Pranciškonų gimnazija švenčia 90-metį

Gimnazijos įkūrėjas tėvas Augustinas Dirvelė, o atkūrėjas brolis Astijus Kungys (dešinėje).

Pranciškonų gimnazija – garbingo amžiaus sulaukusi Lietuvos švietimo įstaiga: valstybės oficialiai pripažinta 1933-ųjų liepos 11-ąją ir, tarsi žmogus išgyvenusi dramatiškus istorijos etapus, švenčianti savo 90-metį. Ji buvo ir pirmoji atkurta katalikiška mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, gavusi popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimą, ir nuo 2015 m. valdoma nebe valstybės, o – Pranciškonų brolijos. Šiandien ji yra viena moderniausių, dvasines vertybes puoselėjančių ir aukštais mokslo pasiekimais pasižyminčių šalies gimnazijų.

Apkapotas medis vėl įsiskiepijo

Prie gimnazijos atkūrimo vairo nepriklausomybės priešaušriu stovėjo tuomet iš pogrindžio išėjusios Pranciškonų brolijos vadovas – provincijolas Astijus Kungys, šiuo metu tarnaujantis Klaipėdos Šv. Pranciškaus bažnyčioje.

Brolis Astijus prisiminė: „Kai atvykome į Kretingą 1989-aisiais, atgimimo ir tautinio pakilimo dvasia tiesiog sklandė ore, nors tebebuvo sovietų kariuomenė. Į mus kreipėsi entuziastai – patys jauni žmonės, kad jiems atkurtume pranciškonų gimnaziją. Pradėjome rimtai galvoti ir organizuoti. Būdamas provincijolas, kreipiausi į premjerą Gediminą Vagnorių, ir jis, pritariant tuometiniam švietimo ministrui Dariui Kuoliui, geranoriškai pasirašė nutarimą, leidžiantį tuometinę Kretingos I vidurinę mokyklą pertvarkyti į katalikišką mokyklą.“

Vėliau apsižiūrėta, kad tas dokumentas yra antikonstitucinis, nes negalėjo būti valstybinė katalikiška mokykla. Pranciškonai tebuvo kaip tarpininkas, neturintys jokių teisių. Tik 1992 m. prasidėjo restitucija, broliai atgavo pastatą. Viskas, pasak A. Kungio, sprendėsi geranoriškai: perdavimas įvyko ramiai – tie mokytojai, kurie pagal įsitikinimus sutiko dirbti, *liko, kiti išėjo. Vadovauti mokyklai ėmėsi Asta Radikienė. Mokyklos steigėjai buvo du: Pranciškonų Šv. Kazimiero provincija ir Kretingos rajono savivaldybė.

„Tai buvo pirmoji katalikiška mokykla Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo, vėliau atsikūrė jėzuitai. Tai buvo sugrįžimas prie šaknų, gimnazija tarsi apkapotas medis vėl įsiskiepijo ir dabar leidžia vis naujas gyvybingas atžalas“, – džiūgavo gimnazijos atkūrimo iniciatorius brolis Astijus.

Gvardijonas A. Dirvelė pašventino kertinį gimnazijos rūmų akmenį.

Atsakomybę perėmė pranciškonai

Nuo 2015-ųjų, kai ši katalikiška mokykla tapo viešąja įstaiga (VšĮ) Pranciškonų gimnazija, jai vadovauti ėmėsi brolis pranciškonas Alvydas Virbalis, beje, pats nuo 1992-ųjų iki 1999 m. buvęs šios mokyklos auklėtinis. „Atsimenu, mes broliai, 2007 m. susirinkę į kapitulą – svarbiausią mūsų brolijos susirinkimą, dalyvaujant tuometiniam direktoriui Andriui Mizgiriui, apsvarstėme, kad reikia įsteigti nevalstybinę katalikišką gimnaziją. Ėmėmės veiksmų: prieš tai buvusioji Kretingos pranciškonų gimnazija buvo likviduota, o 2008 m. įsteigta VšĮ Pranciškonų gimnazija“, – kalbėjo naują statusą įgijusios gimnazijos vadovas. Jis minėjo, kad daug pastangų performuojant mokyklą ir perskirstant pedagogų darbą įdėjo tuometinis Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius: „Ne visi pedagogai norėjo likti dirbti ne valstybei, o mūsų brolijai priklausančioje gimnazijoje. Todėl reikėjo daug sumanumo ir geranoriškumo, kad vieni mokytojai neliktų be darbo, o kiti norėtų ateiti čia dirbti.“

