Susodino ne tokias
Savivaldybės kontrolierė Z.Valiauskienė, Kontrolės komitete pristatinėdama miesto gėlynų tvarkymo viešojo konkurso laimėtojų „Josvainių gėlės“ darbą, neslėpė, kad tiek sutartis, tiek ir jos vykdymas kelia daug klausimų.
„Vasario mėnesį buvo paskelbtas viešasis pirkimas, kurį laimėjo „Josvainių gėlės“. Sutartis su jais pasirašyta kovo 31 dieną. Suma – apie 32 tūkst. eurų, o sutarties vykdymas trunka 8 mėnesius.
Šiemet sudaryta sutartis, nurodyta, kur kokias gėles sodinti, tačiau rezultatai neatitinka nurodytų sąlygų.
Vizualizacija sudaryta vienokia, o pasodintos gėlės – visai kitokios. Štai kad ir prie savivaldybės turi būti begonijos, o auga kažkas kito, tikrai ne begonijos.
Nesuprantamas šis dalykas ir nesuprantama, kodėl mūsų specialistai to nesukontroliavo.
„Josvainių gėlės“ sodina augalus tada, kada jiems užeina, o ir gėlių kainos nėra tiksliai nurodytos.
Kam tos vizualizacijos tada daromos, jei niekas jomis nesivadovauja? Tiesiog įmonei išmokama po beveik 4 tūkst. eurų kas mėnesį ir viskas“, – atkreipė dėmesį savivaldybės kontrolierė.
Komiteto nariams kilo klausimų ir dėl augalų kainų, kurios vienokios būna anksti pavasarį, o visai kitokios jau įsibėgėjus sezonui. Tačiau administracijos direktorius Arūnas Kacevičius patikino, kad konkurse dalyvaujančios įmonės turi įvertinti sezoninių augalų kainų skirtumą.
Vis dėlto tai, kad suplanuotos gėlės buvo pakeistos kitomis, atvėrė kitą klausimą – koks tų gėlių kainų skirtumas? Galbūt įmonė pakeitimus daro savo naudai ir sodina pigesnes gėles, nei nurodyta vizualizacijoje?
Sodino vėlai
Politikai taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet Kėdainiuose gėlynai sužydo kaip niekada vėlai. Be abejo, tam įtakos turėjo ir labai nepalankūs pavasario orai, o kai kurių gėlių sodinti nebuvo galima, mat jos itin jautrios šalčiui.
Miesto seniūnas Algirdas Krivičius teigė, kad situacija yra kitokia, nei ją nušvietė savivaldybės kontrolierė. Jo teigimu, kai kurios gėlės buvo pasodintos net anksčiau, nes pakąstos šalnų dar ir nušalti spėjo.
„Datos sutartyse nurodytos, numatyti terminai, kada ir per kiek laiko turi būti pasodinamos našlaitės, per kiek laiko jas reikia pakeisti kitomis gėlėmis – per 10 darbo dienų.
Konkrečios datos, aišku, nėra, nes viskas priklauso nuo oro sąlygų.
Dėl pačių gėlių – techninėje specifikacijoje yra nurodyta, kad suderinus su seniūnija galima keisti gėlių spalvą ir rūšį.
O sodinimas pradėtas gegužės mėnesį, birželio pirmomis dienomis. Susodintos trijose piramidėse gėlės turėjo būti persodintos, nes naktį visos nušalo. Atrodė, kaip nudžiūvusios, bet buvo nušalusios, nes jos jautrios šalčiui“, – kalbėjo seniūnas.
Tačiau jo žodžiai neįtikino kontrolierės Z.Valiauskienės.
„Na, negaliu klausyti, seniūne. Pagal schemą nei vienos gėlės nepasodinote.
Pasodintos visai kitos gėlės, jokių terminų nėra. Pakeitimai turi būti fiksuoti raštiškai, o jokių raštiškų sutikimų nebuvo“, – kalbėjo savivaldybės kontrolierė.
Kam ta vizualizacija?
