Broliui Astijui, buvusiam televizijos laidos „Atverk duris“ vedėjui, greitai tapusiam žinomu ir mylimu visoje Lietuvoje, apsilankymas Australijoje toli gražu nebuvo pirma tolima kelionė: Europoje ir Šiaurės Amerikoje Astijus nardo kaip žuvis vandenyje.
„Rytoj išskrendu į Kanadą - grįžtu tik rugpjūtį, o po keleto dienų skrendu į Italiją, po to į Švediją ir vėl į Kanadą...“ - savo planus vardijo A.Kungys.
Tačiau daug keliaujantis pranciškonas prisipažino, kad Australija buvo pirmoji jo aplankyta šalis už pusiaujo ribų. Šią išvyka brolis Astijus neabejodamas vadina viena nuostabiausių ir įsimintiniausių gyvenime.
Pavairuoti neteko
Australija savo savitumu sužavėjo vienuolį vos spėjus nusileisti lėktuvui.
„Kai mane oro uoste pasitikę lietuviai paragino sėsti mašinon ant priekinės sėdynės vairuotojo vieton, šiek tiek nustebau. Tačiau paaiškėjo, kad vairuoti vis dėlto negausiu“, - šypsojosi brolis Astijus prisimines, jog vairuotojai ten sėdi kitoje automobilio pusėje.
Nors Lietuvą ir Australiją skiria aštuonios valandos, vienuolis tikina to nepajutęs - prie laiko skirtumų jau pripratęs.
„Vykstant į kelionę nepatiriu visiškai jokio diskomforto. Sunkiausia grįžus namo - ypač kai grįžtu iš Šiaurės Amerikos. Na, bet pora dienelių, - ir vėl viskas savo vėžėse“, - optimizmo nestokoja A.Kungys.
Australai ramesni
„Tiek Australija, tiek ir patys australai bei Australijos lietuviai man paliko labai teigiama įspūdį“, - išpyškina brolis Astijus net neklausiamas. Žmonės, anot jo, ten ramesni, kiek lėtesni, mažiau skubantys.
Tiesa, Australijoje vienuolis daugiausiai laiko praleido su išeiviais iš Lietuvos, tačiau sutiko ir tikrų australų, kurių šaknys čia skaičiuoja jau kelis šimtmečius.
„Nekalbant apie aborigenus, - jų temačiau gatvėse, - australai pasirodė labai mieli žmonės, - tęsė pasakojimą brolis Astijus. - Jie tarsi atskirti nuo likusio pasaulio, bet jaučiasi visaverčiais šios planetos gyventojais. Pasitiki savimi ir žino, kas ir kuo yra“, - pasakojo pranciškonas.
Kai dėl Australijoje gyvenančių išeivių iš Lietuvos, pranciškonų vienuoliui jie irgi pasirodė kitokie. Brolio Astijaus akimis, Australijos lietuviai šiek tiek paprastesni, mažiau komplikuoti ir save aukštinantys nei gyvenantieji Šiaurės Amerikoje. Jie ypatingai daug dėmesio skiria lietuvybės puoselėjimui, tautiškumui, yra labiau tikintys.
„Daugelio lietuvių gyvenimas Australijoje sukasi aplink katalikų parapijas. Yra parapijų bendruomenės ir lietuvių bendruomenės, bet dažniausiai 80 procentų žmonių, priklausančių katalikų parapijoms, yra lietuviai“, - džiaugėsi brolis Astijus.
Gamta pripildyta gėrio
Vienuoliui didžiulį įspūdį paliko Australijoje išvysti šiuolaikinės moderniosios architektūros bei XVIII-XIX amžių architektūros deriniai.
„Ten viskas skendi harmonijoje, - dalijosi įspūdžiais. - Štai Lietuvoje - kad ir sostinėje - tokia disharmonija: sena ir nauja visiškai nedera tarpusavyje!“
„Gamta ten taip pat nepakartojamai įspūdinga!“ - svajingai prisiminė Astijus Kungys, per visą viešnagę Australijoje tikinantis išvydęs begalę įspūdingų gamtos lobynų. Bene labiausiai vienuolį sužavėjo žinia, kad Australijoje augantys medžiai nemeta lapų - tik žievę (lapus meta tik atvežtiniai medžiai).
Keliautojas iš Lietuvos, žinoma, buvo supažindintas ir tik su Australijoje augančių bemaž 700 skirtingų rūšių eukaliptų istorija bei prisiklausė pasakojimų apie tik jų lapais mintančias koalas.
„Apskirtai, mane labai sužavėjo tie maži žvėriukai. Tiesiog gražu žiūrėti - sėdi medžiuose tokie maži gražūs meškiukai ir graužia sau lapus“, - šypsojosi pranciškonas.
Anot jo, Australijos gamta tarsi pripildyta gerumo ir meilės. Gyvūnai ten nebijo žmonių - gyvena visai šalia miestų. Priemiesčiuose laisvai laksto kengūros ir jos nėra baikščios - gali prieiti ir paglostyti.
„O dar kiek papūgų! - nepamiršo pridurti brolis Astijus. - Rytais ištisi chorai pradeda čirkšti! Žmones taip kelia iš miego. Žodžiu, gamta tarsi padarė invaziją į miestus. Žmonės gražiai sugyvena su gamta - mane tai labai sužavėjo.“
Valgė krokodilus, gyvates...
Nustebino brolį Astijų net ir Australijos parlamento rūmai sostinėje Kanberoje. „Ne tiek patys rūmai, bet ta neakcentuojama demokratija“, - intrigavo vienuolis.
Anot jo, parlamente paprasti australai jaučiasi it savo namuose - ten nėra tokios didžiulės apsaugos, kaip Lietuvoje.
„Susidarė toks įspūdis, kad parlamentas neturi ką slėpti. Parlamentarai dirba dėl žmonių, šalies gerovės“, - įsitikinęs brolis Astijus. Dar vienas vienuolį, kaip dvasininką, itin sudomino gamtos stebuklas, pavadintas Dvylika apaštalų - tai tokios uolos kiek nutolusios nuo vandenyno kranto.
„O jau maistas, maistelis...“ - net apsilaižė prisiminęs Australijoje ragautus patiekalus brolis Astijus. „Teko ir kengūros paragauti, ir krokodilo, o vėliau dar ir kažkokios gyvatės... Bet daugiausia maisto, kepto ant grilio.
Tačiau, kaip bebūtų keista, skaniausias maistas Australijoje buvo ne kažkokiose viešojo maitinimo įstaigose, bet šeimose, kur žmonės su meile gamindavo vagį. Po tokių vaišių net „dūšia“ atsigaudavo...“ - kalbėjo vienuolis, vis dėlto atskleidęs, kad iš egzotiškų patiekalų jam labiausiai patikusi kepta krokodiliena.
Vanduo brangesnis nei sultys
Į Australija A.Kungys vyko prieš pat šventas Velykas. Pagrindinis jo tikslas artėjant Kristaus prisikėlimo šventei buvo aplankyti lietuvių bendruomenes ir pravesti rekolekcijomis vadinamas susikaupimo dienas, pabendrauti, kartu dalyvauti šventose mišiose.
„Teko nemažai seminarų pravesti, pasakyti pamokslų. Tai buvo ir man pačiam naudinga, teik ir ten gyvenantiems lietuviams. Jiems ten striuka su kunigais. Australijoje tik du aktyviai dirbantys lietuvių kunigai“, - dėstė brolis Astijus.
Kelionė vienuoliui neatsiėjo nė cento. Katalikų bendruomenė, kuri jį pasikvietė apmokėjo tiek lėktuvo bilietus, tiek ir pragyvenimą.
Paklaustas apie australų pragyvenimo lygį, Astijus iš karto prisipažino nebūsiąs labai geras šios srities žinovas, kadangi pats ten nieko nepirko.
„Na, girdėjau, kad pavyzdžiui, technika Australijoje daug brangesnė nei Lietuvoje. Dar vienas labai mane nustebinęs dalykas - tai, kad vanduo ten kainuoja daugiau nei sultys“, - dar dabar su nuostaba prisimena dvasininkas.
Kitavertus, anot Astijaus, Australijoje juntamas didžiulis vandens trūkumas. Prie privačių namų stovi didžiuliai rezervuarai lietaus vandeniui rinkti - kiekvieno namo savininkas turi juos turėti. Valdžia net kompensuoja rezervuarų pastatymo išlaidas.
„Giluminių gręžinių ten beveik nėra. Visas vanduo - upių ir lietaus. Vien dėl vandens ten jaučiausi truputi nesavas. Net į tualetą eidamas turi jausti didžiulę atsakomybę už sunaudotą vandenį“, - mąstė vienuolis.
Tačiau brolis Astijus sako, jog iš dalies džiugu, kad žmonės ten moka taip branginti vandenį.
Rudenį - pamokslas apie bundančią gamtą
Lietuviams, planuojantiems kelionę į Australiją, pranciškonas pirmiausia pataria išsiaiškinti, kokie ten orai. „Man nutiko toks kuriozas... Pamokslauti Australijoje turėjau prieš Velykas, tad ir pamokslą pasiruošiau apie prisikėlimą, bundančią gamta, vos ne apie dvasinį pavasarį... O Australijoje visai joks ne pavasaris, o jau ruduo įpusėjęs!“ - juokėsi brolis Astijus.
„Dar kitas įdomus dalykas, kad ten šiaurės vėjas būna šiltas. Australai šneka, kad bus labai karšta - pūs šiaurės vėjas. Labai keistai nuskamba šie žodžiai, juk šiaurės vėjas turėtų būti šaltas. Tačiau jis ateina nuo pusiaujo, kur ir kaupiasi visas karštis.“ Kad ir su kokiu susižavėjimu prisimenantis Australija, Lietuvos, tikina brolis Astijus, jis neiškeistų į jokią kitą šalį.
„Gyvenimas priklauso ne vien tik nuo gamtos ar kraštovaizdžio savitumo, bet ir nuo santykių su žmonėmis. Nors išeiviai lietuviai ir labai mieli žmonės, visi jie turi savo gyvenimus. Žinoma, ta lietuvybė, krikščionybė, sudaro labai stiprų ryšį, bet reikia kažko daugiau... O Lietuvoje atrodo ir žemė, ir dangus savas“, - patriotiškai prabilo A.Kungys.
Jo žodžiais, lietuviai perdaug sureikšmina visas blogybes, vęšančias mūsų šalyje, tačiau tai vis vien nesugriauna jo meilės, noro priklausyti šiai tautai, žemei, kurioje gimė ir augo.