Paklaustas, koks yra dabartinis gimnazijos siekis, A. Virbalis atsakė vienu sakiniu: „Svarbiausias katalikiškos mokyklos tikslas yra Jėzus.“ Greta šio tikslo – mokinių ugdymas. „Jau kelintus metus iš eilės išliekame reitingų aukštumoje tarp šalies gimnazijų: šiemet – 16-oje vietoje, pernai – 11-oje, užpernai – 9-oje vietoje. O pagal valstybinių egzaminų, respublikinių ir tarptautinių olimpiadų pasiekimus 2020 m. gimnazija užėmė 11-ą vietą, 2021 m. ir 2022 m. – 7-ąsias vietas“, – teigė direktorius.

Šiemet gimnaziją lankė 1 tūkst. 27 mokiniai nuo I iki XII klasės. Gimnazijoje dirba 111 darbuotojų, iš jų – 88 pedagogai.

Gimnazija – Augustino Dirvelės kūdikis

Pranciškonų gimnazijos 90-mečio proga istorijos mokytojas Vaidas Kuprelis, dirbantis joje nuo 2008-ųjų, su gimnazistais parengė istorinę medžiagą, kurią paskelbė stende. Parodos medžiaga tiksliai atspindi šios mokyklos transformacijos etapus, nurodyti jos direktoriai, kurių iš viso būta 15.

Apžvelgdamas gimnazijos ištakas, V. Kuprelis pasakojo, kad tarpukariu pranciškonai nutarė įkurti vidurinę mokyklą, kurioje būtų mokomi klierikai, būsimi vienuoliai. Šią mokyklą baigė ir Augustinas Dirvelė, būsimasis gimnazijos įkūrėjas, Kretingos vienuolyno gvardijonas, kuris šventojo Antano mirties 700-ųjų metinių proga ir ėmėsi iniciatyvos įkurti gimnaziją, pavadinant ją Šv. Antano misijų kolegija. Pranciškonai kreipėsi paramos į JAV tikinčiuosius, 1930-aisiais A. Dirvelė išvyko rinkti lėšų gimnazijos statybai ir surinko 10 tūkst. dolerių, pranciškonai iš banko dar paėmė 200 tūkst. litų paskolą, rėmė geradariai. A. Dirvelė pristatė gimnazijos projektą Vatikanui ir gavo popiežiaus Pijaus XI palaiminimą.

1932-ųjų gegužės 26 d. A. Dirvelė pašventino gimnazijos rūmų kertinį akmenį. Šiandien sunku įsivaizduoti – vien per 4 mėnesius buvo pastatyti 4 aukštų moderniai įrengti rūmai su erdviomis klasėmis. Per Šv. Pranciškų, spalio 4-ąją, įvyko iškilmingas Šv. Antano kolegijos atidarymas, o 1933-ųjų liepos 11 d. švietimo ministras Konstantinas Šakenis pasirašė įsakymą kolegijai suteikti gimnazijos teises – nuo to laiko mokykla oficialiai vadinama privačia Pranciškonų ordino gimnazija.

Gimnazijos rūmai buvo pastatyti per 4 mėnesius.

Buvo lietuvybės skydas

Kretingos pranciškonų gimnazijoje mokytis galėjo ne tik vienuoliai, bet ir pasauliečiai, tik šiems už mokslą teko susimokėti apie 100–150 litų per metus, – tiek tuo metu kainavo karvė.

