Po Europos humanitarinio universiteto (EHU) stogu netrukus turėtų įsikurti verslo ir ekonomikos studijų padalinys, kuriamas „Beroc“ tyrimų centro pagrindu. Padaliniui įkurti planuojama skirti beveik milijoną eurų Europos Sąjungos paramos. Tačiau šio tyrimų centro vadovas, remiantis LRT Tyrimų skyriaus surinkta informacija, yra ne tik ne kartą niekinamai atsiliepęs apie Lietuvą, bet ir pataikavo Aliaksandro Lukašenkos režimui. Iki 2020 m. jis priklausė dialogo grupei su A. Lukašenkos saugumo taryba, buvo „Belgazprombank“ direktorių tarybos nariu, vykdė ne vieną projektą su didžiausiais Rusijos režimo valdomais bankais.
„Dabar mes turime visiškai aiškią situaciją su Lietuva, kuri blokuoja mūsų santykius su Europa. Lietuva, sužlugdžiusi savo reformas, dešinieji nacionalistai, norintys panaudoti nacionalizmą savo reitingams pakelti. Jų svajonė, gavus iš Jekaterinos rankų Lietuvos pavadinimą, iš Stalino rankų – Vilnių, iš Putino rankų gauti Baltarusijos sunaikinimą ir vieniems patiems paveldėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystę“.
Taip 2019 m. apie Lietuvą Minske vykusioje apvalaus stalo diskusijoje pasisakė baltarusių ekonomistas, tuo metu vadovavęs Minsko verslo mokyklai, Pavelas Daneika. Lenkų organizuotame forume jis taip pat teigė, kad kol „ši vinis nebus ištraukta“, niekas nesikeis, nes Lietuva blokuos visas Baltarusijos iniciatyvas Europos Sąjungoje.
„Kraštutiniai dešinieji su savo mąstymu kalba visiškas nesąmones apie Astravo atominę elektrinę“, – sakė P. Daneika.
Tai nėra vienintelis šio ekonomisto pasisakymas apie Lietuvą, kurį galima rasti viešojoje erdvėje. Pats P. Daneika sako, kad minėtos citatos yra pasakytos uždarame pokalbyje ir jis kritikavo ne Lietuvą ar lietuvius, o Lietuvos politikus. „Šis teiginys buvo dalis neformalaus pokalbio su kolegomis iš Lietuvos, kai diskutavome apie Baltarusijos kelią į bendradarbiavimą su ES pagal Rytų partnerystės programą ir kliūtis, trukdančias šiam bendradarbiavimui. Tai buvo labai aštri ir nuoširdi uždaro pobūdžio diskusija, kurios fragmentą užfiksavo žurnalistas“, – rašoma P. Daneikos atsakyme LRT Tyrimų skyriui. „Noriu atsiprašyti visų, kuriuos įžeidė mano žodžiai. Atsiprašau, nors ir prieš ketverius metus jie buvo taip išsakyti ir pacituoti. Suprantu, kad šie žodžiai galėjo įžeisti lietuvių jausmus. Sutinku, kad net ir karščiausios diskusijos įkarštyje tokie žodžiai yra nepriimtini.“
Tačiau LRT Tyrimų skyrius turi įrašus, liudijančius, kad P. Daneika niekinamai atsiliepia apie Lietuvą darbiniuose pokalbiuose su asmenimis, su kuriais yra derinamas verslo filialo steigimas. Siekdami apsaugoti šaltinius, šių įrašų viešinti negalime.
Globoja įtakingi žmonės
P. Daneika Baltarusijoje nebegyvena nuo 2021 m., kai režimas uždarė jo verslo mokyklą. Bet savo verslą tęsti jis ketina Lietuvoje. Jo vadovaujama viešoji įstaiga „BEROC tyrimų centras“ kartu su EHU yra pateikusi Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) akredituoti verslo studijų programą. Jei programa bus patvirtinta Lietuvos institucijų, EHU su BEROC tyrimų centras steigs atskirą filialą. Verslo ir ekonomikos disciplinas studentams dėstys P. Daneika viešosios įstaigos suburti ekspertai.
Finansavimas šiam P. Daneika filialui yra derinamas per Centrinę projektų valdymo agentūrą, jam numatyta skirti beveik milijoną eurų. EHU fondui vadovauja CPVA ekspertas, buvęs Lietuvos finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.
Vilniuje įsikūrusiame Europos humanitariniame universitete P. Daneika pasirodė 2022 m. pavasarį, jau prasidėjus karui Ukrainoje. Verslo ir ekonomikos studijų filialą steigti su šio ekonomisto viešąja įstaiga buvo primygtinai siūloma pagrindinio EHU donoro – Europos Komisijos Baltarusijos delegacijos. Į EHU P. Daneika, anot LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, atvedė tuometis delegacijos vadovas olandas Berend de Groot. Į LRT Tyrimų skyriaus laiškus jis iki šiol neatsakė.
