Renginį moderavęs Vilius Bernatonis, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris ir Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos vicepirmininkas, atkreipė dėmesį, kad investavimas – tai ne tik pinigai, rašoma pranešime spaudai. „Kalbėdami apie investavimą galvokime apie žmones, kurie įgyvendina savo verslo idėjas Lietuvoje. Todėl turime diskutuoti ir ieškoti sprendimų, ką Lietuva turi daryti, kad taptų patraukliausia vieta investicijoms regione, – renginio toną užvedė V. Bernatonis. – Šis forumas – tai vieta dialogui ne tik tarp investuotojų ir politikų – sprendimų priėmėjų, bet ir tarp jūsų pačių“.
Tadas Vizgirda, Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas, integruotų mokėjimo sprendimų UAB „Shift4 Payments Lithuania“ generalinis direktorius, kalbėjo, kad mūsų šalyje daugiausia yra investavęs JAV verslas – 5,6 mlrd. Eur, po to rikiuojasi Švedija – 4,4 mlrd. Eur, Didžioji Britanija – 3,6 mlrd. Eur ir Vokietija – 2,1 mlrd. Eur. Jis akcentavo, kad „investuotojams Lietuva jau nėra Rytų, Centrinės ar kitos Europos dalies šalis – ji matoma kaip globali šalis“.
„Todėl glaudus verslo ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimas turi esminės reikšmės investiciniam klimatui šalyje“, – teigė Amerikos verslo rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas.
Bendradarbiavimas padeda pasiekti daugiau rinkų
Vienas pagrindinių renginio pranešėjų ambasadorius Eric Huang, Taivano atstovybės Lietuvoje biuro vadovas, savo kalboje taip pat akcentavo, kad Lietuva verslui – ne Baltijos šalis, o globali pasaulio žaidėja. Tai paaiškina, kodėl Taivanui mūsų šalis yra įdomi ir šios šalies verslas ieško kontaktų su Lietuvos verslu.
Prieš tai, kai 2021 m. lapkritį E. Huang atvyko Taivanui atstovauti Lietuvoje, jis trejus metus dirbo Čikagoje, JAV. Anot jo, Taivanas labai glaudžiai bendradarbiauja su abiem šalimis, o toks bendradarbiavimas, ypač kai kalbama apie puslaidininkius, lazerius ir kitus aukštųjų technologijų gaminius, naudojamus ir karo pramonėje, galimas tik tarp šalių, kurios viena kita visiškai pasitiki.
Anot ambasadoriaus, Taivanas yra ES šalių verslo partneris. Lietuvoje Taivano verslas ypač bendradarbiauja su puslaidininkių, lazerių, biotechnologijų, atsinaujinančios energetikos ir gyvybės mokslų atstovais. Su Lietuvos puslaidininkių pramone, konkrečiai aukštųjų technologijų bendrove „Teltonika“, užmegztas strateginis bendradarbiavimas, o šį rugsėjį Taivane atidaryta Lietuvos lazerių laboratorija.
„Taivano kompanijų bendradarbiavimas Lietuvos bendrovėms padeda pasiekti ir kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV, Ramiojo vandenyno. Taivanas ne tik investuoja į Lietuvos verslą, bet ir kuria sąlygas milijoninėms ateities investicijoms. Lietuva padeda mums pasiekti ES rinką“, – teigė E. Huang.
Skaitmenizacijos ateitis kuriama šiandien
Diskusijos „Skaitmeninė ateities transformacija“ moderatorius Mindaugas Civilka, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris ir Technologijų industrijos grupės vadovas, akcentavo, kad iš tiesų reikia kalbėti ne apie skaitmenizacijos ateitį, o dabartį, nes „ateitis kuriama šiandien“. Jis priminė, kad šios diskusijos tikslas – aptarti skaitmenizacijos iššūkius ir ateitį bei konkrečius uždavinius, kurių sprendimas turėtų būti įtrauktas į politikų dienotvarkę.