„Kretingoje ligi tol tebuvo tik valstybinė 4 klasių progimnazija – ji stovėjo tarp dabartinio pašto ir turgelio, tad gimnazija atitiko visuomenės švietimo interesą, į ją mokytis atvykdavo jaunuoliai iš visos Lietuvos. Gimnazija taip pat buvo lietuvybės forpostas greta Klaipėdos krašto, kur vyravo vokiečių kultūra. Todėl gimnazija susilaukė valstybės dėmesio, nuo 1935 m. ją ėmė remti vyriausybė, gimnaziją aplankė prezidentas Antanas Smetona“, – šios mokslo įstaigos svarbą akcentavo V. Kuprelis.

Per 1936–1940 m. Pranciškonų gimnazija išleido 5 abiturientų laidas, per metus ją užbaigdavo apie 80 gimnazistų. Šv. Antano kolegijai vadovavo pranciškonų vadovybės skiriamas rektorius, o gimnazijai – Švietimo ministerijos tvirtinamas direktorius. Pirmuoju Šv. Antano kolegijos rektoriumi 1932–1939 m. buvo jos įkūrėjas A. Dirvelė, kuris klierikus siuntė studijuoti toliau – į Italiją, Austriją, Vokietiją. Nuo 1939-ųjų iki sovietų atėjimo rektoriumi dirbo Justinas Vaškys, parašęs studiją „Pranciškonai Kretingoje“.

---

Kretingos pranciškonų gimnazijos direktoriai:

1932–1934 m. – Vaclavas Šliageris (fizikas, buvęs Šiaulių berniukų gimnazijos vadovas);

1934–1937 m. – Stasys Pupaleigis (kunigas, buvęs Aukštadvario progimnazijos direktorius);

1937–1940 m. – Vincas Bonaventūra Zajančauskas (dėstė Stepono Batoro universitete lietuvių kalbą, parengė lietuvių literatūros vadovėlį, kartu su A. Smetona redagavo „Lietuvos aidą“);

1941–1945 m. – Juozas Gedgaudas (Peterburge baigęs taikomosios dailės studijas, vadovavo Plungės „Saulės“ gimnazijai, buvo Skuodo ir Joniškio progimnazijų vadovas, prisidėjo prie Kretingos bažnyčios restauravimo);

1945–1947 m. – Vladas Ereminas;

1947–1953 m. – Jurgis Macelis (lituanistas, Tauragės mokytojų seminarijos direktorius, dėstė Šiaulių mokytojų seminarijoje, 1944 m. mokytojavo Kretingos gimnazijoje);

1953–1957 m. – Albertas Bakštys (pats baigęs Kretingos gimnaziją, vėliau dirbo Šiauliuose, išgarsėjęs mokslininkas matematikas);

1957–1968 m. – Albinas Daugelė (kilęs iš Zarasų, Lietuvos laisvės armijos narys. Saugumui susidomėjus, persikėlė į Salantus, buvo užsislėpęs rezistentas. Dirbo Kartenos progimnazijos direktoriumi, Kretingos švietimo skyriuje);

1968–1973 m. – Vincentas Misevičius (ligi tol Tauragės ir Radviliškio vidurinių mokyklų direktorius, atleistas iš pareigų dėl to, kad dalyvavo uošvio laidotuvėse su bažnytinėmis apeigomis, vėliau dirbo Klaipėdoje);

1973–1987 m. – Albertas Lukavičius (lituanistas, dar dirbęs Kūlupėnų mokyklos direktoriumi);

1987–1992 m. – Jonas Žilinskas (pirmasis, sulaukęs nepriklausomybės ir gimnazijos pertvarkos);

1992–2005 m. – Asta Radikienė;

2005–2008 m. – Andrius Mizgiris;

2008–2015 m. – Leonas Šidlauskas;

nuo 2015 m. – brolis pranciškonas Alvydas Virbalis.

• Rašyti komentarą (5)