Daug vejos ir keli medžiai – pasak kraštovaizdžio architektės Linos Puodžiūtės-Ragauskienės, būtent taip savo sklypus dažnai mato naujakuriai. Tiesa, pritrūkus jaukumo ir spalvų, tenka sodinti gėlynus. Kraštovaizdžio architektė apsilankė sklype, kuriame neišvengta klaidų, bet šiandien jis – dekoratyvus nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
„Gal ne iš karto, gal ne per metus“, – taip apie želdyno įrengimą svarstė daugiau nei 20-ies arų ploto naujo sklypo šeimininkai. Tačiau atėjęs karantinas planus pagreitino ir žmonės, prieš porą metų savo rankomis susodinę šimtus augalų, šiandien savo kieme jau mato vis labiau augantį ir žydintį vaizdą.
Projekto autorė, kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė-Ragauskienė pamena, kaip ji sako, dažną standartinę pradžią – sklypo savininkai be plano jau buvo pasodinę kelis medžius, pasėję daug vejos, sudėję trinkeles, tačiau trūko jaukumo, spalvų bei sezoniškumo:
„Buvo padaryta klaidų, jas teko pataisyti ir apžaisti. Visa kita buvo pakankamai dėkinga, nes vieta yra peizažinė, graži, turime ir didelių medžių aplinkui, ir natūralią pievą gretimame sklype. Norėjosi gamtą šiek tiek įtraukti į sklypą, kad jis taptų tarsi natūralios gamtos tęsiniu.“
Būtent dėl šio tikslo kraštovaizdžio architektė čia projektavo nemažai daugiamečių gėlių ir žolinių augalų kompozicijų bei įkalbėjo sklypo šeimininkus skirti gėlynams daugiau ploto, dabar jie sudaro beveik trečdalį kiemo. Tai, anot pašnekovės, būtina harmoningam ir proporcingam vaizdui. Tiesa, kiek įmanoma daugiau vietos palikta erdvei, kurioje galėtų lakstyti ir žaisti vaikai.
„Jeigu žiūrėtume į patį planą, jame išskirta bendra didelė erdvė, siekianti terasą. Kitos erdvės yra prijungtos, kitaip tariant, erdvės čia sujungtos ir pakankamai tvarkingai pereina viena į kitą. Nėra atskyrimų ir aiškiai matomų jungčių, todėl, žvelgiant iš perspektyvos, matyti labai tvarkingai vingiuojantis kontūras, o kai žiūriu plane, matau tarsi atskirus burbuliukus, sujungtus į vieną bendrą masę“, – apie nemažo sklypo projektavimą pasakoja L. Puodžiūtė-Ragauskienė.
Pasak jos, būtent šis sprendimas suteikia vientisumo, o sklypas atrodo darniai būnant įvairiose jo vietose: „Jis neatrodo nei per didelis, nei per mažas. Tai duoda tą balansą, kurio neturėtume, jei sklypą 100 proc. užsodintume veja. Tuomet matytume sklypą nuo vieno krašto iki kito, tai būtų tam tikra vadinamoji „dėžutė“, kurios ne visada reikia. O banguojantys kraštai, atsirandantys posūkiai, už kurių nematai, kas slepiasi – visa tai sukelia norą pakilti nuo sofos ir pasivaikščioti savo sklype.“
Gausų gėlyną pašnekovė vadina klasikinio tipo su pagrindu iš medžių ir krūmų ir su vadinamosios olandiškos bangos, primenančios natūralią pievą, intarpais. Gėlynais vizualiai užmaskuota ir netoli nuo namo įkurdinta daržo zona, gėlynui skirta vietos ir prie pat didžiulių svetainės langų. Taip, anot kraštovaizdžio architektės, gamta tarsi įtraukiama į interjerą: „Tikrai Lietuvoje yra daug dienų, kai lauke negali būti tiek, kiek nori, bet vaikščiodamas namuose dažnai matai tai, kas vyksta pro svetainės langus.
Čia pasodintos Leonardo da Vinci rožės, jos žydi labai ilgai, net iki pirmo sniego, taip pat efektingi bei spalvingi krūmai kaip japoninė lanksva ir struktūros bei apimties suteikiantys žoliniai augalai. Iš žydinčių augalų prisijungė ežiuolės, šalavijai, perovskijos, dėl spalvos turime alūnių, o dėl struktūros – rutulinių tujų. Pastarųjų žmonės dažnai bijo, bet čia jos auga palei sklypo kraštines, be to, tie smagūs rutuliukai labai gražiai atrodo pavasarį, kai sklypas dar nebūna spėjęs atželti.“
Kraštovaizdžio architektė atkreipia dėmesį į dar vieną zoną sklype – tą, kuri pasitinka tik įvažiavus pro vartus ir išlipus iš automobilio. Jau čia norėjosi įkurti dalelę želdyno, kad matytųsi, kas laukia vidinėje kiemo dalyje: „Ši papildoma dekoracija tikrai labai praturtina sklypą ir kiekvieną kartą eidamas į automobilį irgi gali grožėtis. Dažnai šios zonos būna primirštos arba ne iki galo sutvarkytos. Čia galima pamatyti tą pačią žiedų gausą, tuos pačius krūmus, augalų asortimentas labai panašus į tą, kuris parinktas kiemo vidinėje dalyje.“
„Bendras vaizdas atperka nemažą sodinimo ir priežiūros darbą“, – sako kraštovaizdžio architektė. Šis želdynas, tikina ji, net ir atvėsus orams dekoratyvumo nepraranda – augalai čia suderinti taip, kad vaizdas atrodytų besikeičiantis ir dekoratyvus nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
Plačiau – rugpjūčio 30 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
