunaudojamų diagnostinių juostelių skaičiumi.Lygintas diagnostinių juostelių sunaudojimas skirtingose amžiaus grupėse: iki 18m. ir vyresnių.Pagal ligos trukmę pacientai suskirstyti į tris grupes: sergantys iki 5 metu, 5-15m., ir daugiaukaip 15 metu. Šiose grupėse apskaičiuotas insulino poreikis. Statistinė duomenų analizė atliktanaudojant SPSS v.21 programą. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p

GASTROENTEROLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Vilius Kontenis, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Jonas Valantinas VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinikaNevarikozinio kraujavimo iš viršutinės virškinimo trakto daliesendoskopinio gydymo taktikos VUL Santariškių Klinikose analizėDarbo autorius(-iai): Kotryna Ragalevičiūtė (5 k.), Rūta Saikalytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Ieva Stundienė (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti pacientų, kuriems endoskopiškai stabdytas kraujavimas iš viršutinėsvirškinimo trakto dalies VUL SK 2009 - 2012 metais, pasiskirstymą pagal lytį, amžių,kraujavimo priežastis. Išanalizuoti endoskopinio kraujavimo stabdymo taktiką, pakartotinųkraujavimų, operacijų ir mirčių dažnio ryšį su kraujavimo stabdymo būdu.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL SK HGD centre. Peržiūrėti 964 atvejaiiš 2009 - 2012 metais skubos tvarka atliktų fibroezofagogastroduodenoskopijų sąrašų. Į galutinęanalizę įtrauktas 431 atvejis, kurie vertinti kaip nevarikozinis kraujavimas iš viršutinio virškinimotrakto. Įvertinti šie duomenys: lytis, amžius, kraujavimo priežastis, Forrest klasifikacija,endoskopinės hemostazės, hemoglobino koncentracija prieš tyrimą, konservatyvus gydymas,pakartotinų kraujavimų, operacijų, mirčių dažnis. Duomenys apdoroti MS Excel 2010 ir 20.0versijos SPSS programomis.Rezultatai: Išanalizuotas 431 atvejis: 148 (34,3%) moterys ir 283 (65,7%) vyrai. Nustatytoskraujavimo priežastys: skrandžio opa 182 (42,2%), dvylikapirštės žarnos opa 127 (29,5%), Mallory-Weisssindromas 44 (10,2%), skrandžio erozija 19 (4,4%), skrandžio navikas 15 (3,5%),stemplės erozija ir opa 13 (3%), kraujavimas iš anastomozės 10 (2,3%), skrandžio angiektazija6 (1,4%), papilosfinkterotomijos vieta 4 (0,9%), Dieulafoy sindromas 2 (0,5%), dvylikapirštėsžarnos erozijos 2 (0,5%), hemoraginis gastritas 2 (0,5%), dvylikapirštės žarnos angiektazija1 (0,2%), mukozektomijos vieta 1 (0,2%), stemplės įtrūkimas 1 (0,2%), p. Vateri navikas 1(0,2%), skrandžio įtrūkimas 1 (0,2%). Endoskopinė hemostazė atlikta 354 (82,1%) atvejais.Pakartotinai kraujavo 78 (18,1%), operuota 18 (4,2%) ligonių. Atliekant skaičiavimus stebimastatistiškai patikima labai silpna neigiama koreliacija tarp kraujavimo stabdymo būdo ir pasikartojančiokraujavimo (r=-0,099; p=0,039).Išvados: Kraujavimo iš viršutinio virškinimo trakto pasikartojimas yra susijęs su kraujavimostabdymo būdu.Neinvazinių kepenų fibrozės vertinimų FibroScan aparatu bei įprastaiskraujo tyrimais palyginimas su histologiškai nustatytu kepenų fibrozėslaipsniu pagal METAVIR klasifikaciją, sergant lėtine virusinio C hepatitoinfekcijaDarbo autorius(-iai): Vilius Kontenis (5 k.), Elžbieta Matulytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Arida Buivydienė (VULSK Hepatologijos, gastroenterologijos irdietologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti neinvazinių kepenų fibrozės tyrimų FibroScan aparatu bei įprastaiskraujo tyrimais tikslumą, lyginant juos su histologiškai nustatytu kepenų fibrozės laipsniu pagalMETAVIR klasifikaciją, sergant lėtine virusinio C hepatito infekcija.73

Darbo metodika: Retrospektyviai, pagal ligos istorijų duomenis, ištirti 204 asmenys (109 vyraiir 95 moterys), kurie gydyti VUL „Santariškių klinikose“ dėl virusinio C hepatito ir/ar kepenųcirozės 2008 – 2012 m. Pagal kepenų histologinio tyrimo metu nustatytą fibrozės laipsnį (pagalMETAVIR klasifikaciją) tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I grupė - 104 (50,98 proc.) asmenys(amžius: 45,85±12,8 m.), kuriems nustatyta I-II˚ fibrozė ir II grupė - 100 (49,02 proc.) asmenų(amžius: 53,27±12,59 m.), kuriems nustatyta III-IV˚ fibrozė.Rezultatai: Kepenų fibrozės įverčiai naudojant FibroScan aparatą statistiškai reikšmingai didesniženklios fibrozės grupėje (II grupė), lyginant su I-os grupės įverčiais (p10 kPa) - 82%, lyginant su ribiniu >12,5kPa įverčiu, pagal kurį kepenų cirozėteisingai diagnozuota 72 proc.Be to, statistiškai reikšmingai skyrėsi kepenų uždegimą ir fibrozęatspindinčių laboratorinių tyrimų žymenys bei jų deriniai tarp tiriamųjų grupių. Trombocitų(≥150x109/l) mažos fibrozės teigiama predikcinė vertė yra 81,7 proc., o trombocitų sumažėjimo(

tis popieriumi – 1 (4,76 proc.). Kiti retesni simptomai buvo: sunkumas pasituštinti ir nepilnopasituštinimo jausmas - 9 (42,85 proc.), greitas noras tuštintis – 8 (38 proc.), viduriavimas > 3k./d. – 5 (23,81 proc.), skausmas išangės srityje ir tuštinantis – 4 (19,05 proc.), išmatų nelaikymas– 1 (4,76 proc.).3.Visų simptomų balų sumos vidurkis prieš gydymą – 3,59 (SD=0,95), popirmos procedūros vidurkis – 2,2 (SD=1,41), po visų procedūrų – 1,28 (SD=1,23). APC terapijabuvo efektyvi sumažinant RP simptomatiką ir tai priklausė nuo procedūrų skaičiaus (p

Splenektomijų, atliekamų sergant virusine C kepenų ciroze, saugumoįvertinimasDarbo autorius(-iai): Gabrielė Kulikauskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Arida Buivydienė (VULSK Hepatologijos, gastroenterologijos irdietologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti blužnies šalinimo operacijų, sergant virusine C kepenų ciroze, saugumąir galimus didesnės pooperacinių komplikacijų rizikos veiksnius.Darbo metodika: VUL SK Gastroenterologijos, hepatologijos ir dietologijos centre atliktas retrospektyvinistyrimas. Peržiūrėti virusine C kepenų ciroze sergančių pacientų, kuriems 2004-2012 m. buvo atlikta blužnies šalinimo operacija, medicininiai dokumentai. Surinkti duomenysanalizuoti naudojantis Microsoft Excel ir SPSS 20 programomis. Duomenys statistiškai reikšmingaislaikyti, kai p

trospektyvinis tyrimas. Peržiūrėti lėtiniu virusiniu C hepatitu (LVCH) sergančių pacientų, kuriems2004-2012 m. buvo diagnozuota KLK, medicininiai dokumentai. Į galutinę analizę pateko59 pacientai. Surinkti duomenys analizuoti naudojantis Microsoft Excel 2007 ir SPSS 20 programomis.Duomenys statistiškai reikšmingais laikyti, kai p

proc.). Laiko nuo LCVH diagnozės iki KLK išsivystymo mediana 53 mėnesiai . Kepenų cirozė sutrombocitopenija (mediana 103 x109/l) diagnozuota daugumai 56 (94,9 proc.) pacientų. Kepenųfunkcinis nepakankamumas Child A-B (6,9±1,9 balai), MELD 10,9±3,1. Portinė hipertenzijadiagnozuota ne visiems: stemplės varikozių nerasta 31(52,55 proc.), nedidelės (F1) varikozės- 8(13,6 proc.), vidutinės (F2)- 15(25,4 proc) ir didelės (F3) - 4(6,8 proc.) pacientams. Ascitasstebėtas 29(49,25 proc.) pacientams. Literatūroje cukrinis diabetas (arba hiperglikemija) įvardijamas,kaip KLK predisponuojantis veiksnys, mūsų tiriamųjų tarpe stebėtas 22(37,2 proc.)pacientams. AFP padidėjimas (mediana 22,5 ng/ml) atitiko literatūros duomenis (>20 ng/ml).Priešvirusinis gydymas buvo skirtas 34(57,6 proc.), tačiau stabilus virusologinis atsakas pasiektastik 4(6,8 proc.) pacientams. Įvertinti ir kiti galimi KLK predisponuojantys veiksniai: AST106±69 U/l, ALT 81±47,9 U/l; AST ir ALT santykis (AAR) 1,5±0,9; APRI mediana 2,4; FIB-4 mediana7,4. Literatūros duomenimis šių rodiklių mažiausios ribinės, KLK išsivystymo riziką didinančios,vertės patenka į mūsų atliktų stebėjimų įverčių intervalus: AST ≥45 U/l, ALT ≥45 U/l;AAR >1; APRI ≥1,5; FIB-4 >3,25. Vienintelis uždegiminis neutrofilų ir limfocitų santykio (NLR)rodiklis buvo mažesnis (2,7±1,9) nei literatūros duomenimis tikėtinas, KLK riziką didinantis,NLR >4 įvertis.Išvados: Mūsų analizės duomenys atitinka literatūroje aprašomus KLK rizikos veiksnius: vyresnisamžius, vyriška lytis, kepenų cirozės diagnozė, cukrinis diabetas ar hiperglikemija, sumažėjęstrombocitų skaičius, padidėjęs AFP, didesnis kepenų pažeidimas (AST, ALT, AST/ALT, APRI,FIB-4 reikšmės). Vienintelis prieštaraujantis literatūros duomenims rezultatas – mažesnės NLRreikšmės.Kraujavimo iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ypatumai,atsižvelgiant į amžių, gretutinių ligų buvimą ir antitromboziniųvaistų vartojimąDarbo autorius(-iai): Pavel Petrik (6 k.), Eglė Navickaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Saulė Brašiškienė (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti kraujavimo iš skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ypatumus,atsižvelgiant į amžių, gretutinių ligų buvimą bei antitrombozinių vaistų vartojimą.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvus 236 ligonių, kuriems 2008-2012 m. dėl įtariamokraujavimo iš skrandžio (SO) ir/ar dvylikapirštės žarnos opų (DŽO) VULSK Hepatologijos, gastroenterologijosir dietologijos centre taikytas endoskopinis gydymas, tyrimas. Vertinta ligoniųdemografiniai duomenys, opaligės ir gastrointestinalinio kraujavimo (GIK) anamnezė, klinikiniaisimptomai, gretutinių ligų (GL) buvimas, antitrombozinių vaistų (ATV) vartojimas, endoskopinisgydymas (EG), opų lokalizacija, pakartotinis kraujavimas, hospitalizavimo trukmė irmirštamumas.Rezultatai: Į tyrimą įtraukti 219 pacientų (153 vyrai, 66 moterys), kurių amžiaus vidurkis61.9 ± 16.3 m. 102 – „vyresni“ (≥ 65 m.), 117 – „jaunesni“ (< 65 m.). „Vyresni“ dažniau turėjoGL (76.5% ir 47.0%, P < 0.001), vartojo ATV (47.1% ir 25.6%, P = 0.001), ilgiau gulėjo ligoninėje(7.4 d. ir 6.3 d., P = 0.014). “Jaunesni” dažniau atvyko su melena (91.5% ir 74.5%,P < 0.001), anemija (92.3% ir 81.4%, P = 0.016), DŽO (53.0% ir 37.3%, P = 0.020), kepenųnepakankamumu (13.7% ir 2.9%, P < 0.005) ir GIK anamnezėje (23.9% ir 11.8%, P < 0.020).Pacientai su DŽO buvo jaunesni, nei su SO (57.6 m. ir 65.0 m., P = 0.001) ar gastroduodeninėmisopomis (GDO) (57.6 m. ir 70.1 m., P = 0.002). DŽO dažniau rasta vyrams, nei SO (79.0% ir63.8%, P = 0.016) ar GDO (79.0% ir 50.0%, P = 0.040). DŽO pacientai, palyginus su SO pacientais,dažniau atvyko su melena (79.0% ir 50.0, P = 0.040), opaligės (41.0% ir 24.8%, P = 0.013)78

ir GIK (24.0% ir 13.3%, P = 0.049) anamneze, trumpiau gulėjo ligoninėje (6.3 m. ir 7.2 m., P =0.014). SO pacientai dažniau vartojo ATV-ų (14.3% ir 2.0%, P = 0.019), nei DŽO pacientai. Mirė5 (2.3%) pacientai, visi ≥ 65 m. Pakartotinis kraujavimas po EG – 43 (19.6%) pacientams. Ligonių≥ 65 m. rizika numirti ligoninėje didesnė, negu < 65 m. (RR: 2.21; PI: 1.90-2.56; P = 0.021).Išvados: Pakartotinio kraujavimo rizika nepriklauso nuo vyresnio amžiaus, gretutinių ligų buvimobei antitrombozinių vaistų vartojimo. Nepaisant dažno gretutinių ligų buvimo ir antitromboziniųvaistų vartojimo, padidėjusią intrahospitalinio mirštamumo riziką lemia tik ≥ 65 m.amžius.GENETIKOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Andrius Žučenka, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: Dr. Violeta Mikštienė Žmogaus ir medicininės genetikos katedra1p36.11 srities delecijos molekulinis ir klinikinis apibūdinimasDarbo autorius(-iai): Vilius Rutkauskas (6 k.), Irma Kalibataitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Eglė Preikšaitienė (VU MF Žmogaus ir medicininės genetikoskatedra; VULSK Medicininės genetikos centras).Darbo tikslas: Atlikti pacientų su 1p36 srities delecijomis fenotipo-genotipo ryšių analizę, nustatytibendriems klinikiniams požymiams reikšmingus kandidatinius genus ir galimus mutacijųlemiamus patogeniškumo mechanizmus.Darbo metodika: Tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininėsgenetikos centre. Iš pacientės su 1p36.11 srities delecija ambulatorinės kortelės surinktiduomenys apie genealogiją, ligos anamnezę, laboratorinių biocheminių ir genetinių tyrimųrezultatus, detaliai išnagrinėti pacientės objektyvaus tyrimo duomenys. Naudojant DECIPHERduomenų bazę ir literatūros duomenis, palygintas tiriamosios fenotipas su klinikiniais požymiaispacientų, kuriems nustatyta delecija, persidengianti su 1p36 sindromui kritine sritimi(1p36.33). Atlikta duomenų bazių ir literatūros šaltinių analizė, ieškant nustatytų delecijų, pilnaiar dalinai persidengiančių su mūsų pacientei aptiktu chromosominiu pokyčiu 1p36.11 sirtyje.Naudojant GeneCards ir OMIM duomenų bazes bei literatūros duomenis, analizuoti genai,galimai lemiantys pacientės fenotipo požymius.Rezultatai: Išanalizavus DECIPHER duomenų bazėje ir literatūros šaltiniuose aprašytų pacientųsu 1p36 sindromu klinikinius požymius, nustatyta, kad nepaisant to, jog mūsų pacienteinustatyta delecija nėra kritiniame 1p36 sindromui regione (1p36.33), pagrindiniai mūsųpacientės fenotipiniai požymiai (sunkus psichomotorinis atsilikimas, neurosensorinis klausossutrikimas, ausų anomalijos, įgimta širdies yda) yra būdingi 1p36 sindromui. Mokslinėje literatūrojenėra aprašyta 1p36.11 delecijos atvejų. DECIPHER duomenų bazėje aptiktas vienas pacientassu delecija, dalinai persidengiančia su mūsų pacientei nustatytu chromosominiu pokyčiu1p36.11 srityje. Abiejų pacientų bendri požymiai buvo protinis atsilikimas, hipotonija ir ausųanomalijos. Kitos aprašytos anomalijos (įdubusios akys, iškili nosies nugarėlė, nagų hipoplazija)nebuvo stebėtos mūsų tiriamąjai ir galimai yra lemiamos genų, neįtrauktų į nustatytą deleciją.Tiriamosios chromosominiame pokytyje yra 19 RefSeq genų. Vienas iš pagrindinių genųkandidatų intelektinei negaliai yra PIGV genas. Literatūroje aprašyta 14 pacientų su šio genomutacija, kurių kai kurie fenotipiniai požymiai yra būdingi ir tiriamajai pacientei (psichomotorinisatsilikimas, neurosensorinis kurtumas, kalbos nebuvimas).79

Išvados: Mūsų pacientės su iki šiol mokslinėje literatūroje neaprašyta 1p36.11 mikrodelecijafenotipas panašus į būdingą1p36 sindromui, nors jai nustatytas chromosominis pokytis neapimakritinių šiam sindromui genų. 1p36.11 mikrodelecija galimai sutrikdo distaliau esančiųkritinių 1p36 sindromui genų raišką dėl pozicinio efekto. Šis atvejis taip pat kelia prielaidą, kad1p36 sindromo fenotipui galimai reikšminga 1p36.11 sritis, ypač PIGV genas. Būtini tolesni kritiniųgenų raiškos tyrimai pacientams su 1p36 sindromu ir funkciniai gyvūnų modelių tyrimaidetalesnei fenotipo-genotiopo koreliacijos analizei.Genetinės diagnozės reikšmė pacientų tėvamsDarbo autorius(-iai): Mantas Janavičius (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Algirdas Utkus (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogausir Medicininės genetikos centras), asist. Eglė Preikšaitienė (VU MF Žmogaus ir medicininės genetikoskatedra; VULSK Medicininės genetikos centras), Dr. Violeta Mikštienė (Žmogaus ir medicininėsgenetikos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti vaiko genetinės diagnozės žinojimo reikšmę pacientų tėvams. Įvertintitėvų požiūrio sąsajas su demografiniais rodikliais.Darbo metodika: Tyrimas vykdytas VUL SK Medicininės genetikos centre. Parengtas klausimynasir atlikta anketinė tėvų apklausa. Anketą sudarė 10 klausimų, dalis jų išplėstiniai. Gautiduomenys buvo apdoroti “Microsoft Excel” ir “PASW Statistics 18” programomis. Atlikta analizėgrupėse pagal demografinius rodiklius (lytį, amžių, išsilavinimą ir gyvenamąją vietą).Rezultatai: Apklausti 52 respondentai: 14 (26,9 proc.) tėčių, 35 (67,3 proc.) mamos, 3 (5,8proc.) globėjai. Amžiaus ribos: 21-63 m., vidurkis 33,8 m. (± 7,15). Dažniausiai vaiko tėvai į gydytojągenetiką kreipdavosi rekomendavus gydytojui specialistui - 42,9 proc., šeimos gydytojui- 37,5 proc., pačių tėvų noru - 12,5 proc. Vaiko genetinę diagnozę žinojo 28,8 proc. apklaustųjų,nežinojo – 71,2 proc. Žinoti genetinę diagnozę norėjo 91,9 proc. apklaustųjų, nenorėjo - 5,4proc., nežinojo - 2,7 proc. Tėčiai turintys vidurinį išsilavinimą (16,6 proc.) dažniau nori nežinotivaiko genetinės diagnozės. Mamos, nežinančios genetinės diagnozės, dažniau bijo turėti vaikų(26,1 proc.) negu tėčiai (8,3 proc.) (p=0,074). Dėl vaiko ligos kaltę jaučia taip pat dažniau mamos(36 proc.) negu tėčiai (15 proc.) (p=0,056). Virš 80 proc. apklaustųjų tikisi, kad vaikui buspaskirtas tinkamas gydymas, žinos ligos pasikartojimo riziką šeimoje, ligos prognozę. Aukštąjįišsilavinimą turintys asmenys (72,2 proc.) labiau linkę jungtis į paramos grupes, ligonių asociacijasnegu neturintys aukštojo išsilavinimo (38,9 proc.) (p=0,04). 21-27 m. amžiaus tėvai labiautikisi (71,4 proc.), kad genetinės diagnozės žinojimas palengvins šeimos planavimą lyginant su28-34 m. amžiaus tėvais (42,8 proc.) (p=0,032). Genetinės diagnozės žinojimas psichologiškailabiau neigiamai veikia mamas (58,3 proc.), nei tėčius (0 proc.).Išvados: Nustatyta, kad genetinės diagnozės žinojimas svarbus daugumos pacientų su įtariamagenetine patologija tėvams, tačiau genetinio konsultavimo kontekste aktualios problemos skirtingospriklausomai nuo tėvų demografinių rodiklių. Šie duomenys reikšmingi optimizuojantvaikų su genetine patologija turinčių šeimų genetinio konsultavimo efektyvumą.Tiesinių klasifikatorių pritaikymas medicinoje nustatant didžiausiąklasifikavimui reikšmingų požymių poaibįDarbo autorius(-iai): Justas Arasimavičius (4 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Eglė Preikšaitienė (VU MF Žmogaus ir medicininės genetikoskatedra; VULSK Medicininės genetikos centras).80

Darbo tikslas: Medicininiams duomenims pritaikyti tiesinius Fišerio bei Euklidinio atstumoklasifikatorius bei pademonstruoti jų pritaikymą išrenkant didžiausią klasifikavimui reikšmingųduomenų požymių poaibįDarbo metodika: Naudojant MATLAB programinę įrangą sukonstruoti Fišerio bei Euklidinioatstumo klasifikatoriai. Jų diskriminantinės funkcijos sudaromos atitinkamai:F(x)=x*wf+w0, wf=S^-1*(ŷ1-ŷ2), apsibrėžiant S=0,5*(S1+S2), w0=-0,5*(ŷ1+ŷ2)*wf+log(q1/q2); E(x)=x*wf+w0, wf=(ŷ1-ŷ2), w0=-0,5*(ŷ1+ŷ2)*wf+log(q1/q2), kur ŷi – klasės i vidurkiųvektorius, Si - klasės i kovariacijos matrica, q1 ir q2 yra apriorinės klasių tikimybės. Klasifikavimasyra vykdomas pagal diskriminantinės funkcijos ženklą. Klasifikatorių veikimo vertinimasatliktas naudojant VU Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje tirtų 211 asmenų klinikiniusir molekulinius duomenis. 14,22 % tiriamųjų turėjo chromosominius pokyčius (A_grupė), kitųnegalios genetinė priežastis buvo nežinoma (B_grupė). Analizės tikslas - rasti didžiausią poaibįfenotipinių požymių, kurie leistų A_grupę skirti nuo B_grupės su mažesne nei 0,05 bendraklasifikavimo klaida. Analizuoti visų tiriamųjų fenotipo vertinimo duomenys (170 požymių)t.y. p1,...,p170, kur pi priklauso {0;1}. Paruošiant duomenis ekskliuduoti požymiai, kurių dažnisbuvo mažesnis nei 10. Duomenys suskaidyti į mokymo ir testavimo. Taikant atsitikinės paieškosmetodą sudaryti požymių poaibių rinkiniai (p1,..,pm) ir atliktas klasifikavimas minimizuojantbendrąją klasifikavimo klaidą (Err). Įvertinus požymių pasikartojimo dažnius poaibiuoseatrinkti dažniausiai pasikartojantys požymiai. Iš šių požymių sudaryti poaibiai buvo validuoti1mln. kartų atsitiktinai permaišant mokymo ir testavimo duomenis ir vertinant klasifikatoriųbendrąją klasifikavimo klaidą. Apskaičiuoti Err vidurkis ir standartinis nuokrypis. NaudojantSPSS paketą įvertinti atrinkto didžiausio poaibio elementai, kiekvienam požymiui apskaičiuotaspožymių nepriklausomumo Pearsono chi^2 kriterijus lyginant su priklausymu A_grupei irB_grupei.Rezultatai: Sukonstruoti Fišerio ir Euklidinio atstumo klasifikatoriai medicininiams duomenims.Nustatyta, kad geriausias klasifikavimo rezultatas pasiektas pasirinkus 7 požymių rinkinį,Euklidinio atstumo klasifikatoriaus Err=0.03±0.01, Fišerio Err=0.04±0.02, lyginant su analogiškomklaidom esant požymių rinkinių dydžiams 6 ir 8, atitinkamai Euklidinio atstumo klasifikatoriuiErr=0.03±0.01 ir 0.15±0.03, Fišerio Err=0.04±0.03 ir 0.11±0.03. Kiekvienam iš 7 požymiųapskaičiuotas požymių nepriklausomumo Pearsono chi^2 kriterijus lyginant su priklausymusveikiesiems ir sergantiems. Vienas iš atrinktųjų požymių statistiškai reikšmingai (p=0,038)buvo susijęs su priklausymu A_grupės ir B_grupės klaseiIšvados: Fišerio ir Euklidinio atstumo klasifikatoriai gali būti pritaikyti medicininiams duomenimsir efektyviai atlikti klasifikavimo darbą bei yra alternatyvus būdas išrinkti maksimalųpožymių rinkinį šiam darbui atlikti.Kurtumo genetika. Genotipo/fenotipo koreliacijaDarbo autorius(-iai): Justė Danieliūtė (5 k.), Deimantė Braždžiūnaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Violeta Mikštienė (VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos katedra),Prof. (HP) dr. Algirdas Utkus (VU MF Žmogaus ir medicininės genetikos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti GJB2 geno mutacijų įvairovę ir dažnius sergančiųjų nesindrominiuklausos sutrikimu Lietuvos populiacijos grupėje. Įvertinti nustatytų mutacijų ir jų fenotipinėsišraiškos sąsajas.Darbo metodika: Retrospektyviai vertinti 59 pacientų, sergančių nesindrominiu klausos sutrikimuir konsultuotų VUL SK, 2011-2013 metų pradžios duomenys. Nagrinėtos jų genų mutacijos,vertintas klausos sutrikimo laipsnis, forma bei simetriškumas, analizuojant audiogramųrezultatus. Duomenys apdoroti SPSS 18.0 programa.Rezultatai: Tirtoje pacientų grupėje patogeninės GJB2 geno mutacijos homozigotinėje arba81

sudėtinėje heterozigotinėje būklėje, patvirtinančios autosominiu recesyviniu būdu paveldimąneurosensorinį kurtumą, nustatytos 55,9% sergančiųjų, 5,1% nustatyta po vieną patogeninęmutaciją heterozigotinėje būklėje. Išanalizuota GJB2 geno mutacijų įvairovė – dažniausios mutacijosyra c.35delG (69,6%) ir c.313_326del14 (21,7%), kitos patogeninės mutacijos (c.167delT,c.101T>C, c.269T>G, c.109G>A) sudarė 8,7%. Dažniausi genotipai yra [c.35delG];[c.35delG]– 51,5%, [c.35delG];[c.313_326del14] – 24,2% ir [c.313_326del14];[c.313_326del14] – 9,1%,o kiti sudarė 15,2%. Vertinant audiogramas, lengvo laipsnio klausos sutrikimas nustatytas13,6%, vidutinio – 33,8%, sunkaus – 11,9%, visiškas kurtumas – 40,7%. 76,3% sergančiųjųturi simetrišką klausos sutrikimą. Asmenų, kuriems nustatytos GJB2 mutacijos, grupėje vidutinio,sunkaus laipsnio klausos sutrikimas ir visiškas kurtumas diagnozuotas 94,4% atvejų,tuo tarpu asmenų, kuriems GJB2 mutacijos nenustatytos, grupėje vidutinio, sunkaus laipsnioklausos sutrikimas ir visiškas kurtumas pasireiškė 73,9% (p=0,15). [c.35delG];[c.35delG],[c.35delG];[c.313_326del14] ir [c.313_326del14];[c.313_326del14] genotipų atveju 50,0% pasireiškėvisiškas kurtumas, o genotipų, sudarytų iš dažniausios ir retesnės mutacijos, atvejuvisiškas kurtumas nustatytas 20% (p=0,94). Statistiškai patikimo klausos sutrikimo simetriškumoir audiogramos formos skirtumo tarp GJB2(+) ir GJB2(-) grupių nenustatyta.Išvados: GJB2 geno mutacijos įtakojo klausos sutrikimo išsivystymą 55,9% atvejų analizuotojepacientų grupėje. Dažniausios patogeninės GJB2 mutacijos – c.35delG ir c.313_326del14. Sergantieji,kuriems nustatytos GJB2 patogeninės mutacijos, dažniau turi sunkesnį klausos sutrikimolaipsnį.GERONTOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Konstantin Siomin, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: Prof. (HP) dr. V. Alekna VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinikaVitamino D koncentracijos kraujyje ir raumenų masės bei jėgossąsajos senyvo amžiaus vyramsDarbo autorius(-iai): Aušra Bradulskytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. (HP) dr. V. Alekna (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika ), Gyd. Vaidilė Strazdienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyviosmedicinos centras).Darbo tikslas: Ištirti sąsajas tarp vitamino D koncentracijos kraujyje ir raumenų masės beijėgos senyvo amžiaus vyrams.Darbo metodika: Prospektyviniame skerspjūvio tyrime, kuris vyko Nacionaliniame osteoporozėscentre Vilniuje, ištirtas 151 senyvo amžiaus vyras. Į tyrimą buvo įtraukti vyresni nei 60metų, vitamino D papildų nevartojantys vyrai. Vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyjenustatyta Roche Diagnostic imunologiniu analizatoriumi Cobas E411. Rankų raumenų jėga matuotadominuojančioje rankoje, naudojant mechaninį dinamometrą (Presision, Druck, Vokietija).Raumenų masė tirta dvisrautės radioabsorbciometrijos (angl. dual energy x-ray absorptiometry,DXA) metodu, iDXA aparatu (GE Lunar, JAV). Galūnių raumenų masė apskaičiuota pagalformulę: abiejų rankų liesoji masė (kg) + abiejų kojų liesoji masė (kg). Pagal vitamino D koncentracijąkraujyje tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I grupė -

no koreliacijos koeficientas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, jeigu paklaidos tikimybėsreikšmė p buvo mažesnė nei 0,05 (p

Slaugos paslaugų poreikis patyrus šlaunikaulio kaklo lūžįDarbo autorius(-iai): Karolina Izokaitytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): dokt. Violeta Sinkevičienė (VUMF Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra),Prof. (HP) dr. V. Alekna (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti asmenų, patyrusių šlaunikaulio kaklo lūžį, slaugos paslaugų poreikį polūžio praėjus 36 mėnesiams.Darbo metodika: Anketinėje apklausoje dalyvavo 34 asmenys, prieš 36 mėnesius patyrę šlaunikauliokaklo lūžį. Iškart po lūžio šie pacientai dalyvavo gyvenimo kokybės vertinimo tyrime,kurio duomenimis remiantis šie pacientai telefonu apklausti 36 mėnesiai po lūžio. Įtraukimokriterijai: vyresni nei 50 metų asmenys, patyrę šlaunikaulio kaklo lūžį, prieš lūžį savarankiškaigyvenę namuose. Atmetimo kriterijai: kiti lūžiai ir būklės, turinčios įtakos slaugos poreikiui 36mėnesių laikotarpiu, negebėjimas gyventi savarankiškai. Naudota darbo autorių sudaryta anketa,atspindinti lūžio pasekmes ir slaugos poreikį po lūžio. Pacientų duomenys buvo koduojamiir įrašyti į programos paketo „MS Excel 2007“ elektronines lenteles. Statistinė analizė atliktanaudojant statistinės programos paketą – „SPSS for Windows 18.0“.Rezultatai: Į galutinę analizę iš 201 paciento, dalyvavusio pirminėje apklausoje iš karto po lūžioprieš 36 mėnesius, įtraukti 34 tiriamieji: 28 moterys ir 6 vyrai, patyrę šlaunikaulio kaklolūžį. Tiriamųjų moterų amžiaus vidurkis 75.68±8.97 metai, vyrų – 73.83±8.21 metai. 87.8 proc.tiriamųjų yra pensininkai dėl senatvės, 9.8 proc. – pensininkai dėl neįgalumo. Prieš lūžį dirbo8.5 proc. tiriamųjų, po lūžio praėjus 36 mėnesiams – 2.4 proc. 37.8 proc. tiriamųjų gyvena vieni,34.3 proc. – su sutuoktiniu, 29.9 proc. – su sūnumi ar dukra, 2.5 proc. – su giminaičiu ar su draugu.Po lūžio praėjus 36 mėnesiams 26.7 proc. tiriamųjų jaučia skausmą, 39.9 proc. tiriamųjųsunku eiti, 33.4 proc. - sunku apsitarnauti. Po lūžio praėjus 4 mėnesiams 51.7 proc. tiriamųjųnaudojosi giminaičių ar draugų slauga vidutiniškai 17.59±21.42 valandų per 4 savaites. Po lūžiopraėjus 36 mėnesiams 63.4 proc. tiriamųjų vidutiniškai 23.71±27.51 valandų per pastarasias 4savaites reikalinga giminaičių ar draugų slauga. Statistiškai reikšmingų skirtumų slaugos poreikiuipo 36 mėnesių nenustatyta.Išvados: Giminaičių ar draugų slaugos poreikis po lūžio praėjus 36 mėnesiams padidėjo.Senyvo amžiaus žmonių miego kokybės ir psichoemocinėsbūklės sąsajosDarbo autorius(-iai): Andrejus Černovas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Asta Mastavičiūtė (Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika, Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas).Darbo tikslas: Įvertinti senyvo amžiaus žmonių miego kokybės ir psichoemocinės būklės sąsajas.Darbo metodika: 2013 metų kovo mėnesį atliktas pilotinis skerspjūvio tipo tyrimas. Šiametyrime taikyti įtraukimo kriterijai: asmenys vyresni nei 65 metai, gyvenantys Gerontologijosir reabilitacijos centre (GRC). Tiriamieji apklausti naudojantis Pitsburgo miego kokybės klausimynu,kuris sudarytas iš miego kokybę įtakojančių 7 dalių: miego trukmės, prabudimų naktį,užmigimo laiko, mieguistumo dienos metu, miego kokybės, bendros miego kokybės, migdomųjųvaistų vartojimo. Atsakymai buvo vertinami balais (0 – nėra miego sutrikimų, 1–3 miegosutrikimai) ir pagal algoritmą apskaičiuotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. PittsburgSleep Quality Index – PSQI). Tolimesnėje analizėje, kai PSQI >5 tiriamieji priskiriami prie blogaimiegančiųjų, kai PSQI

skirsnį tikrinimas atliktas Kolmogorovo-Smirnovo testu, koreliacinio ryšio įvertinimui taikytasPearson’o koreliacijos koeficientas. Norėdami ištirti koreliacinį ryšį tarp PSQI ir GDS, eliminavusmigdomųjų vaistų vartojimo įtaką, buvo pasirinktas dalinės koreliacijos metodas.Rezultatai: Ištirta 30 asmenų gyvenančių GRC, iš jų – 10 vyrų (33,3 proc.) ir 20 moterų (66,7proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 78,5±5,2 metai, jauniausiajam – 70 metų, vyriausiajam – 91metai. PSQI: 2 (6,7 proc.) – gerai miegantieji; 28 (93,3 proc.) – blogai miegantieji. GDS: 8 (26,7proc.) – depresija. Tarp gerai miegančiųjų: 1 depresijos atvejis, blogai miegančiųjų – 7. Pasitenkinimogyvenimu skalė: 5 (16,7 proc.) – nepatenkintas; 15 (50 proc.) – dalinai nepatenkintas; 2(6,7 proc.) – nei nepatenkintas, nei patenkintas; 8 (26,7 proc.) – dalinai patenkintas. Silpna teigiamakoreliacija nustatyta tarp PSQI ir GDS (r=0,39), vidutinio stiprumo teigiamos koreliacijostarp GDS ir PSQI dalių: užmigimo laiko (r=0,43) ir miego kokybės (r=0,46), taip pat miego trukmėsir amžiaus (r=0,45). Statistiškai reikšmingų koreliacinių ryšių tarp PSQI ir SWLS – nenustatyta,bet nustatytas silpnas neigiamas (r=-0,39) koreliacinis ryšys tarp SWLS ir GDS. Silpnateigiama dalinė koreliacija (r=0,39) nustatyta tarp PSQI ir GDS, eliminavus migdomųjų vaistųvartojimo įtaką.Išvados: Miego kokybė ir depresija statistiškai reikšmingai susijusios ir eliminavus migdomųjųvaistų vartojimo įtaką. Statistiškai reikšmingų ryšių tarp miego kokybės ir pasitenkinimo gyvenimu– nenustatyta.Gyvenimo kokybės pokyčiai praėjus 36 mėnesiams po stuburoslankstelio lūžioDarbo autorius(-iai): Aistė Laužadytė (5 k.), Urtė Ručinskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dokt. Violeta Sinkevičienė (VUMF Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra),prof. Marija Tamulaitienė (, VU MF Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra).Darbo tikslas: Įvertini asmenų patyrusių stuburo slankstelio lūžį gyvenimo kokybės pokyčiuspraėjus 36 mėn. po lūžio.Darbo metodika: Anketinėje apklausoje dalyvavo 65 asmenys, prieš 36 mėnesius patyrę stuburoslankstelio lūžį. Pirminė apklausa buvo vykdoma po lūžio praėjus ne daugiau, kaip 14dienų, gydymo įstaigoje, į kurią pacientas kreipėsi ir testinė apklausa vyko telefonu po lūžiopraėjus 36 mėnesiams. Respondentams mirus, patyrus pakartotiną lūžį ar esant ūmiai būkliai,kuri gali turėti įtakos gyvenimo kokybei 36 mėnesių laikotarpiu, anketos į tyrimą neįtrauktos.Naudota darbo autorių sudaryta anketa, atspindinti lūžio pasekmes. EQ-5D klausimynas susijęssu dabartinėmis sveikatos problemomis (judėjimas, savęs priežiūra, kasdienė veikla, skausmas,nerimas/depresija). EQ-VAS - įsivaizduojamos sveikatos būklės įvertinimas – VAS skalė, kuriapibūdina sveikatą 0 (blogiausia būklė) iki 100 (geriausia būklė). Statistinė analizė atlikta naudojantstatistinės programos paketą – „SPSS for Windows 18.0“.Rezultatai: Į galutinę analizę iš 92 pacientų, dalyvavusių pirminėje apklausoje iš karto po lūžioprieš 36 mėnesius, įtraukti 65 tiriamieji, iš jų – 51 (78.5 proc.) moteris ir - 14 (21.5 proc.) vyrų.Amžiaus vidurkis – 64.75±10.03. EQ-5D indeksas prieš stuburo slankstelio lūžį 0.94 (95% PI0.91, 0.97), po lūžio – 0.43 (95% PI 0.35, 0.51), po 36 mėn. – 0.63 (95% PI 0.56, 0.70). Bendrojisveikatos vertinimo skalė prieš lūžį – 76.66±9.28 balai, po lūžio – 56.43±16.44, po 36 mėn. –58.54±17.47 balai. Ryškiausi gyvenimo kokybės pokyčiai buvo skausmo ir kasdieninės veiklossrityse (p

asmenų - 56 (86.2 proc.), pagrindinė priežastis - skausmas (96.4 proc.). 5 (7.7 proc.) asmenysturėjo pakeisti darbo pobūdį.Išvados: EQ-5D klausimynu ištirta gyvenimo kokybė po 36 mėn. parodė pagerėjimą visose tirtosesrityse, tačiau nepasiekė prieš lūžį buvusios gyvenimo kokybės.Lietuvos gyventojų 10-ies metų mirtingumo apžvalga (2001-2011 m.)Darbo autorius(-iai): Konstantin Siomin (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Asta Mastavičiūtė (Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika, Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas).Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gyventojų bendrą ir pagal dažniausias priežastys 2001-2011metų mirtingumą.Darbo metodika: Šiame populiaciniame tyrime nagrinėti Lietuvos Statistikos Departamentoskelbiamoje duomenų bazėje demografiniai duomenys (Lietuvos gyventojų skaičius, bendrasmirtingumas bei pagrindinės mirčių priežastys). Naudojant Microsoft Excel programinę įrangąbuvo apskaičiuoti standartizuoti 1000/gyventojų mirtingumo rodikliai, išanalizuotas ir įvertintasLietuvos gyventojų bendras mirtingumas 2001-2011 metais, taip pat pagrindinės mirtingumopriežastys bei jų tendencijos. Analizuojant duomenis, tiriamieji buvo stratifikuoti pagalamžių į 4 grupes: 0-24m., 25-44m., 45-65m., 65m. ir vyresni.Rezultatai: Bendras Lietuvos gyventojų mirtingumas 2001 m. buvo 40399, 2011 m. – 41037,didžiausias mirtingumo per 10 metų buvo 2007 m. – 45624. Vyrų 2001 m. – 21573, 2011 m. –20944, moterų 2001 m. – 18828, 2011m. – 20093. Bendras mirtingumas 1000/gyventojų nuo2001 m. iki 2011 m. padidėjo nuo 11,6 iki 13,5. Vyrų mirtingumas 2001 m. 1000/gyv padidėjonuo 13,3 iki 15, o moterų nuo 10,2 iki 12,3. Pagrindinės mirtingumo priežastys (1000/gyv)2001 m. – kraujotakos sistemos ligos (628,2), navikai (223,9), išorinės priežastys (157,9), savižudybės(44,1), kvėpavimo sistemos ligos (42,3), 2011 m. – kraujotakos sistemos ligos (761,9,padidėjo 21,8proc.), navikai (267.5, padidėjo 19,47proc.), išorinės priežastys (122,8, sumažėjo22,23proc.), virškinimo sistemos ligos (67,9, padidėjo 64,81proc.), kvėpavimo sistemos ligos(41, sumažėjo 3,07proc.). Pagal 2011 m. duomenys, mirtingumas paraboliškai didėja su amžiumi,ypač pastebimai pradėda kilti vyresniems nei 40m. amžiaus. 2011 m. pagrindinės mirtiespriežastys 0-24m. amžiaus grupėje – išorinės priežastys 36proc., savižudybės 11proc., transportoįvykiai 9proc., perinatalinio periodo ligos bei įgimtos ydos po 8proc., 25-44m. – išorinėspriežastys 32proc., kraujotakos sistemos ligos 12proc., savižudybės 11proc., virškinimo sistemosligos bei navikai po 9proc., 45-64m. – kraujotakos sistemos ligos 31proc., navikai 23proc.,išorinės priežastys 16proc., virškinimo sistemos ligos 8proc., savižudybės 4proc., 65 metų irvyresnių amžiaus grupėje – kraujotakos sistemos ligos 66proc., navikai 18proc., išorinės priežastys,kvėpavimo bei virškinimo sistemos ligos po 3proc.Išvados: Bendras mirtingumas nuo 2001 m. iki 2011 m. padidėjo (1,5proc. didesnis bendrasmirtingumas ir 16,38proc. daugiau mirčių 1000/gyv). 2011 m. nustatyta daugiau mirčių nuokraujotakos ir virškinimo sistemos ligų, navikų, sumažėjo mirčių nuo savižudybių ir išoriniųpriežasčių.86

KARDIOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Urtė Gargalskaitė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: Prof. dr. Pranas Šerpytis VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikaSezoninis ūminio miokardo infarkto mirčių pasiskirstymasDarbo autorius(-iai): SIMONA PELANYTĖ (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Pranas Šerpytis VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikaDarbo tikslas: išnagrinėjus 2000 – 2010 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų,Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje hospitalizuotų vyrų bei moterų ligosistorijose dokumentuotus mirties dėl ūminio miokardo infarkto atvejus, nustatyti, sezoninįmirtingumo nuo ūminio miokardo infarkto pasiskirstymą.Darbo metodika: atlikta retrospektyvinė VUL SK KRITS 2000 – 2010 m. laikotarpio dėl ŪMImirusiųjų ligos istorijų analizė. Tiriamųjų populiaciją sudarė 913 mirę pacientai (393 moterų ir520 vyrų). Amžiaus vidurkis 72 ± 1,5 m. (vyrų 69 ± 1,3 m., moterų 72 ± 1,7 m.). Mokslinio darboatrankos kriterijus – tiksli pacientų, kuriems diagnozuotas ūminis MI, mirties data, konstatuotaVUL SK KRITS ligos istorijose 2000 m. sausio 1 d. - 2010 m. gruodžio 31 d. Analizuojant sezoninęmirtinų ŪMI baigčių tendenciją, pasirinkti keturis metų laikus apibrėžiantys kalendoriniaiintervalai: žiemos (gruodžio 1 d. – 31 d. ir sausio 1 d. – vasario 28 d.) pavasario (kovo 1 d. – gegužės31 d.), vasaros (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.) bei rudens sezonai (rugsėjo 1 d. – lapkričio30 d.). Duomenys statistiškai apdoroti Windows SPSS 21 ir Microsoft Excel 2010 programomis.Skirtumai vadinti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.Rezultatai: išanalizavus VUL SK KRITS ligos istorijų duomenis nustatytas abiejų lyčių pacientų,mirusių dėl ŪMI, dažnis pasirinktose amžiaus intervalų grupėse: tiek vyrų, tiek moterų mirtingumasdidėja nuo 55 m. amžiaus (p = 0,045). Vyrų nuo ŪMI pavasarį mirė 6 % - 6,7 % (n = 145),o rudenį – 7,1 % - 7,8 % (n = 151) daugiau nei žiemą (n = 114) ir vasarą (n = 110). Tiriamųjųmoterų pavasario mėnesiais mirė 5 % – 6 % (n = 102), o rudenį 7 % – 8 % (n = 117) daugiau neilikusiais sezonais (žiemą mirė 84 moterys, vasarą – 90 moterų).Išvados: nustatyta sezoninė ūminio miokardo infarkto sukeltų mirčių priklausomybė su dažnesniupacientų mirtingumo polinkiu rudens (rugsėjo – spalio mėn.) ir pavasario (kovo – balandžiomėn.) laikotarpiais. Rrizikingiausių pacientų grupę sudarė pacientai, sulaukę 55 m. amžiaus.Vyraujantis išvardintų rizikos faktorių sezoniškumas gali būti taikytinas kaip vienas išūminio miokardo infarkto prognostinių išeičių rodiklių.Kardiovaskulinės sistemos biologinis laikrodis: koks cirkadinių ritmųvaidmuo ūminio miokardo infarkto patogenezėje?Darbo autorius(-iai): SIMONA PELANYTĖ (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Pranas Šerpytis VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikaDarbo tikslas: išanalizavus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologinėsreanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus duomenis pagal 2000 - 2010 m. laikotarpiu įvykusiaspirminę ar pakartotinę vyrų ir moterų hospitalizaciją dėl ūminio miokardo infarkto, nustatytišios patologijos ryšį su organizmo cirkadinių ritmų kaitaDarbo metodika: atlikta retrospektyvinė 15333 pacientų (5284 moterų ir 10049 vyrų) VULSK KRITS ligos istorijų analizė. Tiriamųjų vidutinis amžius 66 ± 1,5 metai. Atrankos kriterijus–2000 m. sausio 1 d. - 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pirminė ar pakartotinė hospitaliza-87

cija dėl ŪMI, įvertinant paciento atvykimo į VUL SK KRITS laiką. Apskaičiuotas minėtų pacientų11 metų periodo suminis hospitalizacijos dažnis skirtingais laiko intervalais - 00:00 - 05:59 val.;06:00 - 11:59 val.; 12:00 - 17:59 val.; 18:00 - 23:59 val. Duomenys statistiškai apdoroti WindowsSPSS 21, Microsoft Excel 2010.Rezultatai: 06:00 - 11:59 val. dėl ŪMI hospitalizuota 3715 (36,96 %) vyrų, o 12:00 - 17:59val. – 3943 vyrų (39,24 %), 18:00 - 23:59 val. - 1600 vyrų (15,92 %), o 00:00 - 05:59 val. – 791vyras (7,87 %) (p = 0,007). Tiriamų moterų hospitalizuota: 06:00 - 11:59 val. (n = 1960; 37,09%), 12:00 - 17:59 val. (n = 2066; 39,09 %), 18:00 - 23:59 val. (n = 846; 15,92 %) ir 00:00 - 05:59val. (n = 412; 7,87 %) (p = 0,008). Tiek moterų, tiek vyrų apie 3,2 karto daugiau dėl ŪMI į VULSK KRITS paguldyta nuo 06:00 val. iki 17:59 val., lyginant su 18:00 - 05:59 val. periodo duomenimis(p = 0.024).Išvados: ūminio miokardo infakrto išsivystymui svarbus kardiovaskulinės sistemos procesųcirkadinis ritmingumas: 06:00 – 17:59 val. periodu statistiškai patikimai tiek vyrų, tiek moterųdėl ŪMI hospitalizuojama daugiau. Pagrįstas ūminio miokardo infarkto išsivystymo cirkadiškumasgali būti taikomas ir kaip naujas prognostinis rodiklis, numatant, kad pereinamuoju budimoiš nakties miego - ankstaus ryto periodu bei nuo vidurdienio iki 17:59 val. įvykęs ūminismiokardo infarktas turi blogesnę prognostinę vertę nei pasireiškęs nuo 18:00 val. iki 05:59 val.Ūminiu miokardo infarktu sirgusių pacientų didieji kraujavimaiDarbo autorius(-iai): Agnė Andruškienė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Ištirti 2010 m.- 2012 m. VUL SK Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijosskyriuje (KRITS) dėl ūminio miokardo infarkto (ŪMI) gydytų pacientų, kuriems buvoatlikta kraujo transfuzija, kraujavimų dažnį pagal amžių, lytį, lokalizaciją, lydinčias ligas, skirtųvaistų derinius, mirtingumą ir kraujavusių pacientų mirčių pasiskirstymą pagal lytį.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, gydytų 2010 m.–2012 m. VUL SK KRITSdėl ŪMI ir kuriems buvo atlikta kraujo transfuzija, medicininių įrašų duomenų analizė. Į tyrimąįtraukti 223 pacientai. Nagrinėti kraujavusių pacientų duomenys: lytis, amžius, kraujavimo lokalizacija,lydinčios ligos, paskirtų vaistų deriniai, mirtingumas. Duomenys apdoroti SPSS.17.0,Microsoft Excel programomis.Rezultatai: KRITS 2010 m.–2012 m. dėl ŪMI gydyti 223 pacientai (moterų 52%, n=116; vyrų48%, n=107), kraujavę 33% (n=73), šių pacientų amžiaus vidurkis 75 m. 63% kraujavusiųjųhemoglobino koncentracija buvo mažesnė nei 90 g/l (p=0,001). Kraujavo 55% moterų (n=40),45% vyrų (n=33) (p=0.034). Amžiaus grupėse daugiausia kraujavimų turėjo pacientai >60 m.(87%, n=63), lyginant su kitų amžiaus grupių pacientų kraujavimais – 40 - 60 m. 12%, < 40m. 1% (p=0.001). Gautas statistiškai patikimas didžiausias kraujavimų dažnis iš virškinamojotrakto (44%, n=35) (iš šių atvejų 40% pacientų sirgo opalige, 11% turėjo onkologinę ligą) irkojos (30%, n=24); nustatytas ir kitų lokalizacijų kraujavimų pasiskirstymas: į perikardą 13%(n=10), į retroperitoninį tarpą – 5% (n=4), rankoje – 8% (n=6) (p = 0.008). Nustatyta, kad 81%kraujavusiųjų turėjo lydinčias ligas: inkstų funkcijos nepakankamumą 11%, prieširdžių virpėjimą26%, opaligę 19%, cukrinį diabetą 15% onkologinę ligą 10% (p=0,025). Ištirta, kad daugiausiakraujavimų įvyko kartu skiriant hepariną, aspiriną ir klopidogrelį – 34% (n=25) (p=0.003).Nustatytas kraujavusių pacientų pasiskirstymas pagal mirtingumą: 16% (n=12) kraujavusiųjųturėjo letalią išeitį (p=0.0076), iš kurių moterys sudarė didesnę dalį nei vyrai, atitinkamai –58% (n=7), 42% (n=5).Išvados: Intensyvios terapijos skyriuje daugiausia kraujavimų pasireiškė >60 m. amžiaus tiriamųjųgrupėje, turintiems lydinčias ligas, moteriškos lyties atstovėms, virškinamajame trakteir kojoje, skiriant kartu hepariną, aspiriną ir klopidogrelį. Nustatyta, kad kraujavusių pacientų88

mirties atvejai dažnesni moterims. Esant šioms išvardintoms tiriamųjų rizikos grupėms, turėtųbūti koreguojamas gydymas antikoaguliaciniais vaistais, dėl mažesnio komplikacijų dažnio rekomenduojamaskateterizavimas per a.radialis / brachialis.Etanolinės septalinės abliacijos kaip obstrukcinės hipertrofinėskardiomiopatijos gydymo metodo įvertinimasDarbo autorius(-iai): Vilma Vapsvaitė (6 k.), Rūta Kibarskytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Aleksandras Kibarskis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti etanolinės septalinės abliacijos (ESA) taikymo efektyvumą gydant pacientussergančius obstrukcine hipertrofine kardiomiopatija (OHKMP).Darbo metodika: restrospektyviai išnagrinėti 45 pacientų sergančių rezistentiška medikamentiniamgydymui OHKMP, kuriems 1997-2012m. VULSK buvo atlikta ESA, duomenys. 15atvejų buvo atmesta dėl informacijos stokos, pacientai nebuvo tirti pakartotinai. Toliau nagrinėti30 pacientų demografiniai duomenys (amžius, lytis), įvertintas ligos diagnostikos laikas,hospitalizacijos trukmė, skirtumas tarp Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinės klasėsprieš ir ≥6mėn. po gydymo, palyginti kardioechoskopinių tyrimų duomenys (tarpskilvelinėspertvaros storis (TSPS), kairiojo skilvelio išvarymo trakto gradientas (KSITG)) prieš procedūrą,po procedūros bei praėjus ≥6mėn., aptartos komplikacijos. Duomenų analizė atlikta SPSS 21.0programa.Rezultatai: Tirtųjų amžiaus vidurkis 57,57±11,27m., vyrai sudarė 60% , moterys– 40%. Ligosdiagnostikos laikas mažiausiai 1 mėnuo, daugiausiai 16 metų. Hospitalizacijos trukmėsvidurkis 11,73±4,84d.. NYHA funkcinės klasės vidurkis prieš procedūrą 3,07±0,25, po ≥6mėn1,2±0,6. TSPS vidurkis prieš 21,23±3,7mm, praėjus ≥6mėn. 16,41±3,44mm. KSITG vidurkisprieš 70,5±25,22 mmHg, po 17±9,00 mmHg, praėjus ≥6mėn 20,33±10 mmHg. Naudojant poriniųimčių T testą lyginant NYHA klases, TSPS matmenis prieš ir praėjus ≥6mėn. po procedūros,KSITG prieš ir iškart po procedūros bei KSITG prieš ir praėjus ≥6mėn. po procedūros nustatytasstatistiškai reikšmingas skirtumas (p0,05). Vertinant poprocedūrinę eigąketuriems pacientams įvyko komplikacijos (insultas, platus priekinis miokardo infarktas, TSPaneurizma, III° atrioventrikulinė blokada ), kitiems– komplikacijų nestebėta.Išvados: Vertinant NYHA funkcinę klasę ir kardioechoskopinių tyrimų duomenis nustatyta,kad OHKMP gydymas ESA yra efektyvus. Taip pat stebima, jog geri rezultatai išlieka ir praėjus≥6mėn..Pacientų, patyrusių miokardo infarktą, depresiškumo ir nerimastingumotyrimasDarbo autorius(-iai): Justina Alunderytė (4 k.), Diana Maskeliūnaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika), med.dr. Ramūnas Aranauskas (VU Psichiatrijos klinika), med. dr. Aušra Deksnytė (VU Psichiatrijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą, depresiškumo ir nerimastingumolygį. Išsiaiškinti patirtų miokardo infarktų skaičiaus, rizikos veiksnių ir demografinių rodikliųįtaką depresiškumui ir nerimastingumui.89

Darbo metodika: Tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos būdu, VULSK Kardiologijos irangiologijos centre, Kardiologinės reabilitacijos skyriuje (Kairiukščio g.2), Valkininkų kardiologinėsreabilitacijos skyriuje, Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, Palangos „Baltijos“ reabilitacijoscentre (nuo 2012.10 iki 2013.03). Kiekviena anketa buvo pildoma individualiai, pokalbiometu. Anketą sudarė demografiniai, klinikiniai rodikliai, psichinės sveikatos anamnezės klausimai,kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniai bei Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS).Atrinkti 182 pacientai, iš kurių apklausoje sutiko dalyvauti 160, kiti atsisakė. Pacientų atrankoskriterijus – praėjęs bent mėnuo nuo paskutinio miokardo infarkto. Duomenys apdoroti SPSS 20programa.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 101 vyras (63,1%), 59 moterys (36,9%), vyriausias pacientas93m., jauniausias 27m., pacientų amžiaus vidurkis 67m. (±12,7). Depresiškumas vertintas pagalHADS skalę: depresijos nėra (0-7), riba (8-10), yra (11 ir daugiau). Nustatytas padidėjęs depresiškumas39 tiriamiesiems (24,4%) iš kurių 28,2% vartoja antidepresantus (p

vastatinas 20 mg (42 (23%) pacientai). Išrašant dažniausiai skirtas atorvastatinas (94 (54%)pacientams), jo dažniausiai skirta po 20 mg (64 (36,6%) pacientams) ir tai buvo populiariausiadozuotė. Lipidai tirti 216 (94%) pacientų. Iš jų 197 (91%) pacientams nustatyta dislipidemija.Kepenų fermentai tirti 97 (42%) ligoniams (tarp gydytų statinais – 88 (45%) ligoniams). Kepenųfermentai buvo padidėję 59 (61%) pacientams. Daugiau nei 3 kartus kepenų fermentai buvopadidėję 25 (26%) pacientams (tarp jų 20 (23%) pacientų, gavusių statinus). Tyrimas kartotas12 (12%) pacientų.Išvados: Dažniausiai skirtas atorvastatinas. Populiariausia dozuotė KRITS ir skyriuje buvo simvastatinas20 mg, o išrašant - atorvastatinas 20 mg. Skiriant statinus stacionare, nepakankamaiištiriami kepenų fermentai.Maksimalių atorvastatino dozių skyrimo stebėsenaDarbo autorius(-iai): Mantė Agnė Jurkevičiūtė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika),prof. dr. (HP) Žaneta Petrulionienė (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, VULSK Kardiologijosir angiologijos centras), dr. Jolita Badarienė (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti gydymą maksimaliomis atorvastatino dozėmis KRITS, skyriuje irišrašant, susirgus ūminiu miokardo infarktu.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 230 pacientų (157 vyrai ir 73 moterys), hospitalizuotų2010 – 2011 m. VULSK dėl MI, ligos istorijų analizė. Tirtas atorvastatino 80 mg skyrimasKRITS, skyriuje ir išrašant, analizuoti lipidų ir kepenų fermentų aktyvumo tyrimai.Rezultatai: Iš viso (reanimacijoje ir/ar skyriuje, ir/ar išrašant) 194 (84%) ligoniams paskirtistatinai. KRITS statinai paskirti 168 (77%) pacientams; skyriuje gydymą statinais tęsė 162(96%), iš viso skyriuje statinus gavo (įskaitant ir pacientus, nesigydžiusius KRITS) – 182 (79%)pacientai; išrašant paskirta tęsti 175 (76%) pacientams. KRITS 80 mg atorvastatino paskirta21 (9,6%) ligoniui; skyriuje atorvastatino 80 mg tęsė 18 (86%) ligonių; išrašant pratęsta 11(61%) ligonių. Prieš skiriant 80 mg atorvastatino, kepenų fermentų aktyvumo tyrimai atlikti 9(43%) pacientams, jų tarpe 2 pacientams rasti daugiau nei 3 kartus padidėję rodikliai (vienamgydymas tęstas, o kitam pacientui dozė sumažinta). Gydymo pradžioje 20 (95%) pacientų nustatytadislipidemija. Atorvastatinas 80 mg hospitalizacijos metu 1 (10%) pacientui nutrauktasdėl padidėjusių kepenų fermentų, o 9 (90%) pacientams nutrauktas neištyrus kepenų fermentųaktyvumo. Pacientų grupėje, kuriems nebuvo paskirta 80 mg atorvastatino, 173 (83%) gavogydymą mažomis statinų dozėmis (iš jų 20 pacientų nustatytas daugiau nei 3 kartus padidėjęskepenų fermentų aktyvumas), 36 (17%) pacientai gydymo statinais iš viso negavo (iš jų 5 pacientamsnustatytas daugiau nei 3 kartus padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas, o 6 pacientamstyrimas neatliktas).Išvados: Daugiausia (21 (9,6%)) pacientų 80 mg atorvastatino gavo KRITS. Skyriuje gydymąatorvastatinu 80 mg tęsė 18 (86%) pacientų, o išrašant pratęsta 11 (61%) ligonių. Skiriant atorvastatiną80 mg stacionare, nepakankamai ištiriamas kepenų fermentų aktyvumas. Atorvastatinas80 mg nutraukiamas ar dozė sumažinama nepagrįstai.Diagnostinių miokardo pažeidimo žymenų analizė ūmios išemijos atvejaisDarbo autorius(-iai): Vilhelmas Bajoras (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. m. dr. Virginija Grabauskienė (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligųklinika), doc. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinik).91

Darbo tikslas: Miokardo infarkto (MI) ankstyvai diagnostikai naudojami biožymenys, iš kuriųdažniausiai jautrus troponinas I (jTnI). Naujausių straipsnių duomenimis, kitas biožymuo – dideliojautrumo troponinas T (djTnT) - gali būti informatyvesnis MI diagnostikoje ir anksčiauaptinkamas. Darbo tikslas yra įvertinti jTnI ir djTnT tyrimų duomenis MI su (STEMI) ir be STpakilimo (non-STEMI) susirgusiems ligoniams ir palyginti jų informatyvumą, atsižvelgiant į laikąnuo skausmų pradžios iki atvykimo į ligoninę.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškiųklinikų“ Kardiologinės reanimacijos skyriuje. Ištirtas 81 ligonis, hospitalizuotas dėl galimo MI:39 ligoniai STEMI ir 42 ligoniai non-STEMI. Tik atvykus, iš kiekvieno paciento paimtas kraujasjTnI tyrimui ir 1 ml likusio kraujo biobankuotas djTnT tyrimui.Rezultatai: Padidėjusi jTnI koncentracija (>0,03 µg/l) nustatyta 71 pacientui (87,6 proc.), opadidėjusi djTnT (>14 ng/l) koncentracija nustatyta 75 pacientams (92,5%). Šis skirtumasstatistiškai nereikšmingas (chi kvadratas 0,112, p=0,738). Atvykusių per < 6 val. nuo skausmopradžios iš viso buvo 22 (13 STEMI/ 9 non-STEMI) pacientai. Padidėjusi jTnI koncentracijanustatyta 16 pacientų (72,7%), o padidėjusi djTnT koncentracija – visiems 22 pacientams. Šisskirtumas statistiškai reikšmingas (Chi kvadratas 5,26, p=0,022). Nagrinėjant atskirai tik pacientųMIST- grupę (n=9), skirtumai dar didesni: padidėjusi jTnI koncentracija nustatyta tik 5pacientams (55,6%), o padidėjusi djTnT koncentracija – visiems 9 pacientams. Bet skirtumasstatiškai nepatikimas dėl per mažos imties.Atvykusių tarp 6 val. ir 24 val. nuo skausmo pradžiosiš viso buvo 25 (17 STEMI/ 8 MIST-) pacientai. Padidėjusi jTnI koncentracija nustatyta 23 (15STEMI/ 8 non-STEMI) pacientams (92%), o padidėjusi djTnT koncentracija nustatyta 22 (15STEMI/ 7 non-STEMI) pacientams (88%). Šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (Chi kvadratas0,296, p= 0,117).Atvykusių vėliau nei per 24 val. nuo skausmo pradžios iš viso buvo 34 (9STEMI/ 25 non-STEMI). Padidėjusi jTnI koncentracija nustatyta 31 (9 STEMI/ 22 non-STEMI)pacientui (91,1%). Padidėjusi djTnT koncentracija nustatyta taip pat 31 (8 STEMI/ 23 non-STE-MI) pacientui (91,1%). Šis skirtumas statistiškai nereikšmingas (Chi kvadratas 2,457, p=0,567).Išvados: Remiantis gautais rezultatais, galima daryti prielaidą, kad djTnT yra informatyvesnisuž jTnI, diagnozuojant MI, kai nuo skausmo pradžios praėjo mažiau nei 6 valandos, ir non-STE-MI atvejais. Dėl per mažos imties negalima to patvirtinti statistiškai.Trombolizei naudojamų vaistų Actilyse ir Metalyse komplikacijų dažnisDarbo autorius(-iai): Agnė Urbonienė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ūmaus miokardo infarkto metu trombolizei naudojamų vaistų Alteplase(Actilyse) ir Tenecteplase (Metalyse) komplikacijų dažnį.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VŠĮ VULSK ir VŠĮ Šiaulių ligoninės Kardiologinėsreanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Į tyrimą pateko 261 pacientas, kuriems2012 m. buvo atlikta trombolizė. Į galutinę analizę įtraukti 233 pacientai, kurie atitiko atrankoskriterijus: ūmus MI, trombolizė atlikta naudojant Actilyse ar Metalyse. Vertinta: amžius, trombolizėsefektyvumas (pagal skausmą, EKG, koronarografiją, TIMI), komplikacijos. Duomenyskaupti ir apdoroti MS Excel 2010.Rezultatai: Vidutinis pacientų amžius 63 m. (SD=11.6, min.30, max. 88), iš jų 73 (31.33%)moterų ir 160 (68.67%) vyrų. Actilyse naudota 36 atv. (15.45%), Metalyse 197 atv. (84.55%).Nebuvo statistiškai patikimo trombolizės efektyvumo skirtumo vartojant Actilyse (80.77%) irMetalyse (77.7%) (p=0.650). Komplikacijų skaičiaus skirtumas buvo statistiškai nepatikimastrombolizę atliekant Metalyse (10.15%) bei Actilyse (8.33%) (p=0.634). Taip pat nebuvo statistiškaipatikimo mirčių dažnio skirtumo trombolizę atliekant Metalyse (4.06%) ir Actilyse(2,78%) (p=0.618). Iš viso buvo 23 (9.87%) komlikacijos: PSIP 1atv. ( 0.43%), hematoma 5atv.92

