Meilė gali būti įvairi, bet geriausia, kai turi žmogų, kurį gali apkabinti, įsitikinusi LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ pašnekovė, Amerikos lietuvė Lidija Rasutis. Skausmingi įvykiai suteikė moters mintims gilumo ir paskatino keistis. Niekada pasenti nebijojusi L. Rasutis dabar sako nebijanti ir mirties, nes žino – anapus ją tikrai pasitiks jos buvęs sužadėtinis.
Moteris neslepia savo amžiaus ir drąsiai prisipažįsta, kad neseniai jai suėjo 63-eji. Per gyvenimo metus būta visko – ir santuoka, ir skyrybos, ir meilių, ir netekčių.
„Buvau susituokusi 27 metus ir ta santuoka pasidarė problematiška, nutariau skirtis. Kai išsiskyriau, galvojau, ar bus dar meilės, ar bus dar mano gyvenime žmogus – nežinojau. Ir sutikau labai gerą vyrą, kuris tikrai buvo mano sielos draugas, mano gyvenimo žmogus. Tai tikrai buvo stebuklas. Ir mano draugai, ir mano tėvai, ir turbūt mano buvęs vyras negalėjo tikėti, kad taip pasitaikė.
Aš buvau su juo labai labai laiminga. Mes buvome ką tik susižadėję ir išvažiavome į Italiją, ir jis ten susirgo sepsiu. Buvo rugpjūčio mėnesis, visi atostogavo, daktarų nebuvo. Tris dienas sirgo, italai nežinojo, kas jam. Jis karščiavo, jam skaudėjo sąnariai, jis buvo visiškai nesavas, kitoks. Pagaliau jie surado, kad jam sepsis. Jis paniro į komą, 15 dienų gulėjo reanimacijoje ir tada mirė. Aš grįžau į Lietuvą su jo pelenais“, – skaudžiais prisiminimais dalijasi L. Rasutis.
Pasidariau gilesnė, pradėjau daugiau galvoti apie gyvenimą, jo prasmę, ko aš noriu, ko norėčiau pasiekti, kaip norėčiau pasikeisti, atstumti skausmingus dalykus, žmones, kurių tikrai negali vadinti draugais.
Šį įvykį ji vadina savo gyvenimo didžiausiu šoku. Sutikusi žmogų, su kuriuo gali daryti viską, ką nori, ir jo netekusi pašnekovė teigia trejus metus nelipusi iš lovos.
„Gyvenau pas sesę Amerikoje, iš Lietuvos išvažiavau, nes nenorėjau būti viena su savo skausmu, norėjau savų žmonių, savo šeimos. Pasidariau gilesnė, pradėjau daugiau galvoti apie gyvenimą, jo prasmę, ko aš noriu, ko norėčiau pasiekti, kaip norėčiau pasikeisti, pasidaryti atlaidesnė, atstumti visus blogus, skausmingus dalykus, žmones, kurie iš manęs siurbia, iš kurių nieko negavau ir kurių tikrai negali vadinti draugais. Pradėjau mąstyti, kokia noriu būti ir kaip matau savo ateitį“, – sako ji.
L. Rasutis niekada nebijojo senti, o anksčiau galvodama apie ateitį tiesiog neįsivaizdavusi savęs senos. Sako, kad su tėvais visada kalbėdavo apie amžių. Pavyzdys, kaip reikia žiūrėti į gyvenimo tėkmę, jai buvo mama, kuri niekada neslėpdavo, kiek jai metų, iki paskutinių gyvenimo dienų puikiai atrodė, puošėsi. Net ir būdama 96-erių visada buvo pasitempusi.
„Jaunystėje galvojau, kad aš išvis nepasensiu. Kai mano buvo kokie 13 metų, galvojau, kad būsiu kaip Jamesas Deanas – mirsiu jauna. Negalėjau savęs įsivaizduoti senos, kokia esu dabar.