Kęstutis Bagdonavičius, informacinių technologijų bendrovės „Birkle IT“ generalinis direktorius Lietuvoje ir Latvijoje bei valdybos narys, teigė, kad Lietuva – tinkama šalis verslui. Tačiau jis minėjo, kad investuotojams reikia ne šiaip darbuotojų, o patyrusių specialistų. Todėl mokymas ir tolesnis darbuotojų tobulėjimas – ypač aktualus galvojant apie investuotojų pritraukimą.
Rūta Pumputienė, Amerikos verslo rūmų Lietuvoje Sveikatos reikalų komiteto Local American Working Group (LAWG) vadovė, pabrėžė, kad skaitmeninė ekonomika sveikatos sektoriui turi ypač didelės reikšmės. Ji akcentavo kelis pagrindinius aspektus: reikalinga atvirais duomenimis pagrįsta sveikatos priežiūros revoliucija, personalizuota medicininė priežiūra, sveikatos duomenų sąveika ir mainai, o taip pat į pagrindinę sveikatos priežiūros sistemą būtina integruoti telemediciną ir sudaryti galimybes investuotojams.
Paulius Vertelka, „Google“ viešosios politikos komandos Centrinėje ir Rytų Europoje vadovas, kalbėjo, kad Lietuvoje tik apie 28% šalies verslo naudojasi debesijos galimybėmis ir vos 5% – dirbtinio intelekto teikiamais pranašumais. Anot P. Vertelkos, atsakymuose į klausimą, kas verslui trukdo pasinaudoti naujausiomis technologijomis, minimas žinių trūkumas apie skaitmenines technologijas, nesugebėjimas pasinaudoti ES ir šalies vyriausybių siūlomomis programomis bei finansine parama, o taip pat baimė, susijusi su kibernetiniu saugumu. „Matyt, šie klausimai turėtų būti įtraukti ir į sprendimų priėmėjų dienotvarkę, kad būtų numatytas skaitmeninio raštingumo didinimas“, – teigė P. Vertelka.
Eglė Čiuoderienė, IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovės „Baltic Amadeus“ verslo plėtros vadovė, akcentavo rizikingą geopolitinę situaciją ir kibernetinio saugumo reikšmę bei intensyvesnį debesijos naudojimą, ypač valstybinėse institucijose, išmaniųjų miestų sprendimų teikiamas galimybes.
Darius Janulevičius, skaitmeninės bendrovės „Devoteam Lietuva“ debesijos paslaugų veiklos vadovas, konstatavo, kad absoliuti dauguma naujų įmonių savo veiklą vykdo debesijoje. O veikiančioms bendrovėms ir valstybės institucijomis būtina planuoti veiklą perkelti į debesiją – tai yra efektyviau, saugiau ir patraukliau piliečiams.
R. Altman: visiškai ramus dėl Lietuvos saugumo
Pasaulinę globalią ekonomiką apžvelgė pagrindinis pranešėjas – Roger Charles Altman, investicijų bankininkas, nepriklausomo investicijų banko „Evercore“ įkūrėjas ir vyresnysis pirmininkas, buvęs JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas. Anot jo, tokiai apžvalgai reikia grįžti 3,5 m. atgal, nes COVID-19 pandemija turėjo labai didelę įtaką visų šalių ekonomikai ir finansams bei gali padėti paaiškinti, kodėl šiandien turime tokią padėtį.
Jis priminė ne tik medicinines pandemijos pasekmes, bet ir milijardines valstybių injekcijas piliečiams, kurie išgyveno pandemijos sukeltus apribojimus, verslų uždarymus, pajamų netekimą. Anot jo, buvo išmoktos 2008–2009 m. finansų krizės pamokos ir daugelis vyriausybių tinkamai bei operatyviai reagavo. Todėl jau 2021 m. ekonomikos atsigavo ir ėmė augti, o namų ūkiai – išlaidauti iš vyriausybių gautus pinigus. Tačiau prekių ir paslaugų trūkumas sukėlė neregėtą infliaciją, su kuria tenka kovoti iki šiol.