(2.15%), žymus AKS sumažėjimas 3atv. (1.29%), SV 2atv. (0.86%), kraujavimas 3atv. (1.29%),ekstrasistolės 6atv. (2.58%), bradikardija 1atv. (0.43%), alerginė r-ja 2atv. (0.86%).Išvados: 1) Ūmaus MI metu trombolizės efektyvumas vienodas vartojant Actilyse ir Metalyse.2) Nepriklausomai nuo trombolizei naudojamo vaisto komplikacijų ir mirčių dažnis nesiskiria.3) Didžiosios komplikacijos labai retos: PSIP tik 1atv. (vartojant Metalyse).Teisingų ir neteisingų ūminių koronarinių sindromų siuntimodiagnozių skaičius ligoniams, patekusiems į asmens sveikatos priežiūrosįstaigą su PKI galimybeDarbo autorius(-iai): Urtė Gargalskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti teisingų ir neteisingų siuntimo diagnozių dažnį iš Vilniaus miesto, kitųLietuvos miestų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) į Vilniaus universitetoligoninės Santariškių klinikas (VULSK), kuomet viena iš diagnozių – siuntimo arba hospitalizavimo– yra ūminis koronarinis sindromas (ŪKS), ir laikant, kad VULSK diagnozė yra teisinga.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VULSK Informatikos ir plėtros centre informacijosir statistikos skyriuje. Peržiūrėti 5573 pacientų, hospitalizuotų VULSK nuo 2010.01.01iki 2012.12.31 statistiniai duomenys. Įtraukimo kriterijus – siuntimo ir/arba hospitalizavimoVULSK diagnozė–ŪKS (ūminis miokardo infarktas (ŪMI), nestabili krūtinės angina (NKA)). Pacientaisuskirstyti į grupes pagal siuntusias įstaigas: Vilniaus miesto viešosios įstaigos (VšĮ),kitų miestų VšĮ, privačios ASPĮ. Palygintos siuntimo ir hospitalizavimo diagnozės laikant, kadhospitalizavimo diagnozė yra teisinga. Duomenys apdoroti MS Excel 2010 programa.Rezultatai: VULSK buvo hospitalizuoti 2158 pacientai siųsti iš Vilniaus VšĮ, 3123 pacientai–iškitų miestų VšĮ, 291 pacientas–iš privačių. Siųstų iš Vilniaus VšĮ siuntimo ir hospitalizavimodiagnozės sutapo 1412(65%) atvejų, iš kitų miestų–2300(73,6%),privačių ASPĮ–182(62,5%)(tarp Vilniaus VšĮ ir kitų miestų VšĮ bei tarp kitų miestų VšĮ ir privačių ASPĮ p0,05).Nesutampančios diagnozės, tačiau tiek siuntimo, tiek hospitalizavimodiagnozė yra ŪKS Vilniaus VšĮ nustatytos 317(42,5%) atvejų,kitų miestų VšĮ–445(54%),privačių ASPĮ–36(33%)(visų p0,05, tarpkitų miestų VšĮ ir privačių ASPĮ bei tarp Vilniaus VšĮ ir privačių ASPĮ p

Teisingų ir neteisingų GMP nustatytų ūminių koronarinių sindromųdiagnozių skaičius ligoniams, patekusiems į asmens sveikatos priežiūrosįstaigą su PKI galimybeDarbo autorius(-iai): Urtė Gargalskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti teisingų ir neteisingų siuntimo į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikas (VULSK) diagnozių dažnį tarp Vilniaus miesto ir kitų Lietuvos miestų GMP specialistų,kuomet viena iš diagnozių–siuntimo arba hospitalizavimo į VULSK–yra ūminis koronarinissindromas (ŪKS) ir laikant, kad VULSK hospitalizavimo diagnozė yra teisinga.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VULSK Informatikos ir plėtros centre informacijosir statistikos skyriuje ir Vilniaus miesto GMP centrinėje būstinėje. Peržiūrėti 2327 pacientų,hospitalizuotų VULSK nuo 2010.01.01 iki 2012.12.31 statistiniai duomenys. Įtraukimoį tyrimą kriterijus–siuntimo ir/arba hospitalizavimo VULSK diagnozė–ŪKS (ūminis miokardoinfarktas (ŪMI), nestabili krūtinės angina (NKA)). Pacientai suskirstyti į grupes pagal GMP iškvietimovietą, o Vilniaus mieste–pagal GMP specialisto kvalifikacijos laipsnį: Vilniaus miestoGMP gydytojai,Vilniaus miesto GMP slaugos specialistai, kitų miestų GMP. Palygintos siuntimoir hospitalizavimo diagnozės laikant, kad hospitalizavimo diagnozė yra teisinga. Duomenys apdorotiMS Excel 2010 programa.Rezultatai: VULSK buvo hospitalizuoti 265 pacientai, vežti GMP gydytojo, 1250–GMP slaugosspecialisto, 812–kitų miestų GMP. Vilniaus miesto GMP gydytojų ir VULSK diagnozės sutapo144(54,3%) atvejų, GMP slaugytojų–661(52,8%), kitų miestų GMP–407(50,1%)(tarp visų grupiųp>0,05).Nesutampančios siuntimo ir hospitalizavimo diagnozės pasiskirstė taip: netapačiosdiagnozės, kai GMP nustatyta – ŪMI, o hospitalizavimo – NKA, tarp GMP gydytojų pasitaikė14(11,6%) atvejų, GMP slaugos specialistų–41(6,9%), kitų miestų GMP–29(7,2%)(visų p>0,05).Nesutampančios diagnozės, kai siuntimo–NKA, o hospitalizavimo–ŪMI, GMP gydytojų siuntimuosepasitaikė 50(41,3%) atvejų, GMP slaugytojų–238(40,4%),kitų miestų GMP–176(43,4%)(visų p>0,05).Nesutampančias diagnozes, kai siuntimo diagnozė buvo ne ŪKS, o hospitalizavimo–ŪKS,GMP gydytojai nustatė 18(14,9%) pacientų, GMP slaugos specialistai–97(16,5%),kitųmiestų GMP–51(12,6%)(visų p>0,05).Nesutampančios diagnozės, kai siuntimo diagnozė buvoŪKS, o hospitalizavimo–ne ŪKS, tarp GMP gydytojų pasitaikė 39(32,2%) atvejais, GMP slaugosspecialistų–213(36,2%),kitų miestų GMP–149(36,8%)(visų p>0,05).Išvados: 50% diagnozių visose grupėse nesutampa. Tiksliausiai ŪKS diagnozuoja Vilniausmiesto GMP gydytojai, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių negautas. DažniausiaiŪMI diagnozuoja Vilniaus miesto GMP gydytojai, o NKA – kitų miestų GMP, tačiau patikimoskirtumo tarp grupių nėra. Visos grupės panašiai nustato neteisingas diagnozes tiek siųsdamossu ŪKS, tiek su kita diagnoze. Dažniausiai su ŪKS painiojamos diagnozės: aritmijos, PATE, miokarditas,perikarditas, gastroenterologinės ligos.Visuomenės informavimo priemonių reikšmė nustatant širdies irkraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimą lietuvojeDarbo autorius(-iai): Ieva Zdanevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. (HP) Žaneta Petrulionienė (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligųklinika).Darbo tikslas: Ištirti ir įvertinti arterinio kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio, bendrojocholesterolio koncentracijos bei liemens apimties dydžių paplitimą vyrų ir moterų tarpe.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis skerspjūvio tyrimas. Tirti vyresni nei 18 metų am-94

žiaus žmonės dalyvavę 2012m. Pasaulinės širdies dienos renginyje. Matuotas arterinis kraujospūdis(AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) (n=312), bendrojo cholesterolio (BCh) koncentracija(n=422), liemens apimtis (n=293). Vyrai ir moterys suskirstyti į grupes pagal: AKS(

Vyrų mirtingumas nuo IŠL 2001-2010m. Lietuvoje sumažėjo 7,8%, moterų - išaugo 5,4%, atitinkamaiES sumažėjo 27,5% ir 34,7%.Išvados: Lietuvos gyventojų standartizuoto mirtingumo nuo ŠKL rodiklis 2010m. buvo 1,3 kartodidesnis nei ES. Vyrų mirtingumas 2010 m. Lietuvoje buvo 3,8 karto, o ES – tris kartus didesnisnei moterų. Lietuvoje 2001-2010m. mirtingumas nuo ŠKL sumažėjo 3 kartus mažiau nei ES.Moterų mirtingumas Lietuvoje ir ES 2001-2010m. sumažėjo labiau nei vyrų. Standartizuotasmirtingumo nuo IŠL rodiklis Lietuvoje 2010m. buvo 2 kartus didesnis nei ES. Vyrų mirtingumas2010m. Lietuvoje buvo 4,5, ES – 4,2 karto didesnis nei moterų. Lietuvoje 2001-2010m. mirtingumasnuo IŠL sumažėjo 5,6 karto mažiau nei ES. Vyrų mirtingumas Lietuvoje sumažėjo 3,5karto mažiau nei ES. Lietuvoje nuo 2002m. stebimas moterų mirtingumo nuo IŠL augimas.Anglies monoksido kiekio iškvėpiamame ore matavimo įtaka motyvacijaimesti rūkytiDarbo autorius(-iai): Ieva Zdanevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Viktorija Andrejevaitė (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinika), gyd. rez. Jonas Bieliauskas (VU MF).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti anglies monoksido (CO) analizatoriaus ir lankstinuko įtakąmotyvacijai mesti rūkyti.Darbo metodika: Atliktas eksperimentinis klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas. Tyrime dalyvavosutikimą dalyvauti išreiškę 170 rūkančių pilnamečių, apsilankiusių VU MF šeimos medicinosrezidentūros bazėse. Užpildžius anketą, pacientai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į 2 grupes:“Lankstinuko” grupės tiriamieji gavo trumpą gydytojo patarimą mesti rūkyti ir lankstinukąsu informacija apie rūkymą, „CO“ grupė gavo trumpą patarimą mesti rūkyti ir pamatuotas COkiekis iškvepiamame ore. Anketos duomenys: paciento vardas, pavardė, amžius, kontaktiniaitelefonai, rūkymo statusas, nikotino priklausomybės sunkumas, rūkančiojo motyvacijos stadija.Praėjus 1 mėnesiui nuo anketos užpildymo, kiekvienam tiriamajam buvo perskambintanurodytu telefonu ir, naudojant tą patį rūkančiojo pokyčių vertinimo klausimyną, pakartotinaipildoma anketa. Norint palyginti, kuri intervencija darė didesnę įtaką rūkančiųjų motyvacijaimesti rūkyti, kiekvienam tiriamajam buvo įvertintas teigiamas motyvacinis pokytis rūkančiojokeitimosi stadijose. Duomenys analizuoti SPSS 17.0 programa.Rezultatai: „Lankstinuko“ grupėje buvo 82 (48,2%), „CO“ - 88 (51,8%) tiriamieji. Tarp tiriamųjųbuvo 86 (50,6%) vyrai ir 84 (49,4%) moterys. Amžiaus vidurkis 34,5 (±14,3)m., jauniausiam- 18m., vyriausiam - 75m. Iš 170 tiriamųjų: 106 (62,35%) turėjo lengvą, 58 (34,12%) vidutinę,6 (3,53%) didelę priklausomybę nikotinui. „Lankstinuko“ grupėje 46 (56,1%) rūkoriams nustatytalengva, 32 (39,02%) vidutinė ir 4 (4,88%) didelė priklausomybė nikotinui. „CO“ grupėje60 (68,18%) turėjo lengvą, 26 (29,5%) vidutinę ir 2 (2,32%) didelę priklausomybę nikotinui.Prieš taikytą intervenciją: 45 (26,47%) buvo problemos nesuvokimo, 53 (31,18%) svarstymo,72 (42,35%) apsisprendimo ir pasiruošimo veikti stadijoje. Po intervencijos: 35 (20,59%) buvoproblemos nesuvokimo, 47 (27,65%) svarstymo, 68 (40%) apsisprendimo ir pasiruošimo veikti,20 (11,76%) veiksmų stadijoje (metė rūkyti).Po intervencijos iš 170 rūkančiųjų: 52 (30,6%)buvo teigiamas motyvacinis pokytis, 118 (69,4%) nebuvo teigiamo motyvacinio pokyčio. Intervencijaipasirinkus lankstinuką: 24 (29,3%) tiriamiesiems nustatytas teigiamas motyvacinispokytis, 58 (70,7%) - nebuvo teigiamo motyvacinio pokyčio, o kaip intervencijos priemonę pasirinkusCO analizatorių: 28 (31,8%) rūkantiesiems nustatytas teigiamas motyvacinis pokytis,60 (68,2%) - nenustatyta teigiamo motyvacinio pokyčio (p=0,7).Išvados: Statistiškai patikimo skirtumo tarp CO analizatoriaus ir lankstinuko daromos įtakosrūkančiųjų motyvacijai mesti rūkyti nebuvo.96

Vyresnių nei 75 metų sergančių ūminiu miokardo infarktu pacientų,kuriems taikyta trombolizė ir perkutaninė koronarinė intervensija,gydymų palyginimas bei tolimesnių trijų metų analizėDarbo autorius(-iai): Brigita Ona Brazauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti ūminiu miokardo infarktu (MI) sirgusių pacientų, kuriems atliktatrombolizė su perkutanine koronarine intervencija (PKI) komplikacijas, išeitis ir palyginti jassu pacientų grupe, kuriai atlikta tik PKI.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, hospitalizuotų 2000–2010m VULSK dėlūminio miokardo infarkto, duomenų analizė. Atrankos kriterijai: ūminis MI, vyresnis amžius(≥75m). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: I-oji– atlikta trombolizė su PKI; II-oji– tik PKI.Planuojami tirti kintamieji: lytis, amžius, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, buvę MI,gretutinės ligos, komplikacijos ir ligos išeitys. Analizuoti trijų amžiaus grupių išgyvenamumorodikliai (75–79m.,80–84m.,≥85m.).Rezultatai: Ištirti 185 pacientai. 76 (41,1%) vyrai, 109 (58,9%) moterys nuo 75 iki 94metų,amžiaus vidurkis 79,85 (± 3,79) metai. Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal taikytą gydymą: I-oji– trombolizė su PKI (84); II-oji – tik PKI (101). MI pirmą kartą sirgo 141 pacientas (76,2%), iš jų73-ims (51,77%) taikyta trombolizė su PKI. Tiriant pacientus pagal Killip klasių pasiskirstymą,daugausiai tiriamųjų priklausė N-I klasei (61,1%), mažiausiai N-III klasei (1,6%). Pacientų, priskirtųII, III ir IV Killip klasei, mirštamumo rodikliai buvo didesni nei pacientų, kurie neturėjoširdies nepakankamumo požymių (p

iamieji suskirstyti į dvi grupes: I-oji– atlikta AKJO (1-28d. laikotarpiu nuo ŪMI pradžios); IIoji–gydyti medikamentiškai. Planuojami tirti kintamieji: lytis, amžius, širdies ir kraujagysliųligų rizikos veiksniai, buvę MI, gretutinės ligos, komplikacijos ir ligos išeitys. Analizuoti trijųamžiaus grupių išgyvenamumo rodikliai (75–79m.,80–84m.,≥85m.).Rezultatai: Ištirti 123 pacientai. 46 (37.4%) vyrai, 77 (62.6%) moterys nuo 75 iki 92metų,amžiaus vidurkis 79,12 (± 3,38) metai. MI be ST segmento pakilimo diagnozuotas 23 (18,7%)pacientams. Tiriamieji suskirstyti į grupes pagal taikytą gydymą: I-oji – AKJO (44,72%); II-oji –medikamentinis (55,28%). Į II-ą grupę įtraukti pacientai, turintys trijų vainikinių arterijų ligą.I-os grupės pacientų amžiaus vidurkis 78,25 (±2,35) metai, II-os grupės – 79,82 ( ±3,91) metai.Tiriant pacientus pagal Killip klasių pasiskirstymą, daugausiai tiriamųjų priklausė N-I klasei(69%), mažiausiai N-III klasei (6,5%). Pacientam, priskirtiem I Killip klasei, dažniau atliktaAKJO, II-IV Killip klasės pacientai santykinai dažniau buvo gydyti medikamentiškai (p=0,02).Lyginti I-osios ir II-osios grupių išgyvenamumo rodikliai hospitaliniu laikotarpiu ir iki trijųmetų po gydymo, statistiškai reikšmingo skirtumo nėra. Pacientai suskirstyti į amžiaus grupes:75-79m (61,8%), 80-84m (30,9%), ≥85m (7,3%). Lyginant taikytą gydymą tarp amžiaus grupių,statistiškai reikšmingų išgyvenamumo skirtumų nenustatyta.Išvados: Pacientam, priskirtiem I Killip klasei, dažniau atlikta aortokoronarinių jungčių operacija,o turintiems širdies nepakankamumo požymių (II-IV Killip klasė), dažniau skiriamasmedikamentinis gydymas. Pasirinktas gydymo metodas neturėjo įtakos vyresnių (≥75 metų)pacientų hospitaliniam išgyvenamumui ir iki trijų metų po gydymo.Vyresnių nei 75 metų, sergančių ūminiu miokardo infarktu, pacientųperkutaninės koronarinės intervensijos ir konservatyvaus gydymometodų palyginimas bei tolimesnių trijų metų analizėDarbo autorius(-iai): Brigita Ona Brazauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti ūminiu miokardo infarktu (MI) sirgusių pacientų, kuriems atliktaperkutaninė koronarinė intervencija (PKI) komplikacijas, išeitis ir palyginti jas su pacientų grupe,kuri gydyta konservatyviai.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, hospitalizuotų 2000–2010m VULSK irVMKL dėl ūminio miokardo infarkto, duomenų analizė. Atrankos kriterijai: ūminis MI, vyresnisamžius( ≥75m.). Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: I-oji – gydyti medikamentiškai; II-oji – atliktaPKI. Lyginimo kriterijai: lytis, amžius, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, buvęMI, gretutinės ligos, komplikacijos ir ligos išeitys. Analizuoti išgyvenamumo rodikliai trijoseamžiaus grupėse (75–79m., 80–84m., ≥85m.).Rezultatai: Ištirti 1782 pacientai (I-oji gr.– 680 pacientų (38,16%), II-oji –1102 (61,84%). Tyrimedalyvavo 767(43%) vyrai, 1015(57%) moterų nuo 75 iki 104 metų, amžiaus vidurkis 80metų (± 3,96). MI pirmą kartą sirgo 1311(73,6%), jiems dažniau taikyta PKI, esant pakartotinamMI – medikamentinis gydymo būdas (p=0,001). Rizikos veiksnių, komplikacijų dažnistarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Lygintas I-osios ir II-osios tiriamųjų grupės išgyvenamumashospitaliniu laikotarpiu ir iki trijų metų po gydymo. Daugiau hospitalinių mirčiųpasitaikė II-oje tiriamųjų grupėje (p=0,001), tačiau 0,5–1 metų laikotarpiu didesnis mirštamumasI-oje grupėje (p=0,037). Pacientai suskirstyti į amžiaus grupes: 75–79m (53,7%), 80–84m(33,5%), ≥85m (12,8%). Lyginant skirtingoms amžių grupėms taikytą gydymą, nustatyta, kad0,5–1 metų laikotarpiu I-oje vyresnių nei 85 metai pacientų grupėje mirštamumas buvo didesnisnei II-je to paties amžiaus grupėje (p=0,047). 2–3 metų laikotarpiu didesnis išgyvenamumas75–79m pacientų, kurie gydyti invaziškai. Tuo tarpu, vyresnių nei 85m pacientų, gydytų medikamentiškai,išgyvenamumas didesnis.98

Išvados: Pasirinktas gydymo metodas darė įtaką pacientų išgyvenamumui hospitaliniu laikotarpiu– daugiau išgyveno konservatyviai gydyti pacientai, o nuo pusės metų iki metų – invaziškai.Taip pat išgyvenamumo rodikliai priklauso nuo taikyto gydymo pagal amžiaus gupes.Geresni rezultatai taikant PKI.Ūmiais koronariniais sindromais sergančių pacientų gydymoklopidogreliu efektyvumo vertinimasDarbo autorius(-iai): Austėja Vaičiulytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ūmiais koronariniais sindromais sergančių pacientų gydymo klopidogreliuefektyvumą ir jo ryšį su stento trombozių atsiradimu.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, hospitalizuotų 2012.03.16 – 2013.01.31VULSK KRITS dėl ŪKS, ligos istorijų ir ADP tyrimų analizė. Į tyrimą įtraukti 663 pacientai, išjų moterys sudarė 27,8% (n=184), vyrai – 72,2% (n=479). Amžiaus vidurkis 65,28 m. (SD ±11,971). Visi ligoniai buvo gydomi klopidogreliu, gavo įsotinamąją dozę 600 mg arba 300 mgir toliau palaikomąją dozę - 75 mg/d. ADP matavimo tyrimas atliktas praėjus ne mažiau nei 12val. arba po 24 val. nuo gydymo pradžios. Pacientai išskirstyti į grupes pagal lytį ir ADP tyrimoreikšmę (1 - nerezistentiški, 2 – rizikos grupė, 3 - rezistentiški). Vertintas atsparumas klopidogreliui,gydymo efektyvumas pagal ADP reikšmę tarp lyčių ir ADP grupių ryšys su stento tromboziųatvejais. Trombozės vertintos hospitalizacijos periodu (nuo 3 iki 10 dienų).Duomenysapdoroti SPSS 17,0 ir Microsoft Excel programa.Rezultatai: 1 – oje ADP grupėje buvo 210 (31,7%) pacientų, 2 – 107 (16,1%), 3 – 346 (52,2%).Gydymui rezistentiškų pacientų grupėje moterys sudarė 28,6% (n=99), vyrai – 71,4% (n=247),pacientų rizikos grupėje moterų - 21,5% (n=23), vyrų – 78,5% (n=84), nerezistentiškų pacientųgrupėje moterys sudarė 29,5% (n=62), vyrai – 70,5% (n=148), p=0,280. Iš visų stentuotų pacientų,kurių buvo 640, stento trombozės sudarė 1,6% (n=10). Moterų grupėje stento trombozėssudarė 0,6% (n=1), vyrų – 1,9% (n=9), p=0,303. Gydymui rezistentiškų pacientų grupėje stentotrombozės atvejai sudarė 2,7% (n=9), nerezistentiškų grupėje 0,5% (n=1), rizikos grupėje stentotrombozių nebuvo, p=0,046.Išvados: 1. Daugiau nei pusei tirtų pacientų gydymas klopidogreliu yra neefektyvus. 2. Atsparumasklopidogreliui ir stento trombozių atvejai statistiškai patikimai nesiskiria tarp lyčių. 3.Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp gydymui rezistentiškų pacientų grupės ir stentotrombozės atvejų, t.y. rezistentiškiems klopidogreliui pacientams, dažnesnės stento trombozės.4. Vertinant gydymo efektyvumą, ADP tyrimas gali padėti išvengti stento trombozių.Hemofiltracijos metodo panaudojimas kardiologijos reanimacijosir intensyvios terapijos skyriujeDarbo autorius(-iai): Akvilė Šmigelskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Pranas Šerpytis (VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti hemofiltracijos pradėjimo laiko įtaką pacientų išgyvenamumui. Uždaviniai:1. Nustatyti išgyvenusių ir mirusių pacientų skaičių grupėse. 2. Nustatyti, ar yra statistiškaipatikimas ryšys tarp laiko tarpo nuo anurijos pradžios iki hemofiltracijos pradėjimo ir pacientųišgyvenamumo. Hipotezė: Atlikus hemofiltraciją per 12 valandų pacientų išgyvenamumas yradidesnis.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos Všį VULSK 2007 – 2011 metų 130 ligos isto-99

ijų. Iš jų buvo atrinkta 85 pacientai su kardiogeniniu ar septiniu šoku, lydimu ūmaus inkstųfunkcijos nepakankamumo, ir kuriems buvo taikyta hemofiltracija. Remiantis hemofiltracijospradėjimo laiku, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupėje – 42 (49,4%) pacientai, kuriemshemofiltracija buvo atlikta per 12 valandų, II grupėje (kontrolinėje) - 43 (50,6%) pacientai,kuriems hemofiltracija buvo atlikta vėliau nei per 12 valandų. Grupėse buvo lyginamaspacientų išgyvenamumas. Statistinė analizė atlikta naudojantis SPSS 19 programa. Skirtumaiapskaičiuoti Chi–Square testu. Gauti rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.Rezultatai: Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 72 metai ± 9,264. Tyrimas parodė, kad I grupėjeišgyveno 12 (28,6%) ir mirė 30 (71,4%) pacientų, o II grupėje - išgyveno 4 (9,3%) ir mirė 39(90,7%) pacientai. Apskaičiavus buvo gauta, kad išgyvenamumas ir hemofiltracijos pradėjimolaikas yra statistiškai reikšmingai susiję (p = 0,028).Išvados: 1. Daugiau pacientų išgyveno grupėje, kurioje hemofiltracija buvo pradėta taikyti per12 valandų, nei grupėje, kurioje hemofiltracija pradėta taikyti vėliau nei per 12 valandų. 2. Remiantisgautais rezultatais, nustatyta, kad kuo anksčiau pradedama taikyti hemofiltraciją nuoanurijos pradžios, tuo yra didesnė tikimybė, kad pacientas išgyvens.Pūlinio mediastinito gydymo vakuumine terapija ankstyviejiir vėlyvieji rezultataiDarbo autorius(-iai): Simonas Ūselis (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gediminas Kundrotas (Klaipėdos jūrininkų ligoninė), Vilija Jakumaitė(Klaipėdos jūrininkų ligoninė).Darbo tikslas: Įvertinti poststernotominio mediastinito gydymo vakuumine terapija ankstyvuosiusir vėlyvuosius rezultatus.Darbo metodika: 2002 – 2012 m. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gydyti 53 pacientai dėl pūliniomediastinito po širdies operacijos. Restrospektyvia analize, panaudojant medicininės dokumentacijosduomenis, palyginti skirtingų mediastinito gydymo būdų ankstyvieji rezultatai,vertinant hospitalinį mirštamumą, pakartotinių intervencijų skaičių dėl pūlinio mediastinito,hospitalizacijos laiką po širdies operacijos. Prospektyviai, naudojant gyvenimo kokybės klausimynąSF – 36 bei lygininant prieš ir po operacijos atliktus pacientų spirometrijos duomenis,įvertinti vėlyvieji gydymo omentoplastika ir vakuumine terapija rezultatai. Vėlyvuoju periodutirta 10 pacientų, gydytų omentoplastika ir vakuumine terapija. 6 tiriamieji buvo gydyti taukinėspakėlimu, 4 vakuumine terapija.Rezultatai: Pacientų amžiaus vidurkis 69,3 m. ± 11,5, iš jų 49 % (n=26) sudarė vyrai, 51 %(n=27) - moterys. Taikyti 4 skirtingi terapijos būdai, 24,5 % (n=13), sirgusiųjų mediastinitu,naudotas atvirasis gydymo metodas, 24,5 % (n=13) – uždarasis, 39,6 % (n=21) - omentoplastika,11,4 % (n=6) - vakuuminė terapija . Taikant atvirąjį mediastinito gydymo metodą hospitalinismirtšamumas buvo 23 % (n=3), uždarąjį – 23 % (n=3), omentoplastiką – 14,2 % (n=3),vakuuminę terapiją 0 %. Vidutiniškai vienas pacientas, gydytas dėl mediastinito taikant atvirąjįmetodą operuotas 3 kartus, uždarąjį – 1,9 karto, omentoplastiką – 1,5 karto, vakuuminę terapiją– 1 kartą. Vidutinis pacientų gulėjimo laikas (dienomis) po širdies operacijos, gydytų atviruojubūdu buvo 135 ± 23, uždaruoju – 93 ± 27, omentoplastika - 80 ± 20, vakuumine terapija – 62±14. Iš 6 pacientų, gydytų omentoplastika, vėlyvuoju periodu 4 jaučia krūtinės ląstos skausmą,5 – krūtinės ląstos nestabilumą, 5 susiformavo baltosios pilvo linijos išvarža. Visų pacientų susveikata susijusi gyvenimo kokybė prastesnė negu daugumos. Visų pacientų spirometrijos rodikliaisuprastėjo palyginti su buvusiais prieš operaciją. Visi pacientai, gydyti vakuumine terapija,nejautė krūtinės ląstos skausmo ir nestabilumo, jų su sveikata susijusi gyvenimo kokybėatitinka populiacijos vidurkį, pooperaciniai spirometrijos duomenys buvo geresni už buvusiusprieš operaciją.100

Išvados: Taikant vakuuminę terapiją gulėjimo laikas po širdies operacijos yra trumpesnis, pacientaipakartotinai dėl pūlinio mediastinito operuojami rečiau, hospitalinis mirštamumas yramažesnis nei taikant kitus gydymo būdus. Vėlyvuoju periodu pacientai turi mažiau skundų dėltaikyto gydymo nei tie, kuriems buvo atlikta taukinės pakėlimo operacija.MIBG tyrimo prognostinė vertė širdies nepakankamumo pacientamssu elektrinio asinchroniškumo požymiaisDarbo autorius(-iai): Eglė Skiauterytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doktorantė Vytė Valerija Maneikienė (VULSK Kardiologijos ir angiologijoscentras), Pof. dr. (HP) Germanas Marinskis (VULSK Kardiologijos ir angiologijos centras).Darbo tikslas: Palyginti resinchronizuotų ir neresinchronizuotų pacientų klinikinės eigos irširdies nepakankamumo prognostinių markerių dinamiką, atsižvelgiant į širdies adrenerginėsinervacijos scintigrafijos metu nustatytas kardiovaskulinių įvykių rizikos grupes.Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas VULSK. Tirtas 91 pacientas, kuriam atliktaširdies adrenerginės inervacijos scintigrafija, naudojant MIBG. Pagal scintigrafijos duomenispacientai suskirstyti į rizikos grupes: mažą, vidutinę, didelę, labai didelę. Pagal ŠN gydymo metodąpacientai suskirstyti į 2 grupes: pacientus su resinchronizaciniais EKS (39) ir neresinchronizuotuspacientus (52). Informacija rinkta iš ligos istorijų.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 91 pacientas – 68 (75%) vyrai, 23 (25%) moterys. Amžiausvidurkis 58±11,96. Pacientai vidutiniškai stebėti 14±3mėn. Pasiskirstymas pagal ŠN etiologiją:PKMP – 20(22%), IKMP - 12(13%), DKMP – 35(38%), HKMP – 19(21%), AKMP – 5(5%); pagalNYHA: Ikl. – 1(1%), IIkl. – 9(10%), IIIkl. – 66(73%), IVkl. – 15(16%); pagal riziką: maža –50(55%), vidutinė – 17(19%), didelė – 16(18%), labai didelė – 6(7%). Visi pacientai gavo optimalųŠN gydymą medikamentais. Labai didelės ir didelės rizikos grupėse dominavo protezine,išemine ir dilatacine KMP sergantieji. Labai didelės rizikos resinchronizuotiesiems NYHA klasėsgerėjo, o neresinchronizuotiesiems blogėjo. Resinchronizuotiesiems mažos rizikos pacientamsBNP mažėjo labiausiai (p=0,012): vidutiniškai 207,15pg/ml (43,1 %), labai didelėje rizikoje- mažiausiai (p=0,499) - 0,25pg/ml (0,1 %). Neresinchronizuotiesiems vidutinės rizikospacientams BNP vidurkis didėjo labiausiai (p=0,14) - vidutiniškai 555,26 pg/ml (93 %), labaididelės rizikos pacientams – mažiausiai: vidutiniškai 0,8pg/ml (1 %). Resinchronizuotiesiemsmažos rizikos pacientams vidutinė IF dinamikoje didėjo(p=0,001): 6,7 (20,1 %), vidutinėje rizikosgrupėje - mažėjo(p=0,21): 1,39 (5,3 %). Neresinchronizuotiems didelės rizikos pacientamsIF didėjo labiausiai(p=0,448): 3,23 (10,4%), o mažos rizikos grupėje IF didėjo statistiškai patikimai(p=0,001) 2,83 arba 8,6 %.Išvados: Širdies adrenerginės inervacijos scintigrafijos tyrimas, naudojant MIBG - naudingasŠN pacientų gydymo taktikos planavimui: mažos rizikos pacientams patikimai daugiau sumažėjaBNP ir išauga KSIF, nei tęsiant vien medikamentinį gydymą. Tikėtina, jog lengvesnio laipsnioįnervacijos sutrikimas sąlygoja geresnį atsaką į resinchronizaciją. Didelės ir labai didelėsrizikos pacientams implantavus resinchronizacinį stimuliatorių, klinikinė būklė gerėja, tuo tarputaikant vien medikamentinį gydymą - blogėja. Jiems indikuotina resinchronizacija skubostvarka. Tolesnės studijos su didesnėmis pacientų imtimis, padėtų įvertinti kitų rodiklių naudą,prognozuojant paciento klinikinę eigą ir numatant gydymo taktiką.101

MORFOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Raminta Baušytė, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: prof. dr. Janina Tutkuvienė VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedraApatinio žandikaulio matmenų epochiniai pokyčiaiDarbo autorius(-iai): Justina Didžiapetryte (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Rimantas Jankauskas (VU Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra).Darbo tikslas: Žymūs epochiniai kraniometrijos pokyčiai gerai žinomi, tačiau apatinio žandikauliomatmenų kitimai tyrinėti mažiau. Savo darbe vertinome Lietuvos suaugusiųjų individųapatinio žandikaulio pokyčius tarp IV-VII a. ir XIV-XVII a., duomenis jungiant su prieš tai atliktakaukolės epochinių pokyčių analize bei ieškojome šių pokyčių priežasčių.Darbo metodika: Naudojant standartinius antropometrinius instrumentus, išmatuoti 321 apatiniaižandikauliai. Duomenys apdoroti SPSS statistine programa. Matmenys analizuoti atskiraimoterų ir vyrų grupėse, vertinti matmenų epochiniai pokyčiai, naudojant ANOVA procedūrą(rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05). Sujungus apatinio žandikaulio matmenissu anksčiau analizuotais kaukolių matmenimis, atlikta pagrindinių komponenčių analizė(duomenys laikyti susiję, kai svorio įvertis >= 0,4).Rezultatai: Nustatyti žymūs epochiniai apatinio žandikaulio matmenų pokyčiai, panašūs moterųir vyrų grupėse, toliau pateikiami statistiškai reikšmingi matmenų pokyčiai (p

pė (n=5) ir kontrolinė grupė (n=7). Tyrimas truko 5 savaites. Kiekviena eksperimentinės grupėsžiurkė 3 savaites papildomai buvo maitinta Chitosan preparatu po 1 kapsulę (400 mg) perdieną. Maisto papildas žiurkei buvo sumaitinamas kartu su baltos duonos gabalėliu. Kontrolinėsgrupės žiurkės gaudavo po tokį patį duonos gabalėlį be papildo. Po 3 savaičių nuo tyrimopradžios eksperimentinės grupės žiurkės nebemaitintos Chitosan preparatu, tačiau abi grupėsgavo įprastą maistą. Viso tyrimo metu 3 kartus per savaitę buvo registruojamas žiurkių svoris.Maistas ir vanduo abiejų grupių žiurkėms nebuvo ribojamas. Duomenys apdoroti MS Excel 2007programa. Statistinei reikšmingumo analizei naudotas nepriklausomų imčių T-test metodas.Rezultatai: Abi grupės tyrimo metu priaugo svorio: eksperimentinė priaugo nuo 212,6 ±15,22g iki 255,4±18,17 g, o kontrolinė – nuo 212,57±15,11 g iki 257,29±16,03 g. Iki 20 tyrimo dienoskiek sparčiau augo tiriamoji grupė, o po 20 – kontrolinė, tačiau nė vieno svėrimo metu statistiškaipatikimo svorio skirtumo tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių nebuvo užfiksuota (visomissvėrimo dienomis p>0,05). Apskaičiavus svorio prieaugį po kiekvieno svėrimo, skirtumų tarpgrupių taip pat nebuvo nusytatyta (p>0,05). Ryškesni svorio prieaugio skirtumai tarp grupiųbuvo pastebėti 4-tą (p=0,11), 15-tą (p=0,16), 20-tą (p=0,07) ir 22-trą (p=0,11) dieną. 4 ir 22dieną daugiau priaugo tiriamoji, o 15 ir 20 dieną – kontrolinė grupės, tačiau dėsningumų tarpsvorio prieaugio skirtumų nenustatyta.Išvados: Nors tyrimo metu pastebėti nedideli žiurkių svorio svyravimai, 400 mg maisto papildoChitosan žiurkių svorio nesumažina. Statistiškai patikimų skirtumų tarp eksperimentinės irkontrolinės žiurkių grupių svorio ir svorio prieaugio pokyčių nenustatyta (p>0,05).Vandens, prisotinto šungitu, poveikis žiurkių embrionamsDarbo autorius(-iai): Jolita Stankevič (3 k.), Aistė Audickaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Violeta Žalgevičienė (VU MF AHA katedra), Valdas Šimčikas (UAB“Vilniaus vandenys”).Darbo tikslas: Nustatyti sunkiųjų metalų koncentracijas gręžinio vandenyje ir vandenyje, prisotintamešungitu, bei ištirti vandens su šungitu poveikį baltosios žiurkės embrionams.Darbo metodika: Tyrimas atliktas naudojant 12 Wistar linijos (3 mėnesių amžiaus) baltųjųžiurkių ir 121 embrioną. 6 žiurkės sudarė eksperimentinę grupę (EG) ir 6 – kontrolinę. EG žiurkėsvisą tyrimo laikotarpį buvo girdytos vandeniu su šungitu, kontrolinės gėrė įprastą vandentiekiovandenį. Vanduo su šungitu buvo ruoštas pagal nuorodas ant produkto pakuotės. Vanduoir maistas žiurkėms nebuvo ribojami. Po 2 mėnesių abiejų grupių žiurkės buvo suporintos supatinais. Diena, kai žiurkės makšties tepinėlyje buvo aptikta spermatozoidų, laikyta 0 nėštumodiena. 21-ąją embriogenezės parą žiurkės užmigdytos ketaminu, išimta gimda su embrionais.Embrionai sverti, matuotas jų ilgis, skaičiuotos gimdoje aptiktos rezorbcijos. Embrionai fiksuoti96 % spirito tirpalu (kaulėjimo sutrikimų analizei) ir Bueno tirpalu (išorinių ir vidinių formavimosiydų analizei).Sunkiųjų metalų analizė vandenyje atlikta atominės absorbcijos spektrometrija,naudojant grafitinę krosnį (ISO 15586:2003). Analizę atliko UAB “Vandens tyrimai”.Duomenys apdoroti MS Excel 2007 programa. Statistinei reikšmingumo analizei naudotas nepriklausomųimčių T-test metodas.Rezultatai: Geriamajame vandenyje sunkiųjų metalų mažai, todėl buvo paruoštas vanduo susunkiųjų metalų standartu (Cd (6 µg/l), Cu (16 µg/l), Mn (52 µg/l), Al (62 µg/l), Zn (46 µg/l), Ni(17 µg/l), As (28 µg/l), Cr (18 µg/l), Pb (13 µg/l)). Šungitas nesumažina jų koncentracijos, o Cd,Cu, Mn, Al, Zn ir Ni koncentraciją – padidina. Taip pat dėl jo didėja sunkiųjų metalų koncentracijapaprastame vandentiekio vandenyje.Eksperimentinės grupės embrionų ilgis – 4,05±0,42 cm,svoris – 4,22±0,80 g. Kontrolinės grupės embrionų ilgis – 5,02±0,60 cm, svoris – 4,21±0,80 g. Palyginusembrionų svorio ir ilgio parametrus nustatyta: eksperimentinės grupės embrionai trumpesniuž kontrolinės grupės embrionus (p

žiurkių embrionų svorių skirtumo nenustatyta (p>0,05). Kiekvienos EG žiurkės gimdoje buvoaptiktos vėlyvos rezorbcijos, kurios sudarė 10,44 % visų embrionų. Apžiūrėjus žiurkių embrionusmikroskopu, vidinių, išorinių vystymosi ydų bei skeleto formavimosi sutrikimų nenustatyta.Išvados: Šungitas padidina Mn, Al, Ni, Zn, Cu, Cd koncentraciją vandenyje, o tai galėjo lemti vėlyvąembrionų mirtingumą. Embrionų svoriui šungitu prisotintas vanduo įtakos nedaro, tačiaudėl jo sumažėjo embrionų ilgis. Žiurkių, palyginti neilgai gėrusių šungito vandenį, embrionamsvystymosi ydų neatsirado.Fiziologinio naujagimių svorio kritimo sąsajos su kūno masėsindeksu augimo pabaigojeDarbo autorius(-iai): Arleta Jurevič (5 k.), Edita Sergejeva (5 k.), Austėja Raziūnaitė (2 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Andrej Suchomlinov (VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra).Darbo tikslas: Pasaulyje plintant antsvorio ir nutukimo epidemijai, ieškoma vis naujų rodikliųšiai patologijai numatyti. Darbo autoriai siekė patikrinti, ar egzistuoja sąsajos tarp fiziologinionaujagimių svorio kritimo ir kūno masės indekso augimo pabaigoje.Darbo metodika: Tyrimas retrospektyvinis longitudinis. Išanalizuotos vaikų asmens sveikatoskortelės. Tyrimas vyko 2009-2010 ir 2012 m. trijose Vilniaus miesto Centro poliklinikos filialuose– Gerosios Vilties, Lukiškių ir Senamiesčio. Į tyrimą įtrauktos 243 vaikų asmens sveikatoskortelės. Tyrimo kontingentas: išnešioti ir žindyti 1990 m. gimę vaikai. Į tyrimą nebuvo įtrauktidispanserizuoti ir negalią turintys vaikai. Iš vaikų asmens sveikatos kortelių gauti duomenysapie gimimo ir išrašymo iš gimdymo namų svorį (iš šių duomenų apskaičiuotas fiziologinis naujagimiųsvorio kritimas procentais), išrašymo dieną, taip pat apie svarbiausius vaiko fiziniusrodiklius iki augimo pabaigos. Apskaičiuotos vaikų fizinių rodiklių standartizuotos Z reikšmės.Į galutinę analizę įtraukti 136 vaikai (67 mergaitės ir 69 berniukai) išrašyti trečią, ketvirtą arbapenktą parą po gimimo.Matematinė duomenų analizė atlikta naudojant standartines statistinesprogramas (SPSS ir „Microsoft Excel“).Rezultatai: Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų fiziologiniosvorio kritimo nenustatyta (p>0.05), todėl tolesnė analizė atlikta sujungus abiejųlyčių vaikus į vieną grupę. Padidintą KMI turėjo 14 (10proc.) tiriamųjų. Trečia parąpo gimimo išrašytų naujagimių svorio kritimo vidurkis procentais buvo -3,23±1,6, ketvirtąparą -3,48 ± 3,5, penktą parą -2,65 ± 1,7. 16 metų KMI koreliacijos koeficientas su fiziologiniunaujagimių svorio kritimu procentais: 3 parą -0,13, 4 parą +0,16, 5 parą +0,08.Išvados: Koreliacijos tarp fiziologinio naujagimių svorio kritimo ir KMI augimo pabaigoje yražemos ir statistiškai nereikšmingos. Tolesni fiziologinio naujagimių svorio kritimo ir KMI suaugussąsajų tyrimai nėra prasmingi.Dešiniarankių, kairiarankių ir lygiarankių paplitimas pagal įvairius rankosdominavimo nustatymo metodus (žvalgomasis tyrimas)Darbo autorius(-iai): Jaroslav Bublevič (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Janina Tutkuvienė (VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra).Darbo tikslas: Ištirti jaunų asmenų rankos dominavimą pagal tris skirtingus metodus ir nustatytidešiniarankių, kairiarankių bei asmenų, neturinčių aiškiai dominuojančios rankos, paplitimą.104

Darbo metodika: Rankos dominavimas nustatytas pagal tris metodus: naudojant R.C. Oldfield(1971) klausimyną rankos veiksmų pirmumui nustatyti, dinamometriją – momentinei rankosjėgai matuoti, Annett PEGBOARD (1985) testą – smulkiųjų plaštakos judesių motorikai vertinti.Atlikta I-VI kurso Medicinos fakulteto studentų (19-24m.) anketinė apklausa (N=125). Taikantkiekvieną metodą išskirtos trys rankos dominavimo grupės: dešiniarankiai, kairiarankiai ir asmenys,kurių rankos vienodai dažnai naudojamos atliekant tam tikrus veiksmus, yra vienodostiprumo arba vienodo miklumo. Duomenys apdoroti naudojant MS Excel. Įvairių pogrupiųduomenų skirtumų patikimumams nustatyti naudotas Fišerio (Ficher‘s exact test).Rezultatai: Pagal R.C. Oldfield (1971) klausimyną nustatyta, kad 112(89.6%) tiriamųjų buvo dešiniarankiai,10(8%) – kairiarankiai ir 3(2.4%) vienodai dažnai teikė pirmenybę kairiajai ir dešiniajairankai. Rankos dominavimas pagal Annett PEGBOARD (1985) testą: 95(76%) asmenų dešiniojiranka buvo miklesnė (dešiniosios rankos smulkiųjų judesių greitis – M±SD=10.07±0.92s,kairiosios – M±SD=11.03±0.96s, p

anka: rašymas (98.21%), piešimas (96.43%), šaukšto laikymas (84.62%), degtuką uždegimas(79.46%). Kairiarankiai pastaruosius veiksmus dominuojančia ranka atlikdavo net 100%atvejų. Mažiausiai su rankos dominavimo R.C. Oldfield (1971) testo bendru rezultatu siejositokie klausimai: kuria ranka laikote šluotkočio viršutinę dalį, atidarote stiklainio ar dėžės dangtį(dešiniarankiai šiuos veiksmus dominuojančia ranka atlikdavo 36.61-56.25%, o kairiarankiai– 30-50% atvejų). Dinamometrijos rezultatai: dešniarankių dešinioji ranka buvo stipresnė70(62.5%), abi rankos vienodos – 12(10.71%), kairioji ranka stipresnė – 30(26.79%) (p>0,05),kairiarankių dešinioji ranka buvo stipresnė 5(50%), abi rankos vienodos – 1(10%), kairė stipresnė4(40%) (p>0,05). Annet PEGBOARD testo rezultatai: dešniarankių dešinioji ranka buvomiklesnė 94(83.93%), kairioji – 18(16.07%) (p>0,05); visų kairiarankių kairioji ranka buvo miklesnėnei dešinioji 10(100%).Išvados: 1. Nustatyta, kad beveik 90% pagal R.C. Oldfield (1971) klausimyną tirtų asmenų buvodešiniarankiai (tai sutampa su daugelio kitų populiacijų tyrimais). 2. Geriausiai rankos dominavimąatspindėjo tokie klausimai: kuria ranka rašote, piešiate, laikote šaukštą, uždegate degtuką;blogiausiai – kuria ranka laikote šluotkočio viršutinę dalį, atidarote stiklainio/dėžės dangtį. 3.Dešniarankių dominuojanti ranka ne visada buvo stipresnė ir miklesnė. Asmenų, kurie vienodaidažnai naudojo abi rankas ir kairiarankių buvo per mažai siekiant palyginti abiejų plaštakų jėgąir smulkiąją motoriką, todėl planuojama tyrimą tęsti.Merginų ir vaikinų realaus ir deklaruojamo kūno dydžio ypatumai2012 metų tyrimo duomenimisDarbo autorius(-iai): Erika Pavlovskaja (3 k.), Gintarė Paulikaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Janina Tutkuvienė (VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra).Darbo tikslas: Ištirti 17-18 metų amžiaus merginų ir vaikinų polinkį netiksliai nurodyti savoūgį ir svorį.Darbo metodika: Ištirti 209 17-18 metų jaunuoliai iš įvairių Lietuvos miestų (58 vaikinai; 151mergina). Atlikta 51 klausimo anketinė apklausa. Joje tiriamieji nurodė savo svorį ir ūgį (deklaruojamassvoris ir ūgis). Taip pat tiriamieji buvo pasverti ir išmatuoti VU MF AHA darbuotojų(realus svoris ir ūgis). Anketoje jaunuoliai nurodė ar yra patenkinti savo svoriu, ūgiu, ar norėtųjį pakeisti (norėtų mažesnio/didesnio). Duomenys apdoroti MS Excel programa, skirtumųreikšmingumas vertintas pagal Stjudento t-kriterijų.Rezultatai: Tiriamųjų deklaruojamo/realaus svorio vidurkis M, SD: merginų deklaruojamassvoris M=59.96kg, SD=9.82kg; merginų realus svoris M=61.03kg, SD=10.32kg; vaikinų deklaruojamassvoris M=71.40kg, SD=9.59kg; vaikinų realus svoris M=70.30kg, SD=10.10kg;Tiriamųjųdeklaruojamo/realaus ūgio vidurkis M, SD: merginų deklaruojamas ūgis M=169.05cm,SD=6.39cm; merginų realus ūgis M=167.81cm, SD=6.68cm; vaikinų deklaruojamas ūgisM=182.04cm, SD=6.60cm; vaikinų realus ūgis M=180.42cm, SD=6.80cm;34% merginų sumažinosavo svorį >1kg; 16% merginų padidino savo svorį >1kg; 49% merginų nesuklydo nurodantsavo svorį; 14% vaikinų sumažino savo svorį >1kg; 32% vaikinų padidino savo svorį >1kg; 54%vaikinų nesuklydo nurodant savo svorį;5% merginų sumažino savo ūgį >1cm; 47% merginų padidinosavo ūgį >1cm; 48% merginų nesuklydo nurodant savo ūgį; 9% vaikinų sumažino savoūgį >1cm; 45% vaikinų padidino savo ūgį >1cm; 46% vaikinų nesuklydo nurodant savo ūgį.Merginoslinkusios mažinti savo svorį (p

(p>0,05)Vaikinai, norintys būti aukštesni, nurodo didesnį savo ūgį (p>0,05)Išvados: 1.Statistiškai patikimai merginos yra linkusios mažinti savo svorį ir didinti savoūgį.2.Statistiškai patikimai vaikinai yra linkę didinti savo ūgį ir svorį.3.Statistiškai patikimaimerginos, norinčios būti mažesnio svorio, nurodo mažesnį savo svorį.Merginų ir vaikinų kūno įvaizdžio ir savivertės sąsajos 2012 metųtyrimo duomenimisDarbo autorius(-iai): Gintarė Paulikaitė (5 k.), Erika Pavlovskaja (3 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Janina Tutkuvienė (VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra).Darbo tikslas: 1. Išsiaiškinti 17-18 metų jaunuolių požiūrį į savo išvaizdą ir figūrą.2. Ištirti 17-18 metų jaunuolių požiūrio į savo išvaizdą sąsajas su saviverte.Darbo metodika: Ištirti 209 17-18 metų jaunuoliai iš įvairių Lietuvos miestų (58 vaikinai; 151mergina). Atlikta 51 klausimo anketinė apklausa. Jaunuoliai vertino savo kūno dalis balais nuo1 iki 5. Taip pat vertinta Rozenbergo savivertės skalė (Rosenber‘s self-esteem scale). Duomenysapdoroti MS Excel programa, skirtumų reikšmingumas vertintas pagal Stjudento t-kriterijų irChi kvadrato testą.Rezultatai: 1.Išvaizdos vertinimas: merginos/vaikinai teigia nesiskiriantys nuo kitų 74/71%(p>0,05); atrodantys gražiau už kitus 18/25% (p

logijos ir antropologijos katedros kolekcijų. Pasirinktos trys populiacijos reprezentuojančiosI ir II tūkstantmečio Lietuvos gyventojus: Plinkaigalio (Kėdainių raj.), Obelių (Rokiškio raj.) irGėluvos (Raseinių raj.) kapinynai. Į galutinę analizę pateko 389 individai. Pagal standartinę osteometrinęmetodiką buvo išmatuoti suaugusių vyrų ir moterų šlaunikauliai, blauzdikauliai,žastikauliai ir stipinkauliai, apskaičiuotas matmenų lytinis dimorfizmas. Duomenys apdorotitaikant dispersinę analizę ir Stjudento t testą.Rezultatai: Visų tirtų kaulų ilgiai II tūkstantmetyje statistiškai reikšmingai sumažėjo (p

tas 1995 m. ir 2002 m., tačiau priešingai nei svorio – 2009-2010 m. ūgio mažėjimo tendencijosnenustatyta. Be to, abiejų lyčių naujagimių ūgio kitimai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05)visose tyrimo metų grupėse. 3. Svarbiausi Lietuvos ekonominiai rodikliai po 1990 m. pamažugerėjo, tačiau buvo keli ekonominių krizių laikotarpiai – tai 2000-2002 m. (nedarbas siekė16,4%) ir 2009-2011 m. (nedarbas siekė17,8%; lyginant su kitais laikotarpiais – bendras vidausproduktas buvo sumažėjęs apie 15%).Išvados: 1. Lietuvos naujagimių svorio kitimai 1995-2011 m. laikotarpiu buvo minimalūs, tačiauabiejų lyčių naujagimių svoris buvo patikimai sumažėjęs per ekonomines krizes. 2. Minėtulaikotarpiu neaptikome statistiškai patikimo abiejų lyčių Lietuvos naujagimių ūgio kitimų netir ekonominių krizių laikotarpiais. 3. Naujagimių svoris siejasi su šalies socialine ir ekonominebūkle ir kaip veidrodis atspindi staigius išorinių sąlygų pokyčius.Motinos amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties ir naujagimiosvorio sąsajos 1995-2011 metų Lietuvos naujagimių registro duomenimisDarbo autorius (-iai): Urtė Alavočiūtė (3 k.), Viktorija Basytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. E. M. Jakimavičienė (VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra), Prof. J. Tutkuvienė (VU MF AHA katedra).Darbo tikslas: Išanalizuoti motinos amžiaus, išsilavinimo ir šeimyninės padėties įtaką 1995-2011 metais gimusių naujagimių svoriui.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuoti Lietuvos naujagimių registro duomenys (viso N= 558 593): naujagimių svoris, gimimo eiliškumas, motinos amžius, motinos išsilavinimas, šeimyninėpadėtis. Duomenys apdoroti Microsoft Excel, SPSS programomis. Duomenys apdorotiMicrosoft Excel ir SPSS 20.0. Įvairių naujagimių grupių duomenų skirtumų patikimumai nustatytipagal Student‘o t-testą ir Chi testą.Rezultatai: Per nagrinėjamą laikotarpį vidutinis motinų amžius padidėjo nuo 25,8 iki 28,9metų; patikimai padaugėjo vyresnių gimdyvių: 2011 metais 60,7 % moterų gimdė būdamos26-35 metų amžiaus, 12,2% - 36 metų ir vyresnės. Aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiųmotinų dalis padidėjo nuo 50 iki 58%, vienišų gimdyvių padaugėjo nuo 7,9 iki 21%. Pirmą kartągimdančios moterys 1995 metais sudarė 42,6%; 2011- 46,7% (2004, 2006-2009 metais jų buvo50 ir daugiau procentų), trečią ir daugiau kartų gimdančių moterų mažėjo nuo 20,9% 1995 iki15,3% 2011. Naujagimių svoriui turėjo įtakos: motinos amžius (grupės iki 20 m. naujagimiųvidutinis svoris 3455 g, 21-25 m. - 3507 g, 26-35 m.- 3576 g, virš 36 m. 3578 g), motinos išsilavinimas(pradinio išsilavinimo grupės motinų vidutinis naujagimių svoris 3411 g, pagrindinioišsilavinimo - 3457 g, vidurinio išsilavinimo – 3542 g, aukštesniojo ir aukštojo – 3585 g), šeimyninėpadėtis (vienišų motinų vidutinis naujagimių svoris 3447 g, ištekėjusių ar gyvenančių nesusituokus– 3563 g), gimimo eiliškumas (pirmųjų naujagimių vidutinis svoris 3310 g, antrųjų3385 g, trečiųjų ir paskesnių – 3360 g).Išvados: 1. 1995 – 2011 m. laikotarpiu vidutinis motinų amžius padidėjo, padaugėjo aukštesnįišsilavinimą turinčių bei vienišų gimdyvių. 2. Didžiausi naujagimiai gimė 26-35 metų amžiausmotinoms. 3. Aukštesnio išsilavinimo moterys gimdė didesnio svorio naujagimius. 4. Didžiausigimė antrieji naujagimiai.109

Ikimokyklinio amžiaus vaikų veido matmenų lytinis dimorfizmasir augimo greitisDarbo autorius(-iai): Austėja Raziūnaitė (2 k.), Joana Sinkevič (2 k.), Barbora Sakalauskaitė(2 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Janina Tutkuvienė (VU MF Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedra).Darbo tikslas: Nustatyti mergaičių ir berniukų veido matmenų ir proporcijų lytinį dimorfizmąir augimo greitį ikimokykliniu laikotarpiu.Darbo metodika: Veido matmenys ir proporcijos buvo tirti pagal H.Greil metodiką (2003 m.).Šiame tyrime atlikta 3-7 metų amžiaus vaikų įvairių veido matmenų, proporcijų ir bruožų formosduomenų bazės analizė – ir viso išnagrinėti 249 vaikų duomenys: fizionominis ir morfologinisveido aukštis, veido plotis; viršutinio, vidurini ir apatinio veido trečdalio aukštis; kaktosaukštis ir plotis; akies plyšio plotis; nosies nugarėlės ilgis, nosies plotis ir atsikišimas; lūpų plotis;apatinio žandikaulio plotis; viršutinis ir apatinis veido gylis. Duomenys apdoroti naudojantstandartines statistines programas EXCEL ir SPSS 20.0. Lytinių skirtumų patikimumas nustatytaspagal Student‘o t-testą. Vaikų veido matmenų ir amžiaus sąsajos nustatytos pagal Person‘okoreliacijos koeficientus.Rezultatai: Įvairių veido matmenų statistiškai patikimi lytiniai skirtumai (p

Darbo metodika: Į tyrimą buvo įtraukti 65,5 proc., sutikę tyrime dalyvauti, VU MF pirmo kursostudentai. S. aureus nešiojimui nustatyti paimta 490 mėginių. Mėginiai, paimti steriliu tamponuiš nosies ir ryklės, perkelti į transportinę Stiuarto terpę. Mikrobiologijos laboratorijoje išsėti įmanito druskos ir 5 proc. avino kraujo agarą. Kultivuoti 350C vieną parą ir dar vieną parą kambariotemperatūroje tamsoje. Identifikuojant išskirtus mikroorganizmus buvo remtasi augimopobūdžiu manito druskos agare, kolonijų morfologija kraujo agare, plazmokoagulazės, DNazėsir latekso agliutinacijos testais ir mikroskopija. Kontroline S. aureus paderme pasirinkta ATCC29213.S. aureus nešiojimo rizikos veiksniams įvertinti pritaikyta anoniminė anketa apie rizikosveiksnius, kuriems esant galima tapti S. aureus nešiotojais. Duomenų analizė atlikta naudojantisSPSS 16.0 ir „WinPepi“ statistiniais paketais. Naudoti standartiniai aprašomosios statistikosrodikliai: parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, mediana, moda, minimali irmaksimali reikšmės. Įverčiai pateikti su 95 proc. pasikliovimo lygmeniu. Kategorinių duomenųanalizei naudotas χ2 ir Fišerio tikslusis testai. Rizikos veiksniams įvertinti buvo skaičiuotasšansų santykis ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Statistinio reikšmingumo lygmuo buvo pasirinktasα = 0,05, rezultatai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p buvo mažesnisarba lygus 0,05.Rezultatai: Per 3 mėnesių tyrimo laikotarpį ištirti 245 respondentai. Nustatyta, kad 112(45,7 proc.) yra S. aureus nešiotojai. Iš 112 nešiotojų 33 (29,5 proc.) dalyviams S. aureusišskirta iš nosies, 52 (46,4 proc.) – iš ryklės, o 27 (11,0 proc.) asmenų – iš nosies ir ryklės.S. aureus nešiotojų buvo daugiau tarp vyrų (58,3 proc.) nei tarp moterų (40,5 proc.). Siekiantįvertinti rizikos veiksnius, turinčius įtakos S. aureus nešiojimui, nustatytas ryšystarp lyties ir S. aureus nešiojimo (ŠS=2,06, PI 1,14-3,75, p=0,008). Gyvenimas su 15-25metų amžiaus asmenimis (ŠS=1,76, PI 1,01-3,04, p=0,037) ir alerginės ligos (ŠS=3,22, PI1,20-9,53, p=0,016) taip pat statistikai reikšmingai didina kolonizacijos S. aureus riziką.Išvados: 45,7proc. VU MF pirmo kurso studentų yra S. aureus nešiotojai. Nustatyta, kad viršutiniųkvėpavimo takų S. aureus kolonizacijai įtakos turintys reikšmingiausi rizikos veiksniai yralytis, gyvenimas su 15-25 metų amžiaus asmenimis ir alerginės ligos.S. aureus padermių, išskirtų iš VU MF pirmo kurso studentų, atsparumoantimikrobiniams vaistams tyrimasDarbo autorius(-iai): Deimilė Balkutė (3 k.), Alvita Ginčaitė (3 k.), Urtė Builytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Agnė Kirkliauskienė (VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijosir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Nustatyti S. aureus padermių, išskirtų iš VU MF pirmo kurso studentų, atsparumąkai kuriems antimikrobiniams vaistams.Darbo metodika: Tyrime sutiko dalyvauti 245 iš 374 VU MF pirmo kurso studentai. Įprastiniaisišskyrimo ir identifikavimo metodais išskirtos 139 S. aureus padermės. Išskirtų padermiųatsparumas kai kurioms antimikrobinėms medžiagoms ištirtas laikantis Klinikinių laboratoriniųstandartų instituto rekomendacijų. Iš 24 val. S. aureus kultūros, kultivuotos kraujo agare,paruošta 0,5 McFarlendų drumstumo standartą atitinkanti suspensija. Suspensijai paruoštinaudotas fiziologinis tirpalas. Paruošta suspensija steriliu tamponu, trimis kryptimis išsėta antMueller-Hinton‘o agaro 90 mm Petrio lėkštelese. Dispenserio pagalba antimikrobinėmis medžiagomisimpregnuoti diskai, lygiais atstumais sudėti į lėkšteles. Lėkštelės 24 val. inkubuotos350C temperatūroje. Inhibicinės zonos matuotos milimetrais. Rezultatai interpretuoti kaip atsparu,vidutiniškai atsparu ir jautru. Tyrimo metu nustatytas visų išskirtų padermių jautrumasoksacilinui/cefoksitinui, rifampinui, kanamicinui, klindamicinui, eritromicinui, streptomicinui,norfloksacinui, fuzidino rūgščiai, penicilinui, ciprofloksacinui, tetraciklinui, gentamicinui irvankomicinui. Atsparumo rezultatų patikimumui patvirtinti naudota kontrolinė S. aureus ATCC25923 padermė.111

Rezultatai: Iš viso buvo išskirta 139 S. aureus padermės. Remiantis išplėstine antibiotikograma,iš jų nustatyta 119 fenotipiškai skirtingų izoliatų. Nustatyta, kad 64,7 proc. (n=77) išskirtųpadermių atsparios penicilinui. Mažesnis atsparumas nustatytas tetraciklinui ir klindamicinui(5,04 proc.), eritromicinui, ciprofloksacinui ir fuzidino rūgščiai (1,68 proc.). 20,16 proc. S. aureuspadermių vidutiniškai atsparios streptomicinui. Visos išskirtos S. aureus padermės buvojautrios oksacilinui/cefoksitinui, rifampinui, kanamicinui, norfloksacinui, gentamicinui ir vankomicinui.Išvados: Nustatytas didelis išskirtų padermių atsparumas penicilinui, mažas atsparumas – tetraciklinui,klindamicinui, eritromicinui, ciprofloksacinui ir fuzidino rūgščiai. Visos išskirtos S.aureus padermės buvo jautrios oksacilinui/cefoksitinui.Neisseria meningitidis nešiojimas tarp I kurso VU MF studentųDarbo autorius(-iai): Linas Davainis (3 k.), Rūta Čepulytė (3 k.), Justyna Dulko (3 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Agnė Kirkliauskienė (VU MF Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijosir laboratorinės medicinos katedra), Vika Makarevič (VU MF Fiziologijos, biochemijos,mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Išsiaiškinti Neisseria meningitidis nešiotojų skaičių tarp VU MF pirmo kursostudentų. Nustatyti išskirtų meningokokų atsparumą kai kurioms antimikrobinėms medžiagoms.Darbo metodika: Nuo 2012 09 iki 2013 02 VU MF buvo atliktas prospektyvinis tyrimas. Tyrimesutiko dalyvauti 245 (65,5 proc.) VU MF pirmo kurso studentai. Kiekvienam tiriamajampaimti mėginiai iš nosies ir žiočių lankų. N. meningitidis kultivavimui pasirinktos selektyviosioskraujo agaro ir VCNT terpės. Į VCNT terpės sudėtį įeina vankomicinas, kolistinas, nistatinas, trimetoprimas.Terpės inkubuotos eksikatoriuose 48 valandas 37 °C temperatūroje, esant 5 proc.CO2 koncentracijai. Selektyviose terpėse išaugusios kolonijos tirtos makroskopiškai vertinantkolonijų formą, diametrą, pigmentaciją. Identifikuojant N. meningitidis atlikti katalazės, oksidazėstestai, biocheminio aktyvumo tyrimas, pasėlis į cistino triptiko agarą su 1 proc. sacharozėsir mikroskopinis tyrimas. Iš kraujo agare kultivuotos grynos N. meningitidis kultūros paruošta0,5 McFarlandų standartą atitinkanti suspensija atsparumui antimikrobinėms medžiagomsdiskų difuzijos būdu ištirti. Paruošta suspensija išsėta į Mueller-Hinton‘o agarą su 5 proc. avieskrauju. Į užsėtas Petrio lėkšteles ne vėliau kaip per 15 min. sudėti antimikrobinėmis medžiagomisimpregnuoti diskai. Tyrimo metu nustatytas visų išskirtų padermių jautrumas ampicilinui,ciprofloksacinui, cefotaksimui, chloramfenikoliui, meropenemui, rifampicinui, trimetoprimui-sulfametoksazoliui,penicilinui, azitromicinui, minociklinui, levofloksacinui, sulfonamidas,ceftriaksonui. Atsparumo rezultatų patikimumui patvirtinti naudota kontrolinė S. pneumoniaeATCC 49619 padermė.Rezultatai: Tyrimo metu ištirti 245 VU MF 1 kurso studentai. Nustatyta, kad 2,04 proc. (n=5)respondentų buvo N. meningitidis nešiotojai, iš jų 80 proc. moterys (n=4) ir 20 proc. (n=1)vyrai. Ištyrus 490 mėginių, išskirtos 5 N. meningitidis padermės. Nustatyta, kad 60% N. meningitidis(n=3) padermių buvo atsparios trimetoprimui-sulfametoksazolui ir 20 proc. (n=1) vidutiniškaiatsparios šiai antimikrobinei medžiagai. Visos padermės buvo jautrios kitiems tirtiemsantimikrobiniams vaistams.Išvados: Išaiškinta 2,04 proc. N. meningitidis nešiotojų tarp VU MF 1 kurso studentų. Visiemsnešiotojams neiserijos išskirtos iš mėginių paimtų nuo žiočių lankų. Nustatyta, kad 60% N. meningitidis(n=3) padermių buvo atsparios ir 20 proc. (n=1) vidutiniškai atsparios trimetoprimui-sulfametoksazolui.112