O dabar suprantu, kad tie metai – jie eina, ir jeigu tu su jais važiuoji kartu, nestabdai, nebandai jų kažkaip apkloti, kad tau nėra tiek metų... Visi meluoja, kiek jiems metų. Nesąmonė – yra tiek metų, kiek yra. Nuo to nepabėgsi“, – svarsto pašnekovė.
Ji nebijo ne tik metų skaičiaus – mirus sužadėtiniui Medardui Karaliui nebaisi jai ir mirtis. „Jaučiu, kad jis manęs laukia. Man atrodo, kai turi tokią tikrą meilę ir tas žmogus išeina, nežinau, ar visiems taip yra, bet aš jaučiu, kad, kai mirsiu, jis mane tikrai pasitiks. Tai aš nebijau, nes aš nebūsiu viena“, – mintimis dalijasi L. Rasutis.
Susitaikyti su gyvenimo iššūkiais Amerikos lietuvei padeda mokymasis – ne tik įvairių dalykų, bet ir gyventi.
Ta meilė gali būti vaikams, anūkams, gyvūnams, bet turėti žmogų, kurį gali apkabinti ir mylėti, yra geriausia.
„Kelionės, maisto gamyba... Pradėjau tapyti, nors nemoku, nesu baigusi kursų, bet tapau. Bandau sutikti naujų draugų, nes nauji žmonės atneša naujos energijos ir kitą kampą. Tikrai gavau gerų genų. Bandau būti sveika, sportuoti. Reikia save prižiūrėti. Ir šypsotis. Kai pamatai žmogų gatvėje, yra taip lengva atiduoti šypseną. Man atrodo, Lietuvoje žmonės nepakankamai šypsosi. O tai duoda vidinės laisvės, meilės.
Kas yra keista, kad kai atvažiavau į Lietuvą gyventi 1998-aisiais, svėriau daugiau negu dabar, dabar tikrai geriau atrodau negu tada. Bet Lietuvoje tarp tokių gražių moterų mane draugės mokė, kad reikia kartais nueiti į procedūrą, nagus susitvarkyti, plaukus dažyti... Ir tai be operacijų – reikia tik surasti savo moterišką šarmą.
Lietuvos moterys labai tą moka ir daug gražiau rengiasi, prižiūri ypač savo veidus. Tai aš nelabai žiūriu dabar ir į savo raukšles, aš jų nematau. Jos yra mano draugės“, – kalba L. Rasutis.
Ji teigia sutikusi daug jaunesnių žmonių, kurie jau pasenę, nieko nebenori, tik sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių. Tai ne amžiaus klausimas, pažymi moteris. O dabar lietuvės širdyje atsirado vietos ir naujiems jausmams. Po trejų metų ėjimo į save ji tikina supratusi vėl galinti kam nors atiduoti savo širdį.
„Oro uoste Floridoje sutikau tokį kaubojų iš Teksaso ir mes pradėjome rašinėtis. Jis atskrido į Lietuvą ir nuo tada mes draugaujame, nors jis gyvena Amerikoje. Dabar nesimatėme 5 mėnesius, bet yra lengviau gyventi, kai myli. Ta meilė gali būti vaikams, anūkams, gyvūnams, bet turėti žmogų, kurį gali apkabinti ir mylėti, yra geriausia“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jauniems žmonėms ji pataria nesiekti tobulumo, negalvoti tik apie tai, kaip atrodai, ir ateitį. „Moterys gražiausios, 22-ejų metų, figūra kaip uogytė ir botoksą kiša... Kokia nesąmonė. Džiaukis, kas esi, ir bandyk tobulėti“, – sako L. Rasutis.
O vyresnius ragina nemeluoti sau apie savo amžių, priimti save ir kasdien išmokti kažką naujo – kad ir vieną frazę angliškai, kaip sukti sušius ar nukirpti katei nagus. „Vertink, mylėk save ir šypsokis“, – pataria lietuvė.
Plačiau – spalio 21 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