Atsakydamas į klausimą apie investuotojų baimes dėl Lietuvos saugumo, R. Altman konstatavo, kad tai daugiau susiję su psichologinėmis problemomis, nes, jei remsimės faktais, Lietuva niekada nebuvo tokia saugi kaip dabar. Ir ne todėl, kad Lietuva tik priklauso NATO: šalyje dislokuota NATO kariuomenė, ginklai, lėktuvai.
„Jeigu galvočiau apie investavimą Lietuvoje, aš būčiau visiškai ramus dėl šalies saugumo. Psichologiškai atrodo, kad Ukraina šalia Lietuvos ir tai suprantama kaip problema. Jūs turite nuolat kalbėti, kad Lietuva puikiai apsaugota“, – tvirtino R. Altman.
Ką daryti, kad talentų ir išaugintume, ir pritrauktume
Diskusiją „Investicijos į žmogiškąjį kapitalą: kur esame dabar?“ moderavęs Andrius Francas, didžiausios Baltijos šalyse personalo atrankos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris, ją pradėjo palygindamas skaičius: 1995 m. Lietuvoje gimė 42.000 vaikų, o 2022 m. – 22.000. Jis retoriškai klausė, ar toks gimstamumo mažėjimas gali paveikti talentų ugdymą, o į diskusijos dalyvius jis kreipėsi klausimu: ką turime daryti, kad išaugintume talentus?
Natalja Selenkovienė, klientų aptarnavimo ir verslo paslaugų įmonės „Majorel Lietuva“ vadovė, pasakojo, kad bendrovė talentų ieško visam pasaulyje, o kolektyve – 39 tautybių darbuotojai. Nemaža jų dalis – į Lietuvą atvykę užsienio studentai. Anot jos, visi Lietuvos miestai, kurie nori vilioti užsienio talentus, turi investuoti, kad užsieniečiai jaustųsi saugūs, jų vaikams pasiūlyti darželius ir mokyklas, laisvalaikio galimybes, kokybišką sveikatos apsaugos sistemą, o taip pat galimybę darbą derinti su kokybišku poilsiu. Ji akcentavo, kad Lietuva vertinama kaip saugi šalis auginti vaikus.
Rita Turavičienė, bendrovės „Shift4 Payments Lithuania“ operacijų centro vadovė, konstatavo, kad šiemet bendrovė beveik padvigubino darbuotojų skaičių, kurių dabar daugiau kaip 520. Anot jos, siūlomas konkurencingas darbo užmokestis – viena iš pradinių sąlygų pritraukiant specialistus, o taip pat svarbu tikslingai pasiūlyti papildomų naudų, galimybę tobulėti ir augti. „Pas mus užauga daug bendrovės ambasadorių – per 40% darbuotojų ateina paskatinti čia dirbančiųjų rekomendacijų“, – teigė R. Turavičienė.
Dan Filby, tarptautinės darbuotojų patikros įmonė „AccuSourceHR“ vadovas ir valdybos narys, palygino Lietuvą su Šiaurės Airijoje sukurtomis sąlygomis pritraukti talentus iš užsienio. Šiam tikslui kaip pagrindas reikalinga tinkama infrastruktūra ir apgyvendinimo sąlygos, išvystytas visuomeninis transportas ir sveikatos priežiūros sistema. Pritraukti užsienio talentams ne mažiau reikšmės turi ir šalies patrauklumo pristatymas – jos marketingas.
Andrew Prosser, tarptautinės mokyklos „The British School of Vilnius“ vadovas, kalbėjo, apie mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą. Jis teigė kad verslo atstovai turi eiti į mokyklas ir supažindinti būsimus darbuotojus su įmonių veikla, sudominti juos, skatinti ir motyvuoti rinktis perspektyvias specialybes. Remdamasis Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, jis tikino, kad paaugliams ieškant savo profesijos kelio naudinga padirbėti įmonėse, susipažinti su įvairiomis profesijomis.