Komiteto narė Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad seniūnija – ne kraštovaizdžio specialistai, kad galėtų laisva ranka kaitalioti specialisto sudarytą miesto gėlynų vizualizaciją.
„Seniūne, jums leista pakeisti gėles, spalvas. Bet jūs juk nesate kraštovaizdžio specialistai.
Maža to, ar jūs skaičiavote, koks susidaro lėšų pokytis keičiant vieną gėlių rūšį į kitą? Kodėl apskritai keičiate tas gėles?
Ir kodėl sutartis tokia aptaki? Gal galima būtų sutikslinti, kokios rūšys gėlių, kiek vienetų ir kiek kainuoja?“ – klausė politikė.
Tačiau seniūnas sakė, kad jau daugybę metų savivaldybėje gėlių vizualizacijas sudarinėja vienas žmogus – Agnė Čerenkovaitė-Sinickienė, ir per daugybę metų tos vizualizacijos niekada nesikeitė.
„Miesto apželdinimas gėlėmis eilę metų vyko ne taip, kaip turėtų vykti. Schemas daro savivaldybės specialistė, po to jos atsiduria seniūnijoje. Mes specialistų neturime, kad įvertintume, kokios gėlės kur labiau tinka.
Gaunamės trečia grandis, kuri dar ir už viską atsakinga.
Aš dirbu seniūnijoje 13 metų, schemos ir gėlių rūšys visuomet būna tos pačios. O kas tas schemas sudaro, visi žinote“, – kirto miesto seniūnas.
Atrodo liūdnai
Panašu, kad gyventojams miesto gėlynai įspūdžio taip pat nepalieka.
Savivaldybės atliktoje apklausoje vos vienas procentas respondentų pažymėjo, kad nieko keisti nevertėtų, net 60,2 proc. teigė norintys daugiau daugiamečių augalų, beveik 40 proc. teigė, kad reikalingi didesni gėlynų plotai.
Gyventojų apklausoje kaip iš nepalankiai apželdintų dažniausiai buvo minimas senamiestis ir jo aikštės: Didžiosios Rinkos bei Senosios Rinkos. Taip pat senamiesčio teritorijoje esančios Nevėžio upės prieigos. Net 27 procentai pasisakiusiųjų nepatenkinti, kad tose vietose ir net prie bibliotekos nėra žalumos, medžių, gėlynų ir vazonų su augalais, o paties Nevėžio krantinė irgi neapželdinta.
Daugumai gyventojų pirmiausia kliūva senasis miesto parkas, taip pat per mažai gėlynų yra Vytauto bei Gegučių parkuose ir net prie pasivaikščiojimo takų. Kiti žmonės minėjo net Skongalio parką ir Ramybės skverą.
Tiesa, miesto seniūnas tarstelėjo, kad lyginti Kėdainių gėlynų su, tarkime, išpuoselėtais Druskininkų gėlynais nebūtų galima, mat Kėdainiai gėlėms skiria kone dešimt kartų mažiau finansų nei Druskininkai.
Neišravėta
Tiek gyventojai, tiek politikai atkreipė dėmesį ir į tai, kad miesto parke esantis gėlynas didelę vasaros dalį buvo apžėlęs piktžolėmis. Toks vaizdas liūdino miesto gyventojus ir svečius.
Seniūnas Algirdas Krivičius savo ruožtu puolė ginti gėlyną prižiūrinčių „Josvainių gėlių“.
„Galėsiu atsiųsti „Josvainių gėlių“ darbuotojų nuotraukas, kai jos ravi rožynus ir kiek sužalotos rankos lieka. Ne vieną kartą nuotraukas dariausi“, – sakė seniūnas, tačiau politikams tokie argumentai sukėlė šypseną. Juk įmonė savo darbuotojus turi aprūpinti tinkama apsaugine apranga, kad darbuotojos galėtų ravėti rožynus nesižalodamos rankų.
Nekomentavo
Susisiekus su „Josvainių gėlių“ atstove Lina Marmaite, ši pakomentuoti situaciją atsisakė.