Tokio P. Daneikos kuruojamo filialo steigimui pritarė ir EHU valdančioji taryba, kurią sudaro baltarusių organizacijų atstovai, jos nariais yra Europos Parlamento narys Andrius Kubilius ir URM Rytų partnerystės departamento direktorius Darius Vitkauskas.
Pats P. Daneika atsisakė susitikti su LRT Tyrimų skyriaus žurnalistais. Keletą kartų derintas interviu buvo atšauktas, kai P. Daneika sulaukė pokalbio temų sąrašo. BEROC tyrimų centro Komunikacijos skyrius paprašė pateikti klausimus raštu, o atsiuntęs atsakymus nurodė ir jų publikavimo sąlygas.
Artimas didžiausiems Rusijos bankams
LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad P. Daneika ne tik niekinamai yra pasisakęs apie Lietuvą privačiuose pokalbiuose ir viešuose renginiuose, bet ir priklausė artimam režimo ratui.
2001 m. jis Minske įsteigė verslo mokyklą IPM (Menedžmento ir Privatizacijos institutas – Институт Приватизации и Менеджмента (ИПМ)). Kiek vėliau įkūrė tyrimų centrą „Beroc“ (Tyrimų ir informacijos įstaiga „Ekonominių tyrimų centras“ – Исследовательско-информационное учреждение „Центр экономических исспедований „Берок“)).
P. Daneika buvo dažnas ekspertas Baltarusijos žiniasklaidoje, o jo įsteigtas tyrimų centras ir verslo mokykla sėkmingai veikė. Tačiau P. Daneika veikla tik Baltarusija neapsiribojo. Iki 2010 m. jis vadovavo ir Maskvos verslo mokyklai. Jis bendradarbiavo ir su Rusijos verslais, buvo renkamas į įmonių valdymo organus.
2015 m. antro didžiausio Rusijoje banko VTB Bank, valdomo režimo, dukterinis bankas Baltarusijoje paskelbė, kad mokymams į P. Daneikos valdomą verslo mokyklą Minske siuntė tūkstančius darbuotojų.
2018 m. P. Daneikos valdoma verslo mokykla kartu su didžiausiu Rusijos komerciniu banku „Alfa bank“ paskelbė atidarantys nemokamą verslo akademiją, kuri, kaip skelbta pranešimuose, buvo skirta verslininkams, mažų ir vidutinių įmonių atstovams. Jie akademijoje galėjo tobulinti vadybos ir rinkodaros žinias, plėtoti ir populiarinti savo verslą.
Tais pačiais metais P. Daneika tapo trečio pagal dydį Rusijos banko „Gazprombank“ padalinio Baltarusijoje „Belgazprombank“ direktorių tarybos nariu. Tuo metu „Belgazprombank“ vadovavo Viktoras Babaryka. 2020 m. A. Lukašenkos režimas jį įkalino, nes šis kandidatavo į Baltarusijos prezidentus. Tada banko valdymą perėmė Baltarusijos centrinis bankas. Tačiau P. Daneika ir toliau liko „Belgazprombank“ direktorių tarybos nariu. Pats P. Daneika eigia, kad jo kadencija truko iki 2022 m. vasario, o fiziškai posėdžiuose nedalyvavo nuo 2021 m. vasaros, kai pasitraukė iš Baltarusijos.
Remiantis oficialiu banko pranešimu, kurį citavo ir baltarusių opozicinė žiniasklaida, P. Daneika iš direktorių tarybos atšaukė pats bankas šių metų liepą. Anksčiau, anot žiniasklaidos, banko direktorių tarybos narių sąraše buvo galima rasti P. Daneikos pavardę, tačiau po 2023 m. birželio pakeitimų direktorių taryboje jos neliko.
Ryšius nuslėpė
LRT Tyrimų skyriaus turi informacijos, kad P. Daneika, prašydamas leidimo gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento anketoje galimai galėjo nenurodyti einantis pareigas „Belgazprombank“. Pats P. Daneika šią informaciją LRT Tyrimų skyriui patvirtino: jo teigimu, anketoje „Belgazprombank“ neįrašė todėl, kad nemano, jog šis bankas yra strateginis objektas.
„Nematau pagrindo priskirti „Belgazprombank“ prie strateginių objektų. Faktas, kad buvau šio banko Direktorių tarybos nepriklausomas narys, yra plačiai žinomas ir lengvai patikrinamas viešuose šaltiniuose. (...) mano, kaip nepriklausomo direktoriaus, veikla nebuvo nuolatinis užsiėmimas, darbo vieta. Viską, kas būtina, anketoje nurodžiau“, – teigė jis raštu pateiktame atsakyme.
