In memoriam Claude Levi-Strauss: mokslininkas, turintis poeto sielą

Spalio 30 dieną, sulaukęs šimto metų, Paryžiuje mirė antropologas Claude Levi-Straussas. C. Levi-Straussas, pasak Čikagos universiteto Ilinojuje antropologijos profesoriaus emerito Marshallo Sahlinso, „buvo paskutinis iš didžiųjų antropologų, turėjusių platų kaip pasaulis žvilgsnį”. Šį žmogų žino kiekvienas, kuriam teko klausytis socialinės antropologijos paskaitų.

C. Levi-Straussas gimė 1908-ųjų lapkritį Briuselyje, Belgijoje. 1935 metais, gavęs pasiūlymą dėstyti San Paulo universitete, jis išvyko į Braziliją ir ėmėsi ten etnografinių lauko tyrimų. Nuo 1959 metų iki 1982-ųjų C. Levi-Straussas – socialinės antropologijos laboratorijos Prancūzijos koledže vadovas. Bene žymiausia C. Levi-Strausso knyga „Laukinis protas”, kurioje jis nagrinėjo bendrų žmonių grupėms kognityvinių idėjų įtaką kultūrinėms normoms, pasirodė 1962 metais.

„Perskaitęs jo knygas, imi kitaip galvoti apie save ir socialinį kontekstą, į kurį esi įpintas. Jo knygos yra nepakartojamos”, – teigė Kalifornijos Stanfordo universiteto profesorė Tanya Luhrmann, kurią C. Levi-Strausso darbai atvedė į antropologiją.

„Kultūra lemia mūsų mąstymą labiau, nei mes galime įsivaizduoti, tai yra pagrindinė C. Levi-Strausso pamoka mums”, – sakė ji. Savo knygose C. Levi-Straussas įrodinėjo, kad žmonės mąsto ir supranta pasaulį binarinėmis opozijomis. Tokiomis kaip: karšta/šalta, kieta/minkšta, aukšta/žema. Panašiai pavadinta ir viena iš jo knygų. Ji vadinasi: „Žalia ir virta” (1964).

Priešingai nei daugelis antropologų, kurie daug laiko praleidžia lauko tyrimuose, C. Levi-Straussas mėgo dirbti savo kabinete. Kabinetinis darbo pobūdis atsispindėjo ir jo darbuose. Daugelis C. Levi-Strausso idėjų, palyginti jas su kitų antropologų mintimis, buvo labiau apibendrintos, abstrakčios ir filosofinės. Už atitrūkimą nuo savo informantų kasdienybės, C. Levi-Straussas buvo ne kartą kritikuotas.

Kad ir kaip būtų, visiems tiems, kuriuos domina, kas yra ir kaip funkcionuoja kultūros – istorikams, archeologams, filosofams – C. Levi-Straussas išliks svarbus. Galima būtų prisiminti jo kritiką filosofui egzistencialistui Jean-Paul Sartre’ui, tvirtinusiam, kad žmonės yra laisvi, taigi jie galį laisvai priimti sprendimus. C. Levi-Strausso nuomone, filosofas neįvertinęs kalbos ir kultūros, kurie varžo individą bei apibrėžia jo mąstymą ir veiksmus, jėgos.

C. Levi-Straussas buvo vienas iš kadaise madingo struktūralizmo populiarintojų. Struktūralizmą galima apibūdinti kaip mąstymo tradiciją, tyrinėjimo metodologiją, kuri reikalauja daiktus ar reiškinius tyrinėti atsižvelgiant į jų sąveiką ir visumą. Intelektinis atsakas į C. Levi-Strausso struktūralizmą yra vadinamas „poststruktūralizmu”. Jo priešakyje buvo Jacques Derrida ir Michaelis Foucault.

„Knyga „Liūdnienji tropikai” (1955), kurioje C. Levi-Straussas aprašo savo keliones į Braziliją, yra, be abejonių, viena iš geriausių visų laikų knygų apie keliones, netgi jei nežinai, kokią įtaką ši knyga turėjo socialinei teorijai”, – sakė antropologas Ari Samsky, ką tik apsigynęs daktaro disertaciją Princetono universitete ir nūnai dirbantis Ajovos universitete. Svarbiausia, kad C. Levi-Straussas „įrodė pasauliui, kad įmanoma būti puikiu socialiniu mokslininku empiristu ir kartu turėti poeto sielą”.

Pagal CNN parengė Zigmas Vitkus