Mikrobinės populiacijos VU MF studentų auditorijose ir studentųbendrabutyjeDarbo autorius(-iai): Jovita Malyško (2 k.), Aleksandr Ravluškevič (2 k.), Greta Sodaitytė(2 k.), Gintarė Ribašauskaitė (2 k.), Gabrielė Ručinskaitė (2 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. Pranas Žlabys (Vilniaus universitetas fiziologijos, biochemijos,mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Identifikuoti Medicinos fakulteto auditorijose ir studentų bendrabučio patalposeišskirtus mikroorganizmus.Darbo metodika: 2013 metais vasario – kovo mėnesiais buvo ištirtos VU MF auditorijos ir studentųbendrabutis. Tyrimas buvo atliekamas ryte ir po pietų. Mūsų tyrimams panaudota 160Petri lėkštelių, kurios buvo paimtos iš ankstesnio tyrimo „Mikrobinė oro tarša VU MF auditorijosebei studentų bendrabutyje“. Petri lėkštelės buvo su Bacto agaru bakterijų kolonijoms kultivuotiir Rose - Bengalo agaru su antibiotikais grybams kultivuoti. Išauginti mikroorganizmaibuvo identifikuojami įprastiniais mikrobiologiniais metodais: vertintos išaugusios kolonijos, jųspalva, dydis, forma, tiriama mikroorganizmų morfologija, biologinis aktyvumas, kultūros savybės.Galutiniam mikroorganizmų rūšies identifikavimui naudojomės kompiuterine programaPIB120.Rezultatai: Nustatyta, kad daugumoje tirtų patalpų vyrauja G+ bakterijos, iš kurių daugiausiabuvo kokų (sarcinų, mikrokokų, stafilokokų, tetrakokų, diplokokų ). Mažiau buvo aptikta lazdelėsformos bakterijų. Pelėsinių grybų identifikuota palyginti nedaug. Penicillium genties grybaiišaugo 13 auditorijų, Aspergillus – 14 auditorijų, 8 auditorijose išskirti neidentifikuotų genčiųpelėsiniai grybai.Išvados: Tyrimo metu studentų auditorijose ir bendrabučio kambariuose rasta daugiausia rutulioformos nepatogeninių bakterijų. Pelėsinių grybų tarpe vyravo Penicillium ir Aspergillusgentys. Patogeninių bakterijų tiriamajame ore nerasta.Mikrobinė oro tarša VU MF auditorijose bei studentų bendrabutyjeDarbo autorius(-iai): Gabrielė Ručinskaitė (2 k.), Aleksandr Ravluškevič (2 k.), Greta Sodaitytė(2 k.), Jovita Malyško (2 k.), Gintarė Ribašauskaitė (2 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. Pranas Žlabys (Vilniaus universitetas fiziologijos, biochemijos,mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra).Darbo tikslas: Patalpų ore esančios bakterijos, grybai patenka į ten esančių žmonių kvėpavimotakus, gali sukelti kvėpavimo takų ligas, įtakoti imuninę sistemą. Mūsų darbo tikslas buvoištirti oro mikrobinę taršą iki ir po užsiėmimų ir nustatyti ar mikrobinė tarša atitinka PSO rekomendacijas.Darbo metodika: Bendras bakterijų skaičius kubiniame metre oro buvo nustatomas sedimentaciniumetodu. Atviros Petri lėkštelės su Bacto agaru bakterijų kiekiui 1 m³ oro nustatyti irtokios pat lėkštelės su Rose – Bengal agaru pelėsinių grybų nustatymui paliekamos tiriamojojepatalpoje 20 minučių. Lėkštelės su Bacto agaru inkubuotos 37°C termostate 2 paroms, o suRose – Bengal agaru paliktos kambario temperatūroje ( 20°C) 10 parų. Mikroorganizmų, sudarančiųkolonijas pasirinktoje terpėje, kiekiui 1 m3 oro apskaičiuoti naudojomės formule: B =a*100000/p*t, kur B – mikroorganizmų kiekis 1 m3 oro. a – kolonijų skaičius Petri lėkštelėje.p – lėkštelės plotas cm2. t – ekspozicijos laikas.Rezultatai: Ištirta 18 fakulteto auditorijų oro mikrobinė tarša. Nustatyta, kad auditorijų oromikrobinė tarša nedidelė ir nekelianti pavojaus ten besilankančių studentų sveikatai. Auditorijosenenustatyta statistikai reikšmingų oro mikrobinės taršos skirtumų ryte ir po užsiėmi-113

mų ir tik 203(didžiojoje) auditorijoje mikroorganizmų kiekis 1m3 oro statistiškai reikšmingaiskyrėsi nuo jų kiekio (1153 /1m3) po užsiėmimų. Studentų bendrabutyje mažiausiai iš rytoužteršta virtuvė – 324 bakterijų/m³, o labiausiai užterštas studentų kambarys – 3604 bakterijų/m³.Po pietų mažiausiai užteršta vonia – 973 bakterijų/m³, o daugiausiai užterštas studentųkambarys – 2559 bakterijų/m³, tačiau patalpų oro taršos skirtumai ryte ir po pietų statistiškainereikšmingi.Išvados: Daugumoje auditorijų mikrobinė oro tarša ryte ir po užsiėmimų iš esmės nesiskyrė.203 auditorijoje, kuri yra didžiausia ir joje nuolat vyksta užsiėmimai, bakterijų skaičius statistiškaireikšmingai buvo didesnis po užsiėmimų nei ryte.NEFROLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Mantė Barzdenytė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: doc. dr. Marius Miglinas VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos irchirurgijos klinikaPacientų po inksto transplantacijos vartojami vaistai ir jų sukeliamišalutiniai poveikiaiDarbo autorius(-iai): Agnieta Stabinskaitė (6 k.), Gabija Kalaušytė (6 k.), Eglė Jonkutė.Darbo vadovas(-ai): Dr. N. Kušleikaitė (LSMUL KK Nefrologijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti dažniausiai vartojamus vaistus pacientų po inkstų transplantacijos irįvertinti jų sukeliamą šalutinį poveikį.Darbo metodika: Anketinėje apklausoje dalyvavo (n=77) pacientai po inkstų transplantacijos.Lankydamiesi LSMU KK Konsultacinėje poliklinikoje, užpildė klausimyną apie patiriamąšalutinį vartojamų medikamentų poveikį. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 47±1,26 m. Iš jų 52(67,5%) vyrai, 25 (32,5%) moterys. Duomenys apie vartojamus imunosupresinius ir kitus medikamentusbuvo surinkti iš medicininių dokumentų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantsatistinį duomenų paketą SPSS 17.0. Apskaičiuoti kintamųjų vidurkiai (x±SD). Kintamųjų,atitinkančių normalųjį skirstinį, vidurkiai lyginti naudojant Stjudento (t) kriterijų, o neatitinkančių– Mano-Vitnio-Vilkoksono testą. Priklausomybė tarp grupių vidurkių apskaičiuota taikantSpirmeno ir Pirsono koreliacijos koficientus. Rezulatai patikimi, kai p

loną ir mikofenolato mofetilį. 2. Dažniausiai pacientus vargino nuovargis, dantenų išvešėjimas,raumenų silpnumas, pablogėjęs regėjimas, padidėjęs plaukuotumas. Išvaizdos pasikeitimo sunkumąlėmė didesnės prednizolono dozės.3. Daugiau nei pusė pacientų vartojo beta blokatorius,beveik pusė pacientų vartojo angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius ir kalciokanalų blokatorius.4. Kuo daugiau pacientai vartojo antihipertenzinių vaistų, tuo dažniau juosvargino patinimai kulkšnelių srityje, vartojančius beta blokatorius dažniau vargino nemiga, ostatinus- viduriavimas.Galimų membranoproliferacinio glomerulonefrito priežasčiųpaplitimas VUL Santariškių klinikose 2000-2012m.Darbo autorius(-iai): Jelena Pavinič (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Marius Miglinas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti galimą susirgimo etiologiją tarp pacientų su diagnozuotu membranoproliferaciniuglomerulonefritu (MPGN), įvertinti nustatytų priežasčių dažnį.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 69 pacientų , kuriems 2000-2012m. po inksto biopsijosdiagnozuotas MPGN, ligos istorijų duomenų analizė. Pagal duomenis ištirtas ligos ryšyssu: virusinėmis infekcijomis (HBV, HCV), galimomis bakterinėmis infekcijomis (odos, dantų infekcijųžidiniais, endokarditu, kvėpavimo takų infekcijomis, TBC), autoimuniniais susirgimais(vaskulitais, SRV), hematologinėmis ligomis (limfomomis, mielodisplastiniu sindromu, paraproteinemijomis,mielomine liga). Įvertinti kraujo autoantikūnų (ANCA, ANA, krioglobulinų),komplemento sistemos C3 ir C4 faktorių, inkstų biopsijos imunohistocheminių tyrimų rezultatai.Statistinių duomenų apdorojimui naudojama SPSS ir MS Excel programa, skirtumas laikomasstatistiškai patikimas, kai p

maža ir normalia koncentracija buvo apylygiai. 5. Inkstų biopsijų imunohictocheminių tyrimųrezultatai didžiąja dalimi buvo C3/Ig teigiami.Požiūris į organų donorystęDarbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Išsiaiškinti informacijos apie organų donorystę paplitimą, žmonių nuomonęapie organų donorystę.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa. Joje dalyvavo asmenys 2013 02 01-2013 03 14 užpildęanketą internete www.apklausa.lt. Apklausti buvo 157 asmenys. Tyrimo duomenų statistinėanalizė atlikta SPSS 20.0 programa. Kokybiniams duomenims palyginti naudotas χ2. Skirtumaslaikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05.Rezultatai: Anketinėje apklausoje dalyvavo 29 (18,5%) vyrai ir 128 (81,5%) moterys. Jų amžius15-60 metų, mediana 24 metai. Tiriamųjų išsilavinimas: pradinis 1 (0,6%), pagrindinis 6(3,8%), vidurinis 28 (17,8%), aukštesnysis 12 (7,6%), aukštasis 108 (68,8%). Organų donorysteipritaria 144 (94,1%), nepritaria 9 (5,9%) apklaustieji. Apie donorystę daugiausia respondentųsužinojo iš televizijos 119, interneto 104, laikraščių ir žurnalų 99. Su artimaisiaisapie savo požiūrį į organų donorystę kalbėjo 83 (52,9%), nekalbėjo 74 (47,1%). Kas yra donorokortelė žino 113 (72,4%), nežino 43 (27,6%) apklaustieji. Donoro kortelę turi 10 (6,4%), neturi146 (93,6%) respondentai. Daugiau ją turi jaunesni nei 29 metų, nei vyresni (p=0,0291). Daugiausiaapklaustųjų galvoja, kad Lietuvoje transplantuojami organai yra širdis 143, inkstai 139,kepenys 126, ragena 111. 23 (14,8%) asmenys mano, kad gydytojai nesistengs išsaugoti jų gyvybės,jei žinos, kad jie gali tapti donorais, 79 (51%) su tuo nesutinka, o 53 (34,2%) nežino. Mėgintųnusipirkti organą, jei jiems reikėtų 90 (59,2%), nepirktų 62 (40,8%) apklaustieji. Daugiaupirktų vyrai nei moterys (p=0,0304). Jau registruoti organų donorai 10 (6,7%), planuoja tapti86 (57,3%), nenori būti donorais 54 (36%) respondentai. Norėtų, kad jiems būtų atlikta organųtransplantacija, jei reikėtų 145 (94,8%), geriau mirtų, nei priimtų donoro organą 8 (5,2%).Išvados: Didžioji dalis apklaustųjų pritaria organų donorystei. Daugiausia informacijos apiedonorystę gauna iš televizijos, interneto, spaudos. Tik pusė visų respondentų su artimaisiaiskalbėjo apie savo požiūrį į organų donorystę. Iš 54 apklaustųjų, nenorinčių tapti organų donorais,tik 6 atsisakytų donoro organo.Kodėl pacientai neatlieka dializių namuose?Darbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Išsiaiškinti ar pacientai norėtų dializuotis namuose ir dėl kokių priežasčių pasirinkocentro hemodializę.Darbo metodika: Atlikta hemodializuojamų pacientų VU ligoninės Santariškių klinikų dializiųskyriuje, Utenos ligoninės hemodializių poskyryje ir B. Braun Avitum dializės centre anketinėapklausa. Joje dalyvavo 34 pacientai, 2013 03 užpildę specialiai sudarytą anketą apie namų dializę.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Apklausta 14 (41,2%) vyrų, 20 (58,8%) moterų. Jų amžius 24-81 metų, mediana 56metai. Tiriamųjų išsilavinimas: pradinis 2 (5,9%), pagrindinis 2 (5,9%), vidurinis 14 (41,2%),aukštesnysis 6 (17,6%), aukštasis 10 (29,4%). Namuose dializuotis norėtų 6 (17,6%) apklaustieji,nenorėtų – 28 (82,4%). Gavo pakankamai informacijos apie dializės būdus 23 (67,6%)116

pacientai, nepakankamai – 11 (32,4%). Informaciją apie dializės galimybes 33 apklaustieji sužinojoiš gydytojo, 3 – iš interneto, 3 – iš medicininės literatūros, 7 – iš žmonių, kuriems taikomadializė. Saugiausia aplinka dializei 16 (47,1%) pacientų yra privatus dializės centras, 14(41,2%) – valstybinis, 4 (11,8%) – vienodai saugu ir dializės centruose, ir namuose. Psichologiškaisunku būtų atlikti dializę pačiam 23 (67,6%) pacientam, nesunku 11 (32,4%). Namuosevietos dializės priemonėms laikyti turėtų 17 (50%), tiek pat neturėtų. Žmogų, kuris padėtųatlikti dializę turėtų 11 apklaustųjų, neturėtų 23. Namuose dializuojantis būna daugiau komplikacijųnei dializės centre, mano 26 (76,5%) pacientai, mažiau komplikacijų namuose – 3(8,8%), vienodas komplikacijų dažnis 5 (14,7%). Hemodializę centre, o ne namuose 13 (38,2%)apklaustųjų pasirinko dėl saugumo, 7 (20,6%) neturi sąlygų dializuotis namuose, 9 (26,5%)pacientams nesiūlė peritoninės dializės, 3 (8,8%) mano, kad dializuotis centre yra patogiau, 2(5,9%) dėl medicininių kontraindikacijų.Išvados: Mažiau nei penktadalis pacientų norėtų dializuotis namuose, tačiau prieš pradedantdializuotis jie nebuvo informuoti apie peritoninės dializės galimybę. Didžioji dalis apklaustųjųmano, kad dializuojantis namuose daugiau komplikacijų nei dializės centre. Daugumai pacientųatrodo saugiausia aplinka dializei ta, kurioje ją atlieka. Daugiau nei pusė pacientų neturi sąlygųatlikti namų dializę (vietos, pagalbininko).Dializuojamų ligonių klinikinių, laboratorinių bei dializės efektyvumorodiklių įvertinimasDarbo autorius(-iai): Agnė Vasilkevičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. rez. Jurgita Vilčiauskaitė (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika), gyd. Laurynas Rimševičius (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika), doc. dr. Marius Miglinas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: 1. Palyginti pacientų klinikinius bei laboratorinius rodiklius remiantis Kt/V rodikliu.2. Apskaičiuoti tiriamųjų geros dializės indeksą (GDI) bei palyginti jį skirtingose Kt/Vgrupėse. 3. Įvertinti pacientų savijautos ir dializės adekvatumo vertinimą dešimtbalėje sistemoje(10B), palyginti jį su GDI.Darbo metodika: 2013 m. vasario - kovo mėn. tretinio lygio VULSK Nefrologijos centro Dializiųskyriuje bei privačioje “Baltijos” dializės klinikoje atliktas prospektyvinis tyrimas. Buvotirti visi 58 ambulatoriškai dializuojami ligoniai, kurie sutiko dalyvauti tyrime. Gauti visi analizeireikalingi klinikiniai bei laboratoriniai rodikliai. Apskaičiuotas dializės efektyvumo rodiklisKt/V (naudojant Daugirdo formulę), GDI pagal Agar, tiriamieji patys vertino dializės efektyvumąir savijautą dešimtbalėje sistemoje. Pagal Kt/V tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: Kt/V≥1,3ir Kt/V

mos ir GDI ryšį, gauta silpna, statistiškai nepatikima koreliacija (r=0.223, p=0.092).Išvados: 1. Didesnis Kt/V rodiklis susijęs su didesniu svorio prieaugiu, jaunesniu pacientų amžiumi,retesniu papildomų skysčių skyrimu dializės metu, mažesniu antihipertenzinių vaistųporeikiu, mažesniu dusuliu. 2. GDI patikimai aukštesnis didesnio Kt/V rodiklio grupėje. 3. 10Bsistema nepakankama įvertinti pacientų savijautą bei dializės adekvatumą, be to, ji silpnai irstatistiškai nepatikimai koreliuoja su GDI.Hemodializuojamų pacientų mitybos vertinimasDarbo autorius(-iai): Marta Kantauskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. Laurynas Rimševičius (VULSK Nefrologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti hemodializuojamų pacientų mitybos būklę naudojant Subjektyvią asmensmitybos skalę (SGA); nustatyti SGA tinkamumą vertinant šios pacientų grupės mitybosbūklę.Darbo metodika: Atliktas mišrus tyrimas, kuriame dalyvavo 100 pacientų, besigydančiųVULSK ir RŠL Hemodializių centruose, „B. Braun avitum“ hemodializių centre Vilniuje ir Šiauliuose,Baltijos dializės klinikoje. Į galutinę analizę pateko 89 pacientai, kurie dializuojami ilgiaunei 6mėn. Tyrimo metu analizuotos pacientų ambulatorinės kortelės, kaliperiu išmatuotaprocentinė poodinio riebalinio audinio dalis. Mitybos būklė vertinta SGA skale, pagal kuriosrodmenis pacientai suskirstyti į tris grupes: A - gera mityba (n=44), B – lengvas ar vidutinismitybos nepakankamumas (n=37), C – sunkus mitybos nepakankamumas (n=8). Vertinti kriterijai:amžius, lytis, hemodializės pradžia, svoris, kaliperio matavimo duomenys, albumino koncentracijos(dabartinė ir buvusi prieš 6 mėn.), bendrojo baltymo, cholesterolio, CRB, fosforokoncentracijos. SGA tinkamumas vertintas diskriminantinės analizės metodu, skirtumas laikytasstatistiškai patikimu, kai p

Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Vilniaus universiteto ligoninės ,,Santariškiųklinikose“. Tyrime dalyvavo 713 prevencinės programos pacientų: 369 (51,8 %) vyrai ir 344(48,2 %) moterys. Amžiaus vidurkis 53 ± 6,3 m. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa, naudojantPearson koreliacijos koeficientą (r), laikyti statistiškai patikimais, kai p

NEONATOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Vita Gapšytė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: Prof. dr. Nijolė Drazdienė VU MF Vaikų ligų klinikaVirkštelės arterijos agenezėDarbo autorius(-iai): Vita Gapšytė (5 k.), Miglė Gudynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Ramunė Vankevičienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti virkštelės arterijos agenezės dažnį, ištirti šios anomalijos ryšį suįvairiais motinos veiksniais, nustatyti įtaką naujagimių sveikatos būklei, palyginti naujagimiųsu virkštelės kraujagyslių anomalija medicininius duomenis su trijų kraujagyslių virkšteles turinčiaisnaujagimiais.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2007-2012 m. VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėjegimusių naujagimių su virkštelės arterijos ageneze ligos istorijų analizė. Tiriamoji grupė114 išanalizuota pagal motinos amžių, socialinę padėtį, motinos žalingus įpročius, nėštumųskaičių. Nustatyta statistinė priklausomybė tarp dviejų kraujagyslių virkštelėje buvimo ir įgimtųširdies ydų, inkstų, plaučių, virškinamojo trakto, centrinės nervų sistemos įgimtų raidos ydų.Gauti duomenys palyginti su 2007-2011 m. VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gimusiųnaujagimių medicininiais duomenimis. Rezultatai analizuoti statistine SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Virkštelės arterijos agenezė nustatyta 114 naujagimių. Ši patologija nustatyta 9(37,5%) berniukams ir 15 (62,5%) mergaičių. Išnešioti gimė 84 (73,7%) naujagimiai, neišnešioti- 30 (26,3%). 74 (64,9%) naujagimiai po gimimo išrašyti į namus, 40 (35,1%) turėjo sveikatossutrikimų. Pagal gimimo svorį naujagimiai buvo:

Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2008-2011 metais VŠĮ VULSK filialo Vaikų ligoninėsNC ir Vaiko raidos centro pacientų duomenų analizė. Pacientų atranka: iš viso gydyti NC 4299.Iš jų 1300 neišnešiotų naujagimių:22-27 sav.6d.-93,28-31 sav.6 d.-284, >32sav.-923. Tiriamųjųgrupė (22-27sav.6d)–93 pacientai. Duomenys apdoroti naudojantis MS Excel 2007 ir SPSS 19.0programomis.Rezultatai: Pagal gestacinį amžių pacientai suskirstyti į dvi grupes: 1-ąją sudarė 22-25 sav.-23pacientai (24,7%), 2-ąją 26-27sav.6d.-70 pacientų (75,3%). Paskirstymas pagal lytį: berniukų 50(53,8%), mergaičių 43 (46,2%). Vidutinis svoris 923.02g (±176.65). Raidos sutrikimai 1 metųkoreguotame amžiuje: nesilankė 8, normali raida 28 (30.1%): 1-oje grupėje 5 (21.7%), 2-oje23 (32.9%).F82 10 (10,8%).F83 13 (14%).Cerebrinis paralyžius 3 (3,2%).F80 4 (4,3%).R62 3(3,2%). Vertintas gestacinio amžiaus ryšys su F83. 1-oje grupėje F83 neturėjo 13 (56,5%), turėjo8 (34.8%), nesilankė 2 vaikai. 2-oje grupėje F83 neturėjo 45 (65.3%), turėjo 19 (27.1%), nesilankė6 vaikai.P=0.617.Vertintas gestacinio amžiaus ryšys su F82. 1-oje grupėje F82 neturėjo13 (56,5%), turėjo 8 (34,8%), nesilankė 2 vaikai. 2-oje grupėje F82 neturėjo 52 (74,3%), turėjo12 (17,1%), nesilankė 6 vaikai.P=0.249.Vertintas gestacinio amžiaus ryšys su cerebriniu paralyžiumi.1-oje grupėje CP neturėjo 18 (78,3%), turėjo 3 (13%), nesilankė 2 vaikai. 2-oje grupėjeCP neturėjo 59 (84,3%), turėjo 5 (7,1%), nesilankė 6 vaikai.P=0.675.Vertinant intraskilveliniųkraujosruvų (ISK) ryšį su cerebriniu paralyžiumi (CP), pacientai suskirstyti į 2 grupes: be CP irsu CP.1-oje grupėje ISK neturėjo 32 pacientai (37,2%), I-II laipsnio ISK 43 (50.6%), III-IV laipsnioISK 10 (11.8%). 2-oje grupėje I-II laipsnio ISK turėjo 3 pacientai (37,5%), III-IV laipsnio ISK5 (62.5%).R=0.361,p=0.001.Vertinant periventrikulinių leukomaliacijų (PVL) ryšį su CP, pacientaisuskirstyti į 2 grupes:be CP ir su CP. 1-oje grupėje be PVL 84 (98,8%) pacientų,su PVL 1(1,2%). 2-oje grupėje be PVL 6 (75%),su PVL 2 (25%).R=0.378,p=0.001.Išvados: Išvados: 1. Nėra koreliacijos tarp gestacinio amžiaus ir didesnės raidos sutrikimų rizikos2. Intraskilvelinės kraujosruvos ir periventrikulinės leukomaliacijos turi įtakos cerebriniamparalyžiui išsivystyti.Neišnešiotų naujagimių atoki raidaDarbo autorius(-iai): Julija Žalytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Jovita Petrulytė (VU MF Vaikų ligų klinika), Prof. N. Drazdienė (VUMF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti dažniausius neišnešiotų naujagimių atokios raidos rizikos veiksnius.Uždaviniai: nustatyti rizikos veiksnių prognostinę reikšmę raidos sutrikimų išsivystymui; įvertintiryšį tarp gestacinio amžiaus ir neišnešiotų naujagimių retinopatijos (NNR) išsivystymorizikos.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė neišnešiotų naujagimių, gydytų 2008-2011m.VŠĮVaikų ligoninės VUL SK filialo Neonatologijos centre ir VRC, duomenų analizė. Į analizę įtrauktineišnešioti 28-31sav.+6d. naujagimiai. Duomenys apdoroti MS Excel ir SPSS 17.0 programomis.Rezultatai: Iš viso naujagimių, atitinkančių kriterijus, gydyta 284. Mergaičių buvo 115 (40,5%),berniukų – 169 (59,5%). Gestacinio amžiaus savaitėmis vidurkis 29,74sav. ± 1,09sav. (min.28sav., max. 31 sav.).Gimimo svorio vidurkis – 1408g ±320g (min. 650g, max. 2720g). 24 (8,5%)buvo hipotrofiški (

=0,352); be G80 PVL nustatyta 10 (3,8%). Grupėje su G80 ISK nustatyta – 8 (53,3%) (p=0,315,r=0,061), PHIE – 12 (80%), ĮI – 9 (60%). KSS – 7 (46,7%).Grupėje be G80 ISK – 107 (40,2%),PHIE – 180 (67,7%), ĮI – 145 (54,5%), KSS – 99 (47,2%). Iš 18, kuriem nustatyta F83, PVL - 4(22,2%) (p=0,002, r=0,187), ISK – 7 (38,9%) (p=0,856), PHIE - 16 (88,9%), ĮI – 10 (55,6%), KSS- 9 (50%). Be F83 PVL – 12 (4,6%), ISK – 108 (41,1%), PHIE – 176 (66,9%), ĮI – 144 (54,8%),KSS – 97 (36,9%). NNR nustatyta 121 (42,6%), operuota - 39 (32,2%). 28 sav. – 29 (58%), 29sav. – 43 (69,4%), 30 sav. – 36 (43,9%), 31 sav. – 13 (14,6%) (p

parų nuo traumos, tačiau atidėta operacija gali turėti neigiamos įtakos išeitims. Per 72 val. nuotraumos operuotų tiriamųjų grupėje mirčių nebuvo, tačiau tarp vėliau kaip 72 val. operuotųtiriamųjų mirė kas antras.C-reaktyvaus baltymo koncentracijos kraujo serume po galvostraumos dinamikos ypatumaiDarbo autorius(-iai): Eglė Raudytė (6 k.), Aistė Marija Giniūnaitė.Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Saulius Ročka (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti CRB koncentracijos kraujo serume kitimus potrauminio laikotarpiometu ir jų korealiacijas su traumos sunkumu, eiga bei išeitimis.Darbo metodika: Aliktas prospektyvinis tyrimas: 29 pacientai patyrę galvos traumą, hospitalizuotiį RVUL, raštiškai sutikę dalyvauti tyrime ištirti neurologiškai ir paimtas kraujas CRBtyrimui 2, 4 , 7 ir 10 paromis. Surenkami duomenys apie aplinkybes, būklę, gydymą per 24 -48val po traumos. Duomenys kaupti, apdoroti MO Excell 2007 naudojant T-test. Sudaromos tiriamųjųgrupės pagal traumos sunkumą, pobūdį, taikytą chirurginį gydymą. Ieškoma statistiškaipatikimų korealiacijų tarp skirtingų grupių pacientų ir jų CRB kitimo.Rezultatai: Tiriamųjų grupę sudarė 23 (81%) vyrai ir 6 (19%) moterys. Vidutinis amžius55,5±19 metai (18-83). Traumos aplinkybės: griuvo 13 (42%), sumušti 7 (23%), aplinkybėsnežinomos , avarija po 4 (13%), krito 3 (10%).Pirmas 2-3 paras CRB didėjo visiems 29 (100%),nuo 4 paros per likusias 10 parų CRB mažėjo 20 (69%). Ligoninėje infekavosi 3 (10%).CRBšuolis 2-3 parą po traumos reikšmingai skiriasi nuo CRB koncentracijos po 4 paros (p = 0.023).Įvertinus neurologiškai Glazgo komų skalė M=13,78±2,28 balai. Tiriamieji suskirstyti į grupesturėję židininę neurologinę simptomatiką, su žaizdomis, operuoti, su kaulų lūžiais, intrakranijiniaispažeidimais. Vertinant pirmas 5 paras :su židininiu neurologiniu deficitu CRB koncentracijakraujo serume M=154.4±99.7 mmol/l, be deficito M=56.9±16.42 mmol/l (p=0.02).Operuoti M= 165.5±22.5 mmol/l, neoperuoti M=62.3±16.4 mmol/l (p=0.01). Tarp grupių sužaizdomis (M=85.01±52.3 mmol/l), kaulų lūžiais (M=86.2±17.7 mmol/l) reikšmingo skirtumonerasta (p>0.05). Pirmų 3 parų CRB šuolis operuotiems M=133±17.8 mmol/l, su židininiu deficituM=94.7±25.5 mmol/l. Per pirmas 3 paras su intrakranijiniu pažeidimu CRB M=49,7±15,6mmol/l, be M= 9,72±2,96 mmol/l (p=0.003). Išeitys: 3 (10%) mirė, 26 (97%) būklė pagerėjo/pasveiko.Išvados: 1. CRB koncentracijos pikas per pirmas 3 paras po galvos traumos, kritimas nuo 4paros,atmetus infekcijos galimybę.2.Didesnė CRB koncentracija pacientams su židinine neurologinesimptomatika ir operuotiems.3. Per pirmas 3 paras su intrakranijiniu pažeidimu CRBdidėjau daugiau nei be intrakranijinio pažeidimo.Sunki galvos trauma: komos gylio, intrakranijinio pakenkimoir išeičių ryšysDarbo autorius(-iai): Arnoldas Duksa (3 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gytis Šustickas (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti sunkios galvos traumos priežastis, Glasgow išeičių skalės (GIS) priklausomybęnuo Glasgow komos skalės (GKS) bei intrakranijinio pakenkimo.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė dviejų metų (2011-2012 m.) visų 115 trauminių pacientųesančių komos būklėje, operuotų RVUL Neurochirurgijos skyriuje, analizė. 7 pacientai123

į studiją neįtraukti dėl informacijos stokos. Pacientai suskirstyti į 3 grupes pagal GKS: I grupė- gili koma (3-4), II grupė - vidutinė (5-6), III grupė - paviršutinė koma (7-8). Intrakranijinis pakenkimassuskirstytas į 6 grupes: epidūrinė hematoma, subdūrinė hematoma (SH), intracerebrinėhematoma, smegenų sumušimas, mišrus smegenų pakenkimas (MSP) ir difuzinis aksoninispakenkimas. Nustatytas komų dažnis, išanalizuotas ryšys tarp GKS ir GIS. Skirtumas laikytasstatistiškai patikimu, jei p≤0,05. Statistinė analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Ištirti 108 komos būklės pacientai: 81 vyras (75%) ir 27 moterys (25%). Gilią komąpatyrė 37 pacientai (34%), vidutinę – 41 (38%), paviršinę – 30 (28%). I grupės pacientų išeitys:GIS1 – 15 (40%), GIS2 – 8 (22%), GIS3 – 11 (30%), GIS4 – 3 (8%), GIS5 – 0. II grupės išeitys:GIS1 – 11 (27%), GIS2 – 9 (22%), GIS3 – 14 (34%), GIS4 – 3 (7%), GIS5 – 4 (10%). III grupės:GIS1 – 5 (16,67%), GIS2 – 2 (6,67%), GIS3 – 8 (26,67%), GIS4 – 6 (20%), GIS5 – 9 (30%). GIS1ir GIS2 pagal GKS statistiškai patikimai skiriasi nuo GIS4 ir GIS5 pagal GKS (p≤0,05). Traumospriežastys: autoįvykiai – 19 (17,7%), kritimas ant laiptų – 13(12%), kritimas lygioje vietoje - 17(15,8%), kritimas iš aukščio – 3 (2,7%), smurtas – 4 (3,7%), neaiški – 48 (44%). Intrakranijinėspatologijos ir jų išeitys: MSP – 40 pacientų: GIS1 – 9 (22,5%), GIS2 – 11 (27,5%), GIS3 – 12(30%), GIS4 – 4 (10%), GIS5 – 4 (10%). Ūmi SH – 45 pacientai: GIS1 – 16 (35%), GIS2 – 6 (13%),GIS3 – 15 (33%), GIS4 – 5 (11%), GIS5 – 3 (7%).Išvados: Sunkią galvos traumą dažniau patiria vyrai. Komos būklės pacientų išeitis patikimaipriklauso nuo komos gilumo. Dažniausia žinoma sunkios galvos traumos priežastis – autoįvykiai.Nustatyta, kad pėsčiųjų baigtis daug blogesnė nei automobilyje sėdėjusių. Statistiškai patikimųduomenų apie intrakranijinio pakenkimo įtaką ligos išeičiai nenustatėme.Simuliuotų avies klausomųjų kauliukų pažeidimų tyrimas kompiuterinėstomografijos būduDarbo autorius(-iai): Aistė Marija Giniūnaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Irina Arechvo (Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius, VšĮ RespublikinėVilniaus Universitetinė ligoninė).Darbo tikslas: Įvertinti galimybę nustatyti trauminius vidurinės ausies pokyčius kompiuterinėstomografijos (KT) būdu, akcentuojant pagrindines klausomųjų kauliukų traumas: separacijas,dislokacijas ir lūžius.Darbo metodika: Disekavus keturis avių smilkinkaulius, naudojant užausinę prieigą buvo prieitaprie vidurinės ausies ir simuliuoti trauminiai klausomųjų kauliukų pokyčiai. Smilkinkauliaibuvo nuskenuoti KT (0,5mm žingsniu) ir gauti vaizdai apdirbti Osirix programa. Pirmiausiaibuvo nuskanuoti trys kaulai be pažeidimų. Pirmame kaule buvo padaryta priekalo kilpos sąnarioseparacija, antrame - plaktuko priekalo sąnario separacija, trečiame - nulaužta lęšinė ataugair dislokuota per puse priekalo kilpos sąnario sąnario. Visi kaulai buvo nuskenuoti KT. Po totiems patiems kaulai buvo atlikti kiti pažeidimai: pirmame – plaktuko ir priekalo kompleksodislokacija į viršų per priekalo kilpos sąnarį, antrame – priekalo subluksacija per plaktuko priekalosąnarį, trečiame – lęšinės ataugos dislokacija per visą priekalo kilpos sąnarį. Kaulai buvonuskanuoti dar kartą. Atlikti klausomųjų kauliukų pažeidimai buvo įvertinti KT vaizduose.Rezultatai: KT vaizduose pasirinkus optimalias pjūvių plokštumas ir maksimalaus intensyvumoprojekcijas separacijų be dislokacijų KT vaizduose nepavyko pastebėti. Priekalo ir kilposstruktūrų pokyčiai nebuvo akivaizdūs. O didesni nei pusė lęšinės ataugos klausomųjų kauliukųpokyčiai, buvo aiškiai matomi KT vaizduose.Išvados: Avies smilkinkaulis yra tinkamas tirti klausomųjų kauliukų pažeidimams KT būdu.Klausomųjų kauliukų pokyčiams įvertinti, KT vaizduose buvo rastos optimalios pjūvių plokštumosir maksimalaus intensyvumo projekcijos (MIP).124

Kaverninio ančio meningiomų chirurginio gydymo rezultatai Vilniuje:retrospektyvinė 5 metų analizė.Darbo autorius(-iai): Agnietė Valiulytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): j.m.d. gyd. Aidanas Preikšaitis (VU MF Neurologijos ir neurochirurgijosklinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti RVUL 2007 – 2012m chirurgiškai gydytų pacientų, kuriems diagnozuotakaverninio ančio meningioma (pirminė/su antriniu plitimu), epidemiologiją, kliniką,gydymo rezultatus ir pooperacines išeitis renkantis kaukolės pamato priėjimus: klasikinę pterionalinękraniotomiją (modo Yasargil) arba orbitozygomatinį priėjimą (toliau OBZ).Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas atliktas RVUL, Neurochirurgijos skyriuje. Atrinktos31 pacientų chirurgiškai gydytų dėl kaverninio ančio meningiomų ligos istorijos (2007 -2012metų). Duomenys iš ligos istorijų (epidemiologiniai, klinikiniai, radiologinių tyrimų duomenys,histologinių tyrimo duomenys, operacijos protokolų duomenys ir kt.) suvesti ir apdoroti SPSS17 ir MS Excel programomis.Rezultatai: Pasiskirstymas pagal lytį: 11 (35%) vyrų, 20 (65%) moterų. Amžius svyravo nuo38m iki 79m.,mediana – 59 metai, vidurkis – 61 metai (SD ± 9.8). Pirmą kartą diagnozuotas navikas25 pacientams (81%), recidyvas – 6(19%). Tikroji (pirminė) kaverninio ančio meningiomadiagnozuota 4(13%) pacientams, antrinio išplitimo - 29(94%) pacientams. Tradicinė pterionalinėkraniotomija atlikta 13(42%) pacientų, OBZ - 18(58%). Visos pirminės meningiomosšalintos naudojant pterionalinė kraniotomiją. Antrinio išplitimo meningiomos šalinimo būdasskyrėsi priklausomai nuo lokalizacijos. Klinokaverninės meningiomos 2 šalintos pterionalinekraniotomija, 1 – išplėstine, tačiau sfenokaverninės tik 1 klasikiniu, 3 išplėstine OBZ priėjimu,sfenopetrokaverninės: 1 pterionaline ir 8 panaudojant bazalinę OBZ kraniotomiją. Lydinčiospatologijos neturėjo 6(19%) pacientai, kiti 25 turėjo, iš jų: 24(77%) sunkiai koreguojama PAH/AAH, 7(23%) CD, KN 5(16%), įv. l. ŠN 3(10%), 15(48%) pacientų turėjo daugiau nei vieną lydinčiąpatologiją, 10(32%) iš jų priklausė grupei, kuriai taikyta OBZ kraniotomija. Vertinantoperacijos išeitis pagal Glazgow išeičių skalę (toliau GIS): 8(26%) pacientų gydytų renkantisOBZ kraniotomiją išeitys buvo

nuo galvos smegenų arterijų aneurizmų. Pacientai buvo suskirstyti į 2 grupes: kuriems taikytasoperacinis gydymas (n = 94) bei aneurizmos embolizacija (n = 34). Šios grupės buvo palygintostarpusavyje. Įvertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amžius ir gydymo baigtis pagal Glazgobaigčių skalę (GBS) (angl. GOS – Glasgow Outcome Scale).Rezultatai: Operuotų pacientų grupės amžiaus vidurkis buvo 52 ± 13 metai, o embolizuotų pacientųgrupės – 60 ± 13 metų. Gautos detalios procentinės išraiškos, vertinant intracerebriniųaneurizmų lokalizaciją pagal visas smegenų arterijas, tačiau formuluojant tyrimo išvadas buvosvarbiausia atsižvelgti į kraujotakos baseinus: priekinę ir užpakalinę galvos smegenų kraujotaką.Iš visų atvejų, radikaliai gydant priekinio smegenų kraujotakos baseino aneurizmas, atvirosoperacijos metodas buvo pasirinktas 93 iš 114 atvejų – tai sudarė 81,6% (atitinkamai, embolizavimoprocedūra – 21 iš 114 atvejų arba 18,4%), tuo tarpu radikaliai gydant užpakaliniosmegenų kraujotakos baseino aneurizmas, atviros operacijos metodas buvo pasirinktas 1 iš 14atvejų – tai sudarė 7,1% (atitinkamai, embolizavimo procedūra – 13 iš 14 atvejų arba 92,9%).Be to, buvo atkreiptas dėmesys ne tik į aneurizmos lokalizaciją pagal smegenų arteriją, bet ir įaneurizmos padėtį tos arterijos atžvilgiu – tai leido apibrėžti sudėtingesnes priekinės smegenųkraujotakos aneurizmas: užpakalinės padėties a. communicans anterior aneurizmoms gydytibuvo taikomas išimtinai embolizacijos metodas (6 atvejais iš 6 arba 100% atvejų). Optimaliaiparinkus gydymo metodą gautos apylygės GBS reikšmės: operuotų pacientų GBS 4,1 ± 1,2, oembolizuotų – 3,8 ± 1,6.Išvados: Gauti statistiškai reikšmingi duomenys leidžia patikimiau parinkti intrakranijiniųaneurizmų gydymo metodą. Aneurizmos embolizavimas labiau tinkamas chirurgiškai sudėtingesniemsatvejams: vyresni pacientai, užpakalinės smegenų kraujotakos (ypač a. basilaris) arbasudėtingesnės priekinės smegenų kraujotakos aneurizmos. Atitinkamai, atviros operacijos metodika,kurios metu ant aneuzimos kaklo yra uždedamas titaninis klipsas, labiau tinka jaunesniemspacientams, turintiems nesudėtingas priekinės smegenų kraujotakos aneurizmas.NEUROLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Ramunė Bunevičiūtė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: dr. Kristina Ryliškienė VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikaMiego higienos įpročių įtaka dienos mieguistumuiDarbo autorius(-iai): Ramunė Bunevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. dr. Rūta Mameniškienė (VULSK, Neurologijos centras).Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos ir miego higienos įpročius irnustatyti, kaip jie įtakoja dienos mieguistumo lygį.Darbo metodika: 2010 rugsėjį-2013 sausį, Vilniaus universitete atliktas prospektyvinis skerspjūviotyrimas. Anoniminės anketinės apklausos būdu ištirta 1154 suaugę lietuviai. Į galutinęanalizę pateko 1003 respondentų duomenys. Nustatytas tiriamųjų miego režimas, sveikatosbūklė, žalingi įpročiai. Visi respondentai buvo paprašyti subjektyviai įvertinti savo miego kokybę.Dienos mieguistumo lygiui nustatyti naudota Epworth mieguistumo skalė. Duomenys išanalizuotinaudojant “SPSS Statistics 17.0” programą. Skirtumas laikytas statistiškai patikimukai p

gr.-miega >8 h/24h. Jų mieguistumas siekė 6,6±3,3. Atlikus palyginamąją analizę tarp grupių,rastas reikšmingas skirtumas (p>0,05). Darbo-poilsio režimo nesilaiko 23,7 % apklaustųjų,tačiau patikimas ryšys su mieguistumu nerastas.Išanalizavus valgymo režimo ir ėjimo miegotilaiko ryšį, nustatyta, kad žmonių, valgančių 3 h laikotarpyje iki nakties miego, dienos mieguistumolygis didesnis: 7,3±4,1 vs 6,8±3,7 (p=0,034).74 % (746) apklaustųjų teigia vidutiniškaiišgeriantys 2,2±1,1 puodelius kavos. Asmenų, nevartojančių kavos dienos mieguistumobalai, didesni: 7,6±4,2 vs 6,9±3,9 (p=0,028)16 % (161) tirtųjų vidutiniškai surūko 10,8±7,7cigaretes/24h. Rūkančių dienos mieguistumo lygis nesiskiria nuo nerūkančių: m(R)=6,8±3,2 vsm(NR)=7,16±4,12,(p=0,377).Remiantis William C. Dement pasiūlytu dauginės miego latencijostesto (angl.: Multiple Sleep Latency Test) kriterijais, respondentai, pagal miego latencijos (ML)trukmę suskirstyti į 6 grupes: I-osios grupės asmenų ML truko iki 5min. Jų mieguistumas siekė8,4±4,8 balus. II gr. 5-10 min, jų mieguistumas buvo 7,9±4,4. III gr. 11-15 min.- 7,6±3,9. IV gr.16-20 min.- 6,9±3,6. V gr. 21-30 min.- 6,6±3,0. VI-osios gr. ML truko >30 min. ir jų mieguistumasbuvo mažiausias: 6,5±3,4. Atlikus palyginamąją analizę tarp grupių, statistiškai patikimas skirtumasgautas tarp I,V,VI grupių.Išvados: Patologiškai mieguisti yra penktadalis tirtų asmenų. Darbo-poilsio režimo nesilaiko23,7 % apklaustųjų.Valgymas 3h laikotarpyje iki miego gali didinti mieguistumo lygį. Kavosvartojimas mieguistumą mažina, o rūkymas-įtakos neturi.Trumpa miego latencija, susijusi sudidesniu mieguistumo lygiu dienos metuOptinių iliuzijų ir kitų regimojo suvokimo užduočių atlikimo ypatumaisergant Alzheimerio ligaDarbo autorius(-iai): Vaiva Regelskytė (4 k.), Gytė Pakulaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Gintaras Ferdinandas Kaubrys (VUL SK Neurologijos centras),gyd. rez. Eglė Audronytė (VUL SK).Darbo tikslas: Išanalizuoti Alzheimerio liga (AL) sergančiųjų optinių iliuzijų bei kitų regimojosuvokimo užduočių atlikimo ypatumus.Darbo metodika: 2012-2013 m. VULSK Neurologijos centre atliktas prospektyvinis tyrimas.Tyrime dalyvavo 23 AL sergantys ir 25 kontrolinės grupės (KG) (nesergantys demencija ir lengvukognityviniu sutrikimu) tiriamieji. MMSE testo rezultatai AL ir kontrolinėje grupėse buvoatitinkamai 19,5±2,9(Md=20) ir 28,4±1,2(Md=28)(p

me paveikslėlyje), tačiau skirtumai statistiškai nepatikimi (p=0,25;p=0,26). Patikimų skirtumųnenustatyta vertinant visus 6 judesio iliuzijų paveikslėlius (p>0,05). AL sergančiuosius suskirsčiusi dvi grupes pagal MMSE: lengvos(>20) ir lengvos vidutinės(≤20) demencijos (atitinkamai16 ir 7 tiriamieji), tarp grupių patikimai skyrėsi 1 dauginio vaizdo ir 1 optinio paradokso nerealumovertinimas (p=0,0186;p=0,0046).Išvados: Sergant AL sutrinka vaizdų suvokimas ir vertinimas. Labiausiai nukenčia optinių paradoksųrealumo vertinimas ir dauginių vaizdų suradimas. Judesio iliuzijų suvokimas bei liekamųjųvaizdų matymas tarp AL sergančiųjų ir sveikų tiriamųjų nesiskiria.Optinių iliuzijų ir kitų regimojo suvokimo užduočių atlikimo ypatumaiskirtingo amžiaus grupėseDarbo autorius(-iai): Gytė Pakulaitė (5 k.), Vaiva Regelskytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Gintaras Ferdinandas Kaubrys (VUL SK Neurologijos centras),gyd. rez. Eglė Audronytė (VUL SK Neurologijos centras).Darbo tikslas: Išanalizuoti optinių iliuzijų bei kitų regimojo suvokimo užduočių atlikimo ypatumusskirtingose amžiaus grupėse.Darbo metodika: 2012-2013 m. VULSK Neurologijos centre atliktas prospektyvinis tyrimas.Tyrime dalyvavo 75 demencija ar lengvu kognityviniu sutrikimu nesergantys asmenys, kuriebuvo suskirstyti į 3 grupes pagal amžių: 1. 18-39 m.(n=25; amžius 24,36±2,66m.); 2. 40-64m.(n=25; amžius 51,72±4,67m.); 3. ≥65 m.(n=25; amžius 75,44±6,62m.). Skirtumas tarp grupiųpagal lytį nereikšmingas (p=0,85). Pagal išsilavinimą grupės skyrėsi patikimai (p

Knarkimo paplitimo ir jo įtakos psichologinei bei neurologinei būkleivertinimasDarbo autorius(-iai): Ramunė Bunevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. dr. Rūta Mameniškienė (VULSK, Neurologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti, knarkiančių asmenų dažnį tarp suaugusių Lietuvių. Įvertinti knarkimoir neurologinių susirgimų ryšį. Ištirti, kaip knarkimas įtakoja dienos mieguistumą. Nustatytisubjektyvaus poilsio nakties metu, nerimo bei depresijos išreikštumo ryšį su knarkimuDarbo metodika: 2010 m. rugsėjį-2013m. vasarį, atliktas tęstinis prospektyvinis skerspjūviotyrimas, kuriame dalyvavo atsitiktinai pasirinkti 1154 respondentai, iš įvairių Lietuvos regionų,į galutinę analizę pateko 1003. Parengtas anoniminis klausimynas, padedantis įvertinti tiriamųjųmiego higieną, knarkimo dažnį, sveikatos būklę, vartojamus medikamentus bei žalingusįpročius. Dienos mieguistumas nustatytas, remiantis Epworth mieguistumo skalės balais. Nerimoir depresijos simptomų išreikštumas vertintas, naudojant Ligoninės Nerimo ir Depresijos(Angl.: Hospital Anxiety and Depression-HAD) skalę. Statistinė analizė atlikta su SPSS statistics17.0 programa. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p

Rezultatai: Naviko sukeltas galvos skausmas pasireiškė 28 (54,9%) tiriamiesiems. Nenustatytasreikšmingas skirtumas antrinio galvos skausmo buvimo tarp vyrų ir moterų (atitinkamai40% ir 64,5%, p=0,153), taip pat tarp jaunesnio amžiaus (≤65 m.) ir vyresnio amžiaus (>65m.) pacientų (atitinkamai 55,6% ir 53,3%, p=1,000). Galvos skausmas kaip pirmasis simptomaspasireiškė 13 (25,5%) tiriamųjų, o kaip vienintelis simptomas – tik 1 (2,0%). Vidutiniškaitiriamieji turėjo 3,55 ± 1,86 simptomus. Iš kitos galvos smegenų naviko sukeltos simptomatikosdaugiausiai pasitaikė motorinis deficitas – 26 (51%) tiriamiesiems, 24 (47,1%) pacientaiturėjo bendrą silpnumą, 20 (39,2%) – pažinimo funkcijų sutrikimą, 18 (35,3%) pacientų nurodėjutimo sutrikimus ir tiek pat – sutrikusią koordinaciją. Reikšmingai skyrėsi naviko sukeltogalvos skausmo dažnis anamnezėje turėjusiems pirminį galvos skausmą ligoniams, lyginantsu tais, kurie tokio skausmo neturėjo (atitinkamai 77,8% ir 42,4%, p=0,033). Naviko sukeltasgalvos skausmas dažniau pasireiškė esant subtentoriniam navikui, nei supratentoriniam (atitinkamai84,6% ir 44,7%, p=0,030). Daugiausiai buvo maudžiančio pobūdžio galvos skausmų(13 (46,4%) pacientų). 10 (35,7%) pacientų atžymi progresuojantį galvos skausmą. 12 (42,9%)pacientų nurodė skausmą lydinčius reiškinius. Klasikinį literatūroje aprašomą naviko sukeltągalvos skausmą turėjo tik 1 (2%) tiriamasis.Išvados: Galvos skausmas yra dažnas galvos smegenų naviko simptomas. Navikas labai retaipasireiškia izoliuotu galvos skausmu. Klasikinis literatūroje aprašomas navikui būdingas skausmaspasitaiko labai retai. Be galvos skausmo kiti dažniausiai pasitaikantys galvos smegenų navikosukelti simptomai yra motorinis deficitas, bendras silpnumas, pažinimo funkcijų sutrikimas,sutrikusi koordinacija ir jutimai.Regos pažeidimo ir galvos smegenų atrofijos įtaka mėgiamos spalvospasirinkimui sergant išsėtine sklerozeDarbo autorius(-iai): Ramunė Bunevičiūtė (6 k.), Brigita Vilčinskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Med.dr. Rasa Kizlaitienė (VULSK, Neurologijos centras), Lekt. dr. RūtaMameniškienė (VULSK, Neurologijos centras), Gyd.rez. Arminas Jasionis (Vilniaus universitetas,medicinos fakultetas).Darbo tikslas: Įvertinti, ar išsėtinės sklerozės (IS) ligonių mėgiamos spalvos pasirinkimas skiriasinuo sveikųjų. Nustatyti, ar regos pažeidimas ir galvos smegenų atrofija turi įtaką mėgiamosspalvos pasirinkimui sergant IS.Darbo metodika: 2012 m. kovo-2013 m. vasario mėnesiais VULSK neurologijos centre atliktasprospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo 414 tiriamųjų: 196 (46,7%) sergantys IS, kiti – kontroliniaiasmenys.Kiekvienam tiriamajam buvo pateikta spalvų paletė, kurioje reikėjo nurodytilabiausiai patinkančią ir nepatinkančią spalvas. Nerimo ir depresijos išreikštumas buvo įvertintasnaudojant ligoninės nerimo ir depresijos skalę (HAD).126 IS ligonių galvos smegenų MRTvaizduose įvertinta atrofija, išmatuotuojant Huckman’o, Evans’o, didžiosios smegenų jungties,priekinių ragų bei frontalinės atrofijos indeksus. Įvertinta ligos eiga, trukmė, paūmėjimų skaičius,gydymas, negalia pagal išplėstinės negalios vertinimo skalę (EDSS), bei retrobulbarinisneuritas (RBN) anamnezėje. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Tiriamieji, kaip mėgstamiausią spalvą dažniausiai įvardindavo žalią 18,6%(n=78),kaip nepatikusią-rudą 24,0%(n=103). Moretys dažniau rinkosi žalią: 21,2%(n=45), vyraivienodaidažnai: žalią ir oranžinę 15,7(n=31),(p=0,116).IS sergantieji dažniau nei kontroliniairinkosi oranžinę spalvą 20,7 %(n= 40)vs12,5%(n=26),(p=0,02), o sveikieji-mėlyną:14,4%(n=31)vs3,6%(n=7),( p=0,01). Kaip nemėgstamiausią spalvą sergantieji IS nurodė juodą21,5% (n=41), tai reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės grupės: 6,0 %(n=12)(p

6,8%(n=4) vs 1,6%( n=2),(p=0,07) bei žydrą:16,9%(n=10), 7,8%(n=10),(p=0,05).Patebėta, kadsergantieji, kuriems galvos smegenų atrofija buvo labiau išreikšta (Evans’o indeksas > 0,24), labiaulinkę rinktis tamsesnius atspalvius: 57,6 % (n=49)vs42,4 %( n=36),(p=0,22). Reikšmingųskirtumų tarp atrofijos laipsnio ir konkrečios spalvos pasirinkimo tendencijų nenustatyta. Nerimopožymiai buvo labiau išreikšti kontrolinėje grupėje: 8,9±2,6 vs 6,9±4,3 (p

Išvados: Neurologo konsultacijos dažniausiai prireikia vyresnio amžiaus moteriai. Kraujotakossutrikimai galvos smegenyse yra dažniausiai klaidingai diagnozuojama patologija (hiperdiagnostika).14,86% konsultacijų atveju jokios neurologinės patologijos nerasta.2011 m. VUL SK Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje neurologokonsultuotų ligonių statistinė analizėDarbo autorius(-iai): Brigita Vilčinskaitė (5 k.), Agnė Vaičiūnaitė - Ovčinikova.Darbo vadovas(-ai): Lekt. dr. Rūta Mameniškienė (VULSK, Neurologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti dėl kokių ligų ir būklių dažniausiai prireikia skubios neurologo konsultacijos.Išskirti dažniausiai klaidingai diagnozuojamas ligas.Darbo metodika: Tyrimas atliktas retrospektyviai, remiantis VUL SK ligos istorijų duomenimis,kurie rinkti dviem etapais: iš Eli ir archyvuotų ligos istorijų. Į tyrimą įtraukti 3505 pacientai. Sudarytosdvi grupės: neurologo, kaip pagrindinio gydytojo, (1) (n=2736) ir – kaip konsultanto(2) (n=769). Vertinta: pasiskirstymas pagal lytį, amžių; atvykimo būdas, siuntimo ir hospitalizacijosdiagnozės, skirtas gydymas, vidutinė konsultacijos trukmė, hospitalizacijos dažnis. Statistinėduomenų analizė: asociacija pagal Kramerio V koeficientą; Student‘o ir chi kvadrato testai,Pearsono koreliacijos koeficientas. Skaičiuota SPSS 17.0 programa.Rezultatai: 1 grupės rezultatai: lytis – 64,0% moterys (n=1712), vyrai 35,8% (n=958), amžius– 57,0±18,5vs52,65±18,64 (p

Jaunų žmonių galvos smegenų infarkto priežasčių ištyrimasVUL Santariškių klinikoseDarbo autorius(-iai): Givi Lengvenis (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. dr. Kristina Ryliškienė (VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti jaunų žmonių galvos smegenų infarkto rizikos veiksnių ir priežasčiųpaplitimą.Darbo metodika: Retrospektyviai tirti galvos smegenų infarktą (GSI) patyrę 18-50 m. pacientai,kurie buvo gydyti VUL SK 2010-2012 m. Pacientai suskirstyti į tris grupes: turintys tradiciniųrizikos veiksnių (RV) (1), turintys mažai tradicinių rizikos veiksnių (2), neturintys tradiciniųrizikos veiksnių (3). Grupėse buvo įvertinti pacientams atlikti diagnostiniai tyrimai ir tikėtinagalvos smegenų infarkto etiologija. Visi diagnostiniai tyrimai suskirstyti į standartinį laboratorinįtyrimą (a), tyrimus, skirtus atskleisti kraujagyslinę patologiją (b), kitus kardioemboliniusšaltinius (c), paradoksinės embolizacijos galimybę (d), trombofilines būkles (e).Rezultatai: Iš viso ištirta 90 pacientų: 52 (57,8%) vyrai, 38 moterys (42,2%). Amžiaus vidurkis42,6±7,9. Vyravo vidinės miego arterijos (VMA) baseino GSI – 57 (63,3%). 64 (71,1%) pacientaiatvyko su motorikos deficitu: 49 (54,4%) parezė, 15 (16,7%) plegija. Kalbos sutrikimas stebėtas44 (48,9%) pacientams. 3 (3,3%) pacientams atlikta trombolizė (iš jų 1 – selektyvi). Stacionaremirė 5 (5,6%) pacientai, 3 (3,3%) išrašyti komos būsenos. Tradicinių GSI rizikos veiksniųturėjo 77 (85,5%) pacientai. Pagal tradicinius RV 1-ąjai grupei priskirtas 71 (78,9%) pacientas,2-ąjai – 6 (6,7%), 3-ąjai – 13 (14,4%). 1-oje grupėje atlikti tyrimai: a) tirti visi pacientai; b) tirti63 (88,7%) pacientai; c) tirti 62 (87,3%) pacientai; d) tirta 14 (19,7%) pacientų; e) tirta 18(25,4%) pacientų. 2-oje grupėje atlikti tyrimai: a) tirti visi pacientai; b) tirti visi pacientai; c)tirti visi pacientai; d) tirti 3 (50%) pacientai; e) tirti 4 (66,7%) pacientai. 3-oje grupėje atliktityrimai: a) tirti visi pacientai; b) tirta 12 (92,3%) pacientų; c) tirti 11 (84,6%) pacientų; d) tirti4 (30,8%) pacientai; e) tirti 4 (30,8%) pacientai. Visi GSI atvejai suskirstyti pagal TOAST klasifikaciją(Adams et al. 1993) į etiologines grupes: stambiųjų kraujagyslių aterosklerozė – 23(25,6%), kardioembolija – 24 (26,7%), kitos žinomos etiologijos – 13 (14,4%), nenustatytosetiologijos – 28 (31,1%).Išvados: Neturintys tradicinių rizikos veiksnių pacientai ištiriami nepakankamai plačiai. Šiepacientai dažniau turėtų būti tiriami dėl paradoksinės embolizacijos tikimybės ir trombofiliniųbūklių.Kreipimosi į neurologą dažnio ir priežasties priklausomybė nuo laikoveiksniųDarbo autorius(-iai): Brigita Vilčinskaitė (5 k.), Agnė Vaičiūnaitė - Ovčinikova, ArminasJasionis (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt. dr. Rūta Mameniškienė (VULSK, Neurologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti, ar paros laikas, savaitės diena ir mėnuo įtakoja pacientų kreipimosi įneurologą dažnį ir priežastį. Įvertinti neurologo darbo krūvio, teikiant skubiąją pagalbą, pasiskirstymą.Darbo metodika: Retrospektyviai vertintos VUL SK Priėmimo – skubios pagalbos skyriuje neurologokonsultuotų pacientų ligos istorijos. Į tyrimą įtraukti visi pacientai (n=3505), kreipęsi2011 m. Sudarytos dvi grupės: neurologas, kaip pagrindinis gydytojas, (1) (n=2736) ir kaipkonsultantas (2) (n=769). Vertintas bendras apsilankymų bei konkrečių diagnozių skaičius,priklausomai nuo paros ir metų laiko, savaitės dienos, mėnėsio. Skaičiavimai atlikti, išskirsčiusį amžiaus grupes ir lytį. Saičiavimams taikytas chi kvadrato testas.133

Rezultatai: 1 grupės rezultatai. Paros laikas: daugiausiai konsultacijų įvyksta 12:00 val. – 18:00val., mažiausiai 00:00 val. – 06:00 val. (n=1166 vs n=177, p

nustatyta Engel I klasė ir 8 (13,3 %) – Engel II klasė. Blokuotojų duomenų ANOVA atskleidėreikšmingą VVA sumažėjimą popriepuolinio ir pooperacinio tyrimo metu (p

ortodontinį gydymą baigs iki galo. Ortodontinio gydymo metu patiriamam skausmui mažėjant1 balu, tikimybė, kad pacientai bus patenkinti gydymu breketų sistema didėjo 0,4 karto.Išvados: Didžioji dalis pacientų buvo patenkinti ortodontiniu gydymu breketų sistema. Pasitenkinimuiįtakos turėjo gydymo metu pagerėjęs sąkandis, tai, ar ortodontinis gydymas pabaigtasiki galo, patirtas skausmas gydymo metu. Gydytojai ortodontai, atkreipę dėmesį į šiuos veiksnius,turės dar daugiau patenkintų pacientų.Dantų skaičiaus ir padėties anomalijos vaikams, turintiems įgimtusveido nesuaugimusDarbo autorius(-iai): Dora Vasarytė (4 k.), Inga Jakubauskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Lekt., Dr. Laura Linkevičienė (VULŽK).Darbo tikslas: Nustatyti dantų skaičiaus ir padėties anomalijų paplitimą vaikams,turintiemsįgimtus veido nesuaugimus.Darbo metodika: Tirti 2000-2004 metais gimę vaikai,turintys įgimtus veido nesuaugimus.Ortopantomogramosatliktos,kai pacientams buvo 9-11 metų,ambulatorinių kortelių duomenimispacientams nešalinti nuolatiniai dantys.Tyrime įvertintos 78 vaikų ortopantomogramos.Pacientaisuskirstyti į keturias grupes: I grupė - turintys lūpos nesuaugimą (13 pacientų);II - lūposir alveolinės ataugos nesuaugimą (9 pacientai: 4 kairės pusės, 3 - dešinės, 2 abipusį);III - lūpos,alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimą (46 pacientai: 21 kairės pusės, 13 - dešinės, 12abipusį);IV - gomurio nesuaugimą (10 pacientų).Vertinta dantų nebuvimas,virškomplektiniaidantys ir dantų transpozicija.Esant alveolinės ataugos nesuaugimui išskirti nesuaugimo ir suaugimopusės ketvirčiai.Nuotraukos vertintos dviejų tyrėjų,į tyrimą neįtraukiant protinių dantų.Kas7 rentgeno nuotrauka patikrinta darbo vadovo - nesutapimų nerasta.Statistinė analizėatlikta naudojant aprašomąją statistiką,vidurkių skirtumai tarp grupių nustatyti taikant ANOVAanalizę.Rezultatai: Hipodontija nustatyta: I grupė - viršutinio žandikaulio dantų 53,83%,apatinio žandikaulio- 23,07%; II grupė - viršutiniame žandikaulyje nesuaugimo pusėje - 42,86%,suaugimopusėje - 0%,apatiniame žandikaulyje - 0%; III grupė - viršutiniame žandikaulyje nesuaugimopusėje - 50%,suaugimo pusėje - 26,46%,apatiniame žandikaulyje - 26,46%, abipusio nesuaugimoatveju 91,67% viršutinio žandikaulio dantų ir 8,33% apatinio žandikaulio dantų; IVgrupė - 40% viršutinio žandikaulio dantų,90% apatinio žandikaulio dantų.61,53% visų hipodontijosatvejų buvo stebima vieno danties hipodontija,po 15,38% stebimos dviejų ir keturiųdantų hipodontijos,po 2,56% - trijų, septynių ir penkių dantų hipodontijos.I grupėje virškomplektiniaidantys nustatyti 23,07% pacientų,visais atvejais viršutiniame žandikaulyje; II grupėje- 44,44% pacientų visais atvejais viršutiniame žandikaulyje,nesuaugimo pusėje; III grupėje- 15,22% pacientų,iš jų 85,71% viršutiniame žandikaulyje,visais atvejais nesuaugimo pusėje.IVgrupėje buvo rastas vienas pacientas,turintis virškomplektinį dantį apatiniame žandikaulyje.Transpozicija rasta vienam pacientui tiriamųjų tarpe.Išvados: Dantų skaičiaus anomalijos stebimos 62,82%,dantų vietos - 1,28% tiriamųjų.Dažniausiaistebima hipodontija: 50% tiriamųjų,virškomplektiniai dantys - 19,23%.Labiausiai hipodontijapaplitusi III grupėje,viršutiniame žandikaulyje,nesuaugimo pusėje,virškomplektiniaidantys - II grupėje,viršutiniame žandikaulyje,nesuaugimo pusėje.136

Firbroblastų migracijos palyginimas ant skirtingų karkasų.Darbo autorius(-iai): Gabrielius Vainermanas (4 k.), Rokas Borusevičius (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vygandas Rutkūnas (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Problemos aktualumas: iki šiol yra atlikta daug ląstelių biosuderinamumo, migracijosir proliferacijos tyrimų su komerciniais ir sintetiniais polimeriniais karkasais, tačiautrūksta jų palyginimo vienodu protokolu įtraukiant PDMS karkasą.Tyrimo tikslas: nustatyti, kuriskarkasas yra geriausiai biosuderinamas ląstelių migracijos ir proliferacijos atžvilgiu.Darbo metodika: Tyrimo metodai: tiriami keturi karkasai: BioGide, Mucoderm, natūralus nuląstelintaskarkasas ir PDMS. Biosuderinamumo rodikliu pasirinktas mikroskopinis ląsteliųaugimo vertinimas šalia tiriamųjų medžiagų. Ląstelių migracija tirta vadovaujantis Rodriguezir kt., 2005 aprašyta metodika su tam tikrais pakeitimais. Tyrimui ląstelės ant mėginių buvoišsėjamos 24 val. prieš suformuojant žaizdą, tokiu tankiu, kad susidarytų pilnas monosluoksnis.Tyrimo pradžioje padaromas standartinis disko formos monolsuoksnio pažeidimas. Jo atsistatymasvertinamas po 24, 48, 72 val. nuo žaizdos suformavimo tame pačiame mėginyje. Lygiagrečiaikiekviename atskaitos taške mėginiai su analogiškai suformuotomis monosluoksniožaizdomis yra fiksuojami 0,1 % kristalvioleto tirpalu 10 min., triskart plaunami vandeniu iranalizuojami invertuotu mikroskopu.Rezultatai: Rezultatai: BioGide, PDMS, natūralus nuląstelintas karkasas rodė puikų biosuderinamumąsu ląstelėmis, jų migracija ir proliferacija, o komercinė kolageninė membrana Mucodermparodė prasčiausius rezultatus iš visų keturių. Kadangi, natyvus karkasas bei kolageninėsmembranos nėra skaidrios, todėl objektyvus ląstelių migracijos vertinimas ant jų buvo neįmanomasrealiame laike, todėl šie vertinimai buvo atlikti tik ant polimerinio PDMS karkaso. 2 mmmonolsuoksnio pažeidimas atsistato per 72 val.Išvados: Išvados: PDMS karkasas prilygsta BioGide bei natyviam karkasui savo biosuderinamumosavybėmis. Taip pat PDMS parodė tinkamą ląstelių migracijos greitį. Mucoderm membranosbiosuderinamumas turėtų būti toliau tiriamas pritaikant skirtingus plovimo algoritmus, siekiantpašalinti jos biosuderinamumą ribojančias medžiagas.Paauglių burnos higienos mokymo metodų efektyvumo tyrimasDarbo autorius(-iai): Julija Ropengo (5 k.), Eglė Šutaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Dr. Vilma Brukienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Palyginti skirtingų burnos higienos mokymo metodų efektyvumą gerinant paaugliųburnos higienos būklę.Darbo metodika: Tyrime dalyvavo 144 14-16 metų moksleiviai iš Trakų ir Lentvario mokyklų.Iš jų 38% buvo vyriškos ir 62% moteriškos lyties. Tiriamieji buvo atsitiktine tvarka padalintiį dvi grupes. Pirmosios grupės nariai (80 paauglių) buvo apmokyti burnos higienos naudojantsavarankiškai apspręstą burnos higienos mokymo metodą (self-determinated method), kuriometu tiriamieji patys vertino savo burnos higienos būklę. Antroji grupė (64 paaugliai) apmokytanaudojant socialiai apspręstą burnos higienos mokymo metodą (socially determinated method),kurio metu tiriamojo bendraamžiai bei gydytojas odontologas vertindavo jo burnos higienosbūklę. Objektyviai buvo vertinama tiriamųjų burnos higienos būklė, naudojant IndividualųKiekybinį Dantų Apnašų Indeksą (IKDAI). Paauglių burnos higiena buvo įvertinta prieš tyrimą irpraėjus 3 savaitėms nuo burnos higienos mokymo pradžios. Statistinė duomenų analizė atliktanaudojant Paired sample t testą.Rezultatai: Pirmos grupės IKDAI tyrimo pradžioje buvo 26,3 ± 15,7%, po 3 savaičių - 20,7± 13,4%. Burnos higienos būklės pagerėjimas šioje grupėje buvo statistiškai reikšmingas137

(P0,05)Išvados: Savarankiškai apspręstas burnos higienos mokymo metodas gerinant paauglių burnoshigienos būklę buvo efektyvesnis nei socialiai apspręstas burnos higienos mokymo metodas.Auklėjimo stilius ir paauglių burnos higienaDarbo autorius(-iai): Julija Ropengo (5 k.), Eglė Šutaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Dr. Vilma Brukienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Ištirti ryšį tarp auklėjimo stiliaus ir paauglių burnos higienos būklės.Darbo metodika: Tyrime dalyvavo 261 14-16 metų amžiaus paauglys iš Trakų ir Lentvariomokyklų. Iš jų 55% buvo moteriškos ir 45% vyriškos lyties. Tyrimo dalyviai užpildė anketą,kurią sudarė klausimai apie jų demografinius duomenis ir burnos higienos įpročius. Auklėjimostiliui įvertinti naudotas Autoritetingo auklėjimo indeksas, išskiriantis keturis auklėjimo stilius:autoritetingą, autoritarinį, atlaidų ir pasyvų. Objektyviai buvo vertinama tiriamųjų burnos higienosbūklė, naudojant Individualų Kiekybinį Dantų Apnašų Indeksą (IKDAI).Statistinė duomenųanalizė atlikta naudojant Chi-Square, One-way ANOVA ir Independent sample t testus.Rezultatai: Dažniausiai nurodomas motinos ir tėvo auklėjimo stilius buvo pasyvus (46,0% ir55,1%, atitinkamai), rečiausiai - motinos atlaidus (14,3%) ir tėvo autoritarinis (7,9%.). Vidutinėpaauglių IKDAI reikšmė nustatyta 25,6 ± 16,02%. Didžiausia IKDAI reikšmė buvo 70,6%,mažiausia – 0%. Nepaisant to, kad tarpusavyje mamos ir tėčio auklėjimo stiliai buvo susiję(χ²=88.0; df=9 P=0.000), statistiškai patikimo ryšio tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių burnoshigienos būklės nebuvo rasta.Išvados: 1. Dažniausias tėvo ir motinos auklėjimo stilius buvo pasyvus; 2. Mamos ir tėvo auklėjimostiliai statistiškai reikšmingai susiję; 3. Nerasta ryšio tarp auklėjimo stiliaus ir burnoshigienos būklės.Laboratorinio skenerio matavimų tikslumo įvertinimasDarbo autorius(-iai): Agnė Gečiauskaitė (4 k.), Justė Andriulytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vygandas Rutkūnas (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Patikrinti ekstraoralinio skenerio tikslumą lyginant su koordinacine matavimomašina, skenuojant frezuotus metalinius blokelius su įtvirtintais implantų analogais. Hipotezė:ekstraoralinio skenerio duomenys nesiskiria lyginant su koordinacine matavimo mašina.Darbo metodika: Atliktas eksperimentinis tyrimas. Tyrimui išfrezuoti metaliniai blokeliai(2,5cmx2,5cmx4,5cm), kuriuose išgręžtos cilindro formos ertmės, implantų analogams pritvirtinti.Ertmių skersmuo 4,4mm, atstumas tarp ertmių centrų 2cm, ertmės viena kitos atžvilgiupasvirusios 25°kampu. Naudojant greitai kietėjančią plastmasę(Pattern Resin, GC) ertmėseįtvirtinti 3,8mm skersmens implantų analogai, virš blokelio plokštumos iškilę 3mm. Plokštumoje,kurioje iškilę analogai, įtaisyti metaliniai laikikliai (dviejuose blokelio kraštinės kampuoseir priešingos pusės kraštinės viduryje), ant kurių uždėti rubininiai rutuliukai koordinacinėsmatavimo mašinos konfigūracijai. Pirmajame etape blokelis skenuotas ekstraoraliniu skeneriu3Shape,810. Antrajame etape blokelis skenuotas koordinacine matavimo mašina DEA GlobalClassic 05.05.05. Duomenys apdoroti STL formatu. Trečiajame etape atlikti pasirinkti matavimaiekstraoralinio skenerio tikslumui įvertinti: trijų rubininių rutuliukų diametrai, analogųskersmenys, analogų pasvirimo kampas pagal X ašį. Ekstraoraliniu skeneriu skenuoto blokeliovaizdas programinėje įrangoje STL formatu perteiktas trikampiais, todėl geometriniai elemen-138

tai sukonstruoti programa PC-DMIS CAD++ V2012 iš taškų:sfera (iš 5 taškų) ir cilindras (iš 6taškų).Rezultatai: TECH-ekstraoralinio skenerio 3Shape,810 duomenys;KMM-koordinacinės matavimomašinos DEA Global Classic 05.05.05 duomenys;D1; 2 - analogų skersmenys;DEG 1;2- analogų pasvirimo kampai pagal X ašį;DEV - matavimų skirtumas;mm - milimetrai;SPH 1;2; 3 - atitinkamų rubininių rutuliukių diametrai TECH KMM DEV Matavimo vnt.SPH1 2,98602,9205 -0,0656 mmSPH2 3,0223 2,8937 -0,1286 mmSPH3 2,9814 2,9659 -0,0154mmDEG1 101,9420 101,5230 -0,4190 laipsniaiDEG2 75,8431 76,7115 +0,8684 laipsniaiD13,8066 3,7758 -0,0308 mmD2 3,8282 3,7772 -0,0510 mm.Išvados: Remiantis matavimų rezultatais koordinacinės matavimo mašinos duomenys lyginantsu ekstraoralinio skenerio matavimo duomenimis yra tikslesni. Matavimai skiriasi mikrometrųtikslumu. Matuojant rubininių rutuliukų diametrus didžiausias skirtumas rastas SPH2(-0,1286mm), mažiausias skirtumas-SPH3(-0,0154 mm). Išmatavus kampus, susidarančius tarp analogųir blokelio X ašies didesnis skirtumas išmatuotas DEG2(+0,8684 laipsnio). Pamatavus analogųskersmenis, didesnis skirtumas rastas D2(-0,0510 mm).Taigi atlikus matavimus koordinacinematavimų mašina bei ekstraoraliniu skeneriu, didžiausi neatitikimai rasti matuojant DEG, mažiausi–SPHdiametrus.Reikalingas tęstinis tyrimas šių netikslumų reikšmei klinikiniame darbeįvertinti.Augalinių medžiagų, naudojamų lietuvių liaudies medicinoje burnos ligųprofilaktikai ir gydymui, poveikio į Streptococcus mutans bioplėvelėsformavimąsi tyrimasDarbo autorius(-iai): Greta Bacionytė (3 k.), Paulina Čėsnaitė (2 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Tomas Kačergius (VU MF Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinėsmedicinos katedra).Darbo tikslas: Ištirti in vitro piliarožių (Alcea rosea) šaknų, vainiklapių ir ropių (Brassica rapa),šakniavaisių, lapų vandeninių bei spiritinių ekstraktų poveikį į dantų ėduonį sukeliančio Streptococcusmutans bioplėvelės formavimąsi.Darbo metodika: Surinktų piliarožių šaknys, vainiklapiai ir ropių šakniavaisiai, lapai buvo atskirti,nuplauti distiliuotu vandeniu, išdžiovinti bei susmulkinti iki miltelių, o iš jų pagamintivandeniniai nuovirai ir spiritiniai užpilai, kuriuos išdžiovinus gauti ekstraktai. Šių ekstraktųefektyvumo įvertinimui S. mutans bakterijos (padermė UA159) paveiktos skirtingomis ekstraktųkoncentracijomis (0,1, 1 ir 10 mg/ml) terpėje su 1% sacharoze ir kontrolinėje terpėje besacharozės anaerobinėmis sąlygomis 24 val. Po to įvertinti bakterijų bioplėvelės kiekiai panaudojantkolorimetrinį metodą – dažant bioplėvelę 0,01% kristalvioletu, ekstrahuojant dažą 33%acto rūgštimi ir pamatuojant optinius tankius spektrofotometru. Atlikta 192 mėginių statistinėanalizė pritaikant SPSS programos (versija 21.0) One-Way ANOVA Post-Hoc Tukey testą. Reikšmėsmažesnės už 0,05 laikytos statistiškai patikimomis.Rezultatai: Nustatyta, kad piliarožių šaknų, vainiklapių ir ropių šakniavaisių, lapų ekstraktų 10mg/ml koncentracijos terpėje be sacharozės 10 kartų padidino S. mutans bioplėvelės formavimąsipalyginus su nepaveiktomis bakterijomis. Terpėje su sacharoze toks efektas nepasireiškė– reikšmingo padidėjimo nebuvo, o taip pat visi augalų vandeniniai ekstraktai nesumažino bioplėvelėskiekių lyginant su nepaveiktomis bakterijomis. Tačiau šioje terpėje ropių šakniavaisiųspiritinis 1 mg/ml ekstraktas sumažino bioplėvelės kiekius 4,5%, o jų lapų spiritinis 1 mg/mlekstraktas – 8%. Piliarožių šaknų spiritinio ekstrakto 1 mg/ml koncentracija 4,7% užslopino S.mutans bioplėvelės formavimąsi, o jų vainiklapių spiritinio ekstrakto 10 mg/ml koncentracija –76%, palyginus su nepaveiktomis bakterijomis terpėje su sacharoze (p

Išvados: Piliarožių šaknų, vainiklapių ir ropių šakniavaisių, lapų ekstraktai ženkliai stimuliuojaS. mutans bioplėvelės formavimąsi terpėje be sacharozės. Šių augalinių medžiagų vandeniniaiekstraktai neturi slopinančio poveikio į S. mutans bioplėvelės susidarymą terpėje su sacharoze,tačiau jų spiritiniai ekstraktai sumažina bioplėvelės formavimąsi. Piliarožių vainiklapių spiritinis10 mg/ml koncentracijos ekstraktas pasižymi didžiausiu ir statistiškai reikšmingu poveikiu,todėl preparatai, pagaminti jo pagrindu, gali būti naudojami dantų ėduonies profilaktikai ir/arba gydymui.Vilniaus vaikų globos namų gyventojų odontologinės priežiūrosprieinamumas ir kokybėDarbo autorius(-iai): Lina Kuliešytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Alina Pūrienė (VU MF OI).Darbo tikslas: Įvertinti vaikų globos namų globotinių odontologinės priežiūros kokybę ir prieinamumą.Darbo metodika: Atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo visi 4 valstybiniai Vilniausmiesto nuolatinės vaikų globos namai. Išdalintos 89 anketos. Iš viso anketas užpildė 77 už vaikųdantų priežiūrą atsakingi asmenys (86.5% atsakomumas). Duomenų analizė atlikta naudojantSPSS programą.Rezultatai: 43.5% respondentų nuolatinės vaikų globos namuose dirba daugiau nei 15 metų,70.1% turi aukštąjį išsilavinimą, 70.0% yra atsakingi už 10-15 globotinių. Dauguma respondentų(71.4%) teigė, kad vaikų apsilankymą pas odontologą nusprendžia kitas globos namųdarbuotojas, turintis medicininį išsilavinimą. Pusė respondentų globotinius pas odontologąveda profilaktiškai vieną kartą per metus. Dauguma vaikų gydomi poliklinikose (80.5%). Pagrindinėnesikreipimo į gydymo įstaigas priežastis - ilgos eilės. Didžioji dalis gydymo įstaigųyra ne toliau kaip 2 km nuo globos namų. Todėl nenuostabu, jog respondentai tai įvertino gerai,pažymėdami, kad nuvykimas į gydymo įstaigą yra patogus. 71.4% respondentų registruoja globotiniuspas odontologą telefonu, o 5.2% vyksta neužsiregistravę. Dažniausiai laukimo laikasnuo registracijos iki apsilankymo pas odontologą yra 6 ar daugiau dienos ir tai vertinama gerai.Pusė apklaustųjų teigė, kad tiek registratūroje, tiek ir prie kabineto durų tenka laukti iki 15min ir tai vertina palankiai. 64.9% respondentų turėjo galimybę pasirinkti gydytoją odontologą.87.0% apklaustųjų teikiamas odontologines paslaugas vertina gerai arba labai gerai. Nei vienasiš respondentų nežymėjo „blogai“ ar „labai blogai“ klausimuose apie gydytojo dėmesį ir pagarbąpacientui, įsigilinimą į paciento problemas, privatumo užtikrinimą, išsamų informavimą apiebūklę ir gydymą, sugebėjimą nuraminti ir paguosti. 74.0% žymėjo, kad mokėti už odontologinespaslaugas nereikėjo, tačiau 11,7% respondentų per pastaruosius dvejus metus buvo atsisakęodontologo paslaugų, nes buvo per brangu.Išvados: 1. Tyrimas parodė, kad odontologinių gydymo įstaigų prieinamumas vaikams iš nuolatiniųglobos namų yra geras.2. Respondentai ilgesnio laukimo laiko pas odontologą nevertinaneigiamai. 3. Bendrai teikiamos odontologinės paslaugos vertinamos gerai.4. Anot respondentų,odontologinių paslaugų kokybė ir prieinamumas per pastaruosius pagerėjo.Studentų požiūris į burnos sveikatą.Darbo autorius(-iai): Rokas Borusevičius (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Asist. Rūta Rastenienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti, kiek svarbi studentams jų burnos sveikata. Uždavinys: palyginti, arskiriasi požiūris į burnos sveikatą tarp studentų, studijuojančių skirtingas studijų programas.140

Darbo metodika: Išnagrinėjus literatūrą ir pasaulyje atliktas panašaus pobūdžio studijas beityrimus, buvo išrinkti mūsų šaliai aktualiausi klausimai apie burnos sveikatą. Sudarytas klausimynasiš 72 teiginių, vertinamų 10 balų Likert›o skalėje: nuo „visiškai nepritariu“ iki „visiškaipritariu». Atsitiktinės atrankos būdu pasirinktos su medicina nesusijusios studijų programos.Studentams anketos buvo išdalintos paskaitų metu, bei sukurta internetinė anketos prieiga.Respondentai suskirstyti į dvi grupes: I- su medicina susijusių studijų programų studentai, II- sumedicina nesusijusių studijų programų studentai. Analizuojant anketas, duomenys sugrupuoti,atsakymai suskirstyti taip: pagal balus nuo 1 iki 5 atsakymai vertinti kaip labiau nepritariantysteiginiui, nuo 6 iki 10 vertinti kaip pritariantys teiginiui. Atlikta statistinė duomenų analizė.Rezultatai: Apklausti 293 studentai. Vyrų ir moterų santykis: 1:2,1. Vidutinis respondentų amžius21,24±1,715. Apklausoje dalyvavo 115 su medicina susijusių studijų programų studentųir 178 kitų studijų programų studentai. 80% respondentų save priskyrė vidutines pajamas turinčiomsšeimoms. 40% tirtųjų lankosi pas odontologą tik esant dantų skausmui. Daugiau kaip98% tirtųjų sutiko, kad gera sveikata ir sveiki dantys yra labai svarbu. Daugiau kaip pusė respondentų(67%Ig. ir 57,9%IIg.) mano, jog sveiki dantys paveldimi. 40%tiriamųjų mano, kaddantys yra tokia pati kūno dalis kaip plaukai/nagai, o 51,5%- jog dantų netekimas yra natūralussenėjimo procesas. 85% respondentų nežino, kad dantų ėduonis yra užkrečiama/infekcinė liga.61,4%tirtųjų sutiko, jog jei vienas dantis yra pažeistas ėduonies, kiti dantys gali nuo jo užsikrėsti.79,5% tirtųjų galvoja, kad vitaminai gali sustiprinti dantis. Daugiau kaip 80% respondentųsutiko, kad dantų gydymas yra brangus. 45% abiejų grupių respondentų nežino, kad negydomasdantis gali sukelti mirtinas komplikacijas. Statistiškai reikšmingi skirtumai (p

patikimai rečiau (29,16%, N=28, p=0,015). Nors medicinos studentai turi daugiau negydytųėduonies pažeistų dantų, KPI indekso reikšmių skirtumai tarp medicinos ir odontologijos studentųbuvo statistiškai nepatikimi (odontologų KPI – 5,76 ± 3,4, medicinos studentų – 6,86 ±4,03; p=0,076). Pagal klinikinio tyrimo rezultatus medicinos studentų OHIs indekso reikšmės(0,935; ± 0,6) buvo didesnės nei odontologijos studentų (0,378 ±0,33, p0,05).Tuo tarpu, kuo aukštesnis odontologijos specialybės kursas, tuo vidutinės OHIs reikšmės nustatytosmažesnės (I kurso – 0,57±0,44, II – 0,44±0,2, III – 0,37±3, IV – 0,28±0,2, V – 0,09±0,1;p=0,01).Išvados: Odontologijos studentai savo burnos būklę vertina kritiškiau, nors medicinos studentamsnustatytos didesnės dantų gydymo reikmės ir blogesnė burnos higienos būklė. Medicinosstudentų burnos higiena studijų metais nekinta, o odontologijos studentų – gerėja.VU MF Odontologijos instituto 3, 5 kursų studentų žinių apie infekcijųkontrolę, požiūrio į ją ir infekcijų kontrolės normų laikymosiperiodontologijos darbuose tyrimasDarbo autorius(-iai): Vaida Puodžiūnaitė (5 k.), Dovilė Urbonaitė.Darbo vadovas(-ai): Lekt. dr. Jūratė Rimkuvienė (VULŽK).Darbo tikslas: Nustatyti ir palyginti VU MF Odontologijos instituto 3, 5 kursų studentų žiniasapie infekcijų kontrolę, požiūrį į ją ir infekcijų kontrolės normų laikymąsi periodontologijosdarbuose. Nustatyti, ar yra ryšys tarp žinių, požiūrio ir infekcijų kontrolės normų laikymosi.Darbo metodika: Tyrimą sudaro anketinė apklausa ir vienmomentis stebėjimas. Tyrime dalyvavo55 VU MF Odontologijos instituto 3, 5 kursų studentai. Statistinė duomenų analizė atliktaPASW Statistics 18 (χ2, Stjudent‘o t-testas, Pirsono koreliacijos koeficientas).Rezultatai: Vilniaus universiteto odontologijos studijų programos 3, 5 kursų studentai iš visoįgyvendino 61,04% vertintų infekcijų kontrolės laikymosi kriterijų. Infekcijų kontrolės statistiškaireikšmingai geriau laikosi 3 kurso studentai nei 5 kurso (3 kursas įgyvendino 61,94%visų vertintų infekcijų kontrolės laikymosi kriterijų, o 5 kursas – 59,97%, p=0,012). Studentaiteisingai atsakė į 70,1% klausimų apie infekcijų kontrolės laikymąsi. Tarp 3 ir 5 kursų infekcijųkontrolės žinių statistiškai reikšmingas skirtumas nepastebėtas (3 kursas surinko 70,29%, o5 kursas – 69,88%, p>0,05). Tarp teorinių žinių ir jų įgyvendinimo praktikoje koreliacijos nerasta(r=0,204, p>0,05). Nustatyta, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų kursųpožiūrio į infekcijų kontrolę (vertinant požiūrį 3 kursas surinko 75,98%, 5 kursas – 67,97%,p>0,05). Tarp požiūrio į infekcijų kontrolę ir jos normų laikymosi periodontologijos darbuosekoreliacijos nerasta (r=0,147, p>0,05).Išvados: VU MF Odontologijos instituto 3 kurso studentai infekcijų kontrolės laikosi geriau nei5 kurso studentai. Nei tarp žinių ir infekcijų kontrolės normų laikymosi, nei tarp požiūrio į infekcijųkontrolę ir jos normų laikymosi koreliacijos nerasta.Šeimos gydytojų ir pediatrų žinių apie vaikų burnos sveikatosužtikrinimą tyrimasDarbo autorius(-iai): Lina Kuliešytė (5 k.), Barbara Gurska.Darbo vadovas(-ai): doc. Dr. Vilma Brukienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Ištirti šeimos gydytojų, gydytojų pediatrų žinias apie vaikų burnos sveikatą ir jųpritaikymą praktikoje.142

Darbo metodika: Tyrime dalyvavo šeimos gydytojai ir gydytojai pediatrai, dirbantys Vilniausapskrityje. Iš 8 Vilniaus miesto viešųjų poliklinikų atsitiktiniu būdu atrinktos 4 įstaigos. Į tyrimąįtraukti visi Vilniaus apskrities rajonų centrų pirminės sveikatos priežiūros centrai. Gydytojaiužpildė anoniminę anketą, kuri buvo išbandyta pilotinėje studijoje. Išdalintos 253 anketos, atgalgrįžo 209 (117 sostinėje, 92 rajonų centruose dirbančių gydytojų). Atsakomumas 82,6%. Rezultataianalizuoti išvardintais metodais: aprašomaja analize, grafine analize, lyginamaja analiza,ANOVA one-way testu, koreliacine analize.Rezultatai: 71.8 % apklaustųjų teigia, jog turėtų tirti burnos sveikatos būklę bendrinio ištyrimometu. Praktiškai tai atlieka 21.0% visada, 46,4% dažnai ir 25,4% kartais. Tačiau tik pusė turėjovaikų burnos ligų kursą aukštojoje mokykloje ar lankė papildomus kursus apie vaikų burnosligas. Dauguma gydytojų dažnai siunčia savo pacientus pas odontologus - žino profilaktinių patikrinimųsvarbą. Tačiau tik 43,1% apklaustųjų mano, jog turėtų siųsti odontologo konsultacijaivaikus, kuriems pradėjo dygti dantys. Beveik penktadalis atsakė, jog tėvai neturi padėti, o pusėteigia, jog tik iki 3 metų vaikų tėvai turi valyti atžaloms dantis. Gydytojai žino, jog fluoras svarbusburnos sveikatos užtikrinimui, bet nežino kaip jis naudojamas ir veikia. Šeimos gydytojai irpediatrai teigia: dažnas užkandžiavimas, kūdikio migdymas su buteliuku kenkia jo dantims. Bettik 7,1% žino, kad maitinimas krūtimi gali sukelti ėduonį, 42,4% nežinojo, kad motina perduodaėduonį sukeliančias bakterijas vaikui.Išvados: 1. Dauguma šeimos gydytojų ir pediatrų nurodė atliekantys svarbų vaidmenį vaikųburnos sveikatos užtikrinime. Tačiau jiems trūksta žinių apie vaikų burnos ligų prevenciją iretiologiją. 72 procentai gydytojų jaučia poreikį gilinti žinias apie burnos ertmės sveikatos užtikrinimą.2. Sostinėje dirbantys šeimos gydytojai ir pediatrai labiau teigiamai vertina privalomasvaikų burnos apžiūras profilaktinio vizito metu. 3. Gydytojų, turėjusių kursą apie vaikų burnosligas aukštojoje mokykloje ar lankusių papildomus kursus po studijų baigimo, žinios buvo geresnėsnei tokių kursių nelankiusiųjų. 4. Šeimos gydytojų ir pediatrų, kurių darbo stažas buvo15 ir daugiau metų, žinios apie vaikų burnos sveikatos užtikrinimą yra geriausios.Dantų gydymo baimė odontologijos studentų pediatrinėje praktikoje:vaikų, tėvų ir studentųDarbo autorius(-iai): Lina Kuliešytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Dr. Vilma Brukienė (VU MF Odontologijos institutas).Darbo tikslas: Ištirti vaikų, tėvų ir studentų dantų gydymo baimę odontologijosstudentų pediatrinėjepraktikoje.Darbo metodika: Buvo atliktas kiekybinis vienmomentinis tyrimas Vilniaus Universiteto Medicinosfakulteto Odontologijos institute. Anketinėje apklausoje dalyvavo trijų tipųrespondentai:vyresnis nei 3 metų vaikas, vienas iš tėvų/globėjų (toliautėvai) ir gydantis odontologijosstudentas. Surinkti 64klausimynų rinkiniai. Respondentų dantų gydymo baimė buvo vertinamamodifikuota DAS skale: baimė dieną prieš procedūrą, baimė laukiamajame ir baimėodontologokėdėje. Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS programą,ryšiai tarp kintamųjų tikrinamikoreliacijomis, T-testais ir ANOVAanalize.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 64 vaikai (67.2% mergaičių, vidutinis amžius - 6.9metai, SD = 2.4),68.8% vaikų atlydėjo jų mamos, 59.4% vaikus priimantysodontologai buvo ketvirto kurso studentai.90.6% studentų jau turėjovaikų gydymo patirties. Ketvirtadalis apklaustų studentų teigėsmarkiaunei vidutiniškai bijantys gydyti vaikams dantis. Tokią baimędažniausiai lemiančiospriežastys: vaiko nebendradarbiavimas irpatirties stoka. Modifikuotas DAS indeksas (3-15 balųskalėje) atskleidė,kad vidutinė respondentų dantų gydymo baimė pakankamai nedidelė: tėvų(M= 6.2, SD = 1.9), studentų (M = 5.5, SD = 1.8) ir vaikų (M = 4.8, SD = 1.5), tačiau skirtumai tarp šiųvidurkių statistiškai reikšmingi (p=0.00). Subjektyviai savo baimę gydyti vaikams dantis ketvir-143

to (M=2.79, SD=1.68) ir penkto (M=2.73, SD=1.20) kurso studentai vertino panašiai (p=0.931),tačiau DAS indeksas parodė, jog ketvirto kurso studentai (M=6.0, SD=1,4) jautė didesnį nerimągydydami vaikams dantis neipenktakursiai(M=4.9, SD=1.2) (t = 3.2, p = 0.002). Ryšystarp asmeninėstėvų ir vaikų odontologinio gydymo baimės nebuvostatistiškai reikšmingas (r = 0.1, p =0.43). Tėvai ir studentaipakankamai tiksliai įvertino, kaip vaikai jautėsi laukiamajame (koreliacijatarp atsakymų: studentų-vaikų r=0.36, p=0.003; tevų-vaikų r=0.29, p=0.020) irodontologokėdėje ( koreliacija tarp atsakymų: studentų-vaikų r=0.55, p=0.00, tevų-vaikų r=0.36, p=0.004).Išvados: 1.Visų respondentų dantų gydymo baimė nebuvo didelė.2. Tėvų dantų gydymo baimėnebuvo susijusi su vaikų dantų gydymo baime.3. Odontologijos studentų baimė gydyti vaikamsdantis nebuvo susijusi su vaikų dantų gydymo baime.4. Ketvirto kurso studentai jautė didesnęvaikų dantų gydymo baimę neipenkto kurso studentaiOFTALMOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Dovilė Norvydaitė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: med.m.dr. Saulius Galgauskas VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligųklinikaŽmonių su nepakankamu stereomatymu pojūčiai 3D kineDarbo autorius(-iai): Aistė Marija Giniūnaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Eglė Danielienė (“Akių gydytojų praktika”).Darbo tikslas: Ištirti, ar asmenys, neturintys stereopsijos, mato trijų dimensijų (3D) vaizdąkine; nustatyti ir palyginti 3D filmų sukeliamus astenopijos simptomus žmonėms su nepakankamair normalia stereopsija.Darbo metodika: 106 asmenims atlikti stereopsijos tyrimai ir anketinė apklausa, astenopijossimptomams įvertinti. Stereomatymas tolumui buvo tiriamas Worth keturtaškiu ir testu su poliarizuojančiaisakiniais; stereomatymas artumui – Lang 2 ir atsitiktinių taškų stereo drugeliotestais. Supratimas apie trimatį vaizdą buvo vertinamas rodant dvimačio vaizdo (2D) su antriniaisgylio požymiais paveikslėlį. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje buvo53 pacientai, neturintys stereomatymo artumui ir tolumui dėl žvairumo ir/arba ambliopijos.Kontrolinę (antrąją) grupę sudarė 53 tiriamieji su normalia stereopsija.Rezultatai: Dviejų dimensijų paveikslėlį su antriniais gylio požymiais 34,0% pirmosios ir 26,4%antrosios grupės tiriamųjų įvardijo kaip 3D vaizdą (p=0,04). Trečiąją dimensiją kine matė 69,8%pirmosios ir 86,8% antrosios grupės apklausiamųjų. Astenopijos simptomus pirmoje grupėjejautė 39,6% tiriamųjų, antroje - 52,8% (p=0,08). Dvimačio seanso metu astenopija skundėsi po3,8% abiejų grupių respondentų. Pirmoje grupėje dažniausi simptomai buvo akių nuovargis(28,3%), akių įtampa (18,9%), o antroje grupėje – akių nuovargis (30,2%), akių įtampa (30,2%)ir ašarojimas (24,5%). Antroje grupėje ašarojimo simptomas buvo paminėtas dažniau (p=0,03).Išvados: Tiriamieji, neturintys normalios stereopsijos, teigė, kad mato 3D vaizdą, bet dažnaineskyrė jo nuo 2D. Stereopsijos tyrimai nepadeda prognozuoti pojūčių 3D kine. Astenopijossimptomai, kurių dažniausi buvo akių įtampa ir akių nuovargis, buvo vienodai būdingi asmenimssu normalia stereopsija ir be jos, tik ašarojimu dažniau skundėsi asmenys su normaliastereopsija.144

Refrakcijos ydų ryšys su akies ašies ilgiu ir ragenos storiuDarbo autorius(-iai): Inesa Skvarciany (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Saulius Galgauskas (VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligųklinika).Darbo tikslas: Nustatyti, ar refrakcijos ydos yra susijusios su akies ašies ilgiu ir ragenos storiu.Darbo metodika: 2012 metų rugsėjo – spalio mėnesiais buvo ištirti 44 VU MF besimokantysstudentai. Visiems buvo išmatuota dešinės akies refrakcija, ragenos storis ir akies ašies ilgis.Analizuojant duomenų koreliaciją buvo laikoma, kad patikimumo koeficientas (p) lygus 0,05.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 16.0 programa.Rezultatai: Iš 44 tirtų asmenų 34 (77%) buvo trumparegiai, 8 (18%) toliaregiai ir 2 (5%) studentųrefrakcija buvo taisyklinga. Ieškant ryšio tarp refrakcijos ydų ir akies ašies ilgio Pearsonkoreliacijos koeficientas gautas -0,821 (p=0,00), todėl tarp kintamųjų egzistuoja labai stiprusryšys. Tai reiškia, kad ilgėjant akies ašiai, didėja miopijos laipsnis, o didesnis hipermetropijoslaipsnis yra susijęs su trumpesne akies ašimi. Nustatant koreliaciją tarp refrakcijos ydų ir ragenosstorio, Pearson koreliacijos koeficientas gautas 0,37 (silpnas ryšys), tačiau kintamieji statistiškainepriklausomi vienas nuo kito, nes patikimumo koeficientas p>0,05.Išvados: Refrakcijos ydos priklauso nuo akies ašies ilgio, tačiau ryšio su ragenos storiu neturi.Pseudomonas aeruginosa sukeltų ragenos uždegimų klinikiniųatvejų analizėDarbo autorius (-iai): Inesa Skvarciany (6 k.).Darbo vadovas (-ai): Doc. dr. Rimvydas Stanislovas Ašoklis (Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti ragenos uždegimų, sukeltų P.aeruginosa, predisponuojančius veiksnius,dažniausiai kartu pažeidžiamas kitas akies struktūras, laiką nuo simptomų atsiradimo ikihospitalizacijos. Taip pat išanalizuoti gydymą ir jo rezultatus (hospitalizacijos trukmę, regėjimoaštrumo pokyčius).Darbo metodika: Retrospektyviai tirti VULSK Akių ligų skyriaus pacientai, kuriems 2007-2012metais buvo diagnozuotas P.aeruginosa sukeltas keratitas. Išanalizuotos šių pacientų ligos istorijosir epikrizės. Duomenų analizė atlikta SPSS 16.0 programa.Rezultatai: Nurodytu laikotarpiu P.aeruginosa sukelti keratitai diagnozuoti 8 pacientams. Išjų 5 (62,5%) buvo moterys, 3 (37,5%) - vyrai. Vidutinis ligonių amžius 43 metai. Jauniausiasiš jų buvo 19, vyriausias – 86 metų amžiaus. 7 (87,5%) pacientai buvo hospitalizuoti skubostvarka, 1 (12,5%) – planine tvarka dėl kairės akies ragenos opos gydymo. Trumpiausias hospitalizacijoslaikas buvo 5 dienos, ilgiausias – 31 diena. Vidutinis lovadienių skaičius – 12. Laikasnuo simptomų atsiradimo iki hospitalizacijos svyravo nuo 1 iki 10 dienų. Vidutiniškai – 4 dienos.5 (62,5%) asmenims ragenos uždegimas išsivystė dėl kontaktinių lęšių nešiojimo. Vienasiš pacientų nešiojo „Focus monthly“ kontaktinius lęšius, kitas – „Focus night & day“. Abu šieligoniai juos nešiojo tris paras. Informacijos apie kitų trijų pacientų nešiojamus kontaktiniuslęšius nerasta. Tačiau žinoma, kad vienas iš pacientų maudėsi drumzlinoje kūdroje neišsiėmęskontaktinių lęšių, kitas su kontaktiniais lęšiais maudėsi ežere, buvo pirtyje. 1 (12,5%) iš visų tirtųpacientų ragenos uždegimas išsivystė patektus į akį svetimkūniui (metalo dalelei). 2 (25%)– priežastis nežinoma. Išanalizavus ligos istorijas paaiškėjo, kad be ragenos uždegimo visiemspacientams taip pat buvo pažeista uogena ir junginė. 3 iš pacientų kartu buvo pažeisti ašarųtakai; 1 diagnozuotas voko krašto uždegimas; 2 – vyzdžio užpakalinės sąaugos. Ištyrus pacientųregėjimo aštrumą atvykus ir išvykstant 6 (75%) pacientams jis pagerėjo, 2 (25%) – nepakito.145

Gydymui visiems pacientams buvo skirti medikamentai, tačiau 3 (37,5%) iš jų papildomai taikytaschirurginis gydymas – amniono membranos transplantacija.Išvados: Dažniausia P.aeruginosa sukeltų keratitų priežastis yra kontaktinių lęšių nešiojimas.Akių pažeidimai būna sunkūs, nes reikalauja ilgos hospitalizacijos ir daugiau nei trečdaliui ligoniųtaikomas chirurginis gydymas.Pacientų, konsultuotų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Žvėrynoinfekcinių ligų stacionare dėl akių toksoplazmozės, epidemiologiniai,klinikiniai ir diagnostiniai aspektaiDarbo autorius(-iai): Guoda Laurinavičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): med. m. dr. S. Galgauskas (VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligųklinika), lekt.,gyd. Audronė Marcinkutė (VU MF Infekcinių ligų, mikrobiologijos ir dermatovenerologijosklinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti ir nustatyti galimus ryšius tarp suaugusiųjų, sergančiųjų akių toksoplazmoze,epidemiologinių, klinikinių ir diagnostinių duomenų.Darbo metodika: ILTL Žvėryno infekcinių ligų stacionare atlikta retrospektyvinė pacientų,2008–2012 metais konsultuotų dėl toksoplazmozės, ambulatorinių kortelių analizė. Atrinktosakių toksoplazmoze sirgusiųjų ambulatorinės kortelės – į galutinę analizę įtrauktos 62. Rinktišie duomenys: pacientų lytis, amžius, epidemiologinė anamnezė, nusiskundimai, kaklo limfmazgiųdydis, diagnozė, akių dugno pakitimai oftalmoskopuojant (židinių skaičius, lokalizacija,aktyvumas: pigmentacija, ribos, tinklainės paburkimas), antitoksoIgG ir IgM antikūnų titrai. Tyrimoduomenys apdoroti naudojantis MS Excel ir SPSS 16.0 programa.Rezultatai: Iš 62 tirtų suaugusiųjų 23 buvo vyrai(37,1%),39 moterys(62,9%). Pasiskirstymasamžiaus grupėse:[18–25] metai–18(29%),(25 – 50]–27(43,5%),(50 -70]-14(22,6%), >70–3(4,8%). Amžiaus vidurkis yra 38,5(±2,3) metai. Visi tirti pacientai sirgo įgyta toksoplazmoze.Ūminė toksoplazmozė nustatyta 14(22,6%) pacientų, paūmėjimas –30(48,4%), lėtinė – 18(29%).Pirmine akių toksoplazmoze sirgo 54(87,1%), mišria (smegenų pažeidimai, limfmadenopatija) –8(12,9%). Rizikos veiksnių turėjo 21(33,9%) sergantieji: 12(19,4%) ragavo žalią mėsą, 9(14,5 %)aplinkoje buvo katinų. Objektyviai kaklo limfmazgiai buvo padidėję 5(8%) ligoniams. 51(82,3%)diagnozuotas chorioretinitas, 5(8%)–chorioretinitas su uveitu, 2(3,2%) – uveitas,1(1,6%)–chorioretinitas su iridociklitu; episkleritas; neuroretinitas; retrobulbarinis neuroretinitas.ODpažeista 26(41,9%),OS-19(30,6%),OU-12,(19,4%),neatžymėta-5(8,1%). Vienas židinys akiųdugne aptiktas 26(44,8%),du-12(20,7%),trys ir daugiau-9(15,5%),neatžymėta-11(19%).Iš 58 tirtųjų su įtariamais židiniais seni židiniai sudarė 37(63,8%),švieži-6(10,3%),senikartu su šviežiais-8(13,8%),neatžymėta-7(12,1%).Centriniai židiniai rasti 24(41,4%),periferiniai-15(25,9%),centriniaiir periferiniai-5(8,6%),neatžymėta-14(24,1%). Židinių ribosryškios 18(31%)atvejų,neryškios-8(13,8%),neatžymėta-32(55,2%).Židiniai pigmentuoti35(60,3%)atvejams,nepigmentuoti-7(12,1%),neatžymėta-16(27,6%).Tinklainėpaburkusi 21(33,9%),nepaburkusi-8(12,9%),neatžymėta-33(53,2%).Stiklakūnio reakcija buvo29(46,8%)atvejais,nebuvo-24(38,7%),neatžymėta-9(14,5%).Dažniausiai pacientai skundėsiregos sutrikimu(rūkas,dėmė,juodulys,pablogėjęs matymas)-33(53,2%),kartu dar juto skausmą-10(16,1%),tikskaudėjo-4(6,5%),niekuo nesiskundė-15(24,2%).Iš 43 skundų turėjusiųžmonių teigiama stiklakūnio uždegiminė reakcija buvo 28(65,1%)(iš jų net 26(92,9%)skundėsiregėjimo sutrikimu,tik 2(7,1%)skausmu),neigiama-15(34,9%). AntitoksoIgG teigiamas buvo50(80,6%)pacientų,neigiamas-5(8,1%),pilka zona-2(3,2%),neatžymėta-5(8%). AntitoksoIgMteigiamas buvo tik 5(8,1%)pacientams,iš jų 4(80%)sirgo mišria toksoplazmoze;neigiamas-40(64,5%),neatžymėtas-17(27,4%). Pirmine akių toksoplazmoze sergančiųjų imunoglobulinoGtitrai padidėję(45atvejai)

kad pagal turimus duomenis nėra statistiškai reikšmingo pagrindo atmesti hipotezę:vidutinisantitoksoIgG titrų padidėjimas nepriklauso nuo ligos aktyvumo(p=0,344).Išvados: 1.Akių toksoplazmoze dažniau sirgo moterys. Sergamumas didesnis socialiai aktyvioseamžiaus grupėse(25-50m.).2.Dažniausia susirgimo priežastis-žalios mėsos valgymas.3. Akiųtoksoplazmozė dažniausiai pasireiškia centriniu chorioretinitu.4.Akių toksoplazmoze sergančiųjųpagrindiniai skundai buvo regos sutrikimai.5. Dviems trečdaliams pacientų,sergančių izoliuotaakių toksoplazmoze,būdingas žemas antitoksoIgG titras ir beveik visais atvejais neigiamasantitoksoIgM.AntitoksoIgG titro augimas nesusijęs su ligos aktyvumu.Akių toksoplazmozęgalime įtarti esant regos sutrikimams, teigiamai epidemiologinei anamnezei, centriniam akiųtinklainės pažeidimui.Diagnozė patvirtinama charakteringu akių dugno vaizdu,žemais antitoksoIgG.Ragenos storio ir endotelio ląstelių parametrų amžiniai pokyčiaiDarbo autorius(-iai): Dovilė Norvydaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Saulius Galgauskas (VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligųklinika).Darbo tikslas: Palyginti centrinės ragenos dalies storio, ragenos endotelio ląstelių tankio(RELT), jų vidutinio dydžio (Vid) bei taisyklingų šešiakampių ląstelių skaičiaus (L6) priklausomybęnuo amžiaus; nustatyti endotelio ląstelių tankio ir ragenos storio vidurkį septynioseamžiaus grupėse.Darbo metodika: VUL SK Akių ligų skyriuje (tretinio lygio ligoninėje) retrospektyviai buvo išnagrinėti358 akių (211 asmenų) tyrimo veidrodiniu mikroskopu duomenys, kuriuose buvo nustatytasRELT, L6 bei Vid. Taip pat buvo išmatuotas ragenos storis, registruojamas pacientų amžiusbei lytis. Į tyrimą neįtraukti pacientai, sergantys glaukoma, cukriniu diabetu, akys, kuriosenustatyta ragenos degeneracija, keratito, konjunktyvito požymiai, opos, trauminiai sužalojimai,keratokonusas, akys po ragenos transplantacijos bei kitų priekinio segmento chirurginių intervencijų.Tiriamieji, kurių amžius nuo 20 iki 89 metų, suskirtstyti į 7 grupes: 1gr: 20-29m. (55akys, 28 asmenys), 2gr.: 30-39m. (45 akys, 26 asmenys), 3gr.: 40-49m. (45 akys, 29 asmenys),4gr.: 50-59m. (55 akys, 31 asmuo), 5gr.: 60-69m. (55 akys, 34 asmenys), 6gr.: 70-79m. (55 akys,33 asmenys), 7gr.: 80-89m. (48 akys, 30 asmenų). Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0programa. Koreliaciniams ryšiams nustatyti naudotas Pearson koreliacijos koeficientas(r), duomenimstarp dviejų grupių palyginti- Stjudento t kriterijus. Duomenys laikyti statistiškai patikimais,kai patikimumo lygmuo p

Sausų akių sindromo epidemiologiniai duomenys nuolatinę akiųįtampą patiriančių asmenų tarpeDarbo autorius(-iai): Dovilė Norvydaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Saulius Galgauskas (VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligųklinika).Darbo tikslas: Nustatyti sausų akių sindromo (SAS) bei su juo susijusių simptomų paplitimąsu nuolatine akių įtampa susijusį darbą dirbančių asmenų tarpe ir jų ryšį su akis varginančiosveiklos intensyvumu.Darbo metodika: Apklausa atlikta naudojant anoniminę anketą (internete bei raštu). Ją sudarė2 klausimų grupės: McMonnies klausimynas(12kl.), skirtas SAS atrankai bei klausimai apie akisvarginančios veiklos intensyvumą(3kl.), taip pat paprašyta įvertinti su SAS susijusių simptomųkeliamą diskomfortą kasdienei savijautai 10 balų sistemoje. Tyrimui atrinkta 171 respondentas,teisingai užpildęs anketą ir nurodęs, jog jo darbas susijęs su nuolatine akių įtampa. Kiekvienastesto atsakymo variantas buvo įvertintas tam tikru balu ir išvestas kiekvieno respondentobendras balų skaičius abejose klausimų grupėse. McMonnies klausimyne atrankos riba SAS laikytasbalų skaičius- 14,5. Duomenys apdoroti SPSS17.0 programa. Koreliaciniams ryšiams nustatytinaudotas Pearson koreliacijos koeficientas(r), duomenims tarp dviejų grupių palyginti-Stjudento t kriterijus ir Chi kvadratas. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai patikimumolygmuo p14,5 balo (iš jų 16(61,5%) moterys). Yra reikšmingas skirtumastarp šią ribą peržengusių ir neperžengusių su SAS susijusių skundų kiekio, balų jų keliamamdiskomfortui, akis varginančios veiklos intensyvumo- didesni turinčių SAS riziką (p

ONKOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Inga Zemleckaitė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: Dr. V. Atkočius Vilniaus Universiteto Onkologijos InstitutasStorosios žarnos vėžio atrankinės patikros metodai: kompiuterinėstomografijos kolonografija vs kolonoskopijaDarbo autorius(-iai): Bernardas Rimkus (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Dileta Rutkauskaitė (VUL SK), Dr. Saulius Mikalauskas (VUL SK),Prof. Habil. Dr. Kęstutis Strupas (VUL SK).Darbo tikslas: Palyginti pacientams, kuriems dėl teigiamo slapto kraujo išmatose tyrimo, tąpačią dieną atliktus kompiuterinės tomografijos kolonografijos ir kolonoskopijos tyrimus.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 36 pacientų ligos istorijų analizė, kuriems dėl teigiamoslapto kraujo išmatose tyrimo tą pačią dieną atlikti kompiuterinės tomografijos kolonografijosir kolonoskopijos tyrimai. Tyrimai buvo atlikti VUL SK 2010-2012 metais. Palyginta šiųtyrimų reikšmė, diagnozuojant storosios žarnos polipus ir vėžį. Gauti duomenys apdoroti SPSS21.0 programa.Rezultatai: Kompiuterine tomografijos kolonografija ir kolonoskopija tirti 36 pacientai, kurių53% moterų, 47% vyrų. Pacientų amžiaus vidurkis 60,92 +/- 8,6 metų. Kompiuterinės tomografijoskolonografijos tyrimo metu 13 pacientų (36%) rasta aštuoniolika storosios žarnos pakitimų.7 (19,4%) pacientams rastas vienas, 4 (11,1%) – du, 1 (2,7%) – trys pakitimai. Jų lokalizacijapagal storosios žarnos segmentus: akloji – keturi (22,2%) , kylančioji – trys (16,7%),skersinė – trys (16,7%), riestinė – penki (27,8%), tiesioji – trys (16,7%) atvejai. Kompiuterinėstomografijos kolonografijos tyrimo metu nustatyti devyni (25%) 6-9 mm skersmens ir devyni(25%) 10 mm ir daugiau skersmens polipai. Pagal augimo formą 4 (22,2%) polipai plokšti, 4(22,2%) – ant kojytės, 10 (55,6%) – bekočiai. Kompiuterinės tomografijos kolonografijos metu5 (13,8%) pacientams nustatytas vėžys.Kolonoskopijos tyrimo metu 16 (44,4%) pacientų rastastorosios žarnos pakitimų, iš kurių 7 (19,4%) pacientams nustatyta dešimt polipų. Šeši (16,7%)- 6-9 mm skersmens ir keturi (11,1%) – 10 mm ir daugiau skersmens polipai. Vėžys nustatytas5 (13,8%) pacientams. Kolonoskopijos metu 2 (10,5%) atvejais nustatyta kirmėlinės ataugosbigė, po 1 (5,3%) – hemarojus ir Krono liga, kurie kompiuterinės tomografijos kolonografijosprocedūros metu palaikyti polipais. Kolonoskopija 1 (5,3%) atveju nepatvirtino kompiuterinėstomografijos kolonografijos tyrimu diagnozuoto skersinės žarnos polipo. Kompiuterinės tomografijoskolonografija ir kolonoskopija vienodai – 5 (13,8%) žmonėms nustatė storosios žarnosvėžį (R2 = 1, p< 0,05). Vėžio lokalizacija 2 (5,5%) atvejais buvo riestinė, 3 (8,3%) – tiesioji žarna.Kompiuterinės tomografijos kolonografija beveik dvigubai dažniau nustatė storosios žarnospolipus nei kolonoskopija (R2 =0,695, p < 0,05). Kompiuterinės tomografijos kolonografijostyrimo jautrumas - 90,9%, specifiškumas - 40%.Išvados: Kompiuterinės tomografijos kolonografija ir kolonoskopija vienodai dažnai diagnozuojastorosios žarnos vėžį. Kompiuterinės tomografijos kolonografijos tyrimas labai jautrusmetodas diagnozuojant nedidelius polipus žarnoje, bet ne visada pakankamai specifiškas.149

Gyvenamosios vietos bei laikotarpio įtaka sirgusiųjų gimdos kakleliovėžiu išgyvenamumuiDarbo autorius(-iai): Rasa Aurelija Vankevičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. rez. Karolis Ulinskas (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti, ar gyvenamoji vieta bei laikotarpis turi reikšmingos įtakos sirgusiųjųgimdos kaklelio vėžiu išgyvenamumui.Darbo metodika: Naudojant Vėžio registro duomenis, į tyrimo analizę buvo įtraukti 6680 moterųduomenys, sirgusių gimdos kaklelio vėžiu 1990-2004 metų laikotarpiu. Tiriamosios buvosuskirstytos į tris grupes pagal gyvenamąją vietą: 1 grupė - gyvenančios didžiuosiuose miestuose,2 grupė - mažesniuose miestuose ir miesteliuose, 3 grupė - kaimo vietovėse. Šiose grupėseįvertintas reliatyvus penkerių metų išgyvenamumas (1990-1994, 1995-1999, 2000-2004),analizuota naviko stadijos diagnozės metu (I, II, II, IV ir nežinoma) bei amžiaus įtaka. Išgyvenamumasskaičiuotas nuo diagnozės nustatymo datos iki pacientės mirties arba iki datos, kadapaskutinį kartą buvo žinoma, jog pacientė gyva. Išgyvenamumas analizuotas naudojant SPSSStatistics 20 bei STATA pasitelkiant Ederer II reliatyvaus išgyvenamumo modelį. Skaičiavimamsnaudotos šio statistinio paketo procedūros iš P.W.Dickmano metodinės medžiagos. Demografiniųrodiklių ir klinikinių kintamųjų palyginimui naudotas chi-square testasRezultatai: Gautas statistiškai reikšmingas pasiskirstymas tarp gimdos kaklelio vėžio stadijosdiagnozės metu bei amžiaus grupių (P

duomenų vertinimo algoritmas, pavadintas PDVK algoritmu. Vertinant odos pigmentinius dariniuspagal pigmento pasiskirstymą darinyje ir odos sluoksniuose bei darinio kraujotakos irodos kolageno struktūros pokyčius, dariniai suskirstyti į nepiktybinius apgamus, displaziniusapgamus ir melanomas. Atlikta 149 asmenų (99 moterų ir 50 vyrų) odos pažeidimų analizė.Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 42,7 ± 17,02 metų. Tiriamųjų pigmentiniai odos dariniai buvonuskenuoti AstronClinica SIAscope V prietaisu. Išoperavus darinius atliktas jų histologinis tyrimas.Panaudojus McNemar‘o testą palyginti taikant SIAskopijos vertinimo algoritmą gauti irhistologinio tyrimo duomenys. Atlikti statistinei duomenų analizei panaudotos OpenEPI v3,SPSS v17.0, MS Excel 2010 programos.Rezultatai: Įvertinus SIAskopijos duomenis naudojant PDVK algoritmą nustatyta: 92 (61,7%)nepiktybiniai apgamai, 12 (8,1 %) displazinių apgamų, 45 (30.2 %) melanomos. Histologiniutyrimu patvirtinta: 55 (36,9 %) nepiktybiniai apgamai, 55 (36,9 %) displaziniaiapgamai ir 39 (26,2 %) melanomos. PDVK algoritmo jautrumas tiriant nepiktybinius apgamus– 65,45%, specifiškumas – 40,43%, displazinius apgamus - atitinkamai 7,27% ir91,49%, melanomas – atitinkamai 46,15% ir 75,45%.Naudojant McNemar‘o testą nustatytistatistiškai reikšmingi (p < 0,001) skirtumai tarp nepiktybinių ir displazinių apgamų diagnostikosnaudojant PDVK SIAskopijos vertinimo algoritmą ir histologinį tyrimą. Skirtumasdiagnozuojant melanomas tarp šių metodų nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,47).Išvados: Mūsų pritaikytas algoritmas vertinti SIAskopijos duomenis gali būti vertingas siekiantneinvaziniu būdu diferencijuoti odos pigmentinius darinius. Tolesni tyrimai, dalyvaujant keliemsekspertams, turi patvirtinti šio algoritmo diagnostinį patikimumą.Vidutinio bendro išgyvenamumo palyginimas, gydant išplitusią inkstųkarcinomą sunitinibu, α-interferonu ir bevacizumabo, α-interferonoderiniuDarbo autorius(-iai): Monika Zdanytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Skaistė Tulytė (VULSK).Darbo tikslas: Tikslas: palyginti atsaką į gydymą, 1, 2 metų ir vidutinį bendrą išgyvenamumą gydantišplitusią inkstų karcinomą sunitinibu, α-interferonu ir bevacizumabu su α-interferonu. Hipotezė:gydant išplitusią inkstų karcinomą sunitinibu daugiau pacientų bus stebimas atsakasį gydymą (stabili liga ir dalinis atsakas), vidutinis bendras išgyvenamumas bus ilgesnis, 1 ir 2metų išgyvenamumas bus didesni nei gydant α-interferonu ar bevacizumabu su α-interferonu.Darbo metodika: VULSK atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį buvo įtraukta 40 pacientų (14moterų ir 26 vyrai), gydytų dėl išplitusios inkstų karcinomos. Pacientai gydyti naudojant vienąiš trijų vaistų ar jų derinių – sunitinibą, α-interferoną arba bevacizumabą su α-interferonu. Sunitinibubuvo gydyti 25 pacientai, α-interferonu – 9 pacientai, bevacizumabu su α-interferonu –6 pacientai. Analizuotas ir lygintas pacientų atsakas į gydymą pagal RECIST kriterijus, vidutinisbendras išgyvenamumas bei 1 ir 2 metų išgyvenamumas. Duomenys apdoroti programa SPSSStatistics 17.0.Rezultatai: Sunitinibo grupėje atsakas į gydymą nustatytas 60% pacientų (12% pacientų – dalinisatsakas, 48% pacientų – stabili liga), progresuojanti liga – 40% pacientų; α-interferonogrupėje atitinkamai – 78% ir 22%; bevacizumabo su α-interferonu grupėje atitinkamai –33% ir 67%. Vidutinis bendras išgyvenamumas (ribos): sunitinibo grupėje 15 mėn. (5 – 25),α-interferono grupėje 15 mėn. (9 – 21), bevacizumabo su α-interferonu grupėje 7 mėn. (0 – 26).1 metų išgyvenamumas atitinkamai grupėse 52%, 53%, 50%. 2 metų išgyvenamumas atitinkamaigrupėse 25%, 40%, 33%.Išvados: Gydant išplitusią inkstų karcinomą sunitinibu daugiau pacientų buvo nustatytas atsakasį gydymą nei gydant α-interferonu ar bevacizumabu su α-interferonu. Vidutinis bendras151

išgyvenamumas α-interferono ir sunitinibo grupėse sutampa – 15 mėn. Ilgiausias 1 ir 2 metųišgyvenamumas yra α-interferono grupėje (53% ir 40%). Dėl mažų pacientų imčių nepavykogauti statiškai patikimo išgyvenamumo skirtumo. Randomizuotame multicentriniame III fazėstyrime palyginus sunitinibą ir α-interferoną, gautas statistiškai reikšmingas atsakas į gydymąsunitinibo grupėje – 31% (α-interferono grupėje – 13%), vidutinis bendras išgyvenamumastaip pat skyrėsi: atitinkamai 26,4 ir 21,8 mėn. Multicentrinio randomizuoto III fazės tyrimo, kuriamelygintas bevacizumabo/α-interferono derinys su α-interferonu, išgyvenamumo rezultatųdar nėra.Perkutaninės inkstų navikų radiodažnuminės abliacijos efektyvumas,saugumas bei pooperacinio išgyvenamumo ir jį įtakojančių veiksniųvertinimasDarbo autorius(-iai): Sandra Selickaja (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Algirdas Žalimas (VULSK Urologijos centras), med. m. dr. AlbertasUlys (VUOI onkochirurgijos skyrius, onkourologijos poskyris).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuotas inkstų navikas, išgyvenamumą ponaviko radiodažnuminės abliacijos (RDA). Nustatyti dažniausiai pasitaikančias pooperacinėskomplikacijas bei veiksnius, kurie didina riziką mirti. Įvertinti RDA technikos įtaką operacijosradikalumui.Darbo metodika: Atlikta VUOI urologijos skyriuje gydytų 118 pacientų, kuriems nuo 2003.09.17iki 2012.12.06 atliktos 144 inkstų navikų RDA, ambulatorinių kortelių retrospektyvinė analizė.Analizuoti pacientų demografiniai rodikliai, gretutiniai susirgimai, radiologinių tyrimų ir operacijosprotokolo duomenys, naviko histologija. Pacientų būklė prieš RDA vertina pagal Amerikosanesteziologų asociacijos parengtą rizikos balų klasifikaciją (ASA). Pacientų stebėjimopabaiga 2013.01.08 arba mirties data. Išgyvenamumas apskaičiuotas naudojant Kaplan-Meierišgyvenamumo metodiką. Mirties rizikos veiksniams nustatyti naudotas cox regresijos metodas.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Iki 2013.01.08 mirė 27(22,9%) pacientai. Vidutinis pacientų amžius 68,72(±10,12) metų. 26(22%) pacientai turėjo vienintelį inkstą. Vidutinis naviko dydis - 2.8(± 0,87)cm. 92(78%) navikai buvo piktybiniai, 21(18%) gerybinis ir 5(4%) nepatvirtinti. Po operacijos17(14%) pacientų pasireiškė komplikacijos: 12(10%) paranefrinių hematomų, 2(1,7%) aktyvūskraujavimai, 1(0,8%) šlapimtakio striktūra, 1(0,8%) urinoma, 1(0,8%) dizurijos atvejis.85(72%) pacientams RDA buvo radikali iš pirmo karto. Radikaliausiai RDA atlikta ultragarsokontrolėje (UG) su kompiuterinės tomografijos (KT) navigacija - 18(94,7%) ir UG kontrolėje suKT navigacija, prieš tai UG kontrolėje įvedus titaninius žymenis aplink inksto naviką - 37(92,5%),mažiau radikali atlikta vien UG kontrolėje - 30(50,8%) (p

Klinikinių veiksnių įtaka kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių ligoslaikui be progresijosDarbo autorius(-iai): Dovilė Janulynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Vilius Rudaitis (VULSK).Darbo tikslas: Klinikinių veiksnių įtaka kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių ligos laikui beprogresijosDarbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėtos 128 VULSK pacienčių, sirgusių ir sergančiųkiaušidžių vėžiu, ligos istorijos. Įvertinta: demografiniai duomenys, operacijos radikalumas (R0ar R1-R2), operavusio chirurgo specializacija (onkoginekologas ar kt. specializacijos chirurgas),operacijos trukmė min., audinių histologinis tyrimas (seropapilinė, šviesialąstelinė, endometrioidinė,mucininė), neoadjuvantinės ir adjuvantinės chemoterapijos taikymas, ligos stadijaoperacijos metu (svarbiausios analizei IIIC-IV st.). Įvertinta rodiklių įtaka ligos laikui be progresijos(PFS). Duomenys apdoroti MS Exel ir SPSS 17.0 programomis. Parinktas reikšmingumolygmuo

trombocitų, koncentratai buvo padalinti į TM vienetus turinčius 2.2 (1.2 – 3.5)×10^11trombocitų122 (99 – 133) mL plazmos. Paruoštos TM vidutiniškai buvo laikomos 2.0 (0 – 5) dienas ikisuvartojimo. Trombocitų vertė, kada indikuotina perpilti TM buvo 16 (2.8 – 51)×10^9/L. Pacientaigavo 1,2 ar 3 TM vienos transfuzijos metu (atitinkamai 41%, 56%, 3%). Vidutinė trombocitųdozė per transfuziją (n=270) buvo 3 (1 – 7.1)×10^11/L, vidutiniškai pacientui prireikė 5.7(1 – 31) transfuzijų, tyrimo metu vienam pacientui perpilta 9.3 (1 – 45) TM. 34% transfuzijųbuvo ABO tapačios. Trombocitų CI ir CCI 1h atitinkamaibuvo 13 (-10 – 53)×10^9/L ir 7320(-9938 – 34064)×10^9/L, iš kurių 41% transfuzijų CCI po 1h >7500 ×10^9/L. Trombocitų CI irCCI po 24h atitinkamai buvo 5.4 (-21 – 42.7)×10^9/L ir 2764 (-20871 – 31697)×10^9/L, iš kurių30% transfuzijų CCI po 24h >4500 ×10^9/L. Didesnės perpiltos TM dozės statistiškai reikšmingaisusijusios su didesniu CCI po 24h (p=0.025), tačiau įtakos CCI po 1h neturėjo (p=0.305).TM amžius transfuzijos metu neturėjo reikšmingos įtakos CCI po 1h ir po 24h (p=0.237 andp=0.149). Studijos metu kraujavimų ir sunkių potransfuzinių reakcijų stebėta nebuvo.Išvados: Trombocitų fotoinaktyvacija standartinėmis dozėmis ir tūriais, užtikrina pakankamąCCI ir gali būti saugiai naudojami pacientams po autologinės KČT.Išgyvenamumas po skrandžio rezekcijų dėl i-iii stadijos skrandžiovėžio ir jį lemiantys veiksniaiDarbo autorius(-iai): Povilas Kavaliauskas (3 k.), Rytis Maziukas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. (HP) Narimantas E. Samalavičius (VU Onkologijos institutas,Chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti ligonių, kuriems 2005-2007 m. dėl I-III stadijos skrandžio vėžio buvoatlikta skrandžio rezekcija, išgyvenamumą ir jį lemiančius veiksnius.Darbo metodika: Į analizę buvo įtraukti 228 I-III stadijos skrandžio vėžiu sergantys pacientai,kuriems Vilniaus universiteto Onkologijos institute 2005-2007 metais buvo atlikta skrandžiorezekcija. Pacientams, kurie mirė dėl skrandžio vėžio, išgyvenamumas buvo vertintas nuo diagnozėsnustatymo datos iki mirties datos, o gyviesiems stebėjimo laikotarpio pabaiga pasirinkta2013.02.28. Išgyvenamumas vertintas priklausomai nuo amžiaus, ligos stadijos, naviko morfologijos,laikotarpio, kuriuo pacientas sirgo. Išgyvenamumas analizuotas statistine programaSTATA8. Išgyvenamumui palyginti naudotas log-rank testas.Rezultatai: Į analizę įtraukta 140 (61,4%) vyrų ir 88 (38,6%) moterys. Susirgusiųjų skrandžiovėžiu vidutinis amžius buvo 66,6 m. ± 11,4 (nuo 34 iki 98). Reliatyvus vienerių metų išgyvenamumasbuvo 83,8% (95 proc. PI 78,3 – 88,0). Reliatyvus penkerių metų išgyvenamumas buvo54,4% (95 proc. PI 47,7 – 60,6). Išgyvenamumas pagal stadiją: I stadijos vienerių metų – 95,45%,penkerių metų – 75,45%; II stadijos vienerių metų – 80,3%, penkerių metų – 47,5%; III stadijosvienerių metų – 64,9%, penkerių metų – 21,05% (p

Chirurginiai rezultatai po skrandžio rezekcijų, atliktų Vilniaus universitetoonkologijos institute, dėl i-iii stadijos skrandžio vėžioDarbo autorius(-iai): Povilas Kavaliauskas (3 k.), Rytis Maziukas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. (HP) Narimantas E. Samalavičius (VU Onkologijos institutas,Chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti chirurginius rezultatus po skrandžio rezekcijų dėl I-III stadijos skrandžiovėžio; nustatyti galimus veiksnius, darančius įtaką šių operacijų rezultatams.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Į analizę buvo įtraukti 228 I-III stadijosskrandžio vėžiu sergantys pacientai, gydyti Vilniaus universiteto Onkologijos institute 2005-2007 metais. Ieškota ar yra ryšys tarp pooperacinių komplikacijų ir pacientų lyties, amžiaus,hospitalizacijos trukmės, ASA klasifikacijos įvertinimo, kraujo grupės, operacijos būdo bei gretutiniųligų. Duomenys apdoroti SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Į analizę įtraukta 140 (61,4%) vyrų ir 88 (38,6%) moterys. Susirgusiųjų skrandžiovėžiu vidutinis amžius buvo 66,6 m. ± 11,4 (nuo 34 iki 98). Pooperacinių komplikacijų dažnis30,7% (I (27,3%), II (32,8%) ir III (35,1%) stadijų atvejais) (p=0,536). Vidutinė hospitalizacijostrukmė buvo 17,82 d. ± 6,292 (nuo 6 iki 70). Vidutinė nekomplikuotos hospitalizacijos trukmė –16,45 d. ± 5,333, komplikuotos – 20,91 d. ± 7,178 (p

(naudojant Rodaminą 6G kaip etaloną), ir ilgu tamsiniu stabilumu (kvantinių taškų tirpalas išlikostabilus ilgiau nei dvi savaites). Fotostabilumo tyrimai parodė, jog glutationu dengtos kadmioselenido nanodalelės pasižymi dideliu fotostabilumu ir iškrinta į nuosėdas pasiekus 140J/cm2 apšvitos dozę (λex = 370 nm). Tyrimo metu buvo pastebėti keli vykstantys procesai:1) kvantinio taško dangalo ardymas; 2) kvantinių taškų irimas ir agreagacija. Inkubavus pelėshepatomos ląsteles KT, po vienos valandos buvo stebimas jų susikaupimas ląstelėse, pastebėtijų morfologijos pokyčiai (ląstelės suapvalėja, matomi jų plazminės membranos pokyčiai). Praėjusketurioms valandoms nuo inkubacijos pradžios, kvantiniai taškai pasklinda ląstelės citoplazmoje.Praėjus 24 valandoms matoma daug negyvų vėžinių ląstelių. Atliekant biosintezėseksperimentus, dvi vėžinių (HpG2 ir MDA–MB–231) ir viena kontrolinė ląstelių linijos buvo inkubuotospagrindiniais prekursoriais naudojamais KT sintezėje (kadmio ir seleno druskomis).Praėjus 24 valandoms nuo inkubacijos pradžios, vėžinėse ląstelėse buvo pastebėta intensyvesnėfotoliuminescencija lyginant šias linijas su kontrolinėmis ląstelėmis. Šios liuminescencijossmailė sutapo su vandenyje susintetintų KT fotoliuminescencijos juostos maksimumu. Tai rodo,kad vėžinės ląstelės geba sintetinti KT iš kadmio ir seleno prekursorių, naudojamų vandeninėjenanodalelių sintezėje.Išvados: Vandeninėje terpėje susintetinti kvantiniai taškai pasižymėjo aukštu kvantiniu našumu(23 %), monodispersiškumu, koloidiniu bei optinių savybių stabilumu. Pasitelkiant vėžinėseląstelėse vykstančius procesus buvo susintetinti KT pasižymintis tokiomis pačiomis optinėmissavybėmis, kaip ir vandeninėje terpėje sintetintos nanodalelės. Ši biosintezė gali atvertinaujas galimybes kovoje su vėžiu, tačiau tolimesni cititoksiškumo tyrimai turi būti atlikti norintpritaikyti kvantinius taškus vėžinių ląstelių vaizdinime ir terapijoje in vivo.Doksorubicino citotoksiškumo tyrimas žmogaus kiaušidžių vėžioląstelių linijoje A2780Darbo autorius(-iai): Inga Zemleckaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Vita Pašukonienė (VU Onkologijos Institutas), Agata Mlynska (VUOnkologijos Institutas).Darbo tikslas: Įvertinti doksorubicino poveikį žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelių linijos A2780gyvybingumui.Darbo metodika: VU OI Imunologijos laboratorijoje atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriometu įvertintas doksorubicino citotoksiškumas kiaušidžių vėžio ląstelių linijoje A2780. Ląstelėsbuvo paveiktos penkiomis skirtingomis doksorubicino koncentracijomis (0,005 - 5 µg/ml)skirtingą laiko tarpą (1 val., 24 val., 48 val., 72 val.). Ląstelių gyvybingumas įvertintas naudojantCCK-8 gyvybingumo nustatymo rinkinį. Atlikti keturi pakartojimai. Gauti duomenys statistiškaiapdoroti MS Office Excel 2007 programa.Rezultatai: Veikiant ląsteles pasirinktomis doksorubicino koncentracijomis trumpą laiką (1val.) vaisto poveikis ląstelių gyvybingumui neišryškėjo. Vaisto poveikis ląstelių gyvybingumuiatsirado po 24 val. veikiant 0,5-5 µg/ml doksorubicino koncentracijomis. Ryškiausias vaistocitotoksinis poveikis stebėtas po 72 val.. Veikiant ląsteles didžiausia naudota doksorubicinokoncentracija (5 µg/ml), nustatytas statistiškai reikšmingas (p0.05).156

Išvados: Trumpą laiko tarpą (1 val.) veikiant žmogaus kiaušidžių vėžio A2780 linijos ląstelesdoksorubicinu (0,005-5 µg/ml) reikšmingas vaisto poveikis ląstelių gyvybingumui nepastebėtas.Statistiškai reikšmingas ląstelių gyvybingumo sumažėjimas išryškėjo po 24 val. paveikusląsteles 5 µg/ml doksorubicino koncentracija. Ilgėjant poveikio trukmei, ląstelių gyvybingumasmažėja. Gauti rezultatai yra reikšmingi toliau tyrinėjant kiaušidžių vėžio A2780 ląstelių linijosatsaką į doksorubicino poveikį bei doksorubicinui atsparios kiaušidžių vėžio A2780 ląstelių linijosišvedimui.Gyvenimo kokybė po subtotalinių skrandžio rezekcijų dėl I-III stadijosskrandžio vėžioDarbo autorius(-iai): Edgaras Smolskas (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. (HP) Narimantas E. Samalavičius (VU Onkologijos institutas,Chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę atokiu periodu po subtotalinių skrandžiorezekcijų su D2 tipo limfadenektomija dėl I-III stadijos skrandžio vėžio ir palyginti Billroth I,Roux-en-Y bei Balphour tipo rezekcijų grupes.Darbo metodika: 2013 metų sausio mėnesį daryta 266 pacientų anketinė apklausa naudojantEORTC QLQ-C30 klausimyną gyvenimo kokybei įvertinti. Atrinkti pacientai, kuriems 2007.07.01– 2012.07.01 (5 metų laikotarpyje) Vilniaus universiteto Onkologijos institute dėl I-III stadijosskrandžio vėžio atlikta subtotalinė skrandžio rezekcija (pagal Billroth I, Balphour arba Rouxen-Y)su D2 limfadenektomija ir kurie buvo gyvi 2012.12.31 dieną. Laikas nuo operacijos ikiapklausos svyravo nuo 6 iki 60 mėnesių. Anketas užpildė 153 (57.52%) pacientai. Gyvenimokokybė analizuota bendrai, amžiaus grupėse (

DNR reparacijos (ERCC1, RRM1) ir antioksidacinio fermento GST genųpolimorfizmų svarba esant gimdos kaklelio vėžiuiDarbo autorius(-iai): Iveta Vėgelytė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Diana Schveigert (VU Onkologijos institutas), Prof. dr. (HP) Janina Didžiapetrienė(VU Onkologijos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti ERCC1 (118kod.C→T), RRM1 (-37A→C ir -524C→T) ir GST (GSTM1 irGSTT1) genų polimorfizmus esant gimdos kaklelio vėžiui.Darbo metodika: Prospektyvinis tyrimas atliktas VU Onkologijos institute. Į tyrimą buvoįtrauktos 36 moterys, kurioms nustatytas vietiškai išplitęs, neoperabilus IIB-IIIB stadijos gimdoskaklelio vėžys. Pacientėms buvo taikyta neoadjuvantinė chemoterapija (cisplatina 30mg/m2/sav. ir gemcitabinas – 125mg/m2/sav. 4 sav.) bei suderintas chemospindulinis gydymas(cisplatina 40mg/m2/sav. ir gemcitabinas 125mg/m2/sav.; išorinė, nuotolinė radioterapija 50Gy). Vertintos sąsajos tarp nustatytų genų polimorfizmų variantų ir ligos stadijos, naviko diferenciacijoslaipsnio, limfmazgių būklės, naviko histologinio tipo ir atsako į gydymą (dalinisatsakas ar ligos stabilizacija). Iš pacienčių kraujo buvo išskirta DNR ir polimerazės grandininėsreakcijos (PGR) metodu nustatyti ERCC1 (118kod.C→T), RRM1 (-37A→C ir -524C→T) bei GST(GSTM1 ir GSTT1) genų polimorfizmų variantai. Kokybinių požymių nepriklausomumui tikrintitaikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus, o esant mažam stebėjimų skaičiui – Fišerio tikslusis testas.Gauti duomenys apdoroti panaudojus Microsoft Office Excel 2010 ir SPSS.16 programas.Rezultatai: Bendras pacienčių amžiaus vidurkis buvo 47,8 ± 8,3 m. 33 pacientėms (91,6%)diagnozuota plokščialąstelinė karcinoma ir 3 pacientėms (8,3%) – adenokarcinoma. 24 pacientėms(66,7%) stebėtas dalinis atsakas į gydymą, o 12 pacienčių (33,3%) nustatyta ligos stabilizacija.Tarp tirtųjų genų polimorfizmų dažniausiai nustatytas ERCC1 (118kod.C→T) CC variantas(41,7%), RRM1 geno (-37A→C) AC variantas (55,6%), RRM1 geno (-524C→T) CT variantas(80,6%) bei GSTM laukinis tipas (63,9%) ir GSTT laukinis tipas (72,2%). Nustatyta statistiškaireikšminga sąsaja tarp GSTM polimorfizmo variantų ir naviko histologinio tipo (p=0,04). Konstatuotostendencijos tarp RRM1 polimorfizmo variantų pasiskirstymo ir naviko histologiniotipo (p=0,07) bei tarp ERCC1 polimorfizmo variantų ir atsako į gydymą (p=0,07).Išvados: Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp DNR reparacijos genų polimorfizmo variantų pasiskirstymoir sergančių gimdos kaklelio vėžiu pacienčių klinikopatologinių charakteristikų nenustatyta.Statistiškai reikšmingas GSTM polimorfizmo variantų pasiskirstymas nustatytas tikpriklausomai nuo naviko histologinio tipo.Daugiaparametrinės tekmės citometrijos ir polimerazinėsgrandininės reakcijos metodų taikymas, cirkuliuojančių plazminiųląstelių periferiniame kraujyje nustatymui, pacientams sergantiemsmielomine ligaDarbo autorius(-iai): Rūta Bertašiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. m. dr. Valdas Pečeliūnas (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikos).Darbo tikslas: Mielominė liga (ML) yra antras pagal dažnumą kraujodaros organų navikas, galutinėsB limfocitų diferenciacijos stadijos lastelių – plazmocitų, piktybinė liga. Yra žinoma, kadir minimalaus kiekio cirkuliuojančių plazminių ląstelių (CPL) aptikimas periferiniame kraujyjeyra nepriklausomas blogos prognozės žymuo. Tyrimo tikslas - įvertinti ir palyginti daugiaparametrinės6 spalvų tėkmės citometrijos (DpTC) metodo specifiškumą ir jautrumą, periferiniamekraujyje aptinkant CPL, lyginant su polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) metodu.158

Darbo metodika: VULSK HOTC atliktas perspektyvinis tyrimas. Į tyrimą įtraukti pacientai surecidyvavusi a ar atsparia gydimui ML. Pacientams prieš skiriant gydymą ir gydymo atsako vertinimuibuvo atliekami DpTC ir PGR tyrimai. Periferinio kraujo plazminių ląstelių identifikavimuiDpTC naudoti CD 138/38/45/19/20/56 žymenys. DpTC metodo jautrumas ir specifiškumaspalygintas su PGR.Rezultatai: 2010 – 2012 metais VULSK HOTC recidyvavusi ar atspari gydimui ML nustatyta32 pacientams, iš jų - 24 pacientams prieš gydymą ir gydymo atsako vertinimui buvo atliekamiperiferinio kraujo DpTC ir PGR tyrimai (n=85). Iš 85 atliktų periferinio kraujo PGR ir DpTCtyrimų CPL teigiami buvo 62 (72,94%), neigiami - 23 (27,06%). Periferiniame kraujyje CPLDpTC metodu aptikta 45 mėginiuose (72,58%), PGR metodu – 61 (98,39%). PGR metodas periferiniamekraujyje ≤10^-4 jautrumu CPL aptiko 41 mėginyje, iš jų DpTC metodas CPL aptiko24 mėginiuose (58,5%). DpTC metodas buvo pakankamai jautrus ir visuose mėginiuose aptikoCPL, kai jų kiekis vertinant PGR metodu buvo >10^-4 (n=20). Naudojant PGR metodą CPL buvoaptinkamos dažniau nei DpTC (p

ir dvejų metų išgyvenamumo be ligos progresijos tikimybė BuCy grupės pacientų yra didesnėnei TreoCy (p=0,007): 64% ir 54% vs 42% ir 35%. Tarp BuCy grupės pacientų buvo 45 (49%),tarp TreoCy – 36 (52%) mirtys. Dėl su alogenine KKLT susijusių komplikacijų mirė 22 (49%)BuCy ir 22 (61%) TreoCy grupės pacientai, o dėl ligos recidyvo ar progresijos mirė 23 (51%)BuCy ir 12 (33%) TreoCy grupės pacientų.Išvados: Prieš alogeninę KKLT taikant BuCy kondicionavimo režimą, pacientų bendras išgyvenamumasir išgyvenamumas iki progresijos buvo geresnis nei taikant TreoCy kondicionavimorežimą. Skirtingus gydymo rezultatus galėjo lemti skirtingas pacientų amžius tiriamose grupėse.Įvertinus tyrimo rezultatus bus atliekama detali tiriamosios grupės mirties priežasčių analizėir sprendžiama dėl KKLT algoritmo keitimo.Pacientų, sergančių AL amiloidoze, gydymo autologine kamieniniųkraujodaros ląstelių transplantacija arba standartinių doziųchemoterapija efektyvumo vertinimasDarbo autorius(-iai): Ingrida Savickaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Valdas Pečeliūnas (VULSK).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių AL amiloidoze ir gydytų konservatyviai arba atliekantautologinę kaulų čiulpų transplantaciją, pasiektą hematologinį atsaką ir bendrą išgyvenamumą.AL amiloidozė – reta piktybinė plazminių ląstelių liga, kurios vieningų gydymo algoritmųiki šiol nėra. Kaip lygiavertės gydymo alternatyvos gali būti naudojama įprastinių doziųchemoterapija ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT). Lietuvoje šiuo metuteikiama pirmenybė konservatyviam chemoterapiniam gydymui.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Peržiūrėti pacientų, kuriems 2007 – 2012m. VPC histologiškai patvirtinta AL tipo amiloidozė, duomenys bei atrinkti tie, kuriems dėl ALamiloidozės buvo skirtas specifinis gydymas. Pacientai suskirstyti į dvi grupes – kuriems buvotaikomas konservatyvus gydymas standartinių dozių chemoterapija, bei tie, kuriems buvo atliktaautologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Palygintas abiejose grupėsepasiektas hematologinis atsakas bei bendras išgyvenamumas.Rezultatai: 2007 – 2012 m. VPC AL amiloidozė buvo nustatyta 54 pacientams, iš jų 16 buvo taikomasgydymas: 8 chemoterapija ir 8 autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.Amiloidozės pažeistų organų skaičius pacientų grupėse nesiskyrė. Pacientų, kurie buvo gydomichemoterapija, grupėje liga progresavo (PL) 3 pacientams, kitiems progresijos nestebėta: pilnąremisiją (PR) pasiekė 3, labai gerą dalinę remisiją (LGDR) – 1, dalinę (DR) – 1 pacientas. Transplantuotųpacientų grupėje 5 pacientai pasiekė PR, o 3 pacientai – LGDR. Statistiškai reikšmingaigeresnis hematologinis atsakas pasiektas transplantuotų pacientų grupėje (p = 0,021). Vidutinisvisos pacientų grupės stebėjimo laikas buvo 24 mėnesiai. Stebėjimo laikotarpiu bendras išgyvenamumaspo chemoterapinio gydymo ir transplantacijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė.Išvados: Mūsų tyrimas rodo, kad autologinė KKLT yra galimai efektyvesnis AL amiloidozės gydymometodas nei standartinių dozių chemoterapija, nes KKLT grupėje buvo pasiektas geresnishematologinis atsakas. Tačiau tokie tyrimo trūkumai, kaip maža tiriamųjų grupė bei trumpasstebėjimo laikotarpis, neleidžia pateikti konkrečių AL amiloidozės gydymo rekomendacijų. Siekianttikslesnių rezultatų, reikėtų tęsti gydytų pacientų stebėjimą.160

11 metų Ewing sarkomos gydymo apžvalga: atsako į gydymą EE99protokolu įvertinimasDarbo autorius(-iai): Dovilė Janulynaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Domantas Diglys (VULSK).Darbo tikslas: Įvertinti ar gydant Ewing sarkoma sergančius pagal EE99 protokolą jų bendrasišgyvenamumas ir išgyvenamumas be ligos progresijos yra geresni nei renkantis kitą gydymotaktiką.Darbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėtos 37 pacientų ligos istorijos. Įvertinti demografiniaiduomenys, bendras išgyvenamumas (OS – overall survival) bei išgyvenamumas be ligosprogresijos (PFS – progression free survival).Į tyrimą pacientai įtraukti remiantis kriterijais:1.Gydyti VULSK HOTC; 2.Įrašyti į HESS (hematologijos statistinėje sistemoje); 3.Diagnozė histologiškaipatvirtinta pagal PSO: 9260/3 – Kaulų Ewing sarkoma, 9364/3 – Periferinis neuroektoderminisnavikas; 4.Diagnozės nustatymo laikotarpis 2001 - 2012 m. Kriterijus atitiko 37pacientai: 20 vyrų (54,1 %) ir 17 moterų (45,9 %), jų amžiaus vidurkis - 33 metai ( ribos 18-69).Pacientų grupės lygintos pagal gydymo taktiką: 31 pacientas (83,8%) gydytas EE99 protokolu,6 (16,3%) – kitaip. Statistinė duomenų analizė atlikta Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis,naudojant stjudento-t bei chi-kvadrato testus, Pearsono koreliacijos koeficientą. Skirtumaslaikytas statistiškai patikimas, kai p

grupės lygintos pagal gydymo taktiką: EE99 protokolas skirtas po diagnozės nustatymo arba poligos progresijos. Statistinė duomenų analizė atlikta Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis,naudojant stjudento-t bei chi-kvadrato testus, Pearsono koreliacijos koeficientą. Skirtumai statistiškaipatikimi, kai p

tų nuomone,115(25,5%) turi supažindint tėvai,235(52,1%) gydytojai,28(6,2%) mokyklosslaugė,9(13,3%) mokytojas,4(0,9%) pakuotės etiketė,60(13,3%) nežino; paklausus ar keisvalymo įpročius 196(43,5%)-taip,229(50,1%)-ne.Ausų ligų skundų išsivalius ausis krapštukaisneturėjo 90(56,3%)kurie valo kasdien,94(52,5%) valo 2-3 k per savaitę,26(46,4%)valokas sav. Skausmu išsivalius ausis skundžiasi 48(30%)kurie valo kasdien,59(33%) 2-3k persav.,18(32,1%)1k per sav.,2(20%)kas 2 sav.(p=0,82);Ausų ligų skundų turėjo: prikurtimas 43,iš jų 11(25,6%) valo kasdien,21(48,8%)2-3k. per savaitę(p=0,91); ūžesys–118 iš jų 45(38,1%)kasdien,51(43,2%) 2-3k. per savaitę,13(11%)kas savaitę(p=0,52);užgulimu skundėsi 187,iš jų47(25,1%)kasdien,96(51,3%) 2-3k. per savaitę,29(15,5%)kas savaitę (p=0,001); Sieros kamščiaibuvo rasti pas 59(13,9%) respondentus, visi naudoja ausų krapštukus:18(30,5%) kasdien,30(50,8%) 2-3k per savaitę,7(11,9%)kas savaitę,1(1,7%) kas dvi savaites (p=0,68).Auskarusturėjo 262(58,1%) iš jų 240(93,75%) mergaičių ir 16(6,25%) berniukų.96(36,6%) turėjo skundų.Iš jų 49(51%) turėjo ausų ligoms būdingų skundų (p=0,663).Išvados: 1) Dauguma naudoja ausų krapštukus. Ausis taip valo todėl, kad lengva ir patogu, kitobūdo nežino.2) Su ausų priežiūros informacija yra susipažinusi didžioji dalis. Informaciją girdėjęiš tėvų, interneto, gydytojo. Respondentų nuomone informuoti turėtų gydytojai, tėvai. Įpročiuskeis 43,5%, 50,1%-ne.3) Ausų valymo dažnio ir ausų ligoms būdingų simptomų bei sieroskamščių susidarymo koreliacija nėra statistiškai patikimai reikšminga išskyrus ausų užgulimą.Sieros kamščiai susidarė tik tiems, kurie naudojo krapštukus. Auskarų dėvėjimas, ir problemossusijusios su jais, neturi statistiškai patikimai reikšmingos įtakos ausų ligų skundams.Neurosensorinio prikurtimo rizikos veiksnių bei klausos objektyvusir subjektyvus vertinimas prieš ir po gydymoDarbo autorius(-iai): Arnoldas Morozas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Inga Šatinskienė (VU MF Ausų,nosies, gerklės ir akių ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti neurosensorinio prikurtimo galimus rizikos veiksnius ir subjektyviusbei objektyvius tyrimo rezultatus prieš ir po gydymoDarbo metodika: Nuo 2012 metų lapkričio mėnesio iki 2013 metų kovo mėnesio VULSK Ausų,nosies, gerklės skyriuje buvo atlikta pacientų, kuriems nustatytas neurosensorinis prikurtimas,anketinė apklausa. Buvo vertinami rizikos veiksniai, galintys įtakoti susirgimo atsiradimą, subjektyvūsbei objektyvūs klausos pokyčiai iki ir po gydymo. Objektyviam vertinimui išnagrinėtosligonių audiogramos gydymo pradžioje ir pabaigoje (toninės audiogramos vidurkis dB(500,1000,2000Hz) ), vertinamas klausos pagerėjimas/pablogėjimas (gydymo efektyvumas).Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p

mažiausias gydymo rezultatas buvo -4 dB, didžiausias +16 dB. Vidutiniškai pacientams klausapagerėjo 5,14 dB. Įvertinus koreliaciją tarp objektyvaus ir subjektyvaus gydymo vertinimo tarpkinatmųjų yra silpnas ryšys( Pearson koreliacijos koeficientas 0,35), tačiau jis statistiškai nereikšmingas,nes p>0,05.Išvados: Dauguma pacientų subjektyviai vertindami savo klausos būklę teigė, jog ji pagerėjogydymo pabaigoje. Tai parodo ir audiogramų vidurkių rezultatai gydymo pradžioje ir pabaigoje.Dažniausias iš vertintų rizikos veiksnių , galintis įtakoti susirgimo atsiradimą - nesenai buvusiinfekcija.Vaikų vėlyvojo kraujavimo po tonzilektomijos ypatumaiDarbo autorius(-iai): Vaida Matevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Eglė Gradauskienė (Vaikų ligoninė, VšĮ VUL SK filialas).Darbo tikslas: Palyginti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų kraujavimo po tonzilektomijosypatumus.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 2007 – 2011m.VUL SK filialo Vaikų ligoninėsVaikų ANG l. skyriuje gydytų pacientų dėl kraujavimo po tonzilektomijos ligos istorijos. Į galutinįtyrimą pateko 82 atvejai. Surinkti pacientų dokumentiniai duomenys, informacija apie įvykusįkraujavimą ir taikytą gydymo metodą.Sudarytos dvi grupės: ikimokyklinio amžiaus vaikų (2-7metų) ir mokyklinio amžiaus vaikų (7-17metų) ir palygintos tarpusavyje. Tyrimo duomenysapdoroti Microsoft Excel ir SPSS 17.0 programomis. Duomenys laikyti statistiškai patikimais,kai p0,05. Pirmą savaitę po tonzilektomijoskraujavo 61%(n=50) vaikų, kiti 39%(n=32) antrą. Ikimokyklinio amžiaus grupėje pirmą savaitękraujavo 57,9%(n=11), o antrą 42,1%(n=8), kitoje grupėje atitinkamai 61,9%(n=39) ir38,1%(n=24);p>0,05. Dažniausiai kraujavo iš dešinės tonzilės nišos 51,2%(n=42),iš kairės –31,7%(n=26),17,1%(n=14) – abiejų tonzilių nišų,p=0,01. Kraujavimas stabdytas pašalinantkrešulį iš potonzilektominės nišos ir spaudžiant vatos tamponu su adrenalinu 59,8%(n=49)pacientų, kitiems 40,2%(n=33)sustabdytas panaudojant elektrokauterį.Palyginus grupes tarpusavyjekraujavimo stabdymo būdai statistiškai nesiskyrė,p>0,05.Pakartotinas kraujavimasstacionare stebėtas 24 pacientams (29,3%),iš kurių 22 buvo mokyklinio amžiaus ir 2 ikimokyklinio,p=0,04.Ikimokyklinio amžiaus pacientų hemoglobino vidurkis buvo 104,50 ± 15,71g/l,mokyklinio amžiaus - 119,94 ± 19,95 g/l,p=0,006.Išvados: 1.Kraujavimas po tonzilektomijos dažnesnis mokyklinio amžiaus vaikams. 2.Ikimokyklinioamžiaus vaikų grupėje dažniau kraujavo berniukai, mokyklinio amžiaus – mergaitės.3.Mokyklinio amžiaus vaikai dažniau kraujavo šaltuoju metų laikotarpiu, ikimokyklinio amžiaus– šiltuoju. 4.Kraujavimas po tozilektomijos abiejose grupėse dažnesnis buvo pirmąją savaitę.5.Pakartotinas kraujavimas stacionare dažnesnis mokyklinio amžiaus vaikų grupėje.164

Medikamentai, dažniausiai pasiūlyti vaistinėse, esant ūminio sinusitosimptomamsDarbo autorius(-iai): Vaida Matevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Eugenijus Lesinskas (VULSK Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius).Darbo tikslas: Įvertinti kokius vaistus dažniausiai siūlo ar kokius patarimus duoda vaistinėseesant ūminio sinusito simptomams.Darbo metodika: 2013 metais kovo mėnesį atliktas prospektyvinis tyrimas Vilniaus miestovaistinėse. Apklausta 50 skirtingų vaistinių pardavėjų, kokius vaistus ar patarimus galėtų duotiį šiuos išvardintus simptomus: sloga vargina savaitę laiko, temperatūra apie 37,3 laipsnius,skauda galvą. Patikslinimui sloga pirmiausia buvo skaidri ir skysta, dabar gelsva ir tirštesnė,vaistų jokių nevartojau. Sudarytas kiekvienos vaistinės vaistų ir pasiūlymų sąrašas ir suskaičiuotakas dažniausiai buvo rekomenduota. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel ir SPSS17.0 programomis. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p38˚), prikurtimas dešine ausimi, ūžimas ausyje. Nusakoma, kad ikiausies skausmo buvo sloga, o išskyrų iš ausies nėra. Buvo atžymima kokius vaistus vaistininkaisiūlė šiose vaistų grupėse: vietiniai priešuždegiminiai, sisteminiai priešuždegiminiai, vietiniaidekongestantai, sisteminiai dekongestantai, gleives skystinantys vaistai. Taip pat atžymėti kitipasiūlymai (kamparo aliejaus kompresas, skysčių vartojimas, kreipimasis į gydytoją). Vaistinėspasirinkos atsitiktiniu būdu. Buvo aplankytos 13 “Gintarinių vaistinių“, 10 “Camelia” vaistinių,11 “Eurovaistinių“, 9 „Benu“ vaistinės ir po vieną „Aphoteca“, „Ramunėlės“, „Universiteto“, “100165

metų“, „Litfarma“, „Norfos“, „Mano“ vaistinę. Gauti duomenys apdoroti SPSS ir MS Exel programomis.Rezultatai: Iš vietinių priešuždegiminių vaistų dažniau buvo siūlomas „Otipax“ – 20 vaistinių(40%, p>0,05). Sisteminių priešuždegiminių vaistų grupėje dažniausiai būdavo siūlomas„Ibuprofenas“- 26 vaistinės (52%, p

neturėjo 57% pacientų. 6 pacientams iš 8, turėjusių lydinčią ligą – arterinę hipertenziją, nustatytasvidutiniškai 8% pooperacinis kraujospūdžio sumažėjimas.Muzikantų absoliučios klausos ypatumaiDarbo autorius(-iai): Rokas Girčius (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Eugenijus Lesinskas (VULSK Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius),gyd. rez. Austėja Vidraitė (VULSK Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius), gyd. Vija Vainutienė (VULSKAusų, nosies, gerklės ligų skyrius).Darbo tikslas: Ištirti absoliučią klausą turinčių žmonių muzikinės klausos ypatumus.Darbo metodika: Atlikta studentų iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir muzikantų profesionalų,kurie turi absoliučią muzikinę klausą ir lavinamą muzikinę klausą, anketinė apklausa.Į galutinę duomenų analizę pateko 15 moterų ir 9 vyrai nuo 18 iki 33 metų amžiaus. Tiriamojojegrupėje buvo 9 absoliučią, originaliu muzikiniu testu patikrintą, klausą turintys, lyginamojoje –15 lavinamą muzikinę klausą turintys asmenys. Anketą sudarė 34 klausimai. Atlikti neparametriniųduomenų statistiniai skaičiavimo metodai: Spearman koreliacijos koeficientas, ANO-VA pagal Kruskal ir Wallis ir χ² kvadrato testas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuop

PATOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Aušra Garnelytė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: asist. Darius Dasevičius Valstybinis patologijos centrasKepenų histologiniai pokyčiai morbidiniu nutukimu sergantiemspacientamsDarbo autorius(-iai): Karolis Čekas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. (HP) Gintautas Brimas (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijosir chirurgijos klinika), doc. dr. Aušrinė Barakauskienė (UAB Patologijos diagnostika, VUMF Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra).Darbo tikslas: Įvertinti patologiniu nutukimu sergančių pacientų kepenų histologinius pokyčius.Darbo metodika: Prospektyviniame tyrime dalyvavo 98 morbidiniu nutukimu (kūno masėsindeksas (KMI) >35 kg/m2 ) sergantys pacientai, kuriems 2009 - 2010 metais Vilniaus universitetoligoninės „Santariškių klinikos“ Pilvo chirurgijos centre buvo atlikta laparoskopinė skrandžioapjuosimo reguliuojama juosta operacija, kurios metu iš kepenų parenchimos buvo paimtidu stulpeliai audinio, naudojant biopsinę adatą ir automatinį bioptatorių (Pro-Mag 2.2). Atlikusplaninį histologinį gautos medžiagos ištyrimą steatohepatitas nustatytas 64 (65,3 proc.), o likusiems34 (34,7 proc.) pacientams buvo steatozė be steatohepatito požymių. Šios dvi ligoniųgrupės lygintos pagal amžių, lytį, kūno masės rodiklius (svoris, KMI, viršnorminė kūno masė),lipidų kiekį kraujyje (trigliceridai (TG), cholesterolis), kepenų biocheminius rodiklius (aspartataminotransferazė(AST), alaninaminotransferazė ( ALT), šarminė fosfatazė (ŠF), gama-glutamiltransferazė(gama-GT). Histologinio tyrimo metu vertinta steatozė, balioninė degeneracija,lobulinis, portinis uždegimas, fibrozė. Duomenų analizė atlikta SPSS 20.0 programa.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 33 vyrai (33,7%) ir 65 moterys (66,3%), vidutinis amžius46,1±11,5 metai. Lyginant dvi grupes (steatohepatitu sergančiųjų ir be jo) statistiškai patikimaiskyrėsi svoris (p=0,047), TG (p=0,006), AST (p=0,033), gama-GT (p=0,008), steatozės laipsnis(p=0,002). Ligonių amžius, kiti kūno masės ir biocheminiai rodikliai statistiškai patikimai nesiskyrė,nors vidutinės vertės buvo didesnės. Nesteatohepatito grupėje steatozė nustatyta 25(74%) pacientams, steatohepatito grupėje - 63 (98%). Steatohepatitu sirgusiems balioninė degeneracijabuvo 23 (35,9%), lobulinis uždegimas - 18 (28,1%), portinis uždegimas - 59 (92,2%),fibroziniai pakitimai - 56 (87,5%).Išvados: Pacientai, kuriems kepenų morfologinio tyrimo metu buvo nustatytas steatohepatitas,pasižymėjo labiau išreikšta steatoze, didesniu kūno svoriu, TG, AST ir gama-GT kiekiu kraujyje(p< 0,05).Mantijos ląstelių limfomos klinikinių, histologinių ir imunohistocheminiųpožymių įtaka prognozeiDarbo autorius(-iai): Aušra Garnelytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Ugnius Mickys (Valstybinis patologijos centras), asist. Darius Dasevičius(Valstybinis patologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti pacientų, sergančių pirmine B mantijos ląstelių limfoma (MCL), klinikinių,histologinių ir imunohistocheminių (Ki-67) požymių įtaką prognozei.Darbo metodika: Valstybinio patologijos centro duomenų bazėje retrospektyviai atrinkti 156168

pacientai, kuriems 2004 - 2011 m. diagnozuota MCL ir kurie buvo gydyti bei sekti Hematologijosstebėsenos sistemoje (HESS). Buvo surinkti duomenys apie paciento amžių, lytį, fizinębūklę (ECOG), B simptomus, Tarptautinį prognostinį indeksą (IPI), ligos stadiją (Ann Arbor),LDH koncentraciją bei leukocitų kiekį kraujyje, įvertintas naviko histologinis piešinys, citologinisvariantas, naviko lokalizacija bei kaulų čiulpų būklė. Ki-67 proliferacinis aktyvumas buvoįvertintas dviem skirtingais metodais: tyrėjo pusiau kiekybiniu vertinimu ir skaitmeniniu būdu(Aperio Nuclear v9 algoritmas). Buvo apskaičiuotas MCL Tarptautinis prognostinis indeksas(MIPI) ir dvi jo modifikacijos. Analizė atlikta naudojant statistinį paketą SAS 9.2. Išgyvenamumopriklausomybė nuo visų minėtų faktorių buvo įvertinta naudojant Kaplan-Meier kriterijų.Išgyvenamumo kreivių palyginimui buvo naudojamas Log-rank kriterijus. Koreliacija įvertintanaudojant Spearman ranginį koreliacijos koeficientą.Rezultatai: MCL pacientų bendram išgyvenamumui (OS) ligos stadija pagal Ann Arbor statistiškaipatikimos įtakos neturėjo. Sujungus I-II ir III-IV stadijas, skirtumas tarp jų taip pat nebuvopatikimas (p=0,408). Histologinis naviko piešinys (mantijos-nodulinis ir difuzinis-mišrus)ar izoliuotas kaulų čiulpų pakenkimas statistiškai patikimos įtakos prognozei neturėjo (atitinkamaip=0,839 ir p=0,445). IPI ir MIPI statistiškai reikšminga įtaka OS buvo stebima tik tarpžemų ir aukštų verčių (atitinkamai p

agresyvios B Ne Hodgkin’o limfomos: 7 (58,3%) pacientams diagnozuota difuzinė didelių B ląsteliųlimfoma (DLBCL), 3 (25%) - B Burkito limfoma (BL), 2 (16,7%) - B ne Hodžkino limfomasu tarpiniais DLBCL ir BL požymiais („pilkosios zonos limfomos”). Dauguma limfomų buvo ekstranodalinės(11 atvejų; 91,7%) ir tik viena (8,3%) lokalizuota limfmazgiuose. Visiems atvejamsdiagnozės metu buvo atliktas imunohistocheminis tyrimas. DLBCL: pagal Hans schemą 4(57%) pacientams aptiktas folikulo germinacinio centro(GCB) ir 2 (28,6%) ne folikulo centroimunofenotipas. BL: tipinis imunofenotipas buvo nustatytas 2 (66,7%), netipinis – vienam pacientui.Abu „pilkosios zonos limfomos” atvejai buvo GCB. Pagal ligos išplitimą, 9 (75%) pacientamsnustatyta IV stadija. 10 (83,3%) pacientų pasireiškė B simptomai. Vidutinis laikas nuo ŽIVinfekcijos nustatymo iki limfomos diagnozės 4,6m. Antiretrovirusinė terapija taikyta 9 (75%)pacientams (75%), iš jų iki limfomos diagnozės nustatymo - tik dviems (22,2%). Sisteminėchemoterapija taikyta 11 (91,7%) pacientų. Paskutinio patikrinimo metu 10 (83,3%) pacientųbuvo mirę. Vidutinė išgyvenimo trukmė nuo limfomos diagnozės iki mirties buvo 3 mėn.(10dienų – 1 m., mediana 1,25mėn).Išvados: Su imunodeficitu (ŽIV/AIDS) susijusių agresyvių limfomų kohortoje V:M santykisbuvo skirtingas nuo stebimo bendroje populiacijoje - 5:1 vs 1,2:1. Su ŽIV/AIDS susijusi limfomabuvo diagnozuojama palyginti jauno amžiaus asmenims - amžiaus mediana 36 vs 64 m. Išgyvenamumomediana HIV/AIDS pacientams buvo ženkliai trumpesnė, nei bendroje populiacijoje:1,25 vs 31 mėn. ŽIV/AIDS pacientai turi būti sistemingai tiriami dėl galimų limfoproliferaciniųligų. Perteklinis „slaptumas“ ar „konfidencialumas“ bei ligos mistifikavimas mažina pacientošansus išgyventi.Skaitmeninės vaizdo analizės metodų pritaikymas inkstų biopsijų fibrozėslaipsnio nustatymuiDarbo autorius(-iai): Jurgita Ivanauskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Arvydas Laurinavičius (Vilniaus universiteto Medicinos fakultetoPatologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra).Darbo tikslas: Sukurti metodologiją inkstų fibrozės laipsnio vertinimui naudojant skaitmeninėsvaizdo analizės galimybes.Validuoti algoritmą inkstų fibrozės laipsnio vertinimui, remiantisstereologinės kontrolės duomenimis. Palyginti skaitmeninio algoritmo ir patologo vizualausinkstų žievės fibrozės vertinimo rezultatus.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Valstybiniame patologijos centre, tyrimuinaudoti Masono trichromu dažyti transplantuotų inkstų bioptatų (n=50) vaizdai,skanuotiAperioXT įrenginiu. Biopsijų atrankos kriterijus – kokybiški preparatai su pakankamu analizeižievės kiekiu. Sumodeliuotas ir kalibruotas skaitmeninės vaizdo kolokalizacijos analizėsalgoritmas,juo įvertinta 19 inksto žievės (dalis preparato) biopsijų,tuose pačiuose plotuosebuvo atlikta stereologinė kontrolė taškų skaičiavimo metodu. Šie 19 preparatų naudoti ir galutinėjeanalizėje. Validuotas algoritmas pritaikytas visos imties (n=50) analizei (žievės ir šerdiesplotai vertinti atskirai, palyginant rezultatus). Inksto žievinės fibrozės rodikliai palygintisu vizualiu pusiau kiekybiniu žievės stromos fibrozės vertinimu.Pagal siūlomą metodologijąstereologiškai ir kolokalizacijos algoritmu vertinti parametrai atspindi bendrą (ne tik stromos)fibrozės laipsnį ir nereikalauja sudėtingo segmentavimo etapo. Inkstų audinio automatiniamatpažinimui panaudotas Genie algoritmas,kurį sekė kolokalizacijos algoritmas įvertinantis histochemiškaiišryškinto kolageno santykį su visais kitais žievės kompartmentais („šlapia fibrozė“)arba inksto audiniais be kanalėlių ar kraujagyslių/limfagysliųspindžio („sausa fibrozė“).Rezultatai: Sausos fibrozės skaitmeninės analizės vidutinis % žievėje buvo 6,95±5,02 lyginantsu stereologiniu atitikmeniu8,83±6,91. Patikimo sisteminio nuokrypio nenustatyta(p=0,62).Algoritmo ir stereologijos duomenys koreliavo labai stipriai r=0,95, p

fibrozės skaitmeninės analizės vidutinis % 4,98±3,63) lyginant su stereologiniu atitikmeniu(6,84±5,25), patikimo sisteminio nuokrypio nenustatyta( p=0,48).Algoritmo ir stereologijos rezultatųkoreliacija 0,94 p0,05, tuo tarpu šlapios fibrozės laipsnis koreliavo silpnai 0,29, p

Išvados: Būtina ieškoti ir diegti studijų metodus, suteikiančius praktinių įgūdžių ir pasitikėjimosavimi. Tyrime dalyvavę studentai vertino VIM, kaip tinkamą būdą studijų proceso tobulinimui.Paruoštus vertikaliai integruotus nefropatologijos atvejus studentai įvertino palankiai.PEDIATRIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Ernestas Viršilas, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: lekt. dr. Jurgita Grikinienė VU MF Vaikų ligų klinikaVaikų, kuriems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, duomenų analizėDarbo autorius(-iai): Sandra Melnik (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc.dr. Virginija Žilinskaitė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Tikslas: atlikti 2009-2011 metais VUVL VRITS gydytų pacientų, kuriems taikytaDPV, duomenų analizę. Uždaviniai: 1.Įvertinti DPV poreikį VRITS skyriuje2.Atlikti dirbtinai ventiliuotųpacientų su plaučių pažeidimu ir be plaučių pažeidimo palyginamąją analizę3.ĮvertintiDPV trukmės įtaką pacientų išeitims ir komplikacijomsDarbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 2009-2011 m. VUVL VRITS gydytų dirbtinai ventiliuotųpacientų ligos istorijų analizė. Duomenų analizė atlikta, naudojantis MS Excel 2007, SPSS19.0 programomis. Tiriamųjų atranka: iš viso gydyti VRITS 2009-2011 m. 4875, iš jų 395 taikytaDPV: 157 po planinių intervencijų, 238 kaip skubios pagalbos gydymo metodas. Tiriamųjųgrupė–pastarieji 238 pacientai.Rezultatai: Iš viso DPV taikyta 395 (8%) pacientų. Tiriamieji: berniukų 165 (69,3%), mergaičių73 (30,7%), amžiaus vidurkis 7,76 metų (±9,43). Tiriamieji suskirstyti į 2 grupes: su plaučiųpažeidimu 113 (47,5%), be plaučių pažeidimo 125 (52,5%). Ventiliacijos trukmės vidurkis1-oje grupėje 5,33 paros (±6,0), 2-oje – 4,71 paros (±5,38).P=0.404. Lyginant pagal išeitį: pasveiko180 (75,6%), mirė 51 (21,4%), pereita į ilgalaikę DPV 7 (2,9%). 1-oje grupėje pasveiko76 (67,1%), mirė 36 (31,9%), pereita į ilgalaikę DPV 1 (1%). 2-oje grupėje pasveiko 104(83%), mirė 15 (12%), pereita į ilgalaikę DPV 6 (5%). Grupėje su plaučių pažeidimu pereita įilgalaikę DPV 1 (1%), grupėje be plaučių pažeidimo 6 (5%).R=0.33,P=0.007. Iš visų mirusių: suplaučių pažeidimu 36 (70,6%), be plaučių pažeidimo 15 (29.4%).R=0.238,P=0.01. Komplikacijųdažnis: komplikacijų nebuvo 222 (93,3%) pacientų, pneumonija 12 (5%), atelektazė 1 (0,4%),hidropneumatoraksas 1 (0,4%), laringitas 1 (0,4%), endobronchitas 1 (0,4%). Komplikacijųgrupėje 9 (56,3%) su plaučių pažeidimu, 7 (43.7%) be plaučių pažeidimo.R=0.047.P=0.47. LyginantDPV trukmę ir komplikacijas: komplikacijų grupėje vidutinė DPV trukmė 14,84 paros(±10,25), grupėje be komplikacijų 4,3 paros (±4,46).P=0.001.Lyginant DPV trukmę ir išeitis:pasveikusių grupėje vidutinė DPV trukmė 4,52 (±4,82) paros, mirusių 5,42 (±7,20), ilgalaikėsventiliacijos grupėje 14,71 (±5,43).R=0.228,p=0.001.Išvados: 1.Iš visų VRITS gydytų pacientų, 8% taikyta DPV2.Lyginant pacientus su plaučių pažeidimuir be plaučių pažeidimo, ventiliacijos trukmė statistiškai patikimai nesiskyrė, tačiauišeitys patikimai blogesnės pacientams su plaučių pažeidimu3.Pacientams be plaučių pažeidimodažniau teko pereiti prie ilgalaikės ventiliacijos namuose, tuo tarpu komplikacijų dažnis nesiskyrė4.IlgesnėDPV trukmė koreliuoja su blogesnėmis išeitimis ir turi įtakos komplikacijomsatsirasti172

Ryškiai nutukusių paauglių kepenų steatozės ir aminotransferaziųaktyvumo ypatumai bei ryšys su biocheminiais lipidų apykaitos rodikliaisDarbo autorius(-iai): Areta Birbalaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Robertas Kemežys (VU MF Vaikų ligų klinikos Pediatrijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti kepenų steatozės dažnį ypač nutukusiems paaugliams bei kepenų fermentųapykaitos rodiklių (aminotrasferazių) ypatumus, atsižvelgiant į lytį, nutukimo laipsnį irbiocheminius lipidų apykaitos rodiklius.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas tretinio lygio VULSK filialo Vaikų ligoninėsPediatrijos skyriuje. Išnagrinėti 41 paauglio, kurie 2006-2011 metais vaikų endokrinologohospitalizuoti dėl itin ryškaus nutukimo (kūno masės indekso standartinio nuokrypio reikšmė(KMI SDS) > 4) ir kuriems buvo atlikti biocheminiai lipidų apykaitos, kepenų transaminaziųbei kepenų ultragarsinis tyrimai, duomenys. Vertinta: lytis, amžius, ūgis, kūno masė, kepenųaminotransferazių (alaninaminotransferazės (ALAT), aspartataminotransferazės (ASAT)) aktyvumaskraujo serume, kepenų ultragarsinio tyrimo duomenys bei biocheminiai lipidų apykaitosrodikliai (bendro cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, didelio tankiolipoproteinų (DTL) cholesterolio, trigliceridų (TG) koncentracijos kraujo serume). Duomenysapdoroti Growth Analyser, SPSS 17.0 ir Microsoft Excel 2007 programomis. Duomenų skirtumasstatistiškai reikšmingas, kai p0,05). Berniukų KMI SDS vidurkis11,2 ± 4,1, o mergaičių 7,9 ± 2,2, todėl pagal šį auksologinį parametrą berniukai buvo labiaunutukę (p=0,00084). Ultragarsinio tyrimo metu kepenų steatozė (KS) nusatyta net 85% ypačnutukusių berniukų, ir atitinkamai 86% mergaičių, o ALAT aktyvumo padidėjimas nustatytas tik45% berniukų bei 14% mergaičių. Labai nutukusių berniukų ALAT vidutinis aktyvumas kraujoserume 56,55 ± 49,2 U/l, ASAT – 32,6 ± 20,1 U/l, o atitinkamai mergaičių ALAT - 24,3 ± 12,6U/l, ASAT – 21,3 ± 5,7 U/l. Berniukų transaminazių aktyvumas kraujyje statistiškai reikšmingaididesnis nei mergaičių (p

tyrimo ir laboratorinių tyrimų rezultatus: proteinurijos lygis paros šlapime, sistolinis ir diastolinisarterinis kraujo spaudimas, kreatinino koncentracija kraujyje ir GFG (glomerulų filtracijosgreitis), hemoglobino koncentracija kraujyje.Rezultatai: Išnagrinėtos 29 vaikų istorijos. 65,5 proc. tiriamųjų sudarė berniukai, 34,5 proc. –mergaitės. Vidutinis susirgimo IgA nefropatija amžius buvo 12,4 (±3,2) metų. 13,8 proc. vaikųligos pradžioje skundėsi galvos skausmu, 17,2 proc. – bendru silpnumu, 17,2 proc. – pilvo skausmu,51,7 proc. – pakitusia šlapimo spalva, 31,0 proc. – tinimais. 6,9 proc. vaikų ligos pradžiojebuvo rasta prehipertenzija, 10,3 proc. – pirmo laipsnio hipertenzija, 13,8 proc. - antro laipsniohipertenzija. GFG

tirti vaikų, kuriems 1998-2012 metais buvo atliekama lėtinė peritoninė dializė VU SK VL peritoninėsdializės centre, peritoninės dializės dienynai ir laboratorinių tyrimų duomenys. Duomenyspateikiami vidurkiais arba procentais, vertinamas statistinis patikimumas p (statistiškaireikšminga, kaip p≤0,05).Rezultatai: 1998-2012 m. LPD gydyti 26 vaikai: 15 (58%) berniukų ir 11 (42%) mergaičių.LIFN 6 vaikams išsyvystė dėl įgimtos nefropatijos, 10 – dėl igimtų inkstų anomalijų ir nefrosklerozės,8 – dėl uždegiminių ligų, 1 – dėl amiloidozės, 1 – dėl I tipo oksalozės. LPD vidutiniškaipradedama 7,4±5,7 metų amžiaus (0,5 mėn.– 17,2 metai). Vidutiniškai LPD trunka 24,21±23,7mėn. (0,5-86 mėn.). Peritonitu sirgo 17 vaikų (65,39%). Iš viso diagnozuoti 72 peritonitai, vidutiniškai1 peritonitas kas 8,7 mėn. (1,37 per metus). Vidutiniškai vienam pacientui per metusbuvo 0,91±0,71 peritonitas. Vidutiniškai pirmas peritonito epizodas buvo po 6,46±9,91mėn. nuo PD pradžios (0,3-39,5 mėn). Vidutinis amžius ligonių, kuriems pasireiškė peritonitas,buvo 4,9±4,9 mėn, o vaikų, kuriems nebuvo peritonito, vidutinis PD pradėjimo amžius 12,1±3,7mėn (p=0,0009). Peritonitą sukėlė 56,67% gramteigiamos, 11,67% gramneigiamos bakterijos,10,00% - mišri, 1,67% - grybelinė infekcija(Candida albicans), 20,00% - neišaugo. Dažniausiaipasitaikė S.epidermidis MRS (9), S.epidermidis (7), S.aureus (6), E.faecalis (4) bakterijos. Peritonitųgydymui naudoti antibiotikai: Cefazolinum (76,39 %), Gentamicinum (73,61%), Vancomycinum(18,06%), Cefuroximum (9,72%). Po gydymo 55 LPD buvo tęsiama toliau, 8 ligoniamskeistas peritoninis kateteris, 5 pradėta hemodializė, 2 nutraukta LPD, 2 vaikai mirė.Išvados: Iš 26 vaikų, kuriems buvo atliekama LPD, 17 vaikų buvo diagnozuotas peritonitas. Vidutiniškaiperitonito atvejis VU SK VLK Peritoninės dializės centre diagnozuojamas kas 8,7 mėn(1,37 peritonito per metus). Peritonitų dažniausiai sukelia gramteigiamos bakterijos (Streptococcusspp). Antibakterinis gydymas buvo sėkmingas 76% atvejų ir LPD buvo tęsiama. Vaikai,kuriems buvo diagnozuotas peritonitas, PD buvo pradėta jaunesniame amžiuje, nei vaikams,kurie nesirgo peritonitu.Invazinės grybinės infekcijos gydant vaikų ūminę limfoblastinę leukemijąpagal NOPHO-ALL 2008 chemoterapijos protokoląDarbo autorius(-iai): Giedrė Rydolytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Gražina Kleinotienė (Onkohematologijos centras, Vaikų ligoninė,VšĮ VUL SK filialas), Gyd. Goda Vaitkevičienė (Onkohematologijos centras, Vaikų ligoninė, VšĮVUL SK filialas).Darbo tikslas: Vaikams, gydomiems nuo ūminės limfoblastinės leukemijos (ŪLL), labai padidėjarizika susirgti invazine grybine infekcija (IGI). Darbo tikslas - nustatyti IGI išsivystymo dažnį,etiologiją ir priešgrybinio gydymo rezultatus vaikams, gaunantiems intensyvią chemoterapijądėl ŪLL.Darbo metodika: Retrospektyvi 1 - 17,9 metų amžiaus vaikų, gydytų dėl ŪLL nuo 2009 m. balandžiomėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. VšĮ VUL SK Vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriujepagal NOPHO-ALL 2008 protokolą, klinikinių ir laboratorinių duomenų analizė. Į analizę nebuvoįtrauktos IGI, išsivysčiusios po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Remiantisinvazinių grybinių infekcijų EORTC/MSG 2005 diagnostikos kriterijais IGI suskirstyta į įtariamą(neutropenijoje 10d. ilgai karščiuojantis nepaisant antibakterinio gydymo +būdingi radiologiniai požymiai pažeistame organe, teigiamas atsakas į priešgrybinius vaistus),galimą (įtariamos kriterijai + teigiami Candida ir/arba Aspergillus antigenų titrai kraujyje/BALskystyje) arba patvirtintą (įtariamos + galimos kriterijai + normaliai sterilios medžiagos pasėlyjearba tiesioginės mikroskopijos metu randami grybų hifai).Rezultatai: Tiriamuoju periodu gydyti 77 pacientai. Patvirtinta IGI nustatyta aštuoniems ligoniams(10,4%): grybinė kultūra išauginta iš kraujo (C. crusei, N=2; C. glabrata, N=1; C. tro-175

picalis, N=1 ir Cryptococcus laurentii, N=1), arba bronchoalveolinio lavažo (C. albicans, N=1 irGeomyces pannorum, N=1). Trims ligoniams patvirtinta IGI nustatyta indukcijos fazėje (pirmaschemoterapijos mėnuo), keturiems - konsolidacijos fazėje (antras – trečias chemoterapijos mėnuo).IGI įtariama- 14% (N=11), galima IGI konstatuota 13% (N=10): abu teigiami Aspergillusir Candida antigenų (galaktomananų ir mananų) titrai kraujyje (N=5), tik galaktomananų- N=2,tik mananų- N=2, teigiami mananų titrai BAL skystyje (N=1). IGI gydyta sisteminiais priešgrybiniaispreparatais, o dviems ligoniams su plaučių IGI papildomai atlikta plaučių lobektomija.Dviems ligoniams IGI buvo tiesiogine mirties priežastimi: vienam išauginta mišri C. crusei irGeotrichum spp. kraujo kultūra, kitam - kraujyje ir autopsijos metu paimtuose kepenų, inkstų,kasos, plaučių audiniuose išauginta Aspergillus spp. ir Candida spp.Išvados: Vaikams, sergantiems ŪLL, IGI yra gyvybei pavojinga komplikacija. Diagnozuoti IGIsunku dėl nepakankamai specifinių serologinių kriterijų ir sunkiai išauginamos grybinės kultūros.Remiantis šio tyrimo duomenimis onkohematologijos skyriuje bus patobulinti grybiniųinfekcijų diagnostikos ir gydymo standartai.Vaikų, sergančių polisegmentine pneumonija, vidinės organizmo terpėspokyčiaiDarbo autorius(-iai): Paulius Kalibatas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Violeta Radžiūnienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Nuodugniai išnagrinėti vaikų, sirgusių polisegmentine pneumonija, laboratoriniusrodiklius: 1)Nustatyti CRB padidėjimo priklausomybę nuo WBC, ct(Hb) ir ctO2, pCO2, pO2,HCO3 rodiklių reikšmių. 2) Nustatyti leukocitų padidėjimo priklausomybę nuo ct(Hb) ir ctO2rodiklių reikšmių. 3) Nustatyti leukocitų padidėjimo priklausomybę nuo pacientų amžiaus. 4)Nustatyti ct(Hb) ir ctO2 reikšmių priklausomybę nuo pacientų amžiaus. 5) Nustatyti HCO3 priklausomybęnuo kitų laboratorinių rodiklių.Darbo metodika: 1)Atliktas retrospektyvinis tyrimas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninėsI-ame ir II-ame vaikų ligų skyriuose. 2)Įtraukimo kriterijai: vaikai iki 18 metų amžiaus, kuriemsbuvo patvirtinta polisegmentinės pneumonijos diagnozė 2012.10-2013.01. 3)Ištirta 115 polisegmentinėspneumonijos atvejų. 4)Vaikai buvo suskirstyti pagal hospitalizacijos metu buvusįamžių, lytį, kraujo dujų rodiklių reikšmes ir CRB, kalio, natrio, chloro bei jonizuoto kalcio koncentracijaskraujyje 5)Duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa. Skirtumas laikytas statistiškaireikšmingu, kai p≤0,05.Rezultatai: 1)Vidutinis minėtų laikotarpiu dėl polisegmentinės pneumonijos hospitalizuotųvaikų amžius buvo 6metai 9mėnesiai ± 5metai (mediana - 4 metai 4 mėnesiai). 2)Mergaičiųbuvo hospitalizuota 61, o berniukų 54. 3)Nerasta jokios statistiškai patikimos koreliacijos tarpCRB ir kraujo dujų reikšmių (p>0,05). 4) Rasta vidutinio stiprumo atvirkštinė priklausomybėtarp WBC ir amžiaus r= -0.515 p

daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kaip atsaką į uždegimą (p≤0.001). 4)Sergant polisegmentinepneumonija vyresni pacientai, yra linkę turėti didesnes ct(Hb) ir ctO2 reikšmes nei jaunesni(p≤0.001). 5)Vyresniems pacientams ir didėjant pCO2 koncentracijai kraujyje HCO3 reikšmėsyra linkusios didėti.Vaikų išsėtinės sklerozės ypatumaiDarbo autorius(-iai): Monika Vinčerauskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Jurgita Grikinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti vaikų išsėtinės sklerozės klinikos ir gydymo ypatumus Vaikų ligoninėjeViešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 2008-2013 m. dėl išsėtinės sklerozės (IS) hospitalizuotųligonių ligos istorijos.Rezultatai: 2008-2013 m. buvo hospitalizuoti 6 pacientai: 3 mergaitės, 3 berniukai. Viso: 34hospitalizacijos: 3kartus 2pacientai, 4kartus 1pacientas, 5kartus 1pacientas, 7kartus 1pacientas,12kartų 1pacientas. Susirgimo IS metai: 2008 m.- 1pacientas, 2009 m.- 4pacientai, 2010m.- 1pacientas. Pirmųjų simptomų atsiradimas: nuo 11 iki 16 metų (11,12,13,15,15,16), vidurkis-13,7 m. Pirma ataka 4 iš 6 pacientų (4/6) buvo išprovokuota infekcinio susirgimo: 3/6- ŪVRI, 1/6 - gastroenterito. Vieno paciento šeimoje buvo IS atvejis - sirgo mama. Klinika. Pirmiejipožymiai: 3/6 kojos tirpimas, 2/6 rankos tirpimas, 1/6 veido aptirpimas, 1/6 regėjimosutrikimas, 1/6 judesių koordinacijos sutrikimas. Paūmėjimų skaičius: 2pacientams buvo 2 paūmėjimai,2pacientams- 3, 2pacientams- 4. Simptomai paūmėjimų metu: 5/6 judesių koordinacijossutrikimas, 5/6 kojos tirpimas, 5/6 rankos tirpimas, 3/6 veido aptirpimas, 3/6 regėjimosutrikimas, 3/6 dubens organų sutrikimas, 2/6 liemens tirpimas, 2/6 skonio sutrikimas, 1/6kalbos sutrikimas, 1/6 klausos sutrikimas. Tyrimai. Nustatyti regos sutrikimai: 1/6 spalviniomatymo sutrikimas, 1/6 akipločio susiaurėjimas, 1/6 žvairumas, dvejinimasis. Klausos iššauktiniaipotencialai: 3/6 - laidumo sutrikimai klausos laide. Likvoro pokyčiai: 5/6- teigiamos oligokloninėsjuostos, 6/6- padidėjęs IgG kiekis, 3/6- padidėjęs IgG/ albuminų santykis. Galvossmegenų MRT: galvos smegenyse demielinizuojantys židiniai- 6/6. Stuburo MRT: nugaros smegenysedemielinizuojantys židiniai - 6/6: kaklinėje dalyje - 6/6, krūtininėje - 3/6. Gydymas: 6/6gydyti metilprednizolonu i/v paūmėjimų metu, 3/6 rekombinantiniu interferonu (Avonex), 1/6intraveniniu imunoglobulinu (Kiovig) ir imunosupresoriumi Mitoksantronu (Onkotrone), 1/6taikyti plazmos pakaitinės terapijos seansai.Negalia suteikta: 2/6.Išvados: Išsėtinė sklerozė – reta liga vaikų amžiuje (6 atvejai per 5metus). Ligos pradžia: 11-16(vid.-13,7) metų. Pirmą ataką dažniausiai išprovokavo infekcinis susirgimas (4/6). Dažniausiaspirmasis simptomas - galūnių tirpimai, kiti - veido tirpimas, regos, koordinacijos sutrikimai.Liga diagnozuojama remiantis MRT ir likvoro tyrimu. Paūmėjimai gydyti metilprednizolonu.Tik 3/6 gauna pastovų imunomoduliuojantį gydymą. 2/6 turi nuolatinį neurologinį sutrikimąir negalią.Intrasąnarinių kortikosteroidų injekcijų taikymas gydant sąnariųpažeidimusDarbo autorius(-iai): Miglė Gudynaitė (6 k.), Vita Gapšytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doktorantė Skirmantė Rusonienė (VU MF Vaikų ligų klinika), doc. VioletaPanavienė (VU MF Vaikų ligų klinika).177