P. Daneika paaiškino ir savo argumentus, kodėl liko „Blegazprombank“ po 2020 m. represijų, kai į kalėjimą buvo uždarytas A. Lukašenkos konkurentas prezidento rinkimuose V. Babaryka.
„Po Viktoro Babrykos arešto pagrindinis mano motyvas likti Direktorių taryboje buvo siekis padėti bankui išlaikyti jo pagrindą (komandą, korporatyvines praktikas), kurį padėjo Viktoras Babaryka, o taip pat neleisti represinių režimo organų piktnaudžiavimų, pridengiant politinį Viktoro Babrykos persekiojimą“, – nurodė jis.
Pasak P. Daneikos, paskutinį kartą banko Direktorių tarybos posėdyje jis dalyvavo 2021 m. pradžioje. „2021 m. liepą buvau priverstas emigruoti iš Baltarusijos ir fiziškai negalėjau dalyvauti posėdžiuose. Mano, kaip Direktorių tarybos nario, įgaliojimų terminas baigėsi 2022 m. vasario 28 d.“, – rašė jis.
P. Daneika palaikė glaudžius ryšius ne tik su Rusijos verslu. LRT Tyrimų skyriaus šaltinių teigimu, jis uždarame rate vykusiuose pokalbiuose neretai girdavosi turėtais ryšiais Baltarusijos prezidento saugumo taryboje.
Ir apie šį faktą paklaustas P. Daneika jo neišsigynė.
„Mūsų projektas „Кастрычніцкі эканамічны форум“ (KEF) – didžiausia Baltarusijoje verslo ir valstybės atstovų diskusijų erdvė – buvo finansuojamas USAID, Europos Komisijos ir Tarptautinės finansų korporacijos. Forumo erdvėse vyko dialogas, kuriame lygiai dalyvavo verslo, užsienio investuotojų ir valstybės institucijų atstovai. Tai buvo ir dialogas su Vyriausybės bei ekonominių žinybų valdininkais, kurie galėjo būti Saugumo tarybos ekonominio saugumo grupės nariai. Po 2020 m. rugpjūčio verslo ir valdžios komunikacijos ryšiai Baltarusijoje ėmė sparčiai griūti, tokie kontaktai degradavo ir visiškai nutrūko, šiuo metu jie neįmanomi“, – nurodė P. Daneika.
Klausimai dėl mokyklos uždarymo
Ryšius su Lietuva P. Daneika užmezgė dar 2007 m. Tada jis tapo VšĮ „Belarusian Institute for Strategic Studies“ dalininku. Įstaiga deklaruoja besirūpinanti Baltarusijos plėtra, ekonomika, socialiniais ir politiniais klausimais ir jų kėlimu analitinėje bendruomenėje.
2014 m. jis su žmona nusipirko butą Vilniaus senamiestyje. Tačiau leidimo gyventi Lietuvoje jis paprašė tik 2022 m. Tų pačių metų gruodį tokį gavęs, P. Daneika įsteigė viešąją įstaigą „BEROC tyrimų centras“ – Baltarusijoje veikusio tyrimų centro „Beroc“ atitikmenį. Jo tikslas – naujų akademinių ir politinių žinių apie Baltarusijos ekonomikos problemas, tendencijas ir plėtrą generavimas bei sklaida. Teigiama, kad moksliniais ir politiniais tyrimais siekiama kurti ir plėsti rinkos ekonomiką Baltarusijoje.
Tačiau LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad nors P. Daneikos verslo mokykla Baltarusijoje, kaip oficialiai skelbta, buvo uždaryta, gali būti, kad ji veikia iki šiol. Uždarytosios mokyklos internetinė svetainė nepasiekiama, tačiau atsirado kita – atrodanti identiškai kaip P. Daneikos valdytos mokyklos svetainė. Interneto archyvas „Wayback machine“ iki šiol daro P. Daneikos valdytos verslo mokyklos svetainės kopijas, tik nukreipia kitu adresu. Be to, naujoje svetainėje nurodomi verslo mokyklos dėstytojai bei darbuotojai yra tie patys kaip ir P. Daneikos valdytos verslo mokyklos. Dėstomi dalykai ir jų programos taip pat sutampa.
Pats ekonomistas sako, kad iš mokyklos (Verslo mokykla IPM) steigėjų pasitraukė 2021 m. birželio 17 d. O tų pačių metų liepą Baltarusijos valdžia ją uždarė – esą tai buvo jau ketvirtas ir pagaliau sėkmingas bandymas ją likviduoti.
„Viena iš priežasčių buvo ta, kad Verslo mokykla IPM siūlė seriją programų su tarptautiniais diplomais – lenkiškais, švediškais ir vokiškais. O valdžia norėjo visiškai kontroliuoti šalyje teikiamą verslinį išsilavinimą ir, geriausiu atveju, teikti tarptautinius diplomus tik kartu su Rusijos verslo mokyklomis“, – teigė P. Daneika.
Pasak jo, ši mokykla buvo vienintelis Baltarusijoje plėtotas jo verslo projektas. „Jos darbuotojai taip pat buvo įsteigę bendrovę „Assessment“, kuri jau man nedalyvaujant toliau siūlė verslo studijas Baltarusijoje. Šią vasarą, kai Baltarusijos KGB pradėjo kviestis programos „Executive MBA“, kurią „Assessment“ įgyvendino kartu su Leono Kozminskio akademija (Lenkija), klausytojus ir tiesiogiai drausti jiems mokėti už šios mokyklos paslaugas. Todėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. „Assessment“ pradėjo likvidacijos procesą. Šiuo metu jokių verslo projektų Baltarusijoje neturiu ir jokioms įstaigoms Baltarusijoje nevadovauju“, – atsakė P. Daneika.
Vis dėlto P. Daneikai, jei būtų likęs Baltarusijoje, greičiausiai būtų grėsęs įkalinimas, kaip ir ne vienam kitam save nepriklausomu laikiusiam ekspertui.
Institucijos problemų nemato
EHU, prie kurio P. Daneikos kuriama verslo programa, į LRT Tyrimų skyriaus siųstus klausimus apie tai, kaip vertina P. Daneikos pasisakymus apie Lietuvą ir ryšius su Baltarusijos režimu, neatsakė. Vietoje atsakymų EHU atsiuntė informaciją apie kuriamos programos tikslus ir uždavinius. Tuo metu europarlamentaras A. Kubilius, vadovaujantis EHU Valdančiajai tarybai, sako neįžvelgiantis nieko bloga P. Daneikos pasisakymuose.
„Galima įvairiai vertinti žmogaus pasisakymą. Reikia atsiminti, kad jis tai kalbėjo tuo metu, kai Lietuva blokavo partnerystės susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos. Dėl Astravo saugumo. Aš pats skeptiškai žiūrėjau į tokį blokavimą ir ne visiems jis patiko, toks blokavimas ir tarp Baltarusijos mokslinės ar pilietinės visuomenės“, – LRT Tyrimų skyriui teigė A. Kubilius, aktyviai pasisakęs apie Astravo elektrinės keliamą grėsmę Lietuvai. Pasak jo, jis nesutinka su P. Daneikos teiginiais, bet gali suprasti žmogiškai jo pasisakymą.
Anot A. Kubiliaus, reikia reaguoti tada, kai yra pateikiami akivaizdūs faktai, kad žmogus dirba prieš Lietuvą, yra Rusijos ar Baltarusijos režimų agentas.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CVPA), per kurią turėtų atkeliauti finansavimas naujai programai, vadovė Lidija Kašubienė LRT Tyrimų skyriui sako, kad kol kas dėl šios programos nėra pasirašytos jokios sutartys – nei su EHU, nei su BEROC tyrimų centru.
„Tik pradėję dirbti su baltarusiais, tai nėra vienas projektas, mes iš tiesų informaciją pristatėm specialiosioms institucijoms. Ir dabar reguliariais pagrindais ta informacija keičiamės. Dėl šito asmens mes jokios informacijos nesame gavę“, – sako CVPA vadovė L. Kašubienė.
„Centrinei projektų agentūrai kaip organizacijai ir komandai dirbančiai, socialiniams partneriams, kurių yra daug šioje visoje veikloje, šito žmogaus vertybinis kelias pasirinktas šiai dienai abejonių nekelia. Tai, kas buvo komentuota anksčiau, pasakyta, tik jis vienintelis gali pakomentuoti“, – nurodė ji.
Užsienio reikalų ministerija (URM), tarpininkavusi P. Daneikai siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje, į klausimus sutiko atsakyti tik raštu.
Patikslinta 12.45
„P. Daneiko yra išreiškęs apgailestavimą dėl savo pasisakymų. Lietuvoje esančių opozicijos atstovų nuomonės keitėsi ne kartą ir apie praeityje jų išsakytus teiginius reikėtų klausti paties asmens. Jei atsirastų įrodymų, liudijančių asmens keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų“, - rašoma URM atsakyme.
Vertindami P. Daneikos pasisakymus apie Lietuvą, URM tikina, kad „P. Daneika yra išreiškęs apgailestavimą dėl savo pasisakymų. Lietuvoje esančių opozicijos atstovų nuomonės keitėsi ne kartą ir apie praeityje jų išsakytus teiginius reikėtų klausti paties asmens“.
Valstybės saugumo departamentas raštu atsakė, kad užsienio piliečių keliamos grėsmės vertinamos pagal turimą žvalgybos informaciją. O konkrečiai kaip vertina P. Daneikos ryšius su „Belgazprombank“, komentaro nepateikė.