Diskusijos dalyviai taip pat akcentavo, kad Lietuvoje labai silpnai išmokstama antros užsienio kalbos, pvz., vokiečių ir prancūzų kalbos baigiamuosius egzaminus pernai laikė tik po 20 abiturientų. Anot kalbėjusiųjų, pvz., įsidarbinusieji egiptiečiai dažnai moka bent keturias užsienio kalbas.
Buvo atkreiptas susirinkusiųjų dėmesys, kad yra galimybė pasinaudoti ES programomis, kurios finansuoja užsieniečių stažuotes įmonėse. Tik keli iš susirinkusiųjų žinojo apie tokias galimybes.
A. Armonaitė: ekonomikos pagrindas – talentai
Apie investicinio klimato pokyčius Lietuvoje susirinkusiesiems kalbėjusi Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, pažymėjo, kad lokalų mąstymą jau esame pakeitę į globalų, kad mūsų konkurentai – Baltijos ir Skandinavijos šalys, Lenkija ir kitos.
Tarp Lietuvos stiprybių ji minėjo šalies skaitmenizavimą, investavimą į e. vyriausybę ir dirbtinio intelekto panaudojimą biurokratijai mažinti, o taip pat progresui skatinti.
Anot ministrės, viena iš verslo užduočių – siekti, kad politikai dirbtų kuo atviriau ir skaidriau.
A. Armonaitė priminė, kad pernai Lietuva po kelių dešimtmečių sulaukė daugiau imigrantų, nei iš šalies išvyko žmonių. Tarp jų didelę dalį sudarė į tėvynę sugrįžę piliečiai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo programų, kurios skatina stažuotes ir tarptautinį bendradarbiavimą, populiarina šalį ir skatina talentus grįžti į Lietuvą. Kalbėdama apie migraciją, ministrė akcentavo, kad „žmonės ateitį linkę kurti sveikose šalyse“.
„Visos ekonomikos pagrindas yra talentai ir mūsų ekonomika remiasi jais. Todėl verslas turi būti kuo atviresnis juos pritraukdamas“, – konstatavo ji.
Anot ministrės, artimiausios užduotys: pagerinti mokymo kokybę, mokestinę aplinką derinti atsižvelgiant į globalią įtaką, turėtume labiau skatinti kai kuriuos verslus, pvz., biotechnologijas, lazerius, IT, o taip pat puslaidininkių ir gynybos pramonę.
Tvarumas turi tapti verslo tikslu
Diskusijos „Žalioji ekonomika. Lietuvos žaliasis perėjimas: tvarios ekonomikos ir darbo jėgos puoselėjimas“ moderatorius Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, akcentavo, kad Lietuva turi puikią, gerai vertinamą gamtinę aplinką, kas turi įtakos pritraukiant talentus ir investuotojus.
Leda Iržikevičienė, vieno didžiausių šalyje „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo direktorė, remdamasi Suomijos pavyzdžiu akcentavo, kad žaliojo perėjimo spartai didelės įtakos turi valdžios institucijų ir ES sprendimai bei parama, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir visų bendradarbiavimas, o taip pat tikslingas finansavimas.
Giedrė Kaminskaitė-Salters, telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė, teigė, kad žaliajam perėjimui ypač didelę paspirtį suteikia tinkamas valstybės reguliavimas, nes mes paprastai linkę daryti minimumą to, kas reikalaujama. Anot jos, tvarumas turi tapti verslo tikslu.
Laura Kaziukonienė, liofilizuotų maisto produktų gamybos bendrovės „Super Garden“ įkūrėja ir vadovė, pasakojo, kad verslas paremtas tvarumu, o savo produkciją eksportuoja į daugiau kaip 40 šalių. Anot jos, vartotojai nori tvarių produktų, bet juos renkasi tuomet, kai jų kaina nėra daug didesnė už kitų produktų. Kainos gali būti reguliuojamos valdžios institucijų nustatant tinkamus mokesčius.
Liudvika Starkienė, kompanijos „Amgen Switzerland AG“ Baltijos šalių vertės, prieinamumo ir politikos vyr. vadovė, atkreipė dėmesį, kad apie tvarumą galime kalbėti įvertindami labai paprastus ir praktinius dalykus, pvz., produktuose mažindami cukraus ir druskos kiekį. Anot jos, taip pat būtina aiškinti ir suprasti aplinkos bei gyvenimo būdo poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo trukmei.
Lietuvos investicinis klimatas: kas toliau?
Taip pavadinta diskusija baigėsi „Foreign Investors Annual Summit 2023“. Jos moderatorius Šarūnas Šuipis, mokėjimų, apskaitos ir turto administravimo centro „The Citco Fund Services Lithuania“ vadovas, akcentavo, kad kalbant apie investicinį klimatą pirmiausia yra pagalvojama apie šalies politinį stabilumą, jos mokestinę politiką ir švietimo sistemą.
Elijus Čivilis, „Invest Lithuania“ vadovas, į klausimą, ko siekia investuojantieji Lietuvoje, atsakė trumpai: „Rasti sprendimą savo problemoms“. Jis išskyrė tris investuotojų tikslus: sumažinti riziką, rasti talentų ir gauti vidutinę kainą. Lietuva vertinama kaip stabili, bet nepigi šalis, o talentų stygius yra kaip ir kitose šalyse. Anot jo, Lietuva stipri tuo, kad yra išgryninusi ir pasauliui pristačiusi konkrečias ekonomikos sritis, kuriose yra ypač stipri pasaulyje.
Darius Gaidys, Lietuvos ambasadorius Singapūre, pasakojo, kad, deja, potencialiems investuotojams dar reikia priminti, jog Lietuva yra ES narė – didelės rinkos dalis. Iš Azijos perspektyvos atrodo, kad Lietuva yra visai šalia Rusijos invazijos į Ukrainą, o tai daro įtaką sprendimams dėl investicijų.
Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos investiciniam klimatui ir makroekonominiams rodikliams didelę įtaką daro geopolitinė situacija, pvz., karo Ukrainoje šešėlis, ir padėtis kitose šalyse, pvz., Vokietijoje, su kurios ekonomika mus sieja glaudūs ryšiai.
Lina Šlegerienė, sportinės ir laisvalaikio aprangos siuvimo AB „Audimo“ grupės vadovė, akcentavo, kad Rusijai užpuolus Ukrainą buvo priimtas daug kainavęs sprendimas uždaryti gamybą Baltarusijoje ir įkurti Ukrainoje bei didinti gamybą Moldovoje. Anot jos, „Audimo“ pasirinktas tvarios veiklos kelias taip pat reikalauja didesnių kaštų.
Lukas Jankauskas, „Cencora Business Services“ vadovas, atkreipė dėmesį, kad Lietuva labai maža šalis. Ir kai mes sulaukiame investuotojų, turime suprasti, kad jie investuoja ne į Lietuvą, o į globalų verslą, į eksporto didinimą. Anot jo, maža šalis, kaip ir mažos įmonės, paprastai yra žymiai lankstesnės, čia sprendimai priimami sparčiau, o, be to, Lietuva stipri technologijomis.
Į antri metai iš eilės vykusį „Foreign Investors Annual Summit 2023“ diskutuoti specialioje sesijoje, kaip gerinti investicinį klimatą Lietuvoje, buvo pakviesti ir pagrindinių politinių partijų, kurios atstovaujamos Seime, lyderiai bei atstovai.
30-ies metų veiklą minintys Amerikos verslo rūmai Lietuvoje yra didžiausi užsienio verslo rūmai ir mūsų šalyje, ir Baltijos regione. Jie vienija daugiau kaip 185 JAV, tarptautinių bei vietos įmonių Lietuvoje, kuriose sukurta per 43.000 darbo vietų.