XVI a. pradžioje suaktyvėjus Krymo totoriams ir jiems pradėjus puldinėti Vilniaus apylinkes, atsirado neatidėliotinas reikalas apsaugoti išaugusio miesto branduolį mūro sienomis su įtvirtintais penkiais vartais. Jie sudarė uždarą žiedą, kuris buvo beveik pustrečio kilometro ilgio. Sienos aukštis vietomis siekė dvylika metrų, o mūro storis beveik pusantro metro. Statyba buvo baigta 1522 m., o vėliau, sienoje šalia Subačiaus vartų buvo pastatyta bastėja. Tai buvo gynybinis statinys, susidedantis iš bokšto, artilerijai skirtos pasaginės dalies bei juos jungiančio tunelio.
previous post