Gėlės, geriausiai aklimatizavusios konkrečioje vietoje, lengvai ir sparčiai besidauginančios ir pasižyminčios išskirtinėmis dekoratyvinėmis savybėmis, vadinamos pagrindinėmis vienmetėmis gėlėmis. Dėl šių savybių jomis domisi selekcininkai, išvesta daug veislių, klasifikuojamų pagal įvairius rūšinius bei kilmės požymius. Sudėtingos yra ratilių, petunijų, leukonijų klasifikacijos. Įvairiose šalyse pagrindinės vienmetės gėlės skiriasi, o tai priklauso ne tik nuo asortimentą lemiančių priežasčių, bet ir nuo kitų krašto tradicijų. Pagrindinės vienmetės gėlės tinka įvairiems gėlynams, kai kurios jų (petunijos, ratiliai, leukonijos) auginamos vazonuose.
Pastruoju metu vienmečių gėlių želdynause auginama gerokai mažiau. Kai miestų želdynuose buvo labiau išplitę reguliaraus planavimo gėlynai, juose vyravo vienmetės ir daugiametės kiliminės gėlės.Gausejant landšatiniams želdynams, daugiau auginama daugiamečių gelių, kaip želdynų pobudį ir vietovės charakterį labiau atitinkancių augalų.
1981-1983 m. Kauno botanikos soda darbuotojų atlikti gelių sortimento ir biologinių grupių santykio gelynuose tyrimai parodė, kad Lietuvos miestų gėlynuose augo 196 gelių rūšys: 140 daugiamecių, 22 vienmečių, 20 dvimečių ir 9 lauke nežiemojančių daugiamečių. Daug želdynuose auginama ir rožių – rasta visų grupių atstovų. Vienmecių gelių riūšių nėra daug, bet jos gėlynuose vyrauja, nes yra spalvingos, ilgai žydi ir gali buti sodinamos ten, kur daugiametės gėlės dėl įvairių priežasčių neauga. Vienmetės gėlės užima apie pusę visų gelynų ploto. Labiausiai paplitusios puošniosios, grakščiosios ir gumbinės begonijos, darželiniai šalavijai, meksikiniai žydruniai, kiek mažiau – darželinės petunijos, didieji žioveiniai, puošniosios gvaizdūnes.
Vienmečių gėlių gėlynai turi nemažai privalumų, ypač miestuose. Dauguma jų ilgai žydi, jos ryškios, spalvingos, todėl gėlynas būna dekoratyvus visą sezoną. Šių gėlių grupelės gali būti dekoratyvios ir visai nedidelės (pavyzdžiui, vazoje arba gelžbetonije talpoje). Iš jų galima formuoti sudėtingus ornamentus arba laisvų konfigūracijų plotus. Kadangi toks gėlynas įrengiamas tik vienam sezonui, kiekvienais metasi jį galima tobulinti, subtiliau derinti spalvas ir parinkti augalus.
Taigi vienmečiai augalai yra tokie: gvaizdūnės, leukonijos, ratiliai, šalavijai, žioveiniai, žydrūniai, begonijos, serenčiai, petunijos, verbenos, laumakės, gubojos, šunlielės, celiozijos, linai, godecijos, klarkijos, skeltažiedžiai, sprigės, portulakos, kopūstai, kochijos, kukurūzai, ricinmedžiai, perilos, alternanteros, irezinės, margeniai, virkšteniai, sukučiai, pupelės, pelėžirniai, nasturtės, kobėjos, sausiukai, sagutės, šlamučiai, blizgės, kermėkai, varpinės sausažiedės gėlės, loburijos, grąželės, kosmėjos, tabakas, skaistažiedės, skaisteniai, pluoštagalės, nemezijos, burnočiai, juodgrūdės, rūdgrūdėlėsm, gvaizdikai, katilėliai, našlaitės, neužmirštuolės, piliarožės, saulutės, rusmenės. Ir visos šios gėlės mėgtančios saulėtas vietas, vienos iš jų užauga net iki 2 -3m.(vijoklinės gėlės), kaikurios iš jų užauga tik iki 15-20cm.(didžiažiedė portulaka, įvairiaspalvė alternantera ir t.t), todėl jas derinti ir pritaikyti kokiam nors kraštovaizdžiui nėra taip lenga.
Vienmečių gėlių pritaikymas
Vienmetė gėlės tinka visiems gėlynams: parteriams, gėlynams, klombams, bordiūrams, lysvaitėms, grupėms, balkonams. Santūriais spalvų deriniais galima puošti kapus. Jos labiausiai tinka kapavietės želdyno akcentams sudaryti. Jas lengva derinti, nes daugelis rūšių žydi beveik vienu laiku – antroje vasaros pusėje ir rudenį.
Kadangi dauguma vienmečių gėlių yra saulėtų augimviečių augalai, jų džiugios ryškios apšviestos spalvos, suteikia žmonėms puikią nuotaiką.
Vienmetėms kompozicijoms dažniausiai naudojamos šios gėlės – petunijos, surfinijos, pelargonijos, lakišiai, verbenos ir t. T. Nereikėtų prisirišti prie stacionarių gėlių kompozicijų, nes kiekvienas sezonas ar mėnuo išsiskiria vis nuostabesniais gėlių žiedais. Vienmetes gėles rekomenduotina keisti kas mėnesį netgi tam, kad išvengtume monotonijos. Toks principas taikytinas kaip vizualinis dirgiklis tam tikroms masinio lankomumo vietoms išskirti.
Kompozicijos gali atspindėti metų laikų kaitą: pavasarį sodinamos svogūninės gėlės (pvz., narcizus), vasarą – surfinijos, verbenos, bakopos, gludai, fuksijos ir t. T., rudeniop – astrai, jurginai, rudbekijos, prie jų derinant žolinius augalus – viksvas, margalapes avižuoles ar eraičinus.
Paprastai gėlynai naudojami puošti:
reprezentaciniams įėjimams bei įvažiavimams į individualius namus bei visuomeninius objektuose;
vidiniams kiemams, kur pasodinti augalus ne konteineriuose yra problemiška;
terasoms (individualiuose gyvenamuosiuose namuose bei įstaigose);
interjerui (holuose ar pakankamai apšviestose ir ventiliuojamose laiptinėse);