Darbo tikslas: Remiantis archyvo duomenimis nustatyti vaikų sąnarių punkcijų dažnį, priežastis.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Išanalizuoti 2008-2012 metais Vaikų ligoninėsVšĮ VU Ligoninės Santariškių klinikų filialo pediatrijos skyriuje gydytų 185 pacientų,kuriems buvo atliktos sąnarių punkcijos ir suleista kortikosteroidų, ligos istorijų duomenys.Duomenys suvesti SPSS 20.0 programą, atlikta aprašomoji duomenų analizė.Rezultatai: Analizuojamąją grupę sudarė 85 (45,9%) berniukai, 99 (54,1%) mergaitės. 2008-2012 m. atlikta 292 sąnarių punkcijos. Dažniausiai punktuojami kelio sąnariai 228 (77,8%).Punktuotų sąnarių skaičius: 1 – 200 (69,9%), 2 – 79 (27,6%), 3 – 2 (0,7%), 4 – 5 (1,7%). Vienąkartą atlikta punkcija ir suleista kortikosteroidų 118 (63,8%), du kartus – 41 (22,2%), tris kartus– 17 (9,2%), keturis kartus – 6 (3,2%), penkis kartus – 2 (1,1%), septynis kartus – 1 (0,5%)vaikui. Tiriamųjų amžiaus mediana 12 metų, amžiaus min 1, max 17. Pasiskirstymas pagal amžiausgrupes

Išvados: PVL+SA infekciją reikia įtarti, esant odos ir minkštųjų audinių infekcijai, kai pasėlyjeišauga Staphylococcus aureus, jautrus daugumai antibiotikų, atsparus tik penicilinui, kraujo tyrimevyrauja neutrofilinė leukocitozė, dažniau tai yra mokyklinio amžiaus berniukai.Vaikų tyčinio apsinuodijimo alkoholiu socialiniai aspektaiDarbo autorius(-iai): Paulius Kalibatas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. dr. Odeta Kinčinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti vaikų apsinuodijimo alkoholiu socialines priežastis: 1) Ar socialiaiaktyvūs ar uždaresni vaikai yra dažniau hospitalizuojami dėl ūminio tyčinio apsinuodijimo alkoholiu.2) išanalizuoti vaikų laisvalaikio praleidimo ypatybes. 3) išanalizuoti priežastis, kodėlpabandoma alkoholio pirmą kartą.Darbo metodika: Atiliktas anketinis tyrimas VšĮ VMKL VRIT skyriuje. Apklausti 34 vaikai, sutikędalyvauti anonimiškai. Tiriamieji suskirstyti pagal amžių, lytį, tėvų užimtumą, pacientųmėgstamą sporto šaką, laisvalaikio praleidimo būdus, užklasinės veiklos intensyvumą; artimųdraugų skaičių ir susitikimo su jais intensyvumą, bendravimo problemas; pirmojo alkoholiovartojimo aplinkybes ir rašybos klaidų buvimą anketoje. Skaičiavimai atlikti MS Excel programa.Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05.Rezultatai: pacientų amžiaus vidurkis buvo 15m.3mėn. ± 1m.5mėn.. Berniukų buvo 18, mergaičių- 16. 32proc. iš anketas pildžiusių pacientų abu tėvai buvo dirbantys. 26proc. vaikai neturėjomėgstamos sporto šakos, 26proc. mėgo krepšinį, 21proc. futbolą. Sportavę tirtieji sportui skirdavo3,4h±3,4h per savaitę. 32proc. pacientų kitokio laisvalaikio nei TV žiūrėjimas ar žaidimaskompiuteriu nepaminėjo, 29proc. pacientų laisvalaikiu skaitydavo knygas, vidutiniškai turiningamlaisvalaikiu pacientai skirdavo 7,2h±8,6h; 61proc pacientas nelankė jokių papildomų būreliųar užsiėmimų. 53proc. pacientų turėjo ≥4 artimų draugų (p≤0,05), 71proc. - su savo draugaisne pamokų metu susitikdavo ≥3 k/sav.(p≤0,05). 29proc. pacientų susitikę su draugais užsiimasportu, o 24proc pacientų teigė susitikę neturį kuo užsiimti. Su savo broliais/seserimis geraisutaria 32proc., vidutiniškai – 35 proc.. Su bendraamžiais gerai sutaria, 68proc. vidutiniškai – 29proc. blogai – 3proc.; Santykius su tėvais gerai vertina 50proc, vidutiniškai – 35proc., blogai – 9proc. 44proc. apklaustųjų laiko save labiau savarankiškais už kitus, 47proc. – vidutiniškai, o 9proc. mažiau savarankiškais už kitus. Pirmą kartą pabando alkoholio 13m.7mėn.±1m.7mėn. amžiaus,79proc. tai darė skatinami draugų(p≤0,05). 56proc. anketų buvo rasta gramatinių klaidų.Išvados: 1) Į VRIT skyrių dėl tyčinio apsinuodijimo alkoholiu hospitalizuojami socialiai aktyvūsvaikai, dauguma su aplinkiniais ir šeima sutaria arba gerai arba bent vidutiniškai. 2) Vaikai skiriamažai laiko sportui ir būreliams, o pernelyg daug laiko praleidžia prie TV ar kompiuterio. 3)Didžioji dauguma pabando alkoholio skatinami draugų.2012 m. vizitų VUVL PSPS statistinė analizėDarbo autorius(-iai): Monika Želvytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dokt. Sigita Burokienė (Vaikų ligoninė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikų filialas ).Darbo tikslas: Įvertinti apsilankymų VUVL PSPS 2012 m. charakteristikas.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 31.832 vaikų, besikreipusių į VUVL PSPS 2012 metais,duomenų analizė. Duomenys gauti iš VUVL informacinės sistemos. Tyrimo metu analizuotipacientų atvykimai į PSPS: skaičiuotas apsilankymų kiekis skirtingais sezonais, savaitės dienomis,paros valandomis; pagal tuos pačius aspektus analizuoti nebūtinosios pagalbos mastai;išskirtos pagrindinės ligų grupės; ieškota ryšio tarp apsilankymų PSPS ir PSPC gydytojų kva-179

lifikacijos. Statistinė analizė atlikta naudojant standartines programas ( MS Excel 2010; SPSS20.00 versija).Rezultatai: Per 2012 metus į VUVL PSPS kreipėsi 31.832 vaikai, iš jų 70,8proc. - būtinosiospagalbos, 29,2proc. – nebūtinosios. Dažniausios patologijos, dėl kurių atvykstama: traumos(36,38proc. visų susirgimų), kvėpavimo takų ligos (22,12proc.), virškinamojo trakto ligos(11,02proc.). Nebūtinosios pagalbos vaikai dažniausiai kreipiasi dėl kvėpavimo sistemos(42,6proc.), virškinamojo trakto (10,48proc.) ir infekcinių ligų (10,4proc.). Nakties valandomis(0–7 val.) atvykstama rečiausiai (0,7 apsilankymo/val.), tačiau daugiausiai kreipiamasi nebūtinosiospagalbos (36,53proc. vizitų). Vyrauja kvėpavimo ir virškinamojo trakto susirgimai.PSPC darbo valandomis kreipimasis dėl visų patologijų beveik atitinka paros vidurkį. Dažniausivizitai - vakaro valandomis (16–23 val.) – 5,76/val., tačiau nebūtinosios pagalbos kreipiamasirečiausiai (26,12proc.). Šiokiadieniais į PSPS vidutiniškai atvyksta 78 vaikai, savaitgaliais iršvenčių dienomis – 107,5. Šiokiadieniais rečiau kreipiamasi nebūtinosios pagalbos (26,92proc.vizitų) negu savaitgaliais ir švenčių dienomis (33,72proc.). Dėl visų dažniausių patologijų šiokiadieniaisatvykstama rečiau. Didžiausias vaikų srautas PSPS – pavasarį (99,65 vizito/dieną),mažiausias – žiemą (80,66 vizito/dieną). Rudenį ir žiemą vyrauja kvėpavimo sistemos, akių,virškinamojo trakto susirgimai, pavasarį ir vasarą – traumos, infekcinės ligos. Į PSPS dažniaukreipiasi šeimos gydytojų gydomi vaikai (52,12proc.), rečiau – pediatrų (41,33proc.). Nebūtinosiospagalbos pediatrų gydomi vaikai atvyksta rečiau. Nakties valandomis šeimos gydytojų irpediatrų gydomi vaikai į PSPS kreipiasi beveik vienodai dažnai. PSPC darbo valandomis šeimosgydytojų pacientai atvyksta 1,35 karto dažniau negu pediatrų pacientai, vakaro valandomis –1,17 karto dažniau.Išvados: Beveik trečdalis vaikų į PSPS kreipiasi nebūtinosios pagalbos. Dažniausiai atvykstamadėl traumų, kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligų. Daugiausiai vizitų – vakaro valandomis(5,76/val.), savaitgaliais ir švenčių dienomis (107,5/dieną). Nebūtinosios pagalbos dažniausiaikreipiamasi naktį (36,53proc. vizitų), vyrauja kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligos. Į PSPSdažniau kreipiasi šeimos gydytojų gydomi vaikai, taip pat – ir nebūtinosios pagalbos.Ligoninėje besigydančių vaikų fizinio išsivystymo įvertinimasDarbo autorius(-iai): Mantė Agnė Jurkevičiūtė , Aliona Aleksandrovič (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vaidotas Urbonas (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti vaikų, gydytų Vaikų ligoninėje, VUL SK filiale, sergamumo dažnio priklausomybęnuo jų ūgio bei svorio, o taip pat lyties, amžiaus ir gimimo svorio.Darbo metodika: Ištirtas 101 ligonio (46 berniukai ir 55 mergaitės) ūgis ir svoris. Antropometriniųmatavimų rezultatai palyginti su Lietuvos vaikų augimo rodiklių standartais. Hipotrofiškaislaikyti vaikai, kurių svoris ir ūgis pagal amžių ≤3 procentilės, o nutukusiais ≥97 procentilės.Žemaūgiais, kurių ūgis pagal amžių ≤3 procentilės, o labai aukštais, jei ≥97 procentilės. Statistineiduomenų analizei naudota SPSS programos 16 versija.Rezultatai: Nustatyta, kad 5% vaikų ūgis buvo ≤3 procentilės, 13% vaikų ūgis ≥97 procentilės;7% vaikų svoris ≤3 procentilės, 10% vaikų svoris ≥97 procentilės. Išanalizavus svorio/ūgio priklausomybės procentilių diagramas paaiškėjo: ≤3 procentilei priklausė 12% vaikų,≥97 procentilei – 8%. Vertinant vaikų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta: pagal ūgio procentilestiek žemaūgių (6,5%), tiek patologiškai aukštų (15,2%) berniukų daugiau nei mergaičių(atitinkamai 3 ,6% ir 10,9%). Pagal svorio procentiles daugiau buvo mažo svorio berniukų(10,9%) nei mergaičių (3,6%), o nutukusių daugiau mergaičių (10,9%) nei berniukų (8,7%)(p=0,02). Pagal ūgio/svorio priklausomybės procentiles daugiau hipotrofiškų berniukų (21,7%ir 3,6%), mergaičių daugiau ≥97 procentilės grupėje (10,9% ir 4,4%) (p

pitalizuotų vaikų fizinį išsivystymą pagal ūgio ir ūgio/svorio priklausomybės procentilesdaugiausia hipotrofiškų (3% ir 13,4%), patologiškai aukštų (16,4%) vaikų buvo 1-12 metųamžiaus grupėje (statistiškai nereikšminga). Pagal svorio procentiles, daugiausia nepakankamosvorio ir nutukusių vaikų buvo 1-12 metų amžiaus grupėje (9% ir 20,5%) (p=0,329).Išvados: 1. Ligoninėje vienodai dažnai gydėsi sutrikusio ir normalaus fizinio išsivystymo vaikai.2. Sutrikusio vystymosi vaikų tarpe berniukai dažniau buvo nenormalaus ūgio ir per mažosvorio, mergaitės dažniau buvo nutukusios. 3. Daugiausia sutrikusio fizinio vystymosi vaikų(nutukusių ir patologiškai aukštų) buvo 1-12 metų amžiaus grupėje. 4. Ar Lietuvoje fizinis išsivystymasturi įtakos didesniam sergamumui, galima būtų pasakyti atlikus didesnės apimtiestyrimus.Šiuolaikinių tėvų požiūris į skiepusDarbo autorius(-iai): Urtė Sudnickaitė (4 k.), Agnė Augulytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. habil. dr. Vytautas Usonis (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti tėvų, auginančių vaikus iki 18m., požiūrį į skiepus ir to priklausomybęnuo socialinių faktorių (amžiaus bei išsilavinimo).Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausa vykdytanuo 2012.11 iki 2013.03, anketa išplatinta internete. Anketa paruošta darbo autorių, sudarytaiš 5 klausimų (respondento lytis, amžius, išsilavinimas, ar skiepijo savo vaiką, kokios neskiepijimopriežastys). Atrankos kriterijai: respondentai, kurių vaikų amžius iki 18m. Gauti duomenysanalizuoti su Microsoft Excel programa.Rezultatai: Anketa buvo peržiūrėta 1065 kartus ir gauti 308 respondentų atsakymai (atsakodažnis 28,9%). Anketą užpildė 291 (94,5%) moteris ir 17 (5,5%) vyrų. Iš visų apklaustųjųsavo vaikų neskiepijo 85 (27,6%) respondentai. Amžiaus grupėje 40m.- 1 (9,1%) respondentas. Visi respondentai nurodę pradinį išsilavinimą savo vaikusskiepijo; 11 (30,6%) vidurinio išsilavinimo respondetų savo vaikų neskiepijo; 7 (24,1%) studijuojantysrespondentai savo vaikų neskiepijo; 6 (21,4%) aukštesniojo išsilavinimo respondentaisavo vaikų neskiepijo; 61 (28,7%) aukštojo išsilavinimo respondentas savo vaikų neskiepijo.Tėvai neskiepijo savo vaikų, nes mano, jog: vakcinų sudėtis gali būti nesaugi 57 (67,1%), skiepaineva gali sukelti autizmą ir kitas ligas 55 (64,7%), vakcinos gali sukelti daug nepageidaujamųreakcijų 52 (61,2%), skiepai gali silpninti imunitetą 56 (65,9%), neva užsikrėsti natūraliubūdu geriau 22 (25,9%), taip patarė šeimos gydytojas 6 (7,1%), taip patarė artimieji/draugai 3(3,5%), kita 13 (15,3%).Išvados: 1. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų savo vaikų neskiepijo. 2. Dažniausiai įvardijamavakcinacijos atsisakymo priežastis - neva nesaugi vakcinų sudėtis. 3. Didžiausias respondentų,neskiepijančių savo vaikų, procentas yra 40m.amžiaus grupėje. 4. Savo vaikų dažniausiai neskiepijo vidurinio išsilavinimo respondentai, ovisi pradinio išsilavinimo respondentai savo vaikus skiepijo.Epilepsija sergančių vaikų tėvų miego ypatumaiDarbo autorius(-iai): Lina Petronytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Rūta Praninskienė (Vaikų ligoninė, VŠĮ VU ligoninės Santariškiųklinikų filialas).Darbo tikslas: išsiaiškinti skirtumus tarp tėvų, kurių vaikai serga epilepsija, ir tėvų, kurių vai-181

kai neserga epilepsija ar kita lėtine liga, miego kokybės bei miegą gerinančių vaistų vartojimo.Darbo metodika: VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filiale, vaikų neurologijos skyriuje buvoapklausti tėvai, kurių vaikai serga epilepsija. Tėvai, kurių vaikai nesirgo epilepsija ar kita lėtineliga, pildė anketą internetu. Viso apklausti 84 tėvai. Anketą sudarė: demografiniai ir Pitsburgomiego kokybės klausimynai (angl. Pittsburgh Sleep Quality Index (PSQI)(Buysse, D.J irkt., 1989)). Tėvai vertino savo miego kokybę balais pagal Likerto skalę (nuo 0 iki 3). BendrasPitsburgo miego kokybės indeksas („blogas“ miegas, kai PSQI>5). Statistinė duomenų analizėatlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS 16.0 programas. Patikimumo lygmuo (p), mažesnis už0,05(p

22 (76 proc.) virš 6 mėn. Kūdikiai, gimę Cezario pjūvio operacijos būdu, sudarė 28 proc. Iš tiriamųjų21proc. sudarė kūdikiai, kurių mamos turėjo anemiją nėštumo metu. Kūdikiai iki 6mėn.amžiaus vidutiniškai miegojo 7±1,3val. naktį ir 6±1,74val. dieną. Vyresni nei 6mėn. amžiauskūdikiai naktį miegojo 8±1,2val., o dieną 4±1,13val. Negauta statistiškai patikimo skirtumotarp miego naktį (p=0,1), bet tarp miego dienos metu gautas grupėse reikšmingas skirtumas(p=0,022). Nenustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp verkimo trukmės gimusiųjų natūraliaistakais ir Cezario pjūvio operacijos metu bei tarp kūdikių, kurių mamos turėjo anemiją irneturėjo (atitinkamai p=0, 07 ir p=0, 76).Išvados: Vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai dieną miega trumpiau nei jaunesni 6 mėnesių. NėraStatistiškai patikimo skirtumo tarp kūdikių, gimusių Cezario pjūvio operacijos būdu ir natūraliaistakais, miego trukmės naktį bei verkimo trukmės. Nebuvo skirtumo ir tarp kūdikių, kuriųmamos turėjo anemiją ar neturėjo. Darbas bus tęsiamas, padidinus tiriamųjų skaičių.Vaikų dislipidemijos dažnis po inkstų transplantacijos ir įtakatransplantato funkcijai bei arteriniam kraujospūdžiuiDarbo autorius(-iai): Gintarė Kaklauskaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Rimantė Čerkauskienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Nustatyti vaikų dislipidemijos dažnį po inkstų transplantacijos ir įtaką transplantatofunkcijai bei arteriniam kraujospūdžiui.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos 50 vaikų, kuriems 1996-2012 metais Vaikų ligoninėsVULSK filiale transplantuotas inkstas, ligos istorijos. Vertinta lipidų (bendrojo cholesterolio(BCh), mažo tankio lipidų cholesterolio (MTL) ir trigliceridų (TG)), kreatinino koncentracijakraujyje ir arterinis kraujo spaudimas (AKS) transplantacijos (Tx) metu, po 1 ir po 5 metųpo Tx. Dislipidemija nustatyta esant BCh > 5,2 mmol/l ir/arba TG > 1,5 mmol/l ir/arba MTL >3,4 mmol/l. Inkstų funkcija vertinta apskaičiuojant glomerulų filtracijos greitį pagal Schwartz‘oformulę. Statistinė analizė atlikta statistikos programų paketu SPSS (Statistical Package forSocial Sciences) 19.0 (SPSS, Inc., Chicago, IL, USA). Tikrinat statistines hipotezes, pasirinktasreikšmingumo lygmuo 0,05.Rezultatai: Vidutinis vaikų amžius transplantacijos metu 12,25 ± 3,52 (3,9-17,6) metų. Pagrindinėsinkstų nepakankamumo priežastys buvo įgimta nefropatija 47,9% (n=23), įgyta nefropatija31,3% (n=15), įgimtos anomalijos 20,8% (n=10). Hiperlipidemija Tx metu nustatyta 71%(n=22), po 1 m. 46,4% (n=13), po 2-5 m. 52,2% (n=12) pacientų. Hipercholesterolemija transplantacijosmetu rasta 54,8% (n=17), po 1 metų 34,6% (n=9), po 2-5 metų 40% (n=10) vaikų.Hipercholesterolemijos dažnis ir BCh koncentracija kraujyje po 2-5 metų po Tx, palyginus surasta transplantacijos metu, sumažėjo (atitinkamai p=0,034 ir p=0,013). HipertrigliceridemijaTx metu nustatyta 63,2% (n=12), po 1 metų 47,4% (n=9), po 2-5 metų 64,3% (n=9) tirtųjų. PadidėjusiMTL koncentracija kraujyje iš karto po Tx rasta 41,7% (n=5), po 1 metų 17,6% (n=3),po 2-5 metų 36,4% (n=4) vaikų. Hiperlipidemijos dažnis ir lipidų koncentracija kraujyje tarppagrindinių inkstų nepakankamumo priežasčių grupių transplantacijos metu ir praėjus metamsnesiskyrė. Po 2-5 metų po Tx įgimtų nefropatijų grupėje rastas didesnis TG kiekis kraujyje neguįgytų (atitinkamai 2,2±0,75 ir 1,27±0,38 mmol/l, p=0,028). Rasta tiesioginė BCh koncentracijoskoreliacija su diastoliniu AKS (r=0,59, p=0,008) po 2-5 metų po Tx. Visais trimis laikotarpiaiskoreliacija tarp dislipidemijos ir transplantato funkcijos (GFG) nereikšminga.Išvados: Hiperlipidemija transplantacijos metu rasta daugiau kaip pusei vaikų, hipertrigliceridemijadažniau aptikta įgimtų nefropatijų grupėje. Dislipidemija yra hipertenzijos rizikos veiksnys,bet transplantato funkcijai tiesioginės įtakos neturėjo.183

Cistine fibroze (CF) sergančių pacientų skreplių mikrobiologiniųtyrimų rezultatų analizėDarbo autorius(-iai): Agnė Graželytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Sigitas Dumčius (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: 1.Įvertinti cistine fibroze sergančių pacientų skreplių bakteriologiniuose pasėliuoseišaugusių patogenininių mikroorganizmų įvairovę bei ryšį su diagnozės nustatymoamžiumi.2.Įvertinti bakteriologinės diagnostikos dinamiką 2008-2012 metais;3.Įvertinti gydymą,skirtą paskutinės hospitalizacijos metu;Darbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėti 30 cistine fibroze sergančių pacientų, 2008 –2012 metais dėl ligos paūmėjimų hospitalizuotų VMKL vaikų ligų klinikoje, skreplių mikrobiologiniųpasėlių rezultatai bei paskutinės hospitalizacijos metu taikytas gydymas. Pacientai pagaldiagnozės nustatymo amžių suskirstyti į 3 grupes: liga diagnozuota iki vienerių metų amžiaus,vienerių – penkerių metų amžiuje bei vyresniems nei penkerių metų amžiaus (atitinkamai 13,9, 8 pacientai). Duomenys apdoroti MS Excel, SPSS programomis. Statistiškai reikšmingas skirtumas,kai p

skyriuje apklausti 47 epilepsija sergantys vaikai ir jų tėvai bei 47 kontrolinės grupės vaikaiir tėvai (epilepsija nesergančių) pagal anketą, demografiniams duomenims ir klinikinei būkleiįvertinti ir vaikų miego sutrikimų skalę (VMSS) (pagal O. Bruni, 1996). Apklausa vyko 2012m.lapkričio - 2013m. kovo mėn. Visiems vaikams buvo registruota elektroencefalograma, atliktineurovizualiniai tyrimai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 programą. Patikimumolygmuo (p), mažesnis už 0,05, laikomas statistiškai reikšmingu.Rezultatai: Epilepsija sergančių vaikų grupėje amžius buvo nuo 3 iki 17 metų (10,7±4,33metai,vidurkis±SD). Tyrime dalyvavo 23 mergaitės (48,9%) ir 24 berniukai (51,1%). Kontrolinėjegrupėje vaikų amžius buvo nuo 4 iki 17 metų (12,4±3,46 metai,vidurkis ±SD); 30 mergaičių(63,8%) ir 17 berniukų (36,2%). Epilepsija sergančių vaikų grupėje pagal VMSS miego sutrikimaibūdingi 20 vaikų (42,6 %), kontrolinėje grupėje-7 vaikams (14,9%). Rastas statistiškaipatikimas ryšys tarp sergamumo epilepsija ir miego sutrikimų, nustatytų pagal VMSS visų daliųbendrą balą (p=0,003). Epilepsija sergančių grupėje miego pradžios ir eigos sutrikimus turėjo38,3% vaikų (kontrolinėje-2,1%), kvėpavimo sutrikimus miego metu–17,0% (kontrolinėjeneturėjo nei vienas vaikas), parasomnijas–21,3% (kontrolinėje-6,4 %), miego ir budrumo sutrikimus–34%(kontrolinėje-17%), padidėjusį mieguistumą-34% (kontrolinėje-12,8%), miegohiperhidrozę–19,1% (kontrolinėje-2,1%). Statistiškai patikimai dažnesni epilepsija sergančiųvaikų grupėje buvo miego pradžios ir eigos sutrikimai (p

16 metų ir jaunesni buvo 19(6,3%),vyresni 36(12%). Draugų paskatinti EG vartojo 20(6,7%),berniukų ir mergaičių buvo 10(3,35%). 16 metų ir jaunesni buvo 9(3%),vyresni 11(3,7%). Dėlpatrauklios reklamos EG vartojo 15(5%),berniukų buvo 6(2%), mergaitės 9(3%). 16 metų irjaunesni buvo 8(2,7%), vyresni 7(2,3%). Dėl kitų priežasčių EG vartojo 33(11%), berniukų16(5,3%), mergaičių 17(5,7%). 16 metų ir jaunesni buvo 8(2,7%), vyresni 25(8,3%). Pažymiųvidurkį 5-6 balus turėjo 2(2,7%) moksleiviai,vartojantys EG dėl mokslo, ir 29(9,7%) vartojantysdėl kitų priežasčių; 7-8 balus atitinkamai turėjo 37(49,3%) ir 162(54%); 9-10 balų36(48%) ir 109(36,3%) moksleiviai(p

Išvados: Dauguma Vilniaus universiteto studentų medikų žino, kokios ligos yra priskiriamosretosioms, ir teigiamai vertina studijų apie retąsias ligas svarbą. Du iš trijų studentų medikųteigia, kad bakalauro studijų metu pakankamai dėmesio skirta retosioms ligoms, tačiau trūkstakryptingo retųjų ligų mokymosi pagal planuojamą pasirinkti specialybę. 77 proc. studentų norėtųgauti daugiau informacijos apie retąsias ligas ypač terapinio profilio ciklų metu.Sveikatos būklė ir mokymosi rezultatai tarp energinius gėrimusvartojančių ir nevartojančių 9-12 kl. moksleiviųDarbo autorius(-iai): Gytė Pakulaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vaidotas Urbonas (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Palyginti energinius gėrimus (EG) vartojančių ir nevartojančių 9-12kl. moksleiviųsveikatos būklę, mokymosi rezultatus.Darbo metodika: Atlikta anketinė 9-12 kl. moksleivių apklausa (36 klausimų) 8 Vilniaus mokyklose2012 rugsėjo-lapkričio mėn. Duomenys apdoroti naudojant MS Excel ir SPSS 16.0 programas.Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p

Retų kraujo krešėjimo ligų epidemiologija Onkohematologijoscentro duomenimisDarbo autorius(-iai): Greta Janulytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc.dr. Lina Ragelienė (Vaikų ligoninė, VUL Santariškių klinikų filialas,Onkohematologijos centras).Darbo tikslas: Nustatyti sergančiųjų retomis kraujo krešėjimo ligomis skaičių Onkohematologijoscentre vertinant ir atsitiktinius radinius koagulogramoje.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas Vaikų ligoninės VUL Santariškių klinikųfilialo Onkohematologijos centre. Nagrinėtos 147 pacientų (nuo 6 mėn. iki 18 metų), sergančiųkraujo krešėjimo ligomis (išskyrus hemofiliją), 1996 – 2012 metų stacionarinės bei ambulatorinėsligos istorijos. Atrankos kriterijai: kraujo krešėjimo ligos diagnozė, koagulogramos pokyčiai,hemoraginė anamnezė.Rezultatai: Iš 147 tiriamųjų 78 (53,1%) mergaitės, 69 (46,9%) berniukai. Pacientai suskirstytiį dvi grupes : 1-oji – diagnozė nustatyta, 2-oji – nepatikslintas kraujo krešėjimo sutrikimas.Pirmąją grupę sudaro 36 (24,5%) pacientai, kuriems buvo diagnozuotos retos kraujo krešėjimoligos: VII faktoriaus stoka 17 (47,2%), XII faktoriaus stoka 3 (8,3%), XIII faktoriaus stoka 1(2,8%), von Vilebrando liga 6 (16,7%), trombocitopatija 9 (25%). Šioje grupėje tik 22 (61,1%)pacientai turi teigiamą kraujavimo anamnezę, 14 (38,9%) pacientų skundų neturėję, jiemskraujo krešėjimo ligos nustatytos atsitiktinai radus pokyčius koagulogramoje. Antrajoje grupėjeyra 111 (75,5%) pacientų, kuriems krešėjimo sutrikimas nenustatytas. Iš jų 46 (41,4%)vaikams yra buvę kraujavimo epizodų, o 65 (58,6%) vaikai kraujavimų neturėję. Šioje grupėjedažniausias radinys koagulogramoje buvo prailgėjęs ADTL [ nuo 50s iki 300s ], jis rastas51 (45,9%) pacientui. Protrombino komplekso koagulopatija [SPA0,05). Antroji grupė dažniau per pastarąsias 4 savaites naudojo188

pirmos pagalbos inhaliatorių/srovinį purkštuvą 3,43(±1,134), nei pirmoji grupė 3,30(±1,244)(p>0,05). Jog per paskutines 4 savaites bronchinė astma įtakojo vaiko įprastą veiklą darželyje/mokyklojepirmoje grupėje nurodė 3,30(±1,199),o antroje grupėje- 3,57(±0,976)(p>0,05).Pirmoje grupėje žino, kokie būtų teisingi veiksmai bronchinės astmos paūmėjimo (priepuolio)metu per pirmą valandą 23(62%) apklaustieji,o antroje grupėje– 4(57%). Ar visada vartojavaistus taip, kaip nurodė gydytojas, abi grupės nurodė panašiai: pirmoji- 1,22(±0,417),o antroji-1,29(±0,488)(p>0,05). Savo žinias apie vartojamus vaistus geriau vertino antrosios grupės apklaustieji1,57(±0,535),nei pirmoji grupe 1,89(±0,315). Kad dėl bronchų astmos vaikui tekdavokeltis naktį ar anksčiau ryte teigė: pirmoji grupė- 3,51(±1,239), antroji grupė- 3,29(±1,380). Atsakė,kad namuose yra rūkančių asmenų: pirmoji grupė– 12(32%), o antroji grupė 3(43%). Nustatytateigiama koreliacija tarp astmos įtakos vaikų įprastinei veiklai bei vartojamo inhaliatoriaus/sroviniopurkštuvo dažnio (Spearman‘o rho koreliacijos koeficientas r=0,520)(p

pagal pobūdį – pūlingas. Vidutiniškas pasveikimo laikotarpis buvo 14 dienų (SD ± 4,6), statistiškaireikšmingo skirtumo tarp grupių nerasta (P=0,249). Vaikai vienodai dažnai buvo gydytiantibiotikais. Dažniau dviem antibiotikais gydyti SP+ (P=0,05). Dažniausiai paplitę SP serotipai:6A, 15, 19F, 3, 14.Išvados: Tyrimo metu nenustatyta SP nešiojimo priklausomybė nuo lyties, kolektyvo lankymoir vaikų skaičiaus šeimoje, bet dažniausiai sutinkamas iki 4 metų amžiaus. Objektyvus sergančiovaiko ištyrimas nesuteikia pakankamai informacijos apie SP nešiojimą. Pasveikimo laikotarpisnuo SP kolonizacijos yra mažai priklausomas, bet gali pareikalauti intensyvesnio gydymo.Ar tam tikri veiksniai turi įtakos atopinio dermatito pradžiai?Darbo autorius(-iai): Jovita Gureckyte (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Odilija Rudzevičienė (VU Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Įvertinti tam tikrų veiksnių įtaką atopinio dermatito (AD) pradžiai bei nustatytišių veiksnių dažnį atopiniu dermatitu sergančių vaikų tarpe.Darbo metodika: Vaikų darželyje „Aitvaras“, Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikų filialo konsultacinėje poliklinikoje bei Vaikų pulmonologijos ir imunologijosskyriuje atlikta prospektyvinė anketinė apklausa. Apklausti atopiniu dermatitu sergančių vaikųtėvai. Rinkti šie duomenys: vaiko amžius, lytis, gestacinis amžius, šeiminė alerginė anamnezė,nuo kokio amžiaus pasireiškė atopinis dermatitas, kitos alerginės ligos, augintinių buvimasnamuose nėštumo bei pogimdyviniu periodu. Duomenys apdoroti MS Excel 2010 ir SPSS 19.0programomis. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p 0,05). Nenustatėme reikšmingo skirtumo tarp šeiminės AD anamnezės,vaiko lyties ir AD pradžios (p>0,05).Išvados: Nustatyta, kad gestacinis amžius virš 40 sav. yra susijęs su ankstesne atopinio dermatitopradžia. Nėštumo metu bei pogimdyviniu periodu namuose esantis augintinis lemia vėlesnęatopinio dermatito pradžią. Šeiminė atopinio dermatito anamnezė bei vaiko lytis statistiškaireikšmingos įtakos atopinio dermatito susirgimo laikui neturi.190

Ambulatorinė pagalba vaikams universiteto ligoninės priėmimo-skubiospagalbos skyriuje: kas lemia tėvų pasirinkimą?Darbo autorius(-iai): Emilija Markuškytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): dokt. Sigita Burokienė (Vaikų ligoninė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikų filialas ).Darbo tikslas: Įvertinti veiksnius, nulėmusius tėvų sprendimą kreiptis į Vaikų ligoninės priėmimoskubios pagalbos skyrių dėl vaiko būklės, kuriai nereikia stacionarinio gydymo.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis anketinis tyrimas, siekiant surinkti informaciją apiepacientų demografinius, socialinius, ekonominius rodiklius, tėvų emocinę būklę ir veiksnius galėjusiusturėti įtakos. Tyrime dalyvavo 512 tėvų, kurie atvyko su savo vaikais į VL PSP skyrių2013 metų sausio mėnesį dėl ambulatoriniu būdu sprendžiamų sveikatos problemų – neapklausinėtihospitaliuotų pacientų tėvai, ir kurių būklė buvo priskirta 1 ir 2 skubiosios pagalboskategorijai (4 kategorijų skalėje). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir SPSS21.0 statistinį paketą. Gauti duomenys analizuoti naudojant aprašomosios statistikos analizėsmetodus, taikant Stjudento (t) kriterijų ir chi kvadrato testą.Rezultatai: Į PSP skyrių pacientai dažniausiai kreipiasi dėl karščiavimo (37%), skausmo (21%),traumos (20%), kvėpavimo (20%) ir virškinimo (17%) sistemų problemų. Daugiau nei pusėvisų 1-2 metų amžiaus vaikų į ligoninę kreipėsi dėl karščiavimo (52%), mokyklinio amžiausvaikai į PSP skyrių dažniausiai atvyko dėl traumos (71%). Net 2/3 tėvų pagrindine kreipimosi įligoninę priežastimi nurodę karščiavimą ar kvėpavimo sutrikimus, vaiko sveikatos būklę apibūdinokaip sunkią arba labai sunkią (64% ir 66%)(p

grupes. Pirmoje grupėje (23 atvejai) pacientams buvo diagnozuota tik hidronefrozė, o antrojegrupėje (23 atvejai) hidronefroze kartu su šlapimtakio išsiplėtimu ir/ar vezikoureteriniurefliuksu.Taip pat buvo peržiūrėtos šių naujagimių ambulatorinės kortelės norint įvertinti atokiuosiusgydymo ir stebėjimo rezultatus. Įvertintas geldelės priekinis-užpakalinis diametras(PUD), kuris buvo nustatytas pirmos hospitalizacijos INS metu bei paskutinės ambulatorinėsvaikų urologo konsultacijos metu. Apžvelgta jo nustatymo ir vertinimo metodika. Pagal atliktų/neatliktų operacijų santykį nustatyta PUD reikšmė, kuria remiantis galima tiksliausiai prognozuotioperacinio gydymo reikalingumą.Rezultatai: Pirmoje grupėje vidutinis PUD buvo 15,72 ± 9,161 mm, o antroje grupėje 18 ±8,55 mm, p=0.387. Pirmoje grupėje operuoti 9 (47,4%) pacientai, o antroje grupėje 10 (50%)pacientų, p=0.869. Pirmoje grupėje operuotų/neoperuotų pacientų santykis statistiškai reikšmingaiskyrėsi PUD esant 12 mm. Kai PUD

mas skubesnės pagalbos TRIAGE lygis. Kategorijos statistiškai patikimai nekoreliuoja su pacientoamžiumi, lytimi ir kreipimosi į priėmimo skyrių valanda ir savaitės diena.Vaikų kreipimosi į priėmimo - skubios pagalbos skyrių analizėDarbo autorius(-iai): Renata Ruseckaitė (5 k.), Ieva Sadauskaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Daiva Vaičiūnienė (Vaikų ligoninė VUSK filialas), lekt. dr. JurgitaGrikinienė (VU MF Vaikų ligų klinika).Darbo tikslas: Išanalizuoti pacientų kreipimosi į priėmimo - skubios pagalbos skyrių ypatumus,priklausomybę nuo amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos, mėnulio fazės, savaitės dienos.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuoti 2012 m. vasario - kovo mėn. VL VUSK filialeI-ajame priėmimo – skubios pagalbos poskyryje ambulatoriškai konsultuotų pacientų duomenys.Duomenys buvo apdoroti su SPSS v.18 programa, skirtumas tarp kintamųjų patikimas, jeip

sorbitoliu – 165 (52,7%). Apklaustieji suskirstyti į 2 grupes pagal tai, ar jaučia VT simptomus,vartojant fruktozės turinčius produktus. Pirma grupė – simptomų nejaučia – 210 (67,1%), antragrupė – jaučia – 103 (32,9%). Pirmojoje grupėje šviežius vaisius valgo 207 (98,6%), džiovintusvaisius – 126 (60%), šviežias uogas – 195 (92,9%), džiovintas uogas – 91 (43,3%), uogienes –197 (93,8%), medų – 138 (65,7%). Antrojoje šviežius vaisius valgo 103 (100%), džiovintusvaisius – 73 (70,9%), šviežias uogas - 100 (97,1%), džiovintas uogas – 53 (51,5%), uogienes –99 (96,1%), medų – 69 (67%). Antros grupės apklaustuosius dažniau nei pirmos grupės varginapilvo pūtimas (p=0,046), vėjavimas (p=0,001), viduriavimas (p=0,023), pilvo skausmas(p=0,001). 92 (43,8%) pirmos grupės paaugliai jaučia VT simptomus nuo laktozės turinčiųproduktų, antros grupės paaugliai - 61 (59,2%) (p=0,010, r=0,372). Pirmos grupės 107 (51%)paaugliai jaučia simptomus nuo kramtomosios gumos, antros grupės – 58 (56,3%) (p=0,372).Išvados: Dažniausiai virškinamojo trakto simptomus paaugliams sukelia sorbitolis. Dažniauvirškinamojo trakto simptomų nejaučia paaugliai, kurie nevalgo vaisių, uogų nei tie, kurie valgo.Pilvo pūtimas, pilvo skausmas, vėjavimas, viduriavimas dažniau vargina paauglius, kurie nurodovirškinamojo trakto simptomų ryšį su fruktozės vartojimu nei tuos, kurie nenurodo.PLASTINĖS IR REKONSTRUKCINĖS CHIRURGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Monika Kulpavičiūtė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: prof. dr. Kęstutis Vitkus VU MF Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijosir rekonstrukcinės chirurgijos klinikaKeturių kampų artrodezės ir proksimalinės karpektomijospooperacinių rezultatų palyginimasDarbo autorius(-iai): Indrė Kuropatkinaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Darius Jauniškis (Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškiųklinikų Centro filialas).Darbo tikslas: Palyginti plaštakos funkcijos rezultatus po keturių kampų artrodezės (4KA) irproksimalinės karpektomijos (PK).Darbo metodika: Tirti pacientai, kuriems 2007 – 2012 metais atlikta proksimalinė karpektomijaarba keturių kampų artrodezė VULSK Centro filiale, Respublikinėje Vilniaus universitetinėjeligoninėje. Pacientai pakviesti tyrimui telefonu arba informuoti laišku. Jiems kampamačiumatuota abiejų plaštakų judesių amplitudė (°), jėga vertinta dinamometru (kg). Skausmo stiprumasprieš ir po operacijos įvertintas vizualine analogijų skale (VAS), plaštakos funkcija –naudojant rankos neįgalumo klausimyną (DASH). Tyrimo atrankos kriterijai: minėtu laikotarpiudėl plaštakos patologijos atlikta PK arba 4KA. Pagal operacijos rūšį pacientai suskirstyti į2 grupes: I gr. – atlikta 4KA, II gr. – atlikta PK. Duomenys rinkti ir apdoroti naudojant MS Excel2007, SPSS 19.0v. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p0,05). Lyginant su sveikąja rankaprocentais, lenkimas/tiesimas irgi buvo didesnis II gr. Atitraukimas/pritraukimas grupėseskyrėsi nedaug. Didesnė plaštakos jėga gauta II gr. (I gr. – 10,4±9,3kg ir net 20,7±13,2kg II gr.,p0,05). Skausmas reikšmingai sumažėjo po operacijos abiejose grupėse: Igr. – 7,9±2 balai prieš operaciją, 3,1±2,7 balai – po operacijos (p

operaciją, 3,5±2,7 balai – po operacijos (p

mo alkūnės kanale operacinio gydymo. Palyginti sunykusių raumenų atsistatymo rezultatuspagal laiko trukmę nuo simptomų pradžios iki operacijos ir pagal pradinį sunykimo laipsnį.Darbo metodika: Ištirti 34 pacientai, 2005–2010 m. operuoti VULSK CF Plastinės ir rekonstrukcinėschirurgijos skyriuje dėl išreikšto AKS, atlikta jų ligos istorijų retrospektyvinė analizė.Visiems buvo atlikta alkūninio nervo dekompresija. Tyrimo atrankos kriterijai: AKS suplaštakos savųjų raumenų atrofija ar hipotrofija. Buvo vertinama ir lyginama pooperaciniųpokyčių priklausomybė nuo: 1) laiko, praėjusio nuo simptomų atsiradimo iki operacijos; tiriamiejisuskirstyti į 2 grupes: I gr. – ≤ 6 mėn., II gr. – > 6 mėn. 2) plaštakos raumenų sunykimolaipsnio diagnozės metu; tiriamieji suskirstyti į 2 grupes: I gr. – hipotrofija, II gr. – atrofija.Šis suskirstymas sąlyginis: atrofija laikyti tie atvejai, kai prieš operaciją nebuvo pirštų šoniniųjudesių, hipotrofija – kai raumenys buvo sunykę, bet šoniniai judesiai išlikę. Tiriant pacientus,vertinta plaštakos motorinė ir sensorinė funkcijos, vizualiai įvertintas sunykusių raumenųatsistatymas. Statistinė duomenų analizė atlikta programomis MS Excel ir SPSS 17.0.Rezultatai: Ištirti 34 pacientai: 22 (64,7 %) vyrai ir 12 (35,3 %) moterų. Amžiaus vidurkis diagnozėsnustatymo metu 46,6±16,4 metų. 3 (8,8 %) pacientams nustatytas abipusis AKS. Bendrasatvejų skaičius n=37. Vidutinė trukmė nuo simptomų pradžios iki operacijos 11,8±23 mėn. Pooperacijos IV-V pirštų tirpimas išnyko 26 (70,3 %) atvejais, sumažėjo 11 (29,7 %) atvejų. Pirštųišskėtimas/suglaudimas atsistatė visais 37 atvejais. V piršto priglaudimas neatsistatė 3 (8,1 %)atvejais. IV-V pirštų distalinių narelių lenkimas sustiprėjo 36 (97,3 %) atvejais. Pacientų žodžiais,atrofija/hipotrofija išnyko vidutiniškai per 10,3±6,6 mėn. po operacijos. Per 6 mėn. nuo simptomųpradžios operacija atlikta 24 (64,9 %), vėliau nei po 6 mėn. – 13 atvejų (35,1 %). Raumenųatsistatymo rezultatai I grupėje (22 (91,7 %) statistiškai reikšmingai geresni už II grupės rezultatus(5 (38,5 %), p0,05.Išvados: 1. Svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso plaštakos funkcijų atsistatymas – laikasnuo simptomų pradžios iki operacijos. 2.Geriausi rezultatai pasiekiami operuojant iki 6 mėn.nuo simptomų atsiradimo.Kienböck ligos operacinio gydymo rezultatų vertinimasDarbo autorius(-iai): Vytautas Dockus (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Darius Jauniškis (Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškiųklinikų Centro filialas).Darbo tikslas: Įvertinti sergančiųjų Kienböck liga operacinio gydymo rezultatus po stipinkaulioosteotomijos arba proksimalinės karpektomijos bei palyginti gydymo rezultatus sergant IIIBstadija; nustatyti koreliaciją tarp patirtos traumos, fizinio darbo ir ligos pasireiškimo; įvertintiligos išsivystymo tikimybę dominuojančioje rankoje.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas. Surinkti duomenys iš 31 paciento, 1998-2012 metais operuoto VGPUL ir buvusiame VULSK CF Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijosskyriuose. Naudota: subjektyviai - DASH klausimynas, VAS skalė. Objektyviai - plaštakos dinamometrija,judesių amplitudės matavimas goniometru. Duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 beiMS Excel 2012 programomis.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 31 pacientas. Iš jų 13 moterų (41,9%) ir 18 vyrų (58,1%). Pacientųamžius 17-57 metai, vidurkis 37,7. Pasiskirstymas pagal ligos stadijas: II-12,9%; IIIA-25,81%; IIIB-54,84%; IV-6,45%. Ligą su trauma sieja 11 pacientų (35,58%). Liga dominuojančiojerankoje išsivystė 23 pacientams (74,19%). Atlikta 18 proksimalinių karpektomijų ir13 stipinkaulio osteotomijų. IIIB stadija sirgo 17 pacientų. Iš jų 10-čiai buvo atliktos proksimalinėskarpektomijos, 7-iems - stipinkaulio osteotomijos. Bendri gydymo rezultatai. Subjektyviai:DASH vidurkis prieš/po gydymo 120±11,2/48±8,59. VAS vidurkis prieš/po gydymo:196

76,79±17,47/23,26±15,8 (p=0,00). Objektyviai: Judesių amplitudžių vidurkiai prieš/po gydymo:lenkimas: 38,72±15,97/47,22±12,79 (p=0,92), tiesimas: 39,45±14,48/49,59±12,52 (p=0,04),atitraukimas: 12,76±6,41/15,47±5,97 (p=0,6), pritraukimas: 26,09±8,66/31,65±7,6 (p=0,048).Dinamometrijos vidurkis prieš/po operacijos: 18,86±7,07/32,43±12,35 (p=0,00). IIIB stadijosgydymo rezultatai. Stipinkaulio osteotomija: DASH vidurkis prieš/po operacijos: 121/44.VAS vidurkis prieš/po operacijos: 78,43±8,98/15,71±4,15 (p=0,00). Judesiai prieš/po operacijos:lenkimas: 42,14±5,08/63,71±9,95 (p=0,00), tiesimas: 44,86±6,09/58,14±6,77 (p=0,00),atitraukimas: 22,14±3,88/31,71±7,43 (p=0,00), pritraukimas: 29,57±6,02/32,85±6,09(p=0,00). Dinamometrijos vidurkis prieš/po operacijos: 16,86±6,58/33,29±13,85 (p=0,03).Proksimalinė karpektomija: DASH vidurkis prieš/po operacijos: 118/48. VAS vidurkis prieš/po operacijos: 74,73±6,79/19,71±4,15 (p=0.00). Judesiai prieš/po operacijos: lenkimas:40,57±5,31/62,71±7,04 (p=0.00), tiesimas: 45,67±5,97/64,14±11,67 (p=0.00), atitraukimas:24,85±3,88/36,29±9,53 (p=0.00), pritraukimas: 31,12±4,92/33,86±5,08 (p=0.00). Dinamometrijosvidurkis prieš/po operacijos: 18,42±6,11/31,86±10,29 (p=0,02).Išvados: Po operacinio gydymo statistiškai patikimai sumažėjo riešo skausmas, padidėjo jėga,pagerėjo tiesimas, pritraukimas. Riešo lenkimas bei atitraukimas pagerėjo, tačiau šie duomenysnėra statistiškai patikimi. Kienböck ligos IIIB stadijos gydymas stipinkaulio osteotomija lemiapanašiai gerus rezultatus kaip ir gydymas proksimaline karpektomija, tačiau operacija būnamažiau traumatiška. Riešo trauma ir sunkus fizinis darbas rankomis yra vienas iš etiologiniųKienböck ligos faktorių. Didesnė tikimybė išsivystyti Kienböck ligai yra dominuojančioje rankoje.Pacientų, gydytų RVUL dėl alkūnės kanalo sindromo, atokūs chirurginiogydymo rezultataiDarbo autorius(-iai): Gabrielė Latakaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Gediminas Rauba (Všį Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, gydytų RVUL Plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje2011 metais dėl alkūnės kanalo sindromo, atokius chirurginio gydymo rezultatus. Tuo pačiu,nustatyti priežastis, epidemiologinius rodiklius.Darbo metodika: Tyrimo metu buvo atlikta 51 pacientų, operuotų RVUL 2011 metais dėlalkūnės kanalo sindromo, anketinė apklausa telefonu. Anketą sudarė 25 uždaro ir atviro tipoklausimai. Surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant MS Excel 2007 ir SPSS 20 programomis.Duomenys statistiškai patikimi, kai p30). I – 22 (43,1%), II – 15 (29,4%), III – 14 (27,3%). Tirtos AKSpriežastys:rankos trauma 18 (35,2%), ilgalaikis dilbio prispaudimas prie kietos plokštumos 15(29,4%), reumatinės ligos 2 (3,9%), dažni stereotipiniai judesiai per alkūnės sąnarį, susiję sudilbio pronaciją ir supinaciją 11 (21,5%), idiopatinės 5 (9,8%). Miegojimas su sulenktomis alkūnėmis35 (68,6%). Laikas nuo ligos pradžios iki operacijos 13,2(±10,8)mėn. Tirta pakenktosiosrankos priklausomybė nuo dominuojančiosios (p>0,05). 34 ( 66,6%) pacientams buvo atliktaENMG, kuri rodė n. Ulnaris pažeidimą. Pacientai skundėsi aštriais 8 (15,6%), deginančiais2 (3,9%), duriančiais 2 (3,9%), maudžiančiais 11 (21.5%) arba geliančiais 28 (54,9%) skausmais.Po 51 (100%) atvejus buvo lydimi IV ir V pirštų hipestezijų ir sumažėjusia rankos jėga.46 (90,1%) plaštakos hipotenar raumenų grupės hipotrofija. 46 (90,1%) V piršto atvedimas įulnarinę pusę.Chirurginio gydymo rezultatai: abiejų pirštų hipestezija išnyko 28 (54,9%), liko197

V piršto sumažėjęs jutimas 23 (45,1%) pacientams. Silpna rankos jėga -14 (27,4%), vidutinė37 (72,6%). Plaštakos hipotenar raumenų grupės hipotrofija iš 46 pacientų likusi 11(23,9%).V piršto abdukcija išliko 3 (6,5%) iš 46 pacientų. Skausmus tejaučia 19 (37,3%). Lokalūs ( tiesalkūne) 16 (84,2%), difuziniai ( nuo alkūnės medialinio krumplio iki V piršto) 3 (15,8%). Nuolatiniai11(57.9%), priklausomi nuo rankos padėties 8 (42,1%).Išvados: 1) AKS pasireiškia dažniau normosteninio kūno tipo vidutinio amžiaus vyrams. 2)Ligos priežastis labiausiai tikėtina–rankos trauma. 3) Chirurginio gydymo rezultatai: maždaugpusei pacientų išliko V piršto hipestezija. Rankos jėga atsistatė tik iki vidutinės. Daugeliui pacientųhipotrofuota hipotenar raumenų grupė ir V piršto addukcijos funkcija atsistatė. Skausmastebevargina ¼ pacientų, kuris dažniausiai būna lokalus ir nuolatinis.Priešoperacinė stenozuojančio tenosinovito epidemiologiniųaspektų analizė.Darbo autorius(-iai): Monika Kulpavičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): lekt. Julius Janavičius (RVUL).Darbo tikslas: Nustatyti pacientų, kurie buvo operuoti dėl stenozuojančio tenosinovito, priklausomybęnuo amžiaus bei lyties. Nustatyti dažniau pažeidžiamą ranką ir pirštus, pažeidimolaipsnį pagal Wolfe, jo ryšį su fiziniu krūviu bei koreliaciją su skausmo trukme.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa VšĮ RVUL ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 6 pacientaiVšĮ RVUL, 20 – VšĮ Ukmergės ligoninėje, pacientams, kurie atvyko operaciniam stenozuojančiotenosinovito gydymui. Duomenys buvo apdoroti MS Excel ir SPSS S19.0 programomis.Rezultatai: Tarp 26 pacientų – 8 vyrai (30,8 %), 18 moterų (69,2%), amžiaus vidurkis 57,58(±8,5). Dažniau yra pažeidžiama dešinė ranka – 18 (69,2%), nei kairė – 8 (30,8%), nepriklausomainuo dominuojančios rankos (p0,05). Iš 26 pacientų – 12 atžymėjo fizinį krūvį (reikalaujantį smulkiųjųplaštakos judesių), tačiau pažeidimo laipsnis pagal Wolfe nepriklauso nuo papildomo fiziniokrūvio (p>0,05). Dažniausiai kreipėsi pacientai su I – 9 (34,6%) ir IIIb – 9 (34,6%) pažeidimolaipsniais, II – 8 (30,8%), IIIa ir IV – 0 (0%). Konservatyviai gydėsi 22 pacientai, iš jų NVNU –14 (53,8%) , analgetikais – 8 (30,8%),1 - 2 Kenalogo injekcijomis, tačiau po 1 metų kreipėsidėl operacinio gydymo. Nustatyta stipri koreliacija (r=0,963) tarp piršto pažeidimo laipsnio irskausmo trukmės.Išvados: 1) Stenuozuojančiu tenosinovitu dažniau serga moterys. 2) Statistiškai patikimai dažniauyra pažeidžiama dešinė ranka, pirštas - nykštys. 4) Pažeidimo laipsnis stipriai koreliuojasu skausmo trukme. 5) Pažeidimo laipsnis nepriklauso nuo amžiaus (p>0,05) 6) Dažniausiaižmonės kreipiasi esant arba I arba IIIb pažeidimo laipsniui pagal Wolfe. 7) Tęsti tyrimą, norintnustatyti ar veiksminga imtis konservatyvaus gydymo, ar operuoti iškart.198

PSICHIATRIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Sandra Vaitkevičiūtė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: Prof. dr. Vita Danilevičiūtė VU MF Psichiatrijos klinikaPsichikos ligomis sergančių vyrų hospitalizacijos ir šeimyninėspadėties ryšio tyrimas.Darbo autorius(-iai): Gaudenta Šinkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Asta Dervinytė-Bongarzoni (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti psichikos ligomis sergančių vyrų ligos pradžios, trukmės, šeimyninėspadėties, gyvenimo vienumoje ir hospitalizacijų dažnio ryšius.Darbo metodika: Savanoriško darbo metu Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Ūmiamevyrų skyriuje 2012 metų liepos ir gruodžio mėnesiais apklausti 67 psichikos ligomis sergantyspacientai, kurie suskirstyti į 3 grupes pagal R.Harighursto suaugusiojo žmogaus amžiaus tarpsnius:I grupė-18-34metų, IIgrupė-35-59metų, III-grupė-60metų ir daugiau. Duomenys (apdorotiSPSS17.0 versija) laikyti statistiškai patikimais, kai p

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų fizinio aktyvumoir depresiškumo ryšiaiDarbo autorius(-iai): Jolanta Budrikaitė (5 k.), Skirmantė Bušeckaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Aušra Deksnytė (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikospsichiatrijos skyrius), Dr. Ramūnas Aranauskas (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikos psichiatrijos skyrius).Darbo tikslas: Ištirti ryšius tarp fizinio aktyvumo ir depresiškumo, VU MF studentų tarpe.Darbo metodika: Vilniaus universiteto Medicinos fakultete 2013 – ųjų vasario – kovo mėnesiaisatlikta anoniminė – anketinė apklausa. Apklausti 518 medicinos (I – V k.), odontologijos(I – V k.) ir visuomenės sveikatos (I – III) specialybių studentų. Į galutinę analizę pateko 501 anketa(atrankos kriterijai: kokybiškai užpildytos anketos). Klausimyną sudarė dešimt klausimų,skirtų įvertinti demografinius, sveikatos būklės, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ypatumusbei Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS, Hospital Anxiety and Depression Scale) – savęsįvertinimo klausimynas, kuriuo gaunama informacija apie potencialų nerimo ir/arba depresiškumosimptomų buvimą ir jų stiprumą. Statistinė analizė atlikta SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį: 126 (25,1%) vyrai ir 375 (74,9%) moterys.Tiriamųjų amžiaus vidurkis 21,26 m.(18-42; SD=1,772). 342 (68,3%) apklaustieji studijuojamediciną, 109 (21,8%) odontologiją ir 50 (10%) visuomenės sveikatą. 13,8% buvo I kurso studentai,21,8% - II kurso, 26,7% - III kurso, 14,8% - IV kurso, 23,0% - V kurso. Apklaustųjų pasiskirstymaspagal rūkymą: 10,6% rūko nuolat, 19,2% rūko kartais ir 70,3% nerūko. 20,4% apklaustųjųnurodė, jog per paskutines 30 dienų alkoholio nevartojo, 41,5% vartojo 2-3 kartus permėn., 24,4% –1 kartą per savaitę, o 7,2% - 2-3 k./sav. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšystarp rūkymo ir alkoholio vartojimo – rūkantieji per pastarąsias 30d. dažniau vartojo alkoholį(p=0,001). Iš visų apklaustųjų, 11,0% nurodė, jog serga lėtinėmis ligomis. 49,3% apklaustųjųnurodė, jog mažai vaikščioja pėsčiomis, 50,7% nurodė, jog vaikšto daug. Iš visų apklaustųjų, 280(55,9%) surinko daugiau nei 8 HADS skalės balus. Atlikus koreliacijos testą, nustatytas statistiškaireikšmingas ryšys tarp lyties ir depresiškumo – moterims nerimo ir depresijos simptomaipasireiškė dažniau (p=0,03). Tuo tarpu lytis atvirkščiai koreliavo su sportavimo intensyvumu– moterys sportavo mažiau (p=0,01). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp sportavimointensyvumo ir depresiškumo bei nerimo simptomų – jie rečiau pasireiškė, dažniau sportuojantiemsapklaustiesiems (p=0,001).Išvados: Fiziškai aktyviems VU MF studentams, nerimo ir depresiškumo simptomai pasireiškėrečiau. Studentės buvo mažiau fiziškai aktyvios, joms dažniau pasireiškė nerimas ir depresiškumas.Potrauminio streso sutrikimo krūties vėžiu sergančių moterų tarpeir jį įtakojančių veiksnių tyrimasDarbo autorius(-iai): Jevgenija Želdakova (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Med. m. dr. Giedrė Bulotienė (VU Onkologijos Institutas).Darbo tikslas: Ištirti potrauminio streso sutrikimo simptomų paplitimą krūties vėžiu sergančiųmoterų tarpe.Nustatyti potrauminio streso sutrikimo (toliau PtSS) sąsajas su tiriamųjų amžiumiir ligos stadija.Įvertinti pacienčių pasitenkinimą ligos diagnozės pateikimu ir jo įtaką PtSSsimptomams.Darbo metodika: Ištirtos 99 moterys, sergančios I-III stadijos krūties vėžiu, besigydančios VUOnkologijos Institute. Klinikiniai duomenys gauti iš ligos istorijų.PtSS simptomų įvertinimuibuvo taikoma Įveikio poveikio skalės (Impact of Event Scale - Revised – IES-R) lietuviška versija.200

Metodiką sudaro 22 teiginiai, kurie vertinami 5 balų skale (0-4). IES-R subskalių įvertinimas yraskalę sudarančių teiginių įverčių vidurkis. Šiame tyrime laikėme, kad PtSS simptomai išreikštividutiniškai ar stipriau, kai įvertis atskiroje subskalėje yra lygus arba didesnis nei 2 balai, oPtSS pasireiškia bendram IES-R įverčiui esant ≥ 1,5 (M.Creamer et al.).Papildomai buvo taikomaanketa apie pacienčių pasitenkinimą ligos diagnozės pateikimu. Duomenys buvo apdorojamistatistinėmis programomis Microsoft Office Excel 17 ir IBM SPSS Statistics 20.Rezultatai: Tiriamųjų amžiaus vidurkis 56,9 m. (standartinis nuokrypis - 10,2).31 iš 94 moterųturi I stadijos krūties vėžį (33,3%), 42 – II stadijos (44,7%), 21– III stadijos (22,3%).84,7%tiriamųjų apie diagnozę pranešė gydytojas specialistas, 11,2% - šeimos gydytojas.50 pacienčiųiš 97 atsakiusių (51,7%) yra patenkintos tuo, kaip joms pranešė apie ligą, 37 (37,4%) - nepatenkintosir 10 (10,1%) ne visai patenkintos.48% pacienčių surinko ≥ 1,5 balo bendro įverčioskalėje, kas leidžia įtarti PtSS. 5,1% pacienčių kreipėsi psichologinės pagalbos.36,4% tiriamųjųsurinko ≥2 balų vengimo subskalėje - vengimo simptomai šioms pacientėms pasireiškia vidutiniškaiar stipriau. Invazijos subskalėje ≥2 balų surinko 36,4% tiriamųjų. Dirglumo subskalėje- 23,2% tiriamųjų. Statistiškai patikimos koreliacijos tarp tiriamųjų amžiaus ir PtSS simptomųišreikštumo nerasta.Rastas silpnas (kontingencijos koeficientas 0,323, Kramero koeficientas0,341) statistiškai patikimas (p=0,004) ryšis tarp ligos stadijos ir PtSS vengimo simptomųStatistiškaipatikimos sąsajos tarp pasitenkinimo tuo, kaip pacientei buvo pasakyta apie ligą ir PtSSsimptomų išreikštumo nerasta.Išvados: 48% moterų surinko ≥ 1,5 balo bendroje įverčių skalėje, kas leidžia įtarti PtSS.5,1%tiriamųjų kreipėsi psichologinės pagalbos.Tarp PtSS vengimo simptomų ir ligos stadijos nustatytasstatistiškai patikimas silpnas ryšys.48,5% moterų nėra visiškai patenkintos tuo, kaip jomsbuvo pranešta apie ligą.Antro ir penkto kurso medicinos studentų patiriamo streso palyginimasDarbo autorius(-iai): Urtė Ručinskaitė (5 k.), Aistė Laužadytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Vita Danilevičiūtė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti bendrą patiriamo streso balų sumą tarp medicinos vientisųjų studijųprogramos antro ir penkto kurso studentų.Darbo metodika: Taikyta anoniminė anketinė apklausa, kuri atlikta 2012 rugsėjo - 2013 vasariomėnesiais. Apklausti 111 penkto kurso ir 103 antro kurso medicinos vientisųjų programosstudentai. Apklausiant tiriamuosius buvo naudotas Patirto streso klausimynas, kurį sudarė 10uždaro tipo klausimų. Klausimynas yra naudojamas įvertinti asmens suvokimą apie pastarąjįmėnesį patirtą stresą. Į studiją įtraukti asmenys savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime ir kokybiškaiužpildę anketas. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS17.0 programinės įrangos paketą,Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais kai p < 0,05.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 214 respondenų, iš kurių buvo vyrai – 54 (25,2%), moterys –160 (74,8%) . Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 21,51 ± 1,655m, iš jų antrakursių – 19,95 ±0,746m., penktakursių – 22,95 ± 0,638 m. Vidutinė patirto streso klausimyno bendra balų sumabuvo 17,79±6,88. Lyginant patirto streso klausimyno bendrą balų sumą tarp vyrų ir moterųnustatytas statistiškai reikšmingai aukštesnis streso lygis moterų grupėje (moterų vidurkis -18,41±7,20, vyrų - 15,54±5,49, p

Išvados: Moterys, lyginant su vyrais, patiria daugiau streso. Antro kurso studentai, lyginant supenkto kurso studentais, prasčiau susidoroja su patiriamu stresu.Nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių EDI-3 klausimyno vertinimasDarbo autorius(-iai): Sandra Vaitkevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Brigita Baks (Universitetinis valgymo sutrikimų centras).Darbo tikslas: Įvertinti nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų EDI - 3 (Eating Disorder Inventory- 3) atsakymus ir nustatyti valgymo sutrikimų paplitimą šioje grupėje.Darbo metodika: 2013 m. atlikta anoniminė anketinė apklausa, pagal Lietuvoje validizuotoValgymo sutrikimų aprašo - 3 klausimyną (EDI – 3). Anketos dalintos Vilniaus miesto klinikinėsligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, bei patalpintos internete. Gautos 59 anketos, įgalutinę analizę pateko 48, su pilnai užpildytu klausimynu. Duomenys analizuoti pagal Scales,Composite for the International Adult Clinical sample. Statistiniai skaičiavimai atlikti Exel irSPSS v19. Duomenys statistiškai patikimi, kai p

ir planavimo būdus, o mažiausiai svaigalų vartojimo, neigimo ir pasidavimo. Lyginant su kontrolinegrupe, dažniau taikė religingumą, minčių nukreipimą, alkoholio vartojimą, pasidavimą,rečiau – aktyvų problemos sprendimą ir planavimą. Tiriamosios grupės Vaistų vartojimo vertinimoskalės balų suma buvo 0–9, vidurkis – 5,76 (SD = 2,39). Labiau tikėtina, kad vaistai busvartojami tinkamai, jei pacientas vyresnio amžiaus (OR = 1,05), linkęs pripažinti nemaloniassituacijas (OR = 1,73) ir, atvirkščiai, jei su stresu dorojamasi vartojant alkoholį ar kitus svaigalus,vaistai greičiausiai bus vartojami netinkamai (OR = 0,44). Esant labiau išreikštam dėmesionukreipimo nuo problemos būdui dažniau skiriama prolonguota vaisto forma (OR = 2,62),linkusiems nuleisti rankas ir pasiduoti, sprendžiant komplikuotą problemą, mažiau tikėtinasprolonguotos vaisto formos skyrimas (OR = 0,34).Išvados: Paciento požiūris į ligą ir kitus nemalonius jo gyvenimo įvykius gali padėti numatytivaistų vartojimą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į alkoholio ir kitų svaigalų vartojimą, išsiaiškinti,kokios taktikos imamasi, atsiradus problemoms: jos nepripažįstamos ir stengiamasi nukreiptimintis ar galvojama, ką būtų galima pakeisti, ir imamasi veiksmų, taip pat ar greitai pasiduodama,nepasiekus norėtų rezultatų.Prenatalinių ir perinatalinių veiksnių įtaka intelektinės negalios/raidosatsilikimo genetinės priežasties nustatymuiDarbo autorius(-iai): Vilius Rutkauskas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): j.m.d. Eglė Preikšaitienė (VU MF Žmogaus ir medicininės genetikoskatedra; Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras).Darbo tikslas: Darbo tikslas – nustatyti prenatalinius ir perinatalinius veiksnius, būdingus pacientamssu žinomos genetinės priežasties intelektine negalia/ raidos atsilikimu (IN/RA), lyginantsu tais, kuriems IN/RA genetinė priežastis nenustatyta.Darbo metodika: Retrospektyviai išnagrinėtos ambulatorinės kortelės asmenų iki 18 metų,kurie 2009 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikoscentre buvo konsultuoti dėl IN/RA. Surinkti duomenys apie šeimos genealogiją, motinos žalingusįpročius (rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis), motinosamžių (gimdymas >35 metų ar 7ar

PSICHOTERAPIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Neringa Piraškevičiūtė, VU MF 4 k.Mokslinis vadovas: doc. Eugenijus Laurinaitis VU MF Psichiatrijos klinikaMedicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų empatijosir savęs vertinimo tyrimas.Darbo autorius(-iai): Gaudenta Šinkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): dr. Asta Dervinytė-Bongarzoni (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų empatijos ir savęsvertinimo lygį ir ryšį.Darbo metodika: 2013 metų vasario-kovo mėnesiais išdalinta 410 anketų, grąžinta ir į tyrimąįtraukta 361 anketos, kuriose pateiktos A.Megrabiano ir N.Epšteino empatijos klausimynasbei M.Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg Self-Esteem Scale). Empatijos klausimynąsudaro 25 teiginiai, apibūdinantys jausmus duotose situacijose, galimos taškų ribos 25-100, didesnistaškų skaičius rodo didesnį empatijos lygį. Savęs vertinimo skalę sudaro 10 teiginių apiesavivertę, galimos balų ribos 0-30, 25 aukštas. Anketas konfidencialiaiužpildė 212(58,7%) pirmo–šešto kurso medicinos studentai, 106(29,4%) kineziterapijosir 43(11,9%) ergoterapijos pirmo-ketvirto kurso studentai. Duomenys (apdoroti SPSS17.0versija) laikyti statistiškai patikimais, kai p0,05): medicina 72,07±8,17(svyruoja52-92), kineziterapija 72,31±8,05(svyruoja49-93),ergoterapija 70,83±7,83(svyruoja49-84). Empatija moterų(72,93±7,78)yra statistiškaipatikimai didesnė nei vyrų(68,05±8,18)(p0,05), moterys(19,94±4,68)nei vyrai(20,07±4,52)(p=0,829), kilę iš kaimo(19,64±4,61)nei kilę iš miesto (20,03±4,66)(p=0,584), neturintys brolių/seserų(19,92±4,93)nei turintys(19,99±4,59)(p=0,922).Koreliacijos tarp empatijos ir savęs vertinimo nenustatyta.Išvados: Empatijos lygis gana aukštas-virš 70 taškų iš 100 galimų, didžiausias kineziterapijos,mažesnis-medicinos, mažiausias-ergoterapijos studentų. Statistiškai patikimai empatiškesnėsyra moterys. Empatijos lygis pagal kitus demografinius rodiklius statistiškai patikimai reikšmingainesiskyrė, tačiau pastebėta, kad empatiškesni yra kilę iš kaimo nei iš miesto, neturintysbrolių/seserų nei turintys. Savęs vertinimas gana aukštas-apie 20balų iš 30galimų, tačiau apiedešimtadalis medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų turi žemą savivertę. Savęsvertinimas pagal demografinius rodiklius statistiškai patikimai reikšmingai nesiskyrė, tačiaupastebėta, kad save vertina prasčiau medicinos studentai nei kineziterapijos ir ergoterapijosstudentai, moterys nei vyrai, kilę iš kaimo nei kilę iš miesto, neturintys brolių/seserų nei turintys.Koreliacijos tarp empatijos ir savęs vertinimo nenustatyta.204

Lietuvių žinios apie psichoterapiją kaip gydymo metodąDarbo autorius(-iai): Ilona Klimavičiūtė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Dr. Rima Viliūnienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kiek žmonės žino apie psichoterapiją kaip gydymo metodą, kokiayra jų nuomonė, kokie stereotipai paplitę visuomenėje.Darbo metodika: 2013 m. vasario mėn. atlikta anoniminė internetinė apklausa, naudojant 17klausimų anketą. Dalyviams netaikyti jokie išankstiniai atrankos kriterijai. Iš 500 atsakymų 496atrinkti analizei. Lyginti vyrų/moterų, jaunesnių/vyresnių bei miesto/kaimo gyventojų atsakymųskirtumai. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, jei p≤0,05.Rezultatai: Apklausos dalyviai: 1) 258 (52%) moterys ir 238 (48%) vyrai; 2) 11 (2,2%) – iki16 m, 239 (48,2%) – 17-25 m, 187 (37,7%) - 26-45 m, 45 (9,1%) – 46-60 m, 14 (2.8%) – 61m ar daugiau; 3) 69 (13,9%) kaimo ir 427 (86,1%) miesto gyventojai.Apie psichoterapiją kaipgydymo metodą girdėjo: 376 (75,8%). Tiki, kad psichoterapija gali būti veiksmingas pagalbosbūdas: 1) Taip: 182 (36,7%), 2) Tik kartu su medikamentais: 77 (15,5%), 3) Tik gydant nesunkiussutrikimus: 82 (16,5%), 4) Ne 35 (7,0%). Įprastu psichoterapijos pacientu įsivaizduoja:1) Problemišką paauglę: 8 (1,6%), 2) Vidutinio amžiaus namų šeimininkę: 7 (1,4%), 3) Vyrą,nerandantį tikrojo gyvenimo kelio: 7 (1,4%), 4) Bet kokį žmogų: 350 (70,6%). Įprastu psichoterapeutuįsivaizduoja: 1) Rimtą gydytoją baltu chalatu: 11 (2,2%), 2) Barzdotą akiniuotą vyriškį:17 (3,4%), 3) Vidutinio amžiaus moterį, vilkinčią kostiumėliu: 22 (4,4%), 4) Bet kokį žmogų:317 (63,9%). Galbūt priverstų apsilankyti pas psichoterapeutą: 1) Nemiga: 57 (11,5%), 2) Nuotaikossutrikimai: 97 (19,6%), 3) Nerimas: 149 (30,0%), 4) Slegiančios mintys: 143 (28,8%),5) Valgymo sutrikimai: 60 (12,1%), 6) Poreikis pasikalbėti su specialistu apie gyvenimo sunkumus:117 (23,6), 7) Niekas: 54 (10,9%). Pasakytų savo aplinkiniams apie psichoterapiją: 1)Niekam: 47 (9,5%), 2) Tik patiems artimiausiems žmonėms: 223 (45,0%), 3) Šeimai, draugams:85 (17,1%), 4) Daugeliui aplinkinių žmonių: 21 (4,2%). Detalės, kurių nesiryžtų atskleisti savopsichoterapeutui: 1) Praeitis: 20 (4,0%). 2) Darbiniai niuansai: 31 (6,3%), 3) Intymus gyvenimas:225 (45,4%), 4) Atskleistų viską: 84 (16,9%).Išvados: Apie psichoterapiją yra girdėję ir jos efektyvumu tiki dauguma žmonių. Tarp moterųdaugiau paplitę stereotipai susiję su vyrais psichoterapeutais ar psichoterapijos pacientais,tarp vyrų – atvirkščiai. Dauguma žmonių kreiptųsi į psichoterapeutą dėl įvairių sutrikimų irbūtų linkę atskleisti daugelį detalių. Miesto gyventojai būtų labiau linkę atskleisti aplinkiniams,kad gydosi pas psichoterapeutą, nei kaimo gyventojai.Požiūris į pagyvenusius žmonesDarbo autorius(-iai): Lina Petronytė (5 k.), Dovilė Pranytė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Eugenijus Laurinaitis (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: išsiaiškinti visuomenės požiūrį į pagyvenusius žmones. Palyginti gautus duomenyspagal lytį, amžių, išsilavinimą ir veiklos pobūdį.Darbo metodika: 2012m.spalį-2013m.kovą vykdyta apklausa(internetinė, popierinė). Anoniminėjeanketoje pateikta 14 klausimų. Apklaustieji klausimus vertino 5 balų Likerto skalėje, kur1–visiškai nesutinku, 2–daugiau nesutinku, 3–neturiu aiškios nuomonės, 4–daugiau sutinku ir5–visiškai sutinku. Gauti duomenys apdoroti Microsoft Excel ir statistine SPSS 16.0 programa.Skirtumas statistiškai patikimas, jei p≤0,05(Remiantis T-testas, ANOVA, Scheffe, Tukey metodais).Rezultatai: Gautos 715 anketos, į galutinę analizę įtrauktos 634 (89%). Apklausoje dalyvavo470(74%)moterys ir 164(26%)vyrai. Apklaustųjų amžiaus ribos: nuo 18 iki 84 m. Vyrai manė,205

kad pagyvenęs žmogus yra nuo 60m.(±7,294), o moterys-59m.(±8,232). Kad pagyvenę žmonėsyra visuomenės našta dažniau pritarė vyrai 2,67(±1,175), nei moterys 2,09(±1,040)(p39m. 1,80±1,024(vyrai:1,80±1,041, moterys:1,80±1,026). Kad pagyvenę žmonės ligoti, ribotų pažiūrų, konservatyvūs,netobulėjantys taip pat dažniau manė vyrai 2,91(±1,219), nei moterys 2,46(±1,175)(p

O2 slėgis ir įsotinimas. Įvertintas pneumonijos sunkumas pagal PSI ir CURB65 skales. Gautiduomenys apdoroti 19.0 versijos SPSS statistine programa, naudojantis regresine logistine analizebei koreliacijų tyrimu.Rezultatai: Iš 36 ligonių, sergančių plaučių uždegimu, nekomplikuotos eigos buvo 13 (36%),komplikuotos eigos - 23 (64%). Komplikuotos eigos plaučių uždegimu dažniau sirgo vyrai negumoterys (74% ir 26%); nekomplikuotos eigos plaučių uždegimu dažniau sirgo vyrai negu moterys(54% ir 46%), tačiau tarp šių grupių ligonių amžiaus vidurkis nesiskyrė (51±20m.). Komplikuotoseigos ligoniai buvo gydomi ilgiau negu nekomplikuotos eigos (komplikuoti 15,4±9,8d., nekomplikuoti - 9,4±3,3, p0,05).Nustatyta statistiškai patikima koreliacija tarp šių rodiklių: PSI ir CURB65 (r=0,55), PSI ir amžiaus(r=0,756), parcialinio O2 slėgio kapiliariniame kraujyje ir prokalcitonino koncentracijoskraujyje (r=0,595), kraujo įsotinimo O2 ir CURB65 (r=-0,604).Išvados: Nustatėme, kad kraujo uždegiminiai rodikliai (CRB, leukocitų skaičius, prokalcitoninokoncentracija), kvėpavimo nepakankamumo rodikliai (pO2 ir sO2), pneumonijos sunkumorodikliai (CURB65, PSI) tarpusavyje koreliuoja, tačiau jie nėra tinkami prognozuoti plaučių uždegimokomplikacijų išsivystymui.RADIOLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Dominyka Rimšaitė, VU MF 5 k.Mokslinis vadovas: prof. dr. Nomeda Rima Valevičienė VU MF Krūtinės ligų, alergologijos irradiologijos klinikaŠirdies magnetinio rezonanso tomografijos reikšmė širdiesamiloidozės diagnostikojeDarbo autorius(-iai): Dominyka Rimšaitė (5 k.), Marius Polianskis (5 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. dr. Nomeda Valevičienė (VU MF Radiologijos, branduolinės medicinosir medicinos fizikos katedra, VULSK radiologijos ir branduolinės medicinos centras),dr. Karolina Lušaitė (VU MF Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedra,VULSK radiologijos ir branduolinės medicinos centras).Darbo tikslas: Patikslinti širdies amiloidozės diagnostines galimybes pasitelkiant širdies magnetiniorezonanso tomografiją (šMRT), palyginti gautus duomenis tarp kontrolinės ir sergančiųjųširdies amiloidoze grupių. Patikslinti amiloidozei būdingą kontrastinės medžiagos kaupimopobūdį, miokardo pakitimus stebimus šMRT.Darbo metodika: Atliktas prospektyvinis tyrimas 2008 -2013 metais VUL SK Radiologijos irbranduolinės medicinos centre. Keturiolikai pacientų, įtariant širdies amiloidozę, atliktas šMRTtyrimas 1,5 T aparatu, taikant judesio sekas, perfuzijos ir vėlyvąją kontrastinės medžiagos kaupimoseką (naudota kontrastinė medžiaga su gd- 0,15 mmol/kg). 7 iš tiriamųjų amiloidozė buvopatvirtinta histologiniu tyrimu, 2 buvo atmesta, 5 histologinis tyrimas nebuvo atliktas. Atliktaduomenų analizė įvertinant pacientų amžių, diagnostinius miokardo pakitimo požymius, kontrastinėsmedžiagos kaupimo pobūdį. Duomenys palyginti su kontroline širdies patologijos neturinčiagrupe, kurią sudarė 12 asmenų. Statistiniai skaičiavimai atlikti „SPSS 17“ programa.Rezultatai: Iš viso surinkti 26 asmenų šMRT duomenys. Sergančiųjų amiloidoze grupės amžiausvidurkis buvo 61,71±15,89 metai. Ją sudarė 3 (42,86%) vyrai, 4 (57,14%) moterys.Kontrolinės grupės amžiaus vidurkis 35,83 ±15,34 metai, ją sudarė 3 (25%) vyrai, 9 (75%)207

moterys. Lyginant sergančiųjų širdies amiloidoze tarpskilvelinės pertvaros ir kairiojo skilvelioužpakalinės sienelės storį su kontroline grupe, rastas statistiškai patikimas (p0,05). Sergančiųjų amiloidozegrupėje visiems pacientams buvo nustatytas difuzinis vėlyvas kontrastinės medžiagos kaupimas.Pagal lokalizaciją kaupimas pasiskirstė: kairiajame skilvelyje kaupimas buvo 4 (30,77%)pacientams, dešiniajame skilvelyje – 4(30,77%), tarpskilvelinėje pertvaroje – 2(15,38%), visamemiokarde kaupimas stebėtas 3 (23,08%). 4 pacientams (57,14%) nebuvo išgautas hipointensinismiokardas. Visiems pacientams sergantiems širdies amiloidoze buvo būdingas skystispleuros ir perikardo ertmėse, kontrolinėje grupėje šių požymių nebuvo rasta. Sergančiųjų amiloidozegrupėje buvo rasta stipri koreliacija tarp kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės storioir tarpskilvelinės pertvaros storio (p

dinių rasta tyrime, tuo dažniau bent vienas iš jų buvo kliniškai reikšmingas (p=0,014). Klinikinėradinio reikšmė nepriklauso nuo paciento amžiaus (p=513) ar lyties (p=0,740).Išvados: Ekstrakardiniai radiniai yra gana dažni šMRT (5,28% tyrimų), beveik trečdalis jų yrakliniškai reikšmingi (1,5% visų šMRT) – keičia gydymo taktiką, diagnozę arba yra toliau tiriami.Radinys dažniau buvo reikšmingas esant radiologo rekomendacijoms ir didesniam radiniųskaičiui atvejyje. Dažniausi radiniai yra inkstų cistos, skystis pleuros ertmėje, plaučių audiniopakitimai, kepenų cistos. Jie sudaro ir didžiausią dalį kliniškai reikšmingų radinių. Santykinaidažniausiai reikšmingi buvo antinksčių pakitimai, inkstų dariniai/navikai ir plaučių dariniai.Kompiuterinės tomografijos reikšmė galvos smegenų kraujotakossutrikimo ankstyvoje diagnostikoje VUL SK priėmimo skyriausduomenimisDarbo autorius(-iai): Justė Danieliūtė (5 k.), Aurelija Gedminaitė (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Jūratė Dementavičienė (VULSK Radiologijos ir branduolinės medicinoscentras).Darbo tikslas: 1)Ištirti, kokie radiologiniai požymiai matomi ŪGSKS metu pirmos KT vaizduose.2)Įvertintilaiką nuo pirmos paciento apžiūros priėmimo skyriuje iki KT tyrimo, įtariantŪGSKS.3)Įvertinti kiek siuntimo diagnozių pasitvirtino pirmojo galvos KT tyrimo metu; ar sutapopirminė ir galutinė diagnozės bei kompiuterinės tomografijos tyrimo išvada su galutinediagnoze.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, peržiūrėta 2800 ligos istorijų pacientų išVULSK priėmimo skyriaus 2012 05–2013 02 laikotarpyje. Galutinei analizei atrinkta 315 tiriamųjų,kuriems įtariant ŪGSKS atlikta galvos KT. Duomenys apdoroti „Microsoft Office Excel 07“.Išnagrinėtos pirminės, galutinės diagnozės ir KT tyrimų metu rasti radiniai.Rezultatai: 1)KT tyrimo įtariant ŪGSKS išvados: radiologinių požymių nerasta 15(23%), hiperdensinėart.2(3%), smegenų patinimas su vagų išnykimu 2(3%),vidurio str.dislokacija 0,pilk/balt medžiagų diferenciacijos išnykimas 3(4,5%), hipodensinis išemijos židinys 28(43%),lakūninis židinys 9(13,8%). Nustatytos kt. ligos: hemoragija 9(13,8%),navikas 6(9,2%).2)Nuo apžiūros priėmimo skyriuje iki pirmojo galvos KT tyrimo vidutiniškai praėjo 01:07, ilgiausiaslaiko tarpas 05:23, trumpiausias 00:04. 3)Siuntimo diagnozių ir KT išvados: iš įtartų163(51,7%) insultų KT metu patvirtinta 40(12,7%), kt. patologija 155(49,2%) atvejų, nerastapokyčių 120(38%). Sutapo 36(11,4%) diagnozės.KT išvados ir galutinė diagnozė- galutinė:insultas 57 (18,1%), lėtinė išemija 97 (30,8%),vestibiulinis sindromas 56 (17,8%), su ūminiugalvos smegenų kraujotakos sutrikimu nesusiję radiniai 85 (27%), be patologijos 20 (6,3%).Sutampančių diagnozių 103 (32,7%).Nesutapusių diagnozių 212 (67,3%).Siuntimo ir galutinėdiagnozės:sutapo: insultas 52 (16,5%), lėtinė išemija 46 (14,6%), vestibiulinis sindromas 43(13,6%).Sutampančių diagnozių 141 (44,7%). Nesutapusių - 174 (55,2%).Išvados: 1)Dažniausi radiologiniai pož.galvos KT įtariant ŪGSKS - hipodensinė išemijos zona irlakūninis židinys. Pirmojo KT tyrimo metu išryškėjo77% patologinių pokyčių. 23% pokyčių pirmojoKT tyrimo metu neišryškėjo. 2)VULSK priėmimo skyriuje KT atliekama vidutiniškai per1:07 nuo pirmos apžiūros.3)Daugiausiai pirminių diagnozių KT pasitvirtino išeminio insultometu. KT ir galutinė diagnozė daugiausiai sutapo išeminio insulto atveju, pirminė ir galutinė diagnozėsdaugiausiai sutapo išeminio insulto, lėtinės išemijos ir vestibiulinio sindromo atvejais.209

Stuburo degeneracinių pokyčių dažnis magnetinio rezonansotomografijos vaizduose pacientams su nugaros skausmuDarbo autorius(-iai): Julija Kostecka (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. Jūratė Dementavičienė (VULSK Radiologijos ir branduolinės medicinoscentras ).Darbo tikslas: Nustatyti dažniausius stuburo degeneracinius radinius pacientams su nugarosskausmais ir jų ryšį su amžiumi bei lytimi.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 200 pacientų, kuriems VšĮ VULSK 2012 rugpjūčio -lapkričio mėnesiais atlikta stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografija, radiologiniųvaizdų aprašų analizė. Iš 200 pacientų galutinei analizei atrinkti 187. Atrankos kriterijus-nugaros skausmas. Tiriamieji suskirstyti pagal amžių, lytį ir pagal šiuos radinius MRT:osteofitus, disko suplokštėjimą, dehidrataciją, pasigaubimą, protrūziją, ekstrūziją, spondilioartrozę.Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi,kai p

REABILITACIJOS, FIZINĖS IR SPORTO MEDICINOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Simona Motiejauskytė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: asist. Teresė Palšytė VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugosinstitutasMedicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų nuomonėsvienų apie kitus ir studijų programas tyrimasDarbo autorius(-iai): Gaudenta Šinkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinoskatedra).Darbo tikslas: Įvertinti medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų nuomonę vienųapie kitus ir apie savo studijų programas.Darbo metodika: Tyrimas atliktas 2013 metų vasario-kovo mėnesiais Vilniaus universitetoMedicinos fakultete. Konfidencialiai apklausta 361 studentas, iš jų: 212(58,7%)pirmo–šeštokurso medicinos, 106(29,4%) kineziterapijos ir 43(11,9%) ergoterapijos pirmo-ketvirto kursostudentų. Duomenys (apdoroti SPSS 17.0 versija) laikyti statistiškai patikimais, kai p

Kineziterapeutų ergonomikos žinios ir jų taikymas praktikojeDarbo autorius(-iai): Kristina Kubiliūtė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugosinstitutas).Darbo tikslas: Įvertinti kineziterapeutų ergonomikos žinias ir jų pritaikymą praktikoje.Darbo metodika: 2013 03 vykdyta anketinė kineziterapeutų apklausa. Apklausti 38 respondentai:25 (65,8%) moterys, 13 (34,2%) vyrų. Apklaustų asmenų amžiaus vidurkis 33 (±9) metai.Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 progama.Rezultatai: 29 (76,3%) apklaustieji savo sveikatą vertina labai gerai ir gerai. 35 (92,1%) kineziterapeutaiyra fiziškai aktyvūs. 9 (23,7%) apklaustieji nurodė, kad yra patyrę traumų darbe.21 (55,3%) kineziterapeutas mano, jog jų darbo krūvis per didelis ir jie priversti nuolat arbadažnai skubėti, kad padarytų darbą. 30 (78,9%) apklaustųjų mano, jog jų darbo vieta yra suprojektuotaneergonomiškai.36 (94,7%) apklaustųjų teigė žinantys ergonomikos principus. 35(92,1%) teigė, kad jais vadovaujasi darbo metu. Dažniausiai negalavimus apklaustieji jautė dėldarbo pozos - 30 (78,9%), pasikartojančių judesių - 26 (68,4%), ligonių perkėlimo - 24 (63,2%),nesinaudojimo pagalbinėmis priemonėmis - 15 (39,5%). Kineziterapeutus dažniausiai varginajuosmens - 36 (94,7%), kaklo - 25 (65,8%), peties - 23 (60,5%) ir riešo - 24 (63,2%) sąnariųskausmai.Išvados: 36 (94,7%) apklaustieji žino ergonomikos principus, tačiau nebuvo nė vieno kineziterapeuto,kuris nėra jautęs su darbo specifika susijusio fizinio diskomforto. Kineziterapeutusdažniausiai vargina juosmens, kaklo, peties ir riešo sąnarių skausmai.Medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų patiriamodiskomforto sąveikaujant su neįgaliais žmonėmis tyrimasDarbo autorius(-iai): Gaudenta Šinkūnaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Sigita Kilkutė (VU MF Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinoskatedra).Darbo tikslas: Įvertinti medicinos, kineziterapijos ir ergoterapijos studentų patiriamo diskomfortosąveikaujant su neįgaliais žmonėmis lygį.Darbo metodika: 2013 metų vasario-kovo mėnesiais konfidencialiai apklausti 361 Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto studentai: 58,7% (N=212) medicinos pirmo-šešto kursų, 29,4%(N=106) kineziterapijos ir 11,9% (N=43) ergoterapijos pirmo-ketvirto kursų studentų. 79,8%(N=288) imties sudarė moterys, 20,2% (N=73) - vyrai, tiriamųjų amžiaus vidurkis 21,46±1,82m.(min=18m., max=29m., moda=22m.(22,8% apklaustųjų)), 85,0% (N=306) buvo kilę iš miesto,15,0% (N=54) - iš kaimo, brolių/seserų turi 81,4% (N=293), neturi 18,6% (N=67). Tiriamiejibuvo vertinti pagal L.Gethingo Sąveikos su neįgaliais žmonėmis skalę (Interaction with disabledpersons scale) (Cronbach‘s α=0,688), A.Megrabiano ir N.Epšteino empatijos klausimyną (A measureof emotional empathy) bei M.Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg Self-EsteemScale). Sąveikos su neįgaliais žmonėmis skalėje galimos surinktų balų ribos svyruoja nuo 19 iki114. Duomenys (apdoroti SPSS 17.0 versija) laikyti statistiškai patikimais, kai p

cinos studentai (72,53±10,63) jaučia statistiškai reikšmingai didesnį diskomfortą nei kineziterapijos(68,97±8,69) (p=0,005) bei ergoterapijos studentai (63,44±9,59) (p

Išvados: Moterys, bei aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys yra tolerantiškesni negalią turinčiųžmonių atžvilgiu. Nėra statistiškai reikšmingos inkliuzinio mokymo įtakos toleruojant kitųasmenų negalią. Neįgalieji, mokęsi bendrojo lavinimo mokyklose, yra linkę leisti savo vaikus įbendrojo lavinimo mokyklą, jei šie taip pat turėtų negalią.Asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, raumenų jėgosdisbalanso priežastysDarbo autorius(-iai): Laimis Jatautas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugosinstitutas).Darbo tikslas: Nustatyti ir įvertinti asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, raumenų jėgos disbalansopriežastis.Darbo metodika: 2013m. vasario-kovo mėnesiais Vilniaus Universiteto Sveikatos ir sportocentro treniruoklių salėse vykdyta anketinė apklausa. Apklausta 50 atsitiktinai parinktų, savarankiškaisu svarmenimis sportuojančių, sveikatos sutrikimų neturinčių studentų vaikinų,kurių amžiaus vidurkis 20,7 (±1,87, nuo 19 iki 27) metų. Gauti duomenys analizuoti MicrosoftOffice Excel 2007 ir SPSS21 taikomosiomis programomis.Rezultatai: 48% tiriamųjų sportuoja ilgiau nei 1 metai, 26% - mažiau nei 3 mėnesius. 52% apklaustųjųyra patyrę traumų, o 30,8% iš jų - kelias traumas skirtingose kūno vietose. 64% tirtųvaikinų nugarą treniruoja vieną kartą per savaitę, 62% vieną kartą per savaitę treniruoja kojas(6% kojų treniruočių apskritai nedaro), 42% krūtinę treniruoja vieną kartą per savaitę, 18% - 3kartus ir daugiau (66,6% jų sportuoja mažiau nei 6 mėnesius). 46% tyrime dalyvavusių asmenųprofesionaliai užsiima kita fizine veikla: 35% iš jų žaidžia krepšinį, 9% - futbolą, 57% dalyvaujaįvairiose kitose sporto šakose. Duomenų patikimumo rodiklis p=0,000.Išvados: Didžiausią įtaką raumenų jėgos disbalansui daro skirtingas atitinkamų raumenų grupiųtreniruočių skaičius per savaitę, dalyvavimo jėgos spote trukmė, patirtos traumos ir profesionalikita fizinė veikla.Asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, požiūris į aerobiniopajėgumo vystymąDarbo autorius(-iai): Laimis Jatautas (4 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugosinstitutas).Darbo tikslas: Ištirti asmenų, atliekančių jėgos treniruotę, aerobinio pajėgumo vystymo ypatybesbei įvertinti šių asmenų požiūrį į aerobinio pajėgumo didinimo treniruotes.Darbo metodika: 2013m. vasario - kovo mėnesiais Vilniaus Universiteto Sveikatos ir sportocentro treniruoklių salėse vykdyta anketinė apklausa. Apklausta 50 atsitiktinai parinktų, savarankiškaisu svarmenimis sportuojančių, sveikatos sutrikimų neturinčių studentų vaikinų,kurių amžiaus vidurkis 20,7 (±1,87, nuo 19 iki 27) metų. Gauti duomenys analizuoti MicrosoftOffice Excel 2007 ir SPSS21 taikomosiomis programomis.Rezultatai: 64% apklaustųjų daro aerobinio pobūdžio treniruotes: 62,5% iš jų bėgioja, 6,3%važinėja dviračiu, 21,9% derina kelis aerobinio pajėgumo didinimo būdus (bėgiojimas, važiavimasdviračiu, plaukimas), 9,4% užsiima kita aerobine veikla. 46,9% asmenų aerobinė treniruotėtrunka ilgiau nei 30min, 15,7% aerobine treniruote laiko veiklą, trunkančią mažiau214

nei 10min. 53,1% aerobinio pajėgumo vystymu užsiimančių jėgos sporto atstovų aerobineveikla užsiima iki 2 kartų per savaitę ir tik 3,1% - 4 ir daugiau kartų per savaitę. 43,8% ištvermęlavinančių asmenų mano, kad tokio pobūdžio treniruotės tik atgaivina kūną ir mintis,12,5% jiems pritaria papildydami, jog šios treniruotės, jų nuomone, gerina ir jėgos sporto rezultatus.6,3% mano, kad aerobinės treniruotės trukdo priaugti svorio, 3,1% galvoja, jog aerobinėveikla padeda priaugti svorio kartu didindama ir jėgos rezultatus. 11,1% asmenų, nedarančiųaerobinių treniruočių, mano, kad jos reikalingos tik siekiant sumažinti riebalinėskūno masės, t.y. išryškinti raumenų reljefą, bei trukdo priaugti svorio. Nė vienas tyrime dalyvavęsasmuo nenurodė aerobinio pajėgumo vystymo naudos širdies ir kraujagyslių sistemai.Išvados: Asmenys, atliekantys jėgos treniruotę, skiria per mažai dėmesio aerobinėms treniruotėms,tokiomis klaidingai laikydami veiklą, trunkančią trumpiau nei 30min, bei manydami,jog didžiausia aerobinio pajėgumo nauda tėra tai, kad tokio pobūdžio veikla atgaivina kūną irmintis. Savarankiškai sportuojantiems asmenims trūksta žinių apie aerobinio pajėgumo vystymonaudą ir svarbą.Vaikų fizinis aktyvumasDarbo autorius(-iai): Daiva Puškoriūtė (5 k.), Simona Motiejauskytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asistentė Lina Varnienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,fizinės medicinos ir sporto katedra).Darbo tikslas: Nustatyti, kaip dažnai vaikai užsiima fizine veikla ir jų požiūrį į fizinį aktyvumą.Darbo metodika: Nuo 2012m. lapkričio iki 2013m. kovo mėnesio anketinės apklausos metoduapklausti 47 10,5 – 17,5 amžiaus vaikai, vykdantys įvairios apimties reabilitacijos programąVULSK Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Gauti duomenys analizuotiMicrosoft Excel 2010 ir SPSS 20.0 programomis. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p< 0,05 pagal Kendall’o ir Spearman’o testus.Rezultatai: Apklausti 47 vaikai: 28 (59,6%) mergaitės ir 19 (40,4%) berniukų. Amžius: 10,5-17,5 metų, vidurkis – 15,3 ± 1,78, mediana – 15,5. Per pastarąsias 7 dienas vaikai fiziškai aktyviaileido laiką vidutiniškai nuo 0 iki 352 (5 val. 52 min.) minučių kasdien darbo dienomis, savaitgaliais– nuo 0 iki 510 (8 val. 30 min.) minučių kiekvieną dieną. 60 min. ir trumpiau kasdiendarbo dienomis fiziškai aktyvūs buvo 48,9% tiriamųjų. 21,3% (10) vaikų visiškai neužsiėmėsportine veikla: 3 mergaitės ir 7 berniukai. Mergaitės dalyvavo sportinėje veikloje statistiškaipatikimai dažniau nei berniukai, r = -0,31, p = 0,03. Tarp visų sportuojančių vaikų mergaitėssudarė 68%, o berniukai – 32%. Sportuojantys vaikai yra labiau patenkinti savo laisvalaikiu r=-0,36, p=0,016. Savo laisvalaikiu visada arba dažniausiai patenkinti 83% užsiimančiųjų sportineveikla.Išvados: Vaikai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs. Mergaitės dažniau užsiima sportine veiklanei berniukai. Sportinė veikla lemia didesnį pasitenkinimą savo laisvalaikiu.Vaikų nugaros skausmo sąsajos su įvairiais veiksniaisDarbo autorius(-iai): Daiva Puškoriūtė (5 k.), Simona Motiejauskytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asistentė Lina Varnienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,fizinės medicinos ir sporto katedra).Darbo tikslas: Ištirti vaikų nugaros skausmo paplitimą ir įvertinti jo sąsajas su įvairiais veiksniais.Darbo metodika: Nuo 2012m. lapkričio mėn. iki 2013m. kovo mėn. anketinės apklausos meto-215

du apklausti 47 10,5 – 17,5 amžiaus vaikai, vykdantys įvairios apimties reabilitacijos programąVULSK Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Apklaustieji suskirstyti į dvigrupes: A – vaikai, kuriems nugarą šiandien skauda, B – neskauda. Gauti duomenys analizuotiMicrosoft Excel 2010 ir SPSS 20.0 programomis. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p< 0,05 pagal Kendall’o ir Spearman’o testus.Rezultatai: 1. Apklausti 47 vaikai: 28 (59,6%) mergaitės ir 19 (40,4%) berniukų. Amžius:10,5- 17,5 metų. Amžiaus vidurkis – 15,3, SD = 1,78, mediana – 15,5. Iš visų apklaustų vaikų20 (42,6%) atsakė, kad jiems nugarą skauda šiandien. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarpberniukų ir mergaičių nugaros skausmo dažnio nenustatyta. Vidutiniškai skausmo stiprumąvizualinėje analoginėje skausmo (VAS) skalėje vaikai įvertino 3,9 balo. Ilgiau besiskundžiantysnugaros skausmu vaikai VAS skalėje skausmo stiprumą pažymėjo statistiškai patikimai didesniubalu, r = 0,88, p = 0,0001. 10 vaikų (50%) iš 20 besiskundžiančiųjų vartojo vaistus nugarosskausmui malšinti. Statistiškai patikimo skirtumo tarp kuprinės nešiojimo įpročių ir nugarosskausmo nerasta, r = 0,09, p = 0,54, tarp besiskundžiančių nugaros skausmu vaikų 50% (10)kuprinę nešioja ant abiejų pečių, 50 % (10) vaikų nešioja rankines arba kuprines ant vienopeties. Neigiamai įvertinę savo laikyseną vaikai statistiškai patikimai dažniau skundėsi nugarosskausmu, r = -0,5, p = 0,001, tarp įvertinusių savo laikyseną patenkinamai ir blogai nugarąskaudėjo atitinkamai 71,4 % ir 100 % vaikų. Besiskundžiantys nugaros skausmu vaikai dažniauryte jausdavosi nepailsėję, r = -0,35, p = 0,017.Išvados: Nugaros skausmas yra dažna problema vaikų tarpe. Tyrimo metu nugaros skausmuskundėsi 43% vaikų. Berniukams ir mergaitėms vienodai dažnai skaudėjo nugarą. Kuo prasčiauvaikai vertino savo laikyseną, tuo dažniau jiems skaudėjo nugarą. Kuprinės nešiojimo būdasneturėjo įtakos nugaros skausmui. Kuo skausmo trukmė buvo ilgesnė, tuo skausmo stiprumaspagal VAS skalę buvo didesnis. Nugaros skausmas blogina vaikų poilsį naktį.Vaikų fizinis išsivystymas ir fizinis pajėgumasDarbo autorius(-iai): Daiva Puškoriūtė (5 k.), Simona Motiejauskytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): asistentė Lina Varnienė (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos,fizinės medicinos ir sporto katedra).Darbo tikslas: įvertinti vaikų fizinį išsivystymą, pajėgumą fizinio išsivystymo ir pajėgumo rodikliais.Darbo metodika: Nuo 2012m. lapkričio iki 2013m. kovo mėnesio anketinės apklausos metoduapklausti 47 10,5 – 17,5 amžiaus vaikai, vykdantys įvairios apimties reabilitacijos programąVULSK Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Gauti duomenys analizuotiMicrosoft Excel 2010 ir SPSS 20.0 programomis.Rezultatai: Apklausti 47 vaikai: 28 (59,6%) mergaitės ir 19 (40,4%) berniukų. Amžius: 10,5-17,5 metų, vidurkis – 15,3, 1±78, mediana – 15,5. 2. Fizinio išsivystymo rodikliai: mergaičiųvidutinis ūgis yra 1,63m ±0,12, berniukų - 1,75m ±0,11. 63,8% (30) tiriamųjų ūgis priklausomainuo amžiaus yra tarp 25 ir 75 procentilės, 10,6% (5) - mažiau 25 procentilės ir 25,5 (12) - daugiau75 procentilės. 63,8 % (30) tiriamųjų svoris nuo amžiaus yra tarp 25 ir 75 procentilės,8,5% (4) - mažiau 25 procentilės, 27,7% (13) - daugiau 75 procentilės. Mergaičių liemens irklubų santykių vidurkis 0,76±0,05, berniukų - 0,78±0,06. Fizinio pajėgumo rodikliai: Flamingotesto neatliko 10,6% tiriamųjų, blogai atliko 29,8%, nepatenkinamai – 14,9%, silpnai ir patenkinamai– 34%, pakankamai – 8,5%, gerai – 2,1%. Maksimalus deguonies suvartojimas litrais perminutę buvo statistiškai patikimai didesnis tarp jaunesnių vaikų, r = 0,38, p = 0,01.Išvados: Trečdalio vaikų svoris yra per didelis vertinant pagal amžiaus normas. Tik kas dešimtastiriamasis turi gerą pusiausvyrą. Jaunesnių vaikų fizinis pajėgumas didesnis nei vyresniųjų.216

Asmenų, atliekančių jėgos treniruotes, požiūris į maisto papildusDarbo autorius(-iai): Marius Klimavičius (3 k.).Darbo vadovas(-ai): asist. Teresė Palšytė (VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugosinstitutas).Darbo tikslas: Įvertinti asmenų, atliekančių jėgos treniruotes, požiūrį į maisto papildus,Darbo metodika: 2013 metų kovo mėnesį Vilniaus Universiteto Sveikatos ir sporto centro treniruokliųsalėse vykdyta anektinė apklausa. Apklausti 64 atsitinktinai pasirinkti su svarmenimissportuojantys, sveikatos sutrikimų neturintys vyrai, kurių amžius yra tarp 19 ir 30 metų.Gauti duomenys analizuoti Microsoft Office Excel 2003 ir SPSS21 taikomosiomis programomis.Rezultatai: Maisto papildus vartoja 32 tiriamieji (50% apklaustųjų). 26 tiriamieji, atsakę, jogjų manymu papildus gali pakeisti subalansuotas maistas vartoja maisto papildus (81,2% vartojančiųmaisto papildus). 13 (20,3%) tiriamųjų, vartojančių maisto papildus, vartoja 4 ir daugiaumaisto papildų rūšių. 28 tiriamieji atsakė, jog žino vartojamų maisto papildų veikimo mechanizmą,4 tiriamieji atsakė, jog žino ne visų vartojamų papildų veikimo mechanizmus. Nei vienastiriamasis neatsakė, jog nežino vartojamų maisto papildų veikimo mechanizmo. 36 tiriamieji(56,3%) atsakė, jog jų manymu be maisto papildų galima pasiekti tokių pat rezultatų, kaip sujais (11 iš jų vartoja maisto papildus). 100% apklaustrųjų, vartojančių maisto papildus, teigia,jog jaučia papildų poveikį.Išvados: 56,3% tiriamųjųmano, jog be maisto papildų galima pasiekti tokių pat rezultatų, kaipsu jais, tačiau net 50% tiriamųjų vis tiek vartoja maisto papildus.VUL SK I stacionarinės reabilitacijos skyriuje reabilituojamųpacientų šlapinimosi sutrikimų analizėDarbo autorius(-iai): Gediminas Januška (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Asist. Jūratė Kesienė (VUL SK Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinoscentras).Darbo tikslas: Išanalizuoti pacientų reabilituojamų I stacionarinės reabilitacijos skyriuje šlapinimosisutrikimus ir nustatyti kiek jie įtakoja gyvenimo kokybę.Darbo metodika: 2012m. lapkričio mėn.–2013m. kovo mėn. atliktas prospektyvinis pacientųgulinčių I stacionarinės reabilitacijos skyriuje anketinis šlapinimosi sutrikimų vertinimas. Anketosparengtos remiantis tarptautiniu stuburo sužalojimų klausimynu. Anketoje buvo klausiamaamžiaus, ar pacientai jaučia norą šlapintis, ar jiems būna nevalingas šlapimo nutekėjimas,kokį šlapinimosi būdą jie naudoja bei kiek šlapinimosi sutrikimai įtakoją jų gyvenimo kokybę.Į apklausą neįtraukti pacientai, kurie serga sensomotorine afazija. Iš viso nurodytu laikotarpiuapklausti 33 pacientai, kurie suskirstyti į dvi grupes. Pirmą grupę (14 atv.) sudarė pacientaiturintys nugaros smegenų pažeidimus, o antrą grupę (19 atv.) pacientai esantys po galvos smegenųinsulto. Anketų duomenys apdoroti naudojantis SPSS Statistics 17 programa.Rezultatai: Apklausti 27(79,4%) pacientai teigė, kad jaučia norą šlapintis, o kiti 6(17,6%)-kadnejaučia. 1gr. šis santykis buvo 8(57,1%) ir 6(42.9%), o 2gr. visi 19 pacientų jautė norą šlapintis,p=0.003. Iš viso nevalingai šlapimas nutekėdavo 8(24,2%) pacientams, tuo tarpu 1gr. 5(35,7%),o 2gr. 3(15,8%), p=0.238. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 12(36,4%) pacientų šlapinasi normaliai,9(27.3%) naudoja sauskelnes, 6(18.2%) yra kateterizuojami ir likusiem 6(18,2%) yraatliktos epicistostomos. 1gr. normaliai šlapinosi 2(14,3%) apklaustieji, 6(42.9%) buvo kateterizuojamiir 6(42.9%) pacientams atliktos epicistostmos. 2gr.10(52,6%) pacientų šlapinosi normaliai,o likę 9(47,4%) naudojo sauskelnes. P

ir 8(23,5%) -labai įtakoja. Tuo tarpu 1gr. 2(14,3%) pacientai atsakė neįtakoja, 6(42,9%) -nedaugįtakoja ir 6(42,9%) -labai įtakoja, o 2gr.15(78,9%) -neįtakoja, 3(15,8 %) -nedaug įtakoja ir1(5.3%) -daug įtakoja, p=0.001.Išvados: 1.Beveik kas antras nugaros smegenų pažeidimus turintis ligonis nejautė noro šlapintis,tuo tarpu galvos smegenų insultą patyrę ligoniai tokios problemos neturi. 2.Nevalingas šlapimonutekėjimas nugaros smegenų pažeidimus turintiems ligoniams pasitaikė dvigubai dažniaunegu žmonėms po galvos smegenų insulto. 3.Nugaros smegenų pažeidimo grupėje daugiaunegu 2/3 pacientų buvo kateterizuojami arba jiems atliktos epicistostomos operacijos, o kasantras žmogus po galvos smegenų insulto naudojo sauskelnes. 4.Šlapinimosi sutrikimai pasitaikodažniau ir todėl labiau įtakoja gyvenimo kokybę nugaros smegenų pažeidimą patyrusiemsžmonėms.ŠEIMOS MEDICINOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Gintarė Smalinskaitė, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: Gyd. Viktorija Andrejevaitė VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinikaPaskutinių metų šeimos medicinos, chirurginių specialybių rezidentųir studentų rūkymo įpročiai, žinios ir požiūris į priklausomybėsnuo tabako gydymąDarbo autorius(-iai): Sandra Selickaja (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Viktorija Andrejevaitė (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinika, Šeimos medicinos centras), gyd. rez. Aleksandr Bylinskij (VUL SK Šeimosmedicinos centras ).Darbo tikslas: Nustatyti ir palyginti paskutiniųjų studijų metų šeimos medicinos rezidentų,studentų ir chirurginio profilio rezidentų rūkymo įpročius, žinias apie kenksmingą rūkymo poveikįbei apie vaistus, vartojamus metant rūkyti. Įvertinti kokios, jų manymu, iškyla problemos,trukdančios efektyviai konsultuoti ir gydyti rūkančius pacientus, bei subjektyvias galimybespadėti rūkantiems pacientams.Darbo metodika: Atlikta anketinė apklausa. Apklausti 192 respondentai, iš kurių 60(31,3%)atsitiktine tvarka atrinktų studentų, studijuojančių VU MF 6 kurse, 54(28,1%) chirurginių specialybių– ortopedijos-traumatologijos, pilvo chirurgijos, bendrosios chirurgijos, urologijos, ginekologijos,vaikų chirurgijos ir krūtinės chirurgijos, rezidentai ir 78(40,6%) šeimos medicinosrezidentai. Apklausti dirbantys Vilniuje ir šiais metais baigiantys rezidentūrą rezidentai. Statistinėduomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa.Rezultatai: Tarp šeimos medicinos rezidentų rūko 8(10,3%) asmenys, tarp studentų rūkančiųyra 11(18,3%), tarp chirurgijos rezidentų - 25(46,3%) asmenys rūko (p

31(51,17%) studentas ir 15(19,2%) šeimos medicinos rezidentų (p=0,0001). 32(41%) šeimosmedicinos rezidentai, 35(58,3%) studentai, 20(37%) chirurgijos rezidentų mano, kad žinioslabai svarbios konsultuojant rūkančius (p=0,016). Kad laikas labai svarbus veiksnys rūkančiųkonsultacijai, mano 46(59%) šeimos medicinos rezidentai, 19(31,7%) studentų ir 28(51,9%)chirurgijos rezidentai (p

Išvados: Rūkymas įtakoja didesnį Bchol, MTL, KMI įvertį, didesnį metabolinio sindromo paplitimą.Nepakankamas fizinis aktyvumas įtakoja didesnį KMI, sistolinio AKS, gliukozės, TAGįvertį bei didesnį metabolinio sindromo ir KSH paplitimą. Nesubalansuota mityba įtakoja didesnįKMI, sistolinį ir diastolinį AKS, gliukozės, DTL, TAG koncentraciją, didesnį metaboliniosindromo ir KSH paplitimą.Moterų žinių apie Papanicolaou testą ir naudojimosi galimybeišsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio analizėDarbo autorius(-iai): Inesa Skvarciany (6 k.), Arnoldas Morozas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vytautas Kasiulevičius (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti pacienčių žinias apie Papanicolaou (PAP) testą. Nustatyti, ar yra ryšystarp žinių ir išsilavinimo. Taip pat išsiaiškinti, ar moterys naudojasi galimybe išsitirti dėl gimdoskaklelio vėžio.Darbo metodika: Atlikta 63 pacienčių, 2013 metų vasarį apsilankiusių VšĮ Centro poliklinikosmoterų klinikoje, anketinė apklausa. Dalyvės užpildė modifikuotus, išverstus į lietuvių kalbąSabrina C.H. Chang et al. sukurtus klausimynus. Atsakymai išanalizuoti SPSS 16.0 programa.Kintamųjų ryšiui nustatyti naudotas chi-kvadratas. Duomenys laikyti statistikai reikšmingi, kaip0,05).Išvados: Nors nepriklausomai nuo išsilavinimo moterų žinios apie PAP testą ir jo reikšmę yrapakankamos, net 28,6 % moterų nesinaudoja galimybe išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio. 38,9%šis tyrimas pagal šiuo metu Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programąbūtų atliktas nemokamai.220

Pacientų žinios apie kolorektalinį vėžįDarbo autorius(-iai): Inesa Skvarciany (6 k.), Arnoldas Morozas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vytautas Kasiulevičius (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinika).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų žinias apie kolorektalinio vėžio rizikos veiksnius, galimussimptomus bei ligos profilaktikąDarbo metodika: 2013 metų vasario mėnesį VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio PASP centreatlikta anketinė apklausa. Joje dalyvavo 73 pacientai, atvykę į šeimos gydytojų konsultacijas.Dalyviai užpildė modifikuotus, išverstus į lietuvių kalbą Aliki Christou ir Sandra Thompson sudarytusklausimynus.Rezultatai: Apklausoje dalyvavo 32 vyrai (34,8%) ir 41 moteris (56,2%). Daugiausiai apklaustųjų,25 (34,2%), priklausė 25-34 metų amžiaus grupei. Mažiausiai, 2 (4,1%), 65-74 metų grupei.Paklausti, ar su amžiumi didėja rizika susirgti kolorektaliniu vėžiu, 65 (89%) atsakiusiųjųteigė, kad taip. Likę 8 (11%), kad ne. Į klausimą, ar ir vyrai, ir moterys turi vienodą riziką susirgtikolorektaliniu vėžiu, 70 (95,9%) atsakė, kad taip, 3 (4,1%), jog ne ir teigė, kad dažniauserga vyrai. Ar didesnė rizika susirgti, jei serga pirmos eilės giminaitis 56 (76,7%) atsakė taip,17(23,3%) – ne. Apklaustiesiems buvo pateikti 6 rizikos veiksniai (rūkymas, nutukimas, gaubtinėsžarnos polipai, alkoholis, stresas, nepakankama fizinė veikla). 21 (28,8%) iš respondentųatsakė, jog visi 6 turi įtakos kolorektalinio vėžio atsiradimui; 15 (20,5%) – 5; 11 (15,1%) – 4;17 (23,3%) – 3; 4 (5,5%) – 2; 4 (5,5%) – 1; 1 (1,4%) apklaustasis manė, kad šie veiksniai neįtakojavėžio atsiradimo. Į klausimą, ar gali kolorektalinis vėžys egzistuoti be jokių simptomų,41(56,2%) atsakė taip, 32 (32,8%) – ne. Dalyviams buvo pateikti 6 simptomai, galimi esant šiailigai (kraujavimas iš žarnyno, žarnyno veiklos pokyčiai, svorio kritimas be aiškios priežasties,pilvo skausmai/spazmai, sumažėjęs apetitas, nepaaiškinamas nuovargis/silpnumas). Tačiau tik17 (23,3%) apklaustųjų žinojo, kad jie visi galimi sergant kolorektaliniu vėžiu. Į klausimą, kokioamžiaus žmonės turėtų pradėti tirtis dėl kolorektalinio vėžio, 32 (43,8%) pacientai atsakė, jogiki 50 metų amžiaus; 24 (32,9%), kad po 50 metų amžiaus; 17(23,3%) atsakymo nežinojo. Paklausti,kaip dažnai turėtų buti atliekamas profilaktinis patinkrinimas dėl kolorektalinio vėžio,24 (32,9%) teigė, kad kas 1 metus; 29 (39,7%), kad kas 2 metus; 6 (8,2%) – kas 5 metus; 13(17,8%) atsakymo nežinojo.Išvados: Galima teigti, kad pacientų žinios apie kolorektalinio vėžio rizikos veiksnius gana geros,tačiau nepakankamos vėžio profilaktikos ir ligos simptomatikos klausimais.Ūmaus psichosocialinio įvykio sąsaja su ūmių koronariniųsindromų pasireiškimuDarbo autorius(-iai): Vaida Matevičiūtė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): med.m.dr. Vilma Dženkevičiūtė (VULSK Kardiologijos ir angiologijoscentras).Darbo tikslas: Įvertinti psichosocialinio įvykio - banko ,,Snoras” bankroto įtaką ūmiems koronariniamssindromams (ŪKS) atsirasti.Darbo metodika: 2011 11 16 bankrutavo bankas ,,Snoras”, tuo tikslu retrospektyviai analizeipasirinkti du laikotarpiai : laikotarpis po banko bankroto 2011 10 31 - 2012 05 31 ir tas patslaikotarpis prieš metus 2010 10 31 - 2011 05 31. Tyrimui atrinktos 3385 VUL Santariškių klinikosegydytų pacientų ligos istorijos, kuriose buvo nustatyti nauji ūmūs koronariniai sindromai(ŪKS). Naujais ŪKS laikyta : krūtinės angina (toliau - KA) su naujai nustatytu ūmiu spazmu, nestabiliKA, ūmūs miokardo infarktai, širdies sustojimai ir staigi kardialinė mirtis. Tirtų asmenų221

amžius svyravo nuo 25 iki 102 metų amžiaus. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel irSPSS 17.0 programomis. Duomenys statistiškai patikimais laikyti, kai p0,05). Grupių amžiaus vidurkis (66,73±11,17vs. 66,74±11,65; p>0,05), pasiskirstymas pagal lytį (65,3% vs. 65,3%; p>0,05) tarp grupių nesiskyrė.Atlikus statistinę analizę pagal lytį ir palyginus grupes tarpusavyje, ŪKS skaičius vyrųtarpe statistiškai reikšmingai nesiskyrė (1078 vs. 1046; p=0,615). Tuo tarpu moterų grupėje,ŪKS skaičius sausio ir vasario mėnesiais statistiškai reikšmingai buvo didesnis po banko ,,Snoras”bankroto (184 vs. 152; p=0,01).Išvados: Praėjus šešioms savaitėms po patirto psichosocialinio įvykio - banko ,,Snoras” bankrotonustatyta ūmių koronarinių įvykių padidėjimas moterų tarpe.Rūkymo paplitimas tarp 40-55 metų amžiaus vyrųDarbo autorius(-iai): Simona Radžvilaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Viktorija Andrejevaitė (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinika, Šeimos medicinos centras).Darbo tikslas: Nustatyti rūkymo paplitimą tarp 40-55 metų vyrų, besilankančių Vilniaus miestopirminės sveikatos priežiūros centruose.Darbo metodika: Atlikta aprašomoji retrospektyvinė Centro poliklinikų filialuose 2011-2012metais besilankiusių 40-55 metų vyrų profilaktinės programos „Asmens širdies ir kraujagysliųligų rizikos nustatymo anketa“ duomenų analizė. Išanalizuotos 1188 anketos. Duomenys apdorotiMicrosoft Excel ir SPSS programomis.Rezultatai: Išanalizavus visas atrinktas anketas, gauta, kad rūkančių vyrų buvo - 480 (40,4%),nerūkančių – 603 (50,76%), metusių rūkyti – 105 (8,84%). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 47,53m± 4,44 m. Rūkančių 47,60 ± 4,35 m, nerūkančių 47,47 ± 4,50 m, metusių rūkyti 47,64 ± 4,57m. Rūkantieji vidutiniškai surūko 15 ± 7,3 cigarečių per dieną. Mažiausias surūkomų cigarečiųskaičius - 1, daugiausiai - 60. Surūkomų cigarečių skaičius priklausomai nuo amžiaus: mažiausiaisurūko 49 m. vyrai (vidurkis 12,3 cig./d), daugiausiai 55m. vyrai (vidurkis 20 cig./d)(p=0.038). Rūkymo stažo vidurkis 23,9 ± 7,9 metai. Mažiausias rūkymo stažas - 3 mėn., didžiausias- 45m. Gauta teigiama vidutinio ryšio koreliacija (0,46) su rūkančiųjų amžiumi (p≤0,001) –kuo vyresnio amžiaus rūkantysis, tuo jo rūkymo stažas ilgesnis. Metusių rūkyti nerūkymo stažovidurkis – 6,8m, trumpiausias – 2 sav., ilgiausias - 30m. Ilgiausiai nerūko 54m. vyrai (vidurkis12,1m), trumpiausiai – 42m. vyrai (vidurkis 1,9m) (p=0,51).Išvados: Didelė dalis Vilniaus mieste gyvenančių 40-55 metų amžiaus vyrų rūko (40,4%). Amžiausvidurkio pasiskirstymas tarp rūkančių, nerūkančių ir metusių rūkyti beveik vienodas.Rūkančių vyrų surūkomų cigarečių skaičius per dieną visame tiriamajame amžiaus intervalepanašus. Vyresnių rūkančių vyrų rūkymo stažas ilgesnis.Padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, dislipidemijos, gliukozėstoleravimo sutrikimų, rūkymo, nesubalansuotos mitybos ir nepakankamofizinio aktyvumo įtaka nutukimuiDarbo autorius(-iai): Simona Radžvilaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Viktorija Andrejevaitė (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinika, Šeimos medicinos centras).222

Darbo tikslas: Nustatyti ar padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, dislipidemija, gliukozės toleravimosutrikimai, rūkymas, nesubalansuota mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas turiįtakos nutukimui.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė Centro poliklinikų filialuose 2011-2012 metais besilankiusių40-55 metų vyrų profilaktinės programos „Asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikosnustatymo anketa“ duomenų analizė. Išanalizuotos 1188 anketos. Tiriamieji suskirstyti į dvigrupes: A – nutukimas yra, B – nutukimo nėra. Vyrai priskirti nutukusių grupei, kai jų pilvoapimtis > 102 cm. Grupės lygintos tarpusavyje, pagal rizikos veiksnių paplitimo dažnumą. Duomenysapdoroti Microsoft Excel ir SPSS programomis.Rezultatai: iš 1188 tiriamųjų nutukę buvo 325 (27,4%), nenutukę 863 (72,6%). Turinčių nutukimąamžiaus vidurkis 47,58 ± 4,4 m., neturinčių nutukimo – 47,51 ± 4,5 m. (p=0,81). Padidėjęs AKSnustatytas 71,6% nutukusių ir 31,2% nenutukusių vyrų (p < 0,001). Dislipidemija nustatyta 83,1%nutukusių ir 71,3% nenutukusių vyrų (p < 0,001). Gliukozės toleravimo sutrikimas nustatytas46,2% nutukusių ir 20% nenutukusių vyrų (p < 0,001). Nepakankamai fiziškai aktyvūs buvo 69,2%nutukusių ir 39,2% nenutukusių vyrų (p < 0,001). Nesubalansuotai maitinosi 76,7% nutukusių ir51,6% nenutukusių vyrų (p < 0,001). Rūkė 37,2% nutukusių ir 41,6% nenutukusių vyrų (p=0,17).Išvados: Vyrai, turintys padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, dislipidemiją, gliukozės toleravimosutrikimus, nesubalansuotą mitybą ir nepakankamą fizinį aktyvumą, yra dažniau nutukę,nei vyrai, neturintys šių rizikos veiksnių.Biologinės terapijos, taikomos reumatinėmis ligomis sergančių pacientųgydymui Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikųReumatologijos centre, infekcinės komplikacijosDarbo autorius(-iai): Justina Večerkauskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Irena Butrimienė (VU MF Reumatologijos, traumatologijos - ortopedijosir rekonstrukcinės chirurgijos klinika), gyd. Inesa Arštikytė (VU MF Reumatologijos,traumatologijos - ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika).Darbo tikslas:Išsiaiškinti infekcinių komplikacijų dažnį bei ypatumus tarp reumatinėmis ligomissergančių ir gydomų biologine terapija pacientų VUL SK Reumatologijos centreDarbo metodika: VUL SK 2007-12-01 iki 2013-01-01 vykdyta biologine terapija gydomų reumatinėmisligomis sergančių pacientų anketinė apklausa apie pasireiškusius nepageidaujamusreiškinius. Darbe naudota: aprašomoji statistika, koreliacijos koeficientas, rezultatai laikyti statistiškaipatikimais, kai p

fekcijos (22,07%, n=32), trečioje – ausų-nosies-gerklės (16,55%, n=24), ketvirtoje – odos ir jospriedų infekcijos (11,03%, n=16) bei penktoje tuberkuliozė (7,59%, n=11). Infekcijų sunkumasnekoreliuoja su išeitimis (r=0,208, p=0,012), kaip ir su infekcijos trukme ar taikytu biologiniuvaistu (p>0,05).Išvados: Pusę nepageidaujamų reiškinių reumatinėmis ligomis sergančių ir biologine terapijagydomų atvejų sudaro infekcijos, daugiau nei pusė jų pasireiškė tarp sergančiųjų reumatoidiniuartritu. Dauguma infekcijų (46,90%) buvo lengvos. Dažniausiai infekcijos pasireiškė gydantadalimumabu, rečiausiai – rituksimabu. Dažniausiai pasireiškė VKT infekcijos, urogenitalinės,ausų-nosies-gerklės, odos ir jos priedų infekcijos bei tuberkuliozė. Infekcijų sunkumas nekoreliuojasu išeitimis, infekcijos trukme ar taikytu biologiniu vaistu.Nerūkančių, rūkančių ir metusių rūkyti 40-55 metų vyrų rizikos veiksnių,lemiančių padidėjusią riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis,palyginimasDarbo autorius(-iai): Simona Radžvilaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Viktorija Andrejevaitė (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ironkologijos klinika, Šeimos medicinos centras).Darbo tikslas: Palyginti nerūkančių, rūkančių dabar ir metusių rūkyti 40-55 metų vyrų rizikosveiksnius, lemiančius padidėjusią riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: padidėjęs arteriniskraujo spaudimas, dislipidemija, gliukozės toleravimo sutrikimai, nutukimas, nepakankamas fizinisaktyvumas, nesubalansuota mityba, šeiminė ŠKL ar ankstyvos mirties anamnezė, šeiminėcukrinio diabeto anamnezė.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė Centro poliklinikų filialuose 2011-2012 metais besilankiusių40-55 metų vyrų profilaktinės programos „Asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikosnustatymo anketa“ duomenų analizė. Išanalizuotos 1188 anketos. Tiriamieji suskirstyti į 3 grupes:A – rūkantieji, B – metę rūkyti, C – nerūkantys. Rizikos veiksnių buvimas suskirtyti taip patį 2 grupes: 1 – rizikos veiksnio nėra, 2 – rizikos veiksnys yra. Grupės lygintos tarpusavyje, pagalrizikos veiksnių paplitimo dažnumą. Duomenys apdoroti Microsoft Excel ir SPSS programomis.Rezultatai: Iš 1188 vyrų rūko 480 (40,4%), metė rūkyti 105 (8,8%), nerūko 603 (50,8%). Lyginantpadidėjusį arterinį kraujo spaudimą (≥140/90mmHg) tiriamosiose grupėse, gauti rezultatai(p=0,1): padidėjusį AKS turėjo 45,1% C gr., 42,3% B gr., 38,6% A gr. Dislipidemija nustatyta77,6% C gr., 71,4 B gr., 71,3 A gr.(p=0,04) . CD/gliukozės toleravimo/alkio gliukozės sutrikimainustatyti 34,3% B gr., 29,7% C gr., 22,5% A gr.(p=0,007). Nutukimas (pilvo apimtis >102 cm)nustatytas 40% B gr., 26,9% C gr., 25,2% A gr.(p=0,008). Nepakankamai fiziškai aktyvūs buvo48,6% C gr., 46,2% A gr., 45,6 B gr.(p=0,69). Nesubalansuota mityba nustatyta 64% A gr., 56,3%B gr., 54,4% C gr.(p=0,006). Šeimos anamnezėje ŠKL ar ankstyvos mirtys nustatytos 28,8% Bgr., 27,1% A gr., 26,4% C gr.(p=0,96). Šeimos anamnezėje CD nustatyta 21,4% B gr., 16,5% A gr.,16,4% C gr.(p=0,28).Išvados: Rūkantys vyrai rečiau turi dislipidemiją, cukrinį diabetą/gliukozės toleravimo/alkiogliukozės sutrikimą, nutukimą. Rūkantys vyrai dažniau valgo nesubalansuotą maistą.Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentų informuotumasapie vakcinas ir požiūris į vakcinacijąDarbo autorius(-iai): Julija Žalytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Valerijus Morozovas (VUL SK Šeimos medicinos centras), jaun.gyd. rez. Ivona Vaškevič (VUL SK).224

Darbo tikslas: Įvertinti, kokios medicinos specialybės studentų žinios apie vakcinacijąir skiepus. Uždaviniai: nustatyti, ar studentų žinios priklauso nuo studijų metų; įvertinti,ar savanoriškas skiepijimasis priklauso nuo studijų metų; nustatyti, kaip skirtingųkursų studentai linkę siūlyti papildomai skiepytis pacientams ir artimiesiems.Darbo metodika: Atlikta anoniminė anketinė VU MF 1-6 kurso medicinos specialybės studentųapklausa. Įtraukimo į analizę kriterijus – teisingai užpildytos anketos. Žinios vertintos bendrabalų suma, kuri pagal procentiles padalinta į tris grupes: - gerai. Statistinė duomenų analizė atlikta MS Excel ir SPSS 17.0 programomis.Rezultatai: Išdalinta 300 anketų, grįžtamumas – 97% (291). 74 (25,4%) apklaustieji - vyrai,216 (74,2%) – moterys. Amžiaus vidurkis 21,47m.±1,8 (min. 18, max. 27). Kuo žemesnis kursas,tuo geriau studentai vertina savo žinias (p

Išvados: Išanalizavus duomenis nustatyta, jog rūkančiųjų vyrų TAG koncentracija kraujyjebuvo statistiškai patikimai didesnė, nei nerūkančiųjų vyrų. Statistiškai patikimo skirtumo tarprūkančiųjų ir nerūkančiųjų vyrų kitų biocheminių kraujo rodiklių nenustatyta.Paauglių sergančių pirmine arterine hipertenzija trombocitųfunkcinio aktyvumo ypatumaiDarbo autorius(-iai): Indrė Petkutė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. Kazys Simanauskas (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinika).Darbo tikslas: Tikslas: nustatyti trombocitų funkcinio aktyvumo skirtumus tarp paauglių sergančiųpirmine arterine hipertenzija (PAH) ir sveikų bendraamžių.Uždaviniai: 1.Palyginti trombocitųskaičių tiriamosiose grupėse.2. Įvertinti vidutinį fluorescencijos intensyvumą (VFI) tirianttrombocitų funkcinį aktyvumą atvejo ir kontrolinėje grupėse.3. Išanalizuoti trombocitųfunkcinio aktyvumo (trombocitų agregacijos, degranuliacijos bei trombocitų ir monocitų adhezijos)rodiklius paaugliams nesergantiems ir sergantiems PAH.Darbo metodika: Retrospektyviai išanalizuotos VULSK „Šeimos medicinos centro“, I.Į.“I.Kurcevičbendrosios praktikos gydytojo kabineto“ ir VUVL „Pediatrijos centro“ 17-18 metų pacientų,turinčių padidėjusį kraujospūdį, ligos istorijos. Ištirti 153 asmenys: 77 atvejo (kuriems nustatytaPAH) - 42 vaikinai ir 35 merginos ir 76 kontrolės (sveiki profilaktiškai pasitikrinti sveikatąbesikreipę pacientai) - 41 vaikinas ir 35 merginos grupėse. Statistinei duomenų analizeinaudoti 143 tiriamųjų duomenys. Tyrime gauti duomenys apskaičiuoti SPSS 19 programa.Gautirezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė gauta Stjudento (p1) ir Mano-Vitnio-Vilkoksono (p2) kriterijais < 0,05.Rezultatai: Ištirti 143 vaikai. Trombocitų skaičius tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių nesiskyrė(vaikinams – p1=0,9823, p2=0,9413, merginoms – p1=0,8729 ir p2=0,8102). Analizuojanttrombocitų vidutinį fluorescencijos intensyvumą taip pat negautas statistiškai reikšmingasskirtumas (p1=0,8823, p2=0,9217). Antikūno PAC- 1 (angl. platelet ativation complex) žymensreikšmė neparodė statistiškai reikšmingo tyrimo(p1=0,7560, o p2=0,9446). Antigenų CD62 irCD63 ekspresija neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sergančių PAH paauglių ir kontrolinėsgrupės (p>0,05). Sąveika tarp trombocitų ir monocitų nebuvo patvirtinta (p=0,3981).Išvados: 1.Trombocitų skaičius nesiskyrė tarp sveikų ir sergančiųjų. 2. Trombocitų vidutinisfluorescencijos intensyvumas statistiškai vienodas tarp tiriamųjų grupių. 3. Sergančiųjų PAHtrombocitų funkcinio aktyvumo (trombocitų agregacijos, degranuliacijos bei trombocitų ir monocitųadhezijos) rodikliai neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sveikų ir sergančiųPAH bendraamžių rezultatų. 4. Norint patvirtinti gautas išvadas reikalinga didesnė tiriamųjųimtis ir tęstiniai trombocitų aktyvumo tyrimai vaikų kardiologijos srityje.Lietuvos gyventojų šeiminio vėžio anamnezės paplitimasDarbo autorius(-iai): Indrė Petkutė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): gyd. Valerijus Morozovas (VUL SK Šeimos medicinos centras).Darbo tikslas: Tikslas: išsiaiškinti, koks šeiminio vėžio anamnezės paplitimas Lietuvoje, ir, arjis yra panašus į kitų Europos valstybių.Uždaviniai: 1.Sudaryti klausimyną-anketą, skirtą nustatytišeiminio vėžio anamnezę turinčius asmenis ir išsiaiškinti, koks jos paplitimas Lietuvoje.2. Nustatyti, koks yra šeiminio vėžio anamnezės pasiskirstymas tarp lyčių ir skirtingų amžiaus226

grupių. 3. Išsiaiškinti, kokios lokalizacijos navikai yra dažniausi. 4. Nustatyti, ar yra statistiškaipatikimas ryšys tarp amžiaus ir teigiamos šeiminio vėžio anamnezės.Darbo metodika: Sudarytas šeiminio vėžio anamnezės nustatymo klausimynas. Validizavusanketą, atlikta apklausa internetu. Apklaustas 881 respondentas. Apklausos duomenys apskaičiuotiSPSS 19 programa. Skirtumai apskaičiuoti pagal Stjudento kriterijų ir Pearsono koreliacijoskoeficientą. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p0,05). Skirtumas tarp vyrų iki50 metų ir vėžio anamnezės reikšmingas (p=0,031504). Sergamumas inkstų, plaučių ir prostatosvėžiu stipriai koreliuoja (r>0,7) su vyresniu amžiumi. Rasta koreliacija ir tarp jaunesnioapklaustųjų amžiaus bei krūties ir kiaušidžių/sėklidžių šeiminio vėžio anamnezės paplitimo(r

dalies aiškesnė 9 (12,7%) ir nei vienam iš apklaustųjų po perskaitymo liko vis vien neaiški. Paklaususpacientų, ar IAS nebuvo pernelyg sudėtingai pasirašytas, 5 (7%) atsakė, kad buvo sunkusuprasti, ką skaitau, 8 (11,3%) atsakė, kad suprato, bet ne viską ir 43 (60,6%) viskas buvo aišku.58 (81,7%) apklaustieji manė, kad IAS yra reikalingas. Supratimas, kas tai yra IAS, nėra statistiškaireikšmingai susijęs su pacientų išsilavinimu (p=0,802). Apklaustųjų išsilavinimas statistiškaireikšmingai susijęs su perskaitytos informacijos kiekiu – 15 (16,2%) turinčių aukštesnįjįišsilavinimą perskaitė visą tekstą, aukštąjį 11 (57,2%) ir visi nebaigtą aukštąjį, (p=0,005). IASreikalingumas statistiškai patikimai yra susijęs su pacientų išsilavinimu (p=0,001).Išvados: Remiantis tikslinamuoju klausimu, didžioji dalis apklaustųjų žinojo, kas tai yra IAS.Perskaitytos informacijos kiekis statistiškai reikšmingai priklauso nuo išsilavinimo. Daugumaaukštesnįjį, nebaigtą aukštąjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių pacientų perskaitė visą tekstą. Didžiojidalis apklaustųjų mano, kad IAS yra reikalingas, suprato pateiktą informaciją ir procedūraar operacija tapo aiškesnė.Ligos aktyvumo rodiklių kitimas gydant biologine terapija reumatinėmisligomis sergančius pacientus pirmųjų 24 mėnesių laikotarpiu Vilniausuniversiteto ligoninės santariškių klinikų reumatologijos centreDarbo autorius(-iai): Eglė Žekonytė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Irena Butrimienė (VU MF Reumatologijos, traumatologijos - ortopedijosir rekonstrukcinės chirurgijos klinika), gyd. Inesa Arštikytė (VU MF Reumatologijos,traumatologijos - ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti reumatinėmis ligomis segančių pacientų ligos aktyvumo rodiklių pokyčiusprieš pradedant gydymą bei po 6, 12, 18 ir 24 mėnesių gydymo biologine terapija (adalimumabu,infliksimabu ir etanerceptu).Darbo metodika: Retrospektyvinis tyrimas buvo atliktas VULSK Reumatologijos centre. Duomenyskaupti Lietuvos reumatinių ligų biologinės terapijos duomenų bazėje (BIOLIT) nuo 2007m. gruodžio 1d. Pasirinkti navikų (angl.tumor) nekrozės faktoriaus alfa (TNFα) preaparatai,infliksimabas, adalimumabas ir etanerceptas, gydytų pacientų ligos aktyvumo rodikliai priešpradedant gydymą šiais preparatais, po 6, 12, 18 ir 24 gydymo mėnesių. Informacija analizuotanaudojant statistinės analizės paketą SPPS 17, Microsoft Excel programą. Darbe naudota aprašomojistatistika, pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p

Gimdos kaklelio vėžio ir prostatos vėžio profilaktiniųprogramų efektyvumo palyginimasDarbo autorius(-iai): Justina Večerkauskaitė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Vytautas Kasiulevičius (VU MF Vidaus ligų, šeimos medicinosir onkologijos klinika).Darbo tikslas: Palyginti moterų gimdos kaklelio vėžio (GVK) ir vyrų prostatos vėžio (PV) profilaktiniųprogramų (PP) efektyvumą.Darbo metodika: VUL SK 2012-10 – 2012-12 atlikta anketinė apklausa. Anketą sudarė klausimaiapie demografinius rodiklius, GVK ir PV. Darbe naudota: aprašomoji statistika, koreliacijoskoeficientas, rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai p

antrinės AH priežastys, peršalimo simptomai, vartojami vaistai, galintys įtakoti AKS. Duomenysapdoroti naudojantis SPSS 20.0 programa. Skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p0,05), tačiauatvejo grupėje tėčių rūkymo pradžios amžius jaunesnis, lyginant su kontroline (15,0±1,0vs 18,83±1,84; p=0,013). Tėčių vidutinis laiko tarpsnis, gyvenant kartu su vaiku, buvo ilgesnisatvejo grupėje, lyginant su kontroline (8,61±1,20 vs 8,02±1,21; p=0,013). Statistiškai reikšmingaidažniau viršutinių kvėpavimo takų (VKT) ligomis sirgo vaikai atvejo grupėje nei kontrolinėje(p=0,04, χ²=6,25).Išvados: 1. Atvejo grupės tiriamųjų mamos rūko reikšmingai dažniau. 2. Didesnis vaikų kraujospūdissusijęs su jaunesniu tėčių rūkymo pradžios amžiumi bei ilgesniu laiko tarpsniu, tėčiuigyvenant kartu su vaiku. 3. Atvejo grupėje vaikai dažniau sirgo VKT ligomis.Tradicinių pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniųįtaka pradinukų padidėjusiam kraujospūdžiuiDarbo autorius(-iai): Estera Muchlytė (6 k.), Inga Lapūnienė.Darbo vadovas(-ai): dr. Skaidrė Paulauskienė (VU MF Vidaus ligų šeimos medicinos ir onkologijosklinika, Šeimos medicinos centras).Darbo tikslas: Įvertinti tėvų sociodemografinių rodiklių, tėvų bei paties vaiko kūno masėsindekso (KMI) ir tėvų sergamumo pirmine arterine hipertenzija(PAH) įtaką vaiko arteriniamkraujospūdžiui (AKS).Darbo metodika: Atvejo-kontrolės tyrimas, vykdytas PSPC. 6-10 m. vaikams AKS matuotas dukartsu 5 min. pertrauka, vertintas matavimų vidurkis. Pagal išmatuotą AKS suskirstyti į dvi grupes:kontrolinę, kurių AKS 0,05).Vaikų KMI skirtumo tarp grupių taip pat nerasta (p>0,05), abiejose grupėse dominavo normalaussvorio pradinukai. Grupėse lyginant tėvų gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį, išsilavinimą,darbinę veiklą, reikšmingų skirtumų nekonstatuota (visais atvejais p>0,05).Išvados: 1. Atvejo grupės tėčiai, būdami vidutiniškai 37 metų amžiaus, reikšmingai dažniau turipadidėjusį AKS. 2. Tėvų ir vaiko KMI nebuvo reikšmingas AKS skirtumams. 3. Statistiškai reikšmingųskirtumų tarp grupių pagal sociodemografinius duomenis nerasta.230

Pacientų požiūris į gydymąsi antibiotikais ir jų vartojimoypatumai skirtingo amžiaus grupėseDarbo autorius(-iai): Gytė Pakulaitė (5 k.), Božena Paškevič (5 k.).Darbo vadovas(-ai): Gyd. dr. Sonata Varvuolytė (VU MF Slaugos ir vidaus ligų pagrindųkatedra).Darbo tikslas: Įvertinti pacientų požiūrį į gydymąsi antibiotikais (AB), jų vartojimo ypatumusskirtingo amžiaus grupėse.Darbo metodika: 2012-2013 m. 6 valstybinėse (VP) ir 4 privačiose poliklinikose (PP) atliktaanketinė apklausa (12 klausimų). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant MS Excel ir SPSS16.0 programas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p55m.76(12%).AB patys prašė 127(56,95%) ligoniai ≤25m., 80(55,95%) 26-40m., 122(64,21%) 41-55m.,48(63,16%) >55m. grupėse; pagal išsilavinimą prašiusieji ir neprašiusieji patikimai nesiskyrė(p>0,05). Konkretaus AB dažniau prašė vyrai 38(35,5%) nei moterys 41(15,2%), 41-55m.(24,6%) nei kitų gr.(16,7-20,0%) ligoniai (p0,05). AB vartojimas nebuvosusijęs su respondento lytimi, išsilavinimu, PSPĮ tipu, išrašiusio gydytojo specialybe (p>0,05).Išrašytus AB visada vartoja 378(59,8%) ligoniai: 282(61,0%)M, 96(56,5%)V, daugiausia 41-55m. (121(63,7%)) grupėje, su aukštuoju 114(63,7%); nutyli, kad nevartoja 92(14,6%):60(13,0%) M, 32(18,8%) V, daugiausia 55m. (13(17,1%)) grupėse, suaukštesniuoju išsilavinimu 29(18,8%). Likusius nesuvartotus AB savo nuožiūra vėliau vartojo205(32,4%) asmenys, daugiausiai 26-40m.(50(35,0%)) ir 41-55m.(67(35,3%)), su aukštuojuišsilavinimu 69(38,5%); vartojantys ir nevartojantys patikimai nesiskyrė pagal lytį, poliklinikostipą (p>0,05). Gydydami vaikus asmenine patirtimi pasikliauja 183(82,1%) 55m. pacientų, gydytojo aiškinimais atitinkamai40(17,9%), 76(53,1%), 149(78,4%), 65(85,5%) (p

Darbo tikslas: Nustatyti metabolinio sindromo ir jo komponenčių paplitimą tarp rūkančių irnerūkančių vyrų.Darbo metodika: Pagal širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei priskiriamų asmenųatrankos ir prevencijos priemonių programą (LitHiR) analizuotos iš pirminių sveikatos priežiūroscentrų nuo 2008 iki 2012m. surinktos 40-55m. vyrų anketos. Atliktas aprašomasis retrospektyvinistyrimas. Išanalizuotos 9308 anketos, metabolinį sindromą (MS) vertinant pagalNacionalinės cholesterolio mokymo programos III Suaugusiųjų gydymo rekomendacijų (NCEPATP III) modifikuotus kriterijus: (1)-liemens apimtis >102 cm; (2)-sistolinis kraujospūdis>130mmHg ir/arba diastolinis kraujospūdis >85mmHg, arba vartojami kraujospūdį mažinantysvaistai; (3)-gliukozės koncentracija plazmoje (nevalgius) >5,6mmol/l; (4)-trigliceridų koncentracija>1,7mmol/l arba taikomas specialus gydymas, mažinantis trigliceridų koncentraciją;(5)-didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija

kraujo spaudimo(AKS), astmos, smegenų kraujotakos sutrikimų, buvusios plaučių tromboembolijosir amžiaus įtaka išgyvenamumui. RA sergančių pacientų duomenys paimti iš 1998-2012metais kauptos duomenų bazės. Išgyvenamumo kreivės skaičiuotas Kaplan-Meier metodu irpalygintos log-rank testu. Mirties rizikos veiksniai vertinti naudojant cox regresijos modelį. Statistinėduomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0programą.Rezultatai: Iš 187 pacientų 162(86,6%) gyvi, 25(13,4%) mirę. Gyviesiems liga pasireiškėanksčiau - 30,34(±13,3), mirusiems - 39,6(±16,5) metų (p=0,006). Dažniausi klinikiniai simptomaitarp mirusiųjų pacientų – artritas 20(80%), bėrimas veide 13(52%), fotosensibilizacija13(44%), bėrimai kūne – 10(40%), alopecija – 10(38,7%), galvos skausmai -12(48%), inkstųpažeidimas - 14(56%). Šių rodiklių dažnis statistiškai patikimai nesiskyrė nuo gyvųjų (p>0,05).Rodikliai, kurių statistiškai patikimai daugiau tarp mirusiųjų: padidėjusį AKS turi - 31(19,6%)gyvas, 10(40%) mirusių (p=0,023), astmą - 1(0,6%) gyvas, 2(8%) mirę (p=0,007), buvusiąplaučių tromboemboliją - 2(1,3%) gyvi, 2(8%) mirę (p=0,032), smegenų kraujotakos sutrikimus- 10(6,2%) gyvų, 6(24%) mirę (p=0,001). SRV pacientų 5 metų išgyvenamumo tikimybėyra 92%, 10m. - 91%, 15m. – 90%, 20m. – 85%. Suskirsčius pagal amžių, pacientų, vyresniųnei 50 metų, išgyvenamumas blogesnis (log rank test p

jaus galiai 80% ir reikšmingumo lygmeniui 0,05. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 18.0programinę įrangą. Kiekybiniai duomenys pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį aprašomi vidurkiu(SN), kategoriniai duomenys lyginti naudojant χ2 testą. Statistiškai patikimu skirtumu laikytasreikšmingumas p0,05. Atvirų žastikaulio lūžių grupėje statistiškai patikimai (p

statyti po fiksacijos Ilizarovo ir AO aparatais, atitinkamai 20,5% ir 12,1%. Statistiškai patikimųskirtumų tarp atskirų sukėlėjų ir jų ryšio su fiksacijos metodais nerasta. Pacientai, kurie VšĮRVUL dėl OM kreipiasi pirmą kartą, jau anksčiau vidutiniškai kreipėsi ir gydėsi kitose įstaigose2,19±2,4 karto, pakartotinai į VšĮ RVUL atvykusių pacientų ankstesnis hospitalizacijų vidurkisbuvo 4,42±3,4.Išvados: 1. Vyrai ilgųjų kaulų osteomielitu serga dažniau, nei moterys, dažniausia ligos formaabiems lytims – pooperacinis osteomielitas. 2. Lėtinį osteomielitą turintys pacientai gydomi ilgiausiaiir hospitalizuojami dažniau, nei pooperacinį osteomielitą turintys pacientai. 3. Yra tendencija,kad po fiksacijos AO aparatu bakterinė infekcija buvo išskirta rečiau, nei po fiksacijosIlizarovo aparatu, intrameduline vinimi ar ekstramedulinėmis plokštelėmis. 4.Jei pacientai į VšĮRVUL kreipėsi dėl osteomielito pirmą kartą, jie toliau ir gydėsi toje pačioje gydymo įstaigoje.UROLOGIJOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Karolis Čekas, VU MF 6 k.Mokslinis vadovas: doc. Arūnas Želvys VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinikaŠlapimtakio viršutinio trečdalio akmenų gydymas ekstrakorporinesmūginės bangos litotripsija remiantis akmenų chemine sudėtimiir radiologiniu tankiuDarbo autorius(-iai): Karolis Čekas (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Arūnas Želvys (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti su kokia chemine sudėtimi ir radiologiniu tankiu atliekant ekstrakorporinęsmūginės bangos litotripsiją (ESBL) skyla šlapimtakio viršutinio trečdalio akmenys.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė 56 pacientų, kuriems 2010-2012 metais Vilniausuniversiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ Urologijos centre dėl šlapimtakio viršutinio trečdalioakmenų buvo atlikta ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija, duomenų analizė. Išgrupės atrinkta 15 pacientų, kuriems VU fizikos fakultete infraraudonųjų spindulių spektroskopijos,Fourier transformacijos metodu buvo nustatyta akmenų cheminė sudėtis ir 12 - radiologinistankis (įvertintas Hounsfield vienetais - HU pagal nekontrastinės kompiuterinės tomografijosduomenis). Pagal vyraujančią cheminę sudėtį akmenys suskirstyti į turinčius kalcio (11),fosfatus (3) ir grynos šlapimo rūgšties (1). Vertinti duomenys: pacientų amžius, lytis, akmenųcheminė sudėtis, tankisbei jų pokyčiai po ESBL. Statistinei duomenų analizei naudota MicrosoftExcel 2007 programa.Rezultatai: Tiriamąją grupę sudarė 20 vyrų (74%) ir 7 moterys (26%), vidutinis amžius51,9±12,4 metai. Po ESBL kalcio turinčioje grupėje akmenys suskilo 1(9%) pacientui, neskilo10 (91%), fosfatiniai ir grynos šlapimo rūgšties - skilo visiems, p=0,004. Radiologinis tankisskilusių (566,9±238,4 HU) ir neskilusių (630,4±259,5 HU) akmenų grupėse statistiškai reikšmingainesiskyrė p=0,59.Išvados: Statistiškai reikšmingai dažniau skyla akmenys, kuriuose vyrauja fosfatinė arba šlapimorūgšties sudėtis, neskyla turintiems kalcio oksalato monohidratą. Iš akmenų radiologiniotankio spręsti apie ESBL sėkmingumą negalime.235

Viršutinio šlapimtakio trečdalio akmenų gydymas ESBLir ureteroskopijos metodaisDarbo autorius(-iai): Gediminas Januška (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. Arūnas Želvys (VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinika).Darbo tikslas: Įvertinti ir palyginti ESBL ir ureteroskopijų veiksmingumą gydant viršutinio šlapimtakiotrečdalio akmenis.Darbo metodika: VUSK Urologijos skyriuje atlikta retrospektyvinė 2010–2012 metų viršutiniošlapimtakio trečdalio akmenų gydymo rezultatų analizė. Šiuo laikotarpiu atrinkti 56 pacientai,kuriems taikyta ESBL ir 77 pacientai, kuriems atlikta ureteroskopija. Vertinant ESBL veiksmingumąnustatyta kiek iš viso atlikta procedūrų, kokie buvo akmens konfiguracijos pokyčiai pokiekvieno ESBL seanso bei kokios buvo gydymo rekomendacijos po taikyto gydymo. Vertinantureteroskopijų veiksmingumą sudarytos dvi grupės. Pirmoje A grupėje (45 atvejai) akmenligėsgydymui iškart taikyta ureteroskopija, o antroje B grupėje (32 atvejai) – ureteroskopija taikytapo akmenligės gydymo ESBL metodu. Šios grupės palygintos tarpusavyje vertinant ar po atliktosoperacijos akmenys buvo pašalinti.Rezultatai: ESBL grupėje gydant 56 žmones atliktos 99 ESBL procedūros, taigi vienam pacientuividutiniškai atliekama 1,77 procedūra. Lyginant akmens konfigūracijos pokyčius taikantESBL po pirmos procedūros (56atv.) akmuo nepasikeitė 39,3%atv., nežymiai pasikeitė30,4%atv. ir pasikeitė taip pat 30,4%atv. Po antros ESBL (31atv.) akmuo nepasikeitė 19,4%atv.,nežymiai pasikeitė 45,2%atv. ir pasikeitė 35,5%atv. Po trečios ESBL (11atv.) akmuo nepasikeitė27,3%atv. nežymiai pasikeitė 36,4%atv. ir pasikeitė taip pat 36,4%atv. Lyginant šias grupestarpusavyje statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta, p=0.403. Iš 56 žmonių gydytų ESBL22(39,3%) buvo atlikta ureteroskopija dėl nesėkmingo pirminio gydymo. Kitiem 22(39,3%) pacientamdėl nepakankamo ESBL gydymo rezultato rekomenduota pakartotinė hospitalizacijair kartotinis akmenligės gydymas. Likusiem 12(21,4%) pacientų gydymas buvo labiau efektyvusnegu neefektyvus ir šiem pacientam rekomenduota atlikti kartotinius akmenligės diagnostikostyrimus norint nuspręsti ar reikalinga kartotinė hospitalizacija. Ureteroskopijų grupėjebuvo gydyti 77 pacientai ir jiems atliktos 92 ureteroskopijos, todėl vienam pacientui vidutiniškaiatlikta 1,19 operacija. Lyginant A(45atv.) ir B(32atv.) grupių efektyvumą nustatyta, kad Agrupėje 44,4%atv. akmenys buvo nepašalinti, 4,4%atv. dalinai pašalinti ir 51,1%atv. akmenysbuvo pašalinti. B grupėje atitinkamai 34.4% nepašalinti, 3,1% dalinai pašalinti ir 62.5% pašalinti.Lyginant šias grupes statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta, p=0.61Išvados: 1. Ureteroskopija gydant viršutinio šlapimtakio trečdalio akmenis yra veiksmingesnėprocedūra už ESBL 2. Atliekant kelis ESBL seansus kiekvienos procedūros efektyvumas reikšmingainepasikeičia 3. Ureteroskopijos veiksmingumas reikšmingai nesikeičia prieš ją atliekantESBL procedūrą.Moterų pošlaplinių raiščių operacijų komplikacijos ir jų gydymasVilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centreDarbo autorius(-iai): Rūta Banevičiūtė- Domarkienė (6 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Aušra Černiauskienė (Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikų Urologijos centras. VU MF Gastroenterologijos, nefrologijos ir chirurgijos klinika).Darbo tikslas: Pateikti ir išanalizuoti ligonių, operuotų dėl šlapimo nelaikymo fizinio krūviometu VUL Santariškių klinikų Urologijos centre 2004-2012 m., implantuojant pošlaplinius raiščiusužgaktiniu būdu (TVT) ir per užtvarinę angą (TOT), komplikacijų rūšis, dažnumą, išsiaiš-236

kinti kuriuo būdu operuojant komplikacijų skaičius yra didesnis, bei palyginti su literatūrosduomenimis.Darbo metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas VUL Santariškių klinikų Urologijos centre.Išanalizuota 236 pacienčių, kurios 2004-2012 m. dėl šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metubuvo operuotos VUL Santariškių klinikų Urologijos centre, ligos istorijos. Vertinta kokios buvokomplikacijos ir kuriuo būdu operuojant komplikacijų buvo daugiau. Komplikacijos palygintossu literatūroje pateikiamais duomenimis. Skaičiavimai atlikti MS excel programa. Skirtumas laikytasstatistiškai reikšmingu, kai p

sisakė dalyvauti tyrime. Į galutinę analizę pateko 14 tiriamųjų. Vaikų amžius 5 – 18 metų (amžiausvidurkis 11,64±4,4), 10 berniukų, 4 mergaitės. Pirmojo skambučio metu tėvai nurodė,kad vaistus pagal gydytojo nurodytą režimą vartojo 85,7% (n=12) vaikų, 7,1% (n=1) vaistusvartojo kitokiu nei nurodė gydytojas režimu, 7,1% (n=1) vaistų nevartojo iš viso. 64,3% (n=9)apklaustųjų nurodė, kad ligos simptomai susilpnėjo pradėjus vartoti vaistus, 35,7% (n=5)poveikio nestebėjo. Antro skambučio metu vaistus pagal gydytojo nurodymą vartojo 78,6%(n=11) apklaustųjų, kitokiu režimu – 7,1% (n=1), vaistų nevartojo iš viso 14,3% (n=2). Dviejųsavaičių dinamikoje vartojimo režimas nepasikeitė 64,3% (n=9), vartojimo režimas pasikeitė35,7% (n=5). Stebint geriamojo vaisto poveikį dviejų savaičių bėgyje 42,9% (n=6) apklaustųjųnurodė, jog simptomai susilpnėjo, 7,1% (n=1) simptomai suintensyvėjo, 50% (n=7) apklaustųjųsimptomai nekito. Analizuojant paaiškėjo, kad papildomą gydymą šalia paskirto medikamentiniogydymo rinkosi 50% (n=7) apklaustųjų. Iš jų 42,85% (n=3) rinkosi psichoterapiją, 28,57%(n=2) – kineziterapiją ir ergoterapiją bei 28,57% (n=2) – homeopatiją.Išvados: Dauguma tėvų nurodė, jog vaikai vaistus vartoja pagal gydytojo paskirtą režimą ir medikamentiniogydymo efektyvumą vertina teigiamai. Reikalingas sistemingas tėvų konsultavimasdėl gydymo ypatumų atsižvelgiant į tai, kad papildomus gydymo būdus rinkosi net pusėapklaustųjų.Patyčios moksleivių tarpeDarbo autorius(-iai): Viktorija Šapurova (6 k.), Martyna Milieškaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Sigita Lesinskienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Ištirti patyčių paplitimą moksleivių tarpe ir jų sąsajas su amžiumi, lytimi, gyvenamąjavieta, tautybe, šeimos padėtimi.Darbo metodika: Darbui panaudoti iš paauglių emocinės sveikatos tyrimo klausimyno išrinktiklausimai, apimantys vaikų amžių, lytį, tautybę, šeimos padėtį, gyvenamąją vietą, patirtas patyčias,mokyklos aplinką bei bendri klausimai apie patyčias. Klausimynai buvo pateikti 19-ojeVilniaus, Kelmės, Kaišiadorių ir Molėtų miestų ir rajonų mokyklų. Išdalinti 3858 klausimynai,tinkamai užpildyti ir duomenų analizei panaudoti 3126. Atsakymai analizuoti kompiuterineprograma SPSS v.20. Vidurkių variacijai nustatyti tarp vertinamų požymių ir skirtingų grupiųnaudota dispersinė analizė (ANOVA), skirtumų statistiniam patikimumui įvertinti naudoti 95%pasikliautiniai intervalai.Rezultatai: Anketas užpildė 3126 vaikai, iš kurių 1686 (53.9%) buvo mergaitės ir 1431 (45.8%)berniukai. Vaikų amžius svyravo nuo 12 iki 19 metų, vidurkis 14.81 metų (SD±1.22). Beveiktrečdalis vaikų (28.3% (886)) teigė, kad patyrė patyčias mokykloje, o 10.6% (331) – ne mokykloje.Berniukai dažniau nei mergaitės patyrė patyčias tiek mokykloje (atitinkamai 31.4% (450)ir 28.1% (473), p

Internetinio priekabiavimo ir jo ypatumų tyrimas paauglių tarpeDarbo autorius(-iai): Viktorija Šapurova (6 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Sigita Lesinskienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Išnagrinėti internetinio priekabiavimo paplitimą ir ypatumus 7-10 klasių moksleiviųtarpe.Darbo metodika: Darbui panaudoti iš paauglių emocinės sveikatos tyrimo klausimyno išrinktiklausimai apie vaikų amžių, lytį, tautybę, šeimos padėtį, gyvenamąją vietą ir internetinį priekabiavimą.Klausimynai buvo pateikti 19-oje Vilniaus, Kelmės, Kaišiadorių ir Molėtų miestųir rajonų mokyklų 7-10 klasių moksleiviams. Išdalinti 3858 klausimynai, tinkamai užpildyti irduomenų analizei panaudoti 3126. Atsakymai analizuoti kompiuterine programa SPSS v.20.Vidurkių variacijai nustatyti tarp vertinamų požymių ir skirtingų grupių naudota dispersinėanalizė (ANOVA), skirtumų statistiniam patikimumui įvertinti naudoti 95% pasikliautiniai intervalai.Rezultatai: Anketas užpildė 3126 moksleiviai, iš kurių 1686 (53.9%) buvo mergaitės ir 1431(45.8%) berniukai. Paauglių amžius svyravo nuo 12 iki 19 metų, vidurkis 14.81±1.22 metų.14.2% (445) paauglių teigė, kad patyrė priekabiavimą internetinėje erdvėje per paskutinius6 mėn. Prie mergaičių buvo priekabiaujama šiek tiek dažniau nei prie berniukų (atitinkamai14.5% (244) ir 14% (201), p

linkę sportuoti, kad nepriaugtų svorio (53.2% (249) ir 46.8% (219), p

Moksleivių savižalos ir suicidinių ketinimų sąsajos su demografiniaisrodikliaisDarbo autorius(-iai): Sandra Vaitkevičiūtė (6 k.), Viktorija Stankevičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr. Sigita Lesinskienė (VU MF Psichiatrijos klinika).Darbo tikslas: Nustatyti moksleivių savižalos bei suicidinių ketinimų sąsajas su gyvenamąjavieta, klase, lytimi bei šeimos sudėtimi.Darbo metodika: Atlikta anoniminė anketinė 7–10 klasių moksleivių apklausa 44 Kaišiadorių,Kelmės, Molėtų, Vilniaus miestų ir rajonų mokyklose. Analizuojami klausimai paimti iš Paaugliųemocinės sveikatos tyrimo klausimyno. Analizėje naudojami demografiniai duomenys ir klausimaiapie savižalą. Statistinė analizė atlikta SPSS programa.Rezultatai: Apklausta 3858 moksleivių, dėl sugadinimo išbrauktos 732 anketos. Įvertinti 3126vaikų atsakymai. Iš jų 1386 (53,9%) mergaičių ir 1431 (45,8%) berniukų, 309 (0,3%) lyties nenurodė.1157 (37%) respondentų atsakė, kad buvo galvoję apie savižudybę, o 171 (5,5%) – jogbuvo bent kartą bandę žudytis [113 (66,09%) mergaičių ir 57 (33,33%) berniukai, 1 (0,58%)respondentas lyties nenurodė]. Save žalojo 371 (11,9%) moksleivis. Save žalojančių mergaičiųbuvo daugiau nei berniukų, atitinkamai 238 (64,2%) ir 132 (35,6%) (p

tinės paauglių skoliozės. Išnagrinėta 60 atvejų. Ligoniai suskirstyti į dvi lygias grupes: I–atliktanugarinė spondiliodezė, pedikulinė fiksacija sraigtais (2012–2013 m.); II–nugarinė spondiliodezė,kabliukinė fiksacija (1994–2005 m.). Rentgenogramose pamatuoti iškrypimo kampaiprieš ir po operacijos,nustatytas iškrypimo tipas pagal Lenke klasifikaciją, fiksacijos aukštis. Palygintasiškrypimo laipsnis atlikus šoninio lenkimo rentgenogramas su iškrypimu po operacijosabiejose grupėje atskirai, palyginti abiejų grupių iškrypimo laipsniai po operacijos. Statistinėanalizė atlikta SAS programa.Rezultatai: Iš 60 operuotų ligonių 56(93,33%) buvo mergaitės, 4(6,67%) berniukai. Priešoperaciją I grupėje vidutinis krūtininis (Th) iškrypimas–46,10º(±14,01), juosmeninis (L)–37,46º(±12,80), Th šoninio lenkimo–25,59º(±13,44), L šoninio lenkimo–13,19º(±9,69).Po operacijos:Th–11,62º(±6,94),atsistatė 34,48º(74,79%); L–9,46º(±7,53),atsistatė28,00º(74,75%). II grupėje prieš operaciją Th iškrypimas–55,13º(±13,67),L–35,87º(±10,20),Th šoninio lenkimo–32,47º(±13,89), L šoninio lenkimo–8,54º(±9,05). Po operacijos:Th–27,77º(±8,72),atsistatė 27,37º(49,65%); L–16,60º(±9,79),atsistatė 19,27º(53,72%). I grupėjeTh iškrypimo korekcija 13,97º(p

koreliacija tarp simptomų trukmės iki operacijos ir karščiavimo trukmės po operacijos bei hospitalizacijostrukmės. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 21.0 programa, skirtumui tarpgrupių vertinti naudotas ANOVA testas. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p

VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪRELISBūrelio pirmininkas: Agnė Melvidaitė, VU MFMokslinis vadovas: doc. dr. Genė Šurkienė VU MF Visuomenės sveikatos institutasSuaugusių Lazdijų miesto gyventojų mitybos įpročių ir sveikatosbūklės vertinimas 2012 metaisDarbo autorius(-iai): Agnė Kolkaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti suaugusių Lazdijų miesto gyventojų mitybos įpročius ir juos formuojančiusveiksnius bei nustatyti sąsajas su sveikatos būkle.Darbo metodika: Siekiant nustatyti ir įvertinti, suaugusių Lazdijų miesto gyventojų mitybosįpročius ir sveikatos būklę, buvo atliekamas skerspjūvio (momentinis) tyrimas. Atrankos vienetubuvo pasirinkti suaugę Lazdijų miesto gyventojai. Atsitiktinės atrankos būdu jiems buvoišdalinta 200 anoniminių anketų. Tyrimas buvo atliekamas 2012 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais,bendradarbiaujant kartu su Lazdijų visuomenės sveikatos biuru. Lazdijų visuomenėssveikatos biuras išdalino 50 anoniminių anketų. Iš viso buvo surinkta 200 teisingai užpildytųanketų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinę programą SPSS 17.0. Statistinioreikšmingumo kriterijus α buvo pasirinktas 0,05.Rezultatai: Tyrimo metu buvo apklausta 121 (60,5 proc.) moteris, ir 79 (39,5 proc.) vyrai. Amžiausvidurkis - 43,78±11,71SD. Daugiausia tyrime dalyvavusių respondentų (89) buvo aukštojoišsilavinimo, ir tai sudarė 44,5 proc. visų apklaustųjų. Kūno masės indekso vidurkis buvo26,33±5,2SD. Beveik pusė (47 proc.), tyrime dalyvavusių respondentų, nurodė, kad jų mitybayra netinkama. 76 proc. respondentų rytais valgo pusryčius. Dažniausiai respondentai pažymėjo,jog per dieną valgo 3 kartus, paprastai išgeria 2 kavos puodelius (35 proc.), ir vieną puodelįarbatos (29 proc.), taip pat per dieną išgeria 1 – 2 stiklines vandens (45 proc.). 76,5 proc.apklaustųjų, nurodė, jog maisto gaminimui dažniausiai renkasi aliejų. Paklausti, kokią duonądažniausiai renkasi, respondentai nurodė, kad juodą (ruginę) duoną (63 proc.), o ant duonos, išišvardintų riebalų rūšių, dažniausiai tepasi sviestą (57,5 proc.). 28 proc. respondentų, nurodė,kad renkasi joduotą druską. 29,5 proc. apklaustųjų druskos į paruoštą maistą niekada nededa.Didžioji dalis respondentų nurodė, kad renkasi natūralų kaimišką karvės pieną (43 proc.).Pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus respondentams buvo skonis (39,5 proc.). 34 proc.respondentų buvo su sveikatos sutrikimais. Sveiki respondentai dažniau savo mitybą vertinokaip tinkamą (39,5 proc.), negu respondentai, su sveikatos sutrikimais (13,5 proc.) (χ2=7.31;p=0.007).Išvados: Rekomenduoją vandens kiekį per dieną išgeria 36,5 proc. apklaustųjų. Daugiau neipusė respondentų renkasi juodą (ruginę) duoną. Maisto gaminimui respondentai renkasi augalinėskilmės riebalus. Per maža dalis respondentų (16 proc.), maistą renkasi sveikatos gerinimotikslu, tačiau nemaža dalis apklaustųjų turi sveikatos sutrikimų. Niekada pagamintų maistoproduktų nesūdo trečdalis respondentų. Nustatytas per mažas joduotos druskos vartojimas.244

Ikimokyklinio amžiaus vaikų buitinių sužalojimų paplitimasDarbo autorius(-iai): Justina Račaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Genė Šurkienė (Vilniaus “Minties” gimnazija).Darbo tikslas: Įvertinti buitinių sužalojimų paplitimą ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe.Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Anketa sukurta specialiaišiam tyrimui ir patikrinta bandomojo tyrimo metu apklausiant 14 respondentų. Neaiškūsklausimai koreguoti. Buitinis sužalojimas apibrėžtas, kaip įvykis, nutikęs namų aplinkoje ir,kuriam įvykus, prireikė suteikti pirmąją pagalbą. Apklausti 394 ikimokyklinio amžiaus vaikųtėvai iš Vilniaus, Klaipėdos, Jurbarko, bei Švenčionių. Analizė atlikta statistiniu paketu IBM SPSS19.00 (aprašomoji statistika, Kolmogorovo-Smirnovo testas, Pirsono chi kvadrato (X2) testas).Statistinis reikšmingumo lygmuo pasirinktas p≤0,05.Rezultatai: Tyrime dalyvavo 174 (44,2%) mergaičių ir 160 (40,6%) berniukų tėvai. 60 (15,2%)vaikų lytis anketose nebuvo nurodyta, bet jos įtrauktos į tolimesnę, kai kurių rodiklių analizę.Tirtųjų vaikų amžius buvo nuo 1 iki 7 metų. Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė 4 metų vaikai(20,8%). Amžiaus vidurkis–4,4m (SD–1,4), mediana-4. Iš visų tirtųjų, bent vieną sužalojimąpatyrė 313 (80,3%) vaikų. Sužalojimų paplitimas atsižvelgiant į vaikų lytį reikšmingai nesiskiria.Iš visų vaikų, patyrusių sužalojimus, buvo 50,4% mergaičių ir 49,6% berniukų (p=0,15).Statistiškai reikšmingai sužalojimus dažniau patiria 4-5 metų vaikai (50,5%), nei kitų amžiausgrupių ikimokyklinukai (iki 1 metų–2,2%, 2-3 metų–25,4%, 6 metų ir vyresni–21,9%; p=0,02).Dažniausiai patiriami sužalojimai yra kritimas/užkliuvimas – juos patyrė 222 (56,3%) vaikai,bitės/širšės įgėlimas – 85 (21,6%) vaikai, įsipjovimas/įsidūrimas – 78 (19,8%) vaikai. Pasitaikė3 elektros traumos atvejai (0,8%), bei 1 skendimas (0,3%). Kiti sužalojimai sudarė 17 (4,3%)atvejų ir buvo įvardinti, kaip: prispaustas pirštas (3 atvejai), erkės įkandimas (2 atvejai), svetimkūnisnosyje (2 atvejai). Po vieną atvejį sudarė nusidilginimas, išmuštas dantis, galvos trauma,kaulo skilimas, „super“ klijais užklijuotos akytės ir kt.Išvados: 1. Didžioji dauguma (80,3%) ikimokyklinukų patyrė buitinius sužalojimus. 2. Buitiniųsužalojimų paplitimas atsižvelgiant į vaikų lytį panašus, o atsižvelgiant į vaikų amžių reikšmingaiskiriasi. 3. Dažniausiai patiriami buitiniai sužalojimai: kritimas/užkliuvimas, bitės/širšėsįgėlimas, įsipjovimas/įsidūrimas.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų rūkymosąsajos su kitais jų gyvensenos veiksniaisDarbo autorius(-iai): Giedrutė Blaževičiūtė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Genė Šurkienė (VU MF Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos, odontologijos irvisuomenės sveikatos studijų programų studentų rūkymo sąsajas su kitais jų gyvensenos veiksniais.Darbo metodika: Tyrimas atliktas 2012 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakultete anketinėsapklausos būdu pagal specialiai šiam tyrimui parengtą anketą. Apklausti medicinos,odontologijos ir visuomenės sveikatos studijų programų studentai. Išdalinta 500 anketų, grąžintaužpildytų – 500. Grįžtamumas 100 proc. Vėliau 6 anketos, kaip netinkamos analizei, buvoatmestos, tolesnei analizei naudotos 494 anketos. Duomenų statistinė analizė atlikta statistiniupaketu SPSS (17 versija). Kategorinių duomenų statistinėms hipotezėms tikrinti naudotas Pearson‘oχ2 testas, skaičiuota reliatyvi rizika. Rezultatų skirtumas tarp kintamųjų laikytas statistiškaireikšmingu, kai p

Rezultatai: 342 (69,2 proc.) studentai nerūko, 152 (30,8 proc.) rūko pastoviai arba kartais. Rūkančiųvaikinų yra daugiau nei merginų: 45 (41,7 proc.) ir 107 (27,7 proc.) atitinkamai, p=0,006.Bendrabutyje gyvenančių ir rūkančių studentų yra mažiau 29 (26,6 proc.) nei gyvenančių butear name ir rūkančių 123 (31,9 proc.), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nėra, p=0,286.Rūkymo paplitimas tarp sportuojančių ir nesportuojančių studentų statistiškai reikšmingainesiskiria (p=0,05), tačiau stebima tendencija, kad tarp sportuojančių studentų rūkančių daugiaunei tarp nesportuojančių - atitinkamai 20 (32,8 proc.) ir 132 (22,2 proc.). Nevartojančiųalkoholio grupėje yra žymiai mažiau rūkančių studentų 8 (9,3 proc.) nei vartojančių vieną ardaugiau kartų per mėnesį 144 (35,5 proc.) (RR=3,79, p0,05); I EG kraujo pH rūgštesnis už III EG (p>0,05); I ir II EG žiurkėmsstebėti streso požymiai (kraujingos ašaros, kailio pokyčiai); viena II EG žiurkė nugaišo. Jainustatyta hepato- ir splenomegalija.246

Molėtų rajono mokyklų 5-12 klasių mokinių žinios apie sveikatą ir jų sveikožmogaus samprataDarbo autorius(-iai): Migle Lamanauskaite (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. Genė Šurkienė (VU MF Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti Molėtų rajono mokyklų 5-12 klasių mokinių žinias apie sveikatą ir jųsveiko žmogaus sampratą.Darbo metodika: Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti 624 5-12 klasių mokiniaipenkiose Molėtų rajono mokyklose. Anketa buvo parengta specialiai šiam tyrimui ir pakoreguotapo žvalgomojo tyrimo. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketuSPSS for Windows 15.0 ir WinPepi 2.75 programa, panaudojant tradicinius statistinius metodus.Skirtumui tarp grupių įvertinti taikytas c2 metodas, Pirsono ksi-kvadrato testas, Fisher‘stikslusis metodas. Ryšiui tarp mokinių gyvenamosios vietovės ir domėjimosi sveikatos temomisparodyti buvo skaičiuojamas šansų santykis. Statistinio reikšmingumo lygmuo α= 0,05, kai p

Rezultatai: 99,2 proc. 8 klasių mokinių turi mobiliuosius telefonus, kuriuos dažniausiai įsigijo1–oje klasėje. Beveik trečdalis (31,3 proc.) respondentų vidutiniškai mobiliaisiais telefonaisišsiunčia daugiau nei 100 trumpųjų žinučių per parą, o 35 proc. respondentų vidutiniškai mobiliaisiaistelefonais kalba iki 5 min. per parą. Dažniau mergaitės nei berniukai vidutiniškai išsiunčiadaugiau nei 100 trumpųjų žinučių per parą (atitinkamai, 34,9 proc. ir 26,7 proc.; p < 0,0001)ir mobiliaisiais telefonais kalba ilgiau nei 30 min. per parą (atitinkamai, 23,2 proc. ir 9,1 proc.; p< 0,0001). Dažniausia respondentų naudojimosi mobiliaisiais telefonais funkcija yra trumpųjųžinučių rašymas. Dauguma (81,5 proc.) tiriamųjų naudojasi laisvų rankų įranga (ausinėmis), jądaugiausiai naudoja muzikos klausymuisi. Paaugliai savo mobiliuosius telefonus laiko įvairiosevietose, bet dažniausiai drabužių kišenėje arba ant stalo, stalčiuje, o miego metu – šalia lovos.79,4 proc. respondentų teigia, kad mokykloje pamokų metu draudžiama naudotis mobiliaisiaistelefonais, tačiau 67,5 proc. mokinių jais naudojasi pamokų metu. 51 proc. respondentų naudojasisaugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais rekomendacijomis.Išvados: Beveik visi Lietuvos mokyklų 8 klasių mokiniai turi mobiliuosius telefonus, kuriaispradėjo naudotis anksti vaikystėje, netgi ikimokykliniame amžiuje. Mergaitės intensyviau neiberniukai naudojasi mobiliaisiais telefonais: daugiau rašo trumpųjų žinučių, ilgiau kalba mobiliaisiaistelefonais. Dauguma tiriamųjų naudojasi laisvų rankų įranga, telefonus dažniausiailaiko drabužių kišenėje arba ant stalo, stalčiuje, o miego metu – šalia lovos. Didžioji dalis respondentųnaudojasi mobiliaisiais telefonais pamokų metu. Maždaug pusė tiriamųjų naudojasisaugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais rekomendacijomis.Studentų maisto pasirinkimui įtaką darantys veiksniaiDarbo autorius(-iai): Žymantas Žandaras (3 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Nustatyti studentų maisto pasirinkimui įtaką darančius veiksnius.Darbo metodika: Anoniminė anketinė apklausa, atlikta 2013 vasario-kovo mėnesiais. Atsitiktinėsatrankos būdu apklausti 131 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 1-4 kurso studentai.Anketą sudarė 32 klausimai apimantys demografinius duomenis, veiksnius galinčius daryti įtakąmaisto pasirinkimui. Duomenys apdoroti SPSS 17.0 programa. Statistiniam reikšmingumuiįvertinti pasirinktas Pirsono chi kvadratas. Duomenys laikyti statistiškai patikimais, kai p

Išvados: 1. Trečdalis apklaustųjų internetą nurodo kaip pagrindinį žinių apie mitybą šaltinį.2.80% apklaustųjų dėl laiko stokos renkasi greitai paruošiamą maistą.3. Dauguma apklaustųjųperka nukainuotus maisto produktus (73%), bei perka vaisius (76%) ir daržoves (69%) pamatę,kad jiems yra taikomos akcijos. Produkto kaina yra vienas svarbiausių kriterijų renkantismaisto produktą. 4. 50% apklaustųjų nurodo skonines savybes kaip pagrindinį kriterijų renkantismaisto produktus.Kokliušo epidemiologiniai dėsningumai Vilniaus mieste ir apskrityjeDarbo autorius(-iai): Jadvyga Toleikytė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Vedėja Giedrė Aleksienė (Vilniaus visuomenės sveikatos centro, užkrečiamųjųligų profilaktikos ir kontrolės skyrius), prof. Kęstutis Žagminas (VU MF Visuomenėssveikatos institutas).Darbo tikslas: Aprašyti kokliušo epidemiologinius dėsningumus 2003-2012m. Vilniaus miesteir apskrityje.Darbo metodika: Tyrimo tipas - aprašomasis epidemiologinis tyrimas. Naudoti Vilniaus visuomenėssveikatos centro ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros duomenysuž 2003-2012 m. laikotarpį. Sergamumo dinamikos, pasiskirstymo teritorijose ir įvairiosegrupėse vertinimui apskaičiuoti ekstensyviniai ir intensyviniai rodikliai. Duomenų analizeinaudotas Microsoft Excel ir SPSS v. 19.Rezultatai: Vakcinomis valdomų infekcijų grupėje kokliušo lyginamoji dalis 2003-2012 m. laikotarpyjeišaugo nuo 15% iki 46%.Vilniaus apskrityje sergamumo kokliušu rodikliai 10 000gyventojų 2003-2012 m. laikotarpyje svyravo nuo 0 (2006 metai) iki 0,98 (2012 metai) ,Vilniausmieste nuo 0 (2006 metai) iki 1,31 (2012 metai), Vilniaus apskrityje ir Vilniaus miestedidžiausias sergamumas užregistruotas 8-17 metų amžiaus vaikų grupėje ir siekia iki 5.2 kokliušoatvejų 10 000 šio amžiaus gyventojų. Ligonių grupėje 10-17 m. amžiaus asmenys sudaro7.5-18.9%, taip pat didelę lyginamąją dalį sudaro 0-1 m. amžiaus vaikai-14.6% Vakcinacijosapimtys 2003-2012 m. laikotarpyje DTP3 1 metų vaikų grupėje Vilniaus apskrityje sudarė 94,9-96,6%, 2 metų vaikų grupėje DTP4 - 89,9-93,1%, Vilniaus mieste DTP3 vakcina - 95,44-97,09%,2 metų amžiaus grupėje DTP4 vakcina - 75,83-93,93%.Išvados: Išaugęs sergamumas kokliušu Vilniaus mieste ir apskrityje vyresnių vaikų amžiausgrupėje rodo, kad būtina peržvelgti nacionalinį vaikų skiepų kalendorių ir jį papildyti vakcinacijanuo kokliušo paauglių amžiuje.Vilniaus miesto mokyklų 8-12 klasių mokinių priklausomybęnuo kompiuterio sukeliančių rizikos veiksnių įvertinimasDarbo autorius(-iai): Viktorija Rimkutė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Prof. dr. Genė Šurkienė (Vilniaus “Minties” gimnazija).Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus miesto mokyklų mokinių priklausomybę nuo kompiuterio sukeliančiusrizikos veiksnius.Darbo metodika: Tyrimas atliktas mokyklose anoniminės anketinės apklausos būdu 2012 m.spalio ir lapkričio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo 1004 atsitiktinai atrinkti devynių Vilniausmiesto ugdymo įstaigų 8, 9, 10, 11 ir 12 klasių mokiniai: 523 berniukai (52,1 %) ir 481 mergaitė(47,9 %). Ryšiui tarp kintamųjų įvertinti naudotas Chi kvadrato (χ2) testas. Rezultatų skirtumastarp kintamųjų laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.249

Rezultatai: 96,8 % mokinių turi galimybę naudotis kompiuteriu namuose (95,8 % berniukų ir97,9 % mergaičių). Neturintys namuose kompiuterio, juo naudojasi mokykloje, interneto kavinėseir pas draugus. Tik 0,8 % mokinių nurodė, kad niekada nesinaudoja kompiuteriu. Apklaustieji,praleidžiantys prie kompiuterio 3 ir > val. per dieną, vertino savo sveikatą blogiau nei tie,kurie praleidžia prie jo iki 2 val. per dieną (p=0,002). PSO rekomenduojamą laiką (iki 2 val.per dieną) prie kompiuterio praleidžia 42,3 % mokinių, o likusieji (57,7 %) – viršija. Daugiauberniukų nei mergaičių prie kompiuterio praleidžia 3 ir > val. per dieną (atitinkamai 62,7 %ir 52,4 %, p=0,001). Nustatytos sąsajos tarp praleidžiamo laiko prie kompiuterio ir dažnesniobendravimo virtualioje aplinkoje nei realioje, saugumo jausmo prie kompiuterio ir sumažėjusiomėgstamos veiklos rato. Dauguma mokinių (77,2%), praleidžiančių prie kompiuterio 3 ir >val. per dieną, su kitais asmenimis dažniau bendrauja naudodamiesi kompiuteriu nei realiojeaplinkoje (p val. per dieną, nurodė, kad susiaurėjo mėgstamos veiklos ratas atsiradusnamuose kompiuteriui (p val. per dieną, nurodė, kad jų artimųjų tarpe yra asmenų, kurie daugiau nei pusędienos praleidžia prie kompiuterio (p val. per dieną. Apklaustieji, praleidžiantys prie kompiuterio 3 ir > val. per dieną,savo sveikatą vertina blogiau nei tie, kurie praleidžia iki 2 val. per dieną. Nustatytos sąsajostarp praleidžiamo laiko prie kompiuterio ir mokinių lyties, saugumo jausmo prie jo, dažnesniobendravimo virtualioje aplinkoje nei realioje ir mėgstamos veiklos rato susiaurėjimo.Lazdijų miesto ir rajono mokyklų mokinių sveikatos netolygumaiDarbo autorius(-iai): Rūta Maceinaitė (3 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Genė Šurkienė (Vilniaus Universitetas, medicinos fakultetas, visuomenėssveikatos institutas).Darbo tikslas: Įvertinti Lazdijų miesto ir rajono mokyklų mokinių sveikatos netolygumus.Darbo metodika: Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu. Apklausa vykdytapenkiose Lazdijų miesto ir Lazdijų rajono mokyklose. Tyrime dalyvavo 411 penktų, septintų irdevintų klasių mokinių. Duomenų analizei atrinktos 355 anketos. Anketa patikrinta bandomojotyrimo metu apklausiant 15 mokinių. Apklaustųjų sveikata analizuota atsižvelgiant į respondentųamžių, lytį, gyvenamąją vietą, atstumą iki artimiausios poliklinikos, vaikų skaičių šeimoje,tėvų išsilavinimą, pinigų kiekį, tenkantį vienam šeimos nariui. Statistinė duomenų analizė atliktanaudojantis statistiniu paketu SPSS 17.0. Skirtumo tarp kategorinių požymių statistiniamreikšmingumui įvertinti naudotas Pirsono chi kvadratas. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu,kai p≤0,05.Rezultatai: Apklausti 177(49,9%) berniukai ir 178(51,1%) mergaitės. Respondentų amžiausvidurkis - 13,38 (SD1,66). Daugiau kaip pusė apklaustųjų savo sveikatą laiko gera 183(51,5%),puikia - 124(34,9%), patenkinama – 41(11,5%), bloga - 7(2 %) apklaustieji. Berniukų ir mergaičiųsavo sveikatos vertinimas nesiskiria. Sveikatos vertinimas taip pat nepriklauso nuo vaikųamžiaus, atstumo iki poliklinikos, vaikų skaičiaus šeimoje, tėvų išsilavinimo ir pinigų, tenkančiųvienam šeimos nariui. . 70(19,7%) apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius 6 mėnesius yra patyrętraumą ir (arba) apsinuodiję. Miesto gyventojų, patyrusių traumas 39(26,5%) yra daugiaunei traumas patyrusių kaimo gyventojų 31(14,9%) (p

ginančiose 3 ir daugiau vaikų 20(13,8%) (p

Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių slaugos ir palaikomojo gydymoskyriuose, psichosocialinės darbo aplinkos veiksnių įvertinimasDarbo autorius(-iai): Vaida Jakubynaitė (2 k.).Darbo vadovas(-ai): doc. dr, Violeta Ožeraitienė (VU MF Slaugos ir vidaus ligų pagrindųkatedra).Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus miesto slaugytojų, dirbančių palaikomojo gydymo ir slaugosskyriuose, psichosocialinės darbo aplinkos veiksnius.Darbo metodika: 2013 m. vasario – kovo mėnesiais trejose Vilniaus miesto slaugos ligoninėsebuvo išdalintos 105 anoniminės anketos. Atsakomumas – 96%. 3 anketos buvo atmestos dėlneatitikimo atrankos kriterijams – slaugytojos dirbo trumpiau nei 6 mėn. dabartinėje gydymoįstaigoje bei buvo užpildžiusios tik 50 proc. anketos klausimų. Galutiniame variante liko 98 anketos.Surinkti ir vertinti demografiniai ir socialiniai slaugytojų duomenys bei informacija apiedarbą. Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimui buvo naudojama „Streso darbe anketa“ (B.Pajarskienė, R. Jankauskas, 2001). Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17 programą. Skaičiuotasaritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir procentinė duomenų išraiška.Rezultatai: Nustatyta, kad slaugytojų amžiaus vidurkis yra 44±11 metų, o darbo stažas dabartinėjesveikatos priežiūros įstaigoje – 12,28±10,43 metų. 57,1% respondenčių yra įgijusiosaukštesnįjį, 33,7% – aukštąjį neuniversitetinį, o 4,1% apklaustųjų – universitetinį išsilavinimą.14,3% slaugytojų teigė, kad į jų nuomonę darbo klausimais yra neatsižvelgiama nė kiek ir atsižvelgiamamažai. Viršininkas mažai ir labai mažai padeda ir paremia, kai to reikia – 11,2% respondenčių,tuo tarpu kolegos – 7,1%. Savo žinias ir įgūdžius darbe retai panaudoja ir niekadanepanaudoja 33,7% slaugytojų. Dažnai ir nuolat priverstos skubėti, kad atliktų darbą, 61,2%apklaustųjų. 65,3% respondenčių teigia, kad jų darbas yra pakankamai įtemptas, įtemptas irlabai įtemptas psichiškai, o 77,6% – įtemptas fiziškai. 62,2% slaugytojų niekada nesuteikiama,tik retai ir kartais suteikiama galimybė kopti karjeros laiptais. Labai ir dažniausiai labai didelidarbo reikalavimai neigiamai paveikia 42,9% slaugytojų asmeninį gyvenimą. 26,5% apklaustųjųyra nei patenkintos, nei nepatenkintos, nepatenkintos ir visiškai nepatenkintos savo dabartiniudarbu. Psichologinį smurtą retkarčiais, dažnai ir nuolat darbe patiria 35,7%, fizinį – 18,4%respondenčių.Išvados: Labiausiai slaugytojas, iš kurių daugiau nei pusė turėjo aukštesnįjį išsilavinimą, veikiantyspsichosocialiniai rizikos veiksniai yra didelė psichinė ir fizinė įtampa darbe, nepakankamakarjeros realizacija, didelis darbo tempas, labai dideli darbo reikalavimai, turintys įtakosasmeniniam gyvenimui. Trečdalis slaugytojų patyrė psichologinį, o mažiau nei ketvirtadalisvisų respondenčių – fizinį smurtą. Ketvirtadalis apklaustų slaugytojų išreiškė nepasitenkinimąsavo darbu.Ženklinimo informacijos įtaka Vilniaus universiteto studentųmaisto produktų pasirinkimuiDarbo autorius(-iai): Justina Guobužaitė (4 k.).Darbo vadovas(-ai): prof. Rimantas Stukas (VU MF Visuomenės sveikatos institutas).Darbo tikslas: Ištirti ženklinimo informacijos įtaką Vilniaus Universiteto studentų maisto produktųpasirinkimui.Darbo metodika: • tyrimas buvo atliktas 2012 metų gruodžio mėnesį;• duomenims rinktibuvo naudota anoniminė apklausos anketa;• anketos buvo dalintos Vilniaus universiteto ekonomikos,filologijos, matematikos ir informatikos bei medicinos fakultetų studentams;• buvo išdalinta280 anketų, iš kurių gauta 264 teisingai užpildytos anketos;• statistinė duomenų analizė252

atlikta panaudojant SPSS Statistics 21.0 statistinį paketą;• skirtumas tarp duomenų laikomasstatistiškai reikšmingu, kai p

Išvados: Nustatyta, kad moterys dažniau nei vyrai kreipia dėmesį į maisto produkto kainą, sudedamųjųdalių sąrašą, gamintoją, maisto produkto ekologiškumą, sveikatingumo bei maistingumoteiginius (p

KITOS SRITYSBūrelio pirmininkas: Jonas Anužis, VU MF 6 k.Stambiųjų kraujagyslių transpozicijos chirurginio gydymoarterial-switch operacijos būdu penkerių metų patirtis VULSK Širdieschirurgijos centreDarbo autorius(-iai): Karolis Jonavičius (4 k.).Darbo vadovas(-ai): Doc. dr. Virgilijus Tarutis (VULSK Širdies chirurgijos centras), Gyd. ArtūrasLipnevičius (VULSK Širdies chirurgijos centras).Darbo tikslas: Apžvelgti 2008–2013 metų stambiųjų kraujagyslių transpozicijos chirurginiogydymo arterial-switch operacijos būdu patirtį VULSK Širdies chirurgijos centre.Darbo metodika: Atlikta retrospektyvinė pacientų, per pastaruosius penkerius metus operuotųdėl stambiųjų kraujagyslių transpozicijos, ligų istorijų analizė. Į tyrimą įtraukti 30 pacientų(16(53.33%) berniukų ir 14(46.67%) mergaičių), kuriems atlikta arterial-switch operacija. Surinktiduomenys apie pacientų amžių ir svorį operacijos metu, hospitalizacijos trukmę, vainikiniųarterijų anatomiją (pastaroji įvertinta remiantis Leideno konvencijos klasifikacija), neoaortiniovožtuvo morfologiją, Raškindo septostomiją, gretutines širdies ydas (skilvelių pertvarosdefektą, dvigubo ištekėjimo dešinįjį skilvelį (DORV), aortos koarktaciją ir hipoplaziją), aortosvožtuvo nesandarumą prieš ir po operacijos, operacijos eigą (išeitį, aortos perspaudimo, dirbtinėskraujo apytakos laikus), pacientų pooperacinį tyrimą echokardiografu (kairiojo skilveliofunkciją, išmetimo frakciją, plaučių arterijos stenozę), paliatyvias procedūras atliktas pooperaciniulaikotarpiu. Duomenų statistinė analizė atlikta MS Excel 2010 ir SPSS v17 programomis.Rezultatai: Operuotų pacientų amžiaus vidurkis 39.56±117.489 paros, svorio – 3.91±1.501kg.Hospitalizacijos trukmė – 22.17±7.414 paros. Nustatyti penki vainikinių arterijų anatomijosvariantai: 23 (76.67%) 1LCX2R,2 (6.67%) 1L2RCX, 2 (6.67%) 1LR2CX,1 (3.33%) 2LCX2R, 1(3.33%) 1LCXR, 1 (3.33%) 2LCXR Dviem atvejais iš pirmo sinuso prasidėjo šaka į dešinio skilvelioinfundibulinę dalį. 29 (96.67%) neoartiniai vožtuvai triburiai, 1 (3.33%) – dviburis. Atlikta11 (33.67%) Raškindo septostomijų. Nustatyta: 10 (33.33%) skilvelių pertvaros defektų, 5(16.67%) DORV, 2 (6.67%) aortos koarktacijos, 1 (3.33%) aortos hipoplazija. Visi aortos vožtuvaiprieš operaciją buvo sandarūs. Aortos perspaudimo laikas – 136.76±32.404min, DKA –221.47±80.27min. Vienas (3.33%) pacientas po operacijos mirė, 29 (96.67 %) – išgyveno. Pooperacijos stebėta: 4 (13.79%) 0–I, 2 (6.90%) I, 1 (3.45%) I–II laipsnių aortos vožtuvų nesandarumai.Pooperaciniam ištyrimui atvyko 29 (100%) pacientai. Stebėjimo trukmė – 721.36±602.204metai. 28 pacientų kairiojo skilvelio funkcija normali, išmetimo frakcija – 65.14±4.737%. Stebėta4 (14.29%) I, 2 (7.14%) 0–I, 2 (7.14%) I–II laipsnių aortos vožtuvų nesandarumai. Atlikta:1 aortos koarktacijos plėtimas balionu, 1 dešinio skilvelio infundibulektomija ir dvikryptėsGlenn‘o jungties suformavimas. Vienas pacientas mirė.Išvados: Duomenų kaupimas ir patirties analizė svarbūs gydymo rezultatų gerinimui. Šis tyrimasrodo, kad per pastaruosius penkerius metus VULSK Širdies chirurgijos centre pasiekti geriankstyvieji ir vėlyvieji stambiųjų kraujagyslių transpozicijos gydymo arterial-switch metodurezultatai, nors dėl vožtuvų nesandarumo, greičiausiai kai kuriuos pacientus teks gydyti pakartotinai.255

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos LXV konferencija:darbų tezės. - Vilnius, 2013. – 256 p.Leidinio viršelis – Vilniaus universitetas, Didysis kiemas.Nuotraukos autorius – Laimonas CiūnysVU MF SMD dėkoja nuotraukos autoriui.

Vilniaus universiteto - SMD - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?