Šiaudinių sodų rišimo tradicija įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą ir papildė jame jau esančias sutartines, dainų švenčių tradiciją ir kryždirbystę. Pasaulį simbolizuojantys šiaudiniai sodai etninės kultūros tyrinėtojų siejami su amžinybe. Įvairioms progoms rišami nuo pagonybės laikų, sodai populiarėja ir šiandienos kultūroje.
Šiaulietė muzikė Marija Žibūdienė sodus rišti pradėjo prieš penkerius metus. Sako, kad šis darbas reikalauja daug kantrybės ir kruopštumo. Įprastai jiems rišti naudojami sausi javų šiaudai arba nendrės. Jie etninės kultūros tyrinėtojų siejami su mirties ir amžinybės idėja.
„Aš galėčiau savo soduose pamatyti ketvirtines natas, aštuntines natas, nes perpus trumpesnes darau, arba kažkur atsikartojantį leitmotyvą irgi. Man jie rišasi labai su muzika“, – dalijasi muzikė.
Pasak etnologų, pagonybės laikus menantys sodai buvo rišami per visas metų šventes.
„Ir dabar aš kiekvienais metais Kūčiom darau naują sodą. Velykos, vestuvės. Aukštaičiai, ypatingai [pasižymi] vestuviniais sodais. Ir vestuvėm, ir krikštynom“, – nurodo M. Žibūdienė.
Nors sodų tradicija labiausiai puoselėta Aukštaitijoje, jie rišami daugelyje regionų. Sodai Dzūkijoje – puošnūs, puošti paukščiais, girliandomis. Atgimstant tradicijoms ir dabar linkint laimingo gyvenimo sodai dovanojami per šeimos šventes.
„Jeigu geri namai, tai sodas nestovi vietoje, jis sukasi nuolat, energetika jo gera ir jis judesyje, jis išvalo namus nuo piktųjų dvasių“, – pasakoja sodų rišėja Laima Saviščevienė.
Sužinojus, kad šiaudiniai sodai gali būti pripažinti UNESCO, šalyje suskubta rengti jų parodas. Šiaulių Baltų kultūros pažinimo centro vadovė sako sodai jau ne tik muziejinė vertybė.
„Sodai – ne vien muziejų, dailės, meno galerijų, kas prieš 10 metų buvo, bet tapo ir mūsų buities, kasdienybės, šventės, interjero dalykas“, – tikina Baltų kultūros pažinimo centro vadovė Rūta Stankuvienė.
Botsvanoje vykstančioje 18-oje UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos sesijoje į paveldo sąrašą įtraukta lietuviškų šiaudinių sodų rišimo tradicija.
„Tai yra pasaulinis, tarptautinis pripažinimas. Dėl to, kad pagal įvairius UNESCO sąrašus, tiek pasaulio paveldo ir gamtos, tiek nematerialaus paveldo sąrašus, daugelis pasaulio turistų, keliautojų orientuojasi ir sudaro savo kelionių maršrutus. Šiaudiniai sodai iš tiesų yra įkvėpimo šaltinis daugeliui šiuolaikinių menininkų, dizainerių, architektų“, – aiškina Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovė Milda Valančiauskienė.
Šiaudinių sodų rišimas – ketvirtoji į šį sąrašą įtraukta Lietuvos vertybė. Į UNESCO jau anksčiau įtraukta kryždirbystė, sutartinės ir dainų švenčių tradicija.
