150-mečio išvakarėse - smūgis Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui į paširdžius

„Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms.

Visgi gaila, kad dažnai tie žodžiai ir lieka tik žodžiais, o atėjus laikui, kai reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi. M.K.Čiurlionis - su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje.

Viena iš tų tradicijų - muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara" Druskininkuose įkurtuose M.K.Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo 1-osios dienos. Kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį skamba fortepijono garsai.

Tai dar prieš 120 metų M.K.Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą.

Kadaise šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi M.K.Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M.K.Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos, Europos, užsienio pianistai M.K Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią tradiciją.

Vis dėlto šiai unikaliai tradicijai gali ateiti pabaiga. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro.

Motyvų kaip visada pateikiama nėra.

Tai jau antras kartas, kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius.

Dar 2021 metais kilo skandalas, kai Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiai festivaliui, tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai", kurio programos meno vadovė ir veidas buvo šviesaus atminimo Z. Kelmickaitė", - iš Seimo tribūnos į kolegas ir Tautą kreipėsi parlamentaras Robertas Šarknickas.

Jis retoriškