< 1 min
2024 02 21
Skaitymo ir klausymo laikas:
16 min.
Kun. A. Kungio linkėjimas „Bernardinai.lt“ 20-mečio proga: tegul mažytė viltis savo rankose laiko ir tikėjimą, ir meilę
Jau dvidešimt metų esame kartu, mieli dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojai, klausytojai, žiūrovai. Nuoširdžiai ačiū jums visiems – ir už palaikymą, bičiulystę, bendramintiškumą, ir už kritines pastabas, kitokią nuomonę. Jūsų visų dėka nesiliaujame augti ir krikščioniškai liudyti meilę, tikėjimą, viltį.
Prisimindamas tą laiką, kai 2004-ųjų vasario pabaigoje brolių pranciškonų iniciatyva įkurtas interneto dienraštis „Bernardinai.lt“, kunigas ASTIJUS KUNGYS OFM sako, kad anuomet tokia mintis gimė svarstant, kaip šiuolaikinėmis priemonėmis – būtent internetu – pasiekti kur kas platesnę auditoriją nei vien tą, į kurią kreipiamasi pamokslais bažnyčioje.
„Atėjo mintis kurti tokį portalą, kuris atspindėtų šiandienio žmogaus poreikius ir troškimus. Mintis, kad mes kartu su Dievo palaiminimu keliautume būtent tokia kryptimi. Juk Bažnyčia yra visuotinė, ji aprėpia visą žmogaus gyvenimo įvairovę. Visa tai buvo pirmasis postūmis, kad negalime atsiskirti ir užsidaryti vien tiktai šventoriuje arba bažnyčiose – mes turime išeiti į laisvę, turime išeiti į visuomenę. Ir tas išėjimas turi vykti naudojant šių laikų informacines priemones“, – krikščioniško dienraščio „Bernardinai.lt“ pradžią prisimena vienas jo steigėjų kun. A. Kungys OFM.
Dvidešimtmečio proga brolis pranciškonas linki tikėjimu ir meile visiems drauge susitikti viltyje. Tapti geresniems ir gailestingesniems, ypač nesutarimų akivaizdoje. Ir iš visos širdies dėkoti Dievui už gražų nuotykį, kuris 20 metų būrė ir buria labai gražią bendruomenę Lietuvoje ir už jos ribų.
Internetinio portalo „Bernardinai.lt“ idėja priklauso jums. Trumpai priminkite, kaip ji gimė ir kodėl Lietuvai reikėjo būtent katalikiškos krypties dienraščio.
Tuomet Bažnyčia šventė dviejų tūkstančių metų nuo Kristaus gimimo sukaktį. 2001-aisiais Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis mus pakvietė atvykti į Vilnių ir įkurti parapiją.
Viskas prasidėjo tų pačių metų pabaigoje, per Kristaus Karaliaus šventę. Manyčiau, prie to labai prisidėjo patys žmonės, kurie jau nuo 1995-ųjų rinkosi į Bernardinų bažnyčią.
Bendruomenę čia pradėjo kurti brolis Benediktas. Brolis Julius tęsė visą bendruomenės ugdymą. Kaip parapija mes pradėjome kviesti žmones iš gatvės. Nebuvo lengva, nes nuo 1946-ųjų, pokario metų, bažnyčios buvo uždarytos, tad mes vos ne po 60-ies metų atkūrėme parapiją, ir čia susirinko žmonės. Tai buvo mūsų draugai, bičiuliai – tokie netradiciniai katalikai, kurie nevaikščiojo į bažnyčią. Būtent jų atėjimas buvo ta gyvastis, kuri mus išjudino.
Man, broliui Arūnui Peškaičiui, tuo metu dar jaunam Juozui Ruzgiui kilo mintis, kad turime ne vien tik per atlaidus skelbti Evangelijos tiesą žmonėms. Suvokėme, kad šiandienis katalikas pirmiausia yra žmogus, gyvenantis dabarties visuomenėje, kad jis domisi ne tik politika, kultūra, socialiniais klausimais, bet ir paprastesniais kasdieniais dalykais, buitimi.
Tada atėjo mintis kurti tokį portalą, kuris atspindėtų šiandienio žmogaus poreikius ir troškimus. Mintis, kad mes su Dievo palaiminimu keliautume būtent tokia kryptimi. Juk Bažnyčia yra visuotinė, ji aprėpia visą žmogaus gyvenimo įvairovę. Visa tai buvo pirmasis postūmis, kad negalime atsiskirti ir užsidaryti vien tiktai šventoriuje arba bažnyčiose – mes turime išeiti į laisvę, turime išeiti į visuomenę. Ir tas išėjimas turi vykti naudojant šių laikų informacines priemones.
Taigi vienas iš pagrindinių dalykų buvo išeiti į laisvę, išeiti į visuomenę ir pasakyti, kad mes esame tokie pat Dievo žmonės, kaip ir visi kiti.
Broli, suprantu, kad jūs jau tada nujautėte, kad žiniasklaidos, taip pat ir katalikiškos, ateitis yra internete?
Internetas kaip priemonė… Pamenu, dar prieš tai mes buvome sugalvoję ir rengėme laidą „Atverk duris“ – per LRT. Joje pastebėjome štai ką. Tuo metu prodiuseriai manęs klausė: kiek sekmadieniais ateina žmonių į bažnyčią? Turbūt kokie penki šimtai, iki tūkstančio? Ir tu tūkstančiui žmonių sakai žodį, kreipiesi į juos. O jeigu taip per televiziją? Tuomet mažiausiai šimtas tūkstančių į tave žiūrės ir tavęs klausysis.
Ši mintis mums padėjo suprasti, kad svarbu ne vien tik pamokslas ir kalbėjimas žmonėms, kurie ateina į bažnyčią, kad svarbu kalbėti ir tiems, kurie naudoja šiuolaikines priemones. Tuo metu kilo mintis būtent apie internetą – kad galime pasiekti daugiau žmonių ne tik Vilniuje, visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Atsiminkime laikotarpį – 2004-ieji. Ruošėmės įžengti į Europos Sąjungos bendruomenę, taip pat daug žmonių buvo išvykusių iš Lietuvos, iš tiesų buvo masinis išvažiavimas, Lietuvos tuštėjimo metas. Ir tuos žmones reikėjo pasiekti lietuvių kalba ir kalbėti apie mums visiems svarbius dalykus.
Taigi internetas buvo vienas iš tokių paprasčiausių, mažai kainuojančių ir efektyviausių įrankių pasiekti žmogų – lietuvį bet kurioje mūsų planetos vietoje.
Jeigu klystu, pataisykite. Suprantu, kad dienraščio „Bernardinai.lt“ ašis yra dialogas. Kas padeda ją išlaikyti ir ar visada tai pavyksta?
Dialogas visada kyla, jeigu yra kažkoks bendras pokalbio objektas, ir dažniausiai tai būdavo ir yra gyvenimo iššūkiai. Manyčiau, gyvenimo iššūkis yra tikrovė, apie kurią mes diskutuojame, dialoguojame, kalbamės. Todėl dienraštis „Bernardinai.lt“ visada aprašydavo tam tikrą realų tos dienos arba tos savaitės iššūkį, ir tai būdavo sėkmė, – kad galime kalbėti apie dalykus, kurie mums šiandien yra svarbūs.
Internetinis dienraštis „Bernardinai.lt“ šiandien yra analogų neturintis portalas. Taip kalba jo skaitytojai ir tinklalaidžių klausytojai. Ar yra dalykų, kurių jūs pasigendate arba kurių turėtų būti daugiau ir dažniau?
Matot, per tą 20 metų iš tiesų buvo tam tikro bangavimo. Pakildavom į platesnius vandenis, galėdavom pakilę matyti daugiau visokių įvykių, kartais pasitaikydavo ir nuosmukių. Tačiau visą laiką per tuos 20 metų buvo išlaikyti trys pagrindiniai dalykai: pirma – Evangelijos skelbimas, antra – kultūra, nes be kultūros iš tiesų net tikėjimas yra labai sudėtingas, nes kultūra – tai tikėjimo išraiška. Tai yra mano, kaip tikinčiojo, gyvenimo būdo išraiška.
Ir trečias dalykas, kuris visada išlikdavo, – tai buvo mažutėliai, arba, kitaip tariant, socialiniai klausimai.
O dabar, kai žvelgiu į „Bernardinus“, ypač pasikeitusius per pastaruosius metus, – kad vis daugiau į portalo turinį įtraukiama įvairių mūsų gyvenimo sferų. Tai ir kultūra. Ryški socialinė kryptis. Ir teologinė. Atsiranda ir politikos, bet svarbiausia – skleidžiamos ne kokios nors nušlifuotos ar kažkokios konkrečios partijos idėjos.
Mes matome galimybę ir kitiems pasisakyti, – štai čia gimsta labai sveikas dialogas. Tarkime, pavyzdys dėl Justino Marcinkevičiaus. Buvo pateiktas platus įvairaus mąstymo žmonių pasisakymų spektras. Taigi tai mane džiugina – kad nesame vienpusiai.
Kaip portalo krikštatėvio noriu paklausti: ko palinkėtumėte „Bernardinai.lt“ skaitytojams, klausytojams, jo autoriams, kūrybiniam kolektyvui dvidešimtmečio proga?
Man gražiai nuskambėjo mūsų popiežiaus Pranciškaus žodžiai – tai jis linkėjo studentų bendruomenei. Tikėjimas ir meilė, paėmę už rankų mažytę viltį, keliauja į ateitį, ir ta mažytė viltis laiko savo rankose ir tikėjimą, ir meilę. Ir aš linkiu, kad mes tikėjimu ir meile visi drauge susitiktume viltyje, nes viltis labai svarbu. Kad išliktume pirmiausia žmonėmis. Linkiu „Bernardinams“, visai komandai ir visiems skaitytojams, žiūrovams, klausytojams, kad drauge keliautume su tikėjimu, meile ir pasiektume viltį, kad Lietuva išliktų tokia, kokia ja mes tikėjome, – palaiminta Dievo, pripildyta gilios, o ne paviršutiniškos kultūros.
Mes tikrai pasieksime šį tikslą – tapdami geresni ir gailestingesni vieni kitiems, ypač kai kyla nesutarimų. Ir aš tikrai kviečiu iš visos širdies dėkoti Dievui už tą gražų nuotykį, kuris 20 metų būrė ir buria labai gražią bendruomenę Lietuvoje ir už jos ribų. Taigi būkite palaiminti ir pripildyti Dievo malonių. Ačiū jums, kad pakvietėte mane taip pat būti su jumis šią iškilmingą šventinę dieną.
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie mūsų darbo. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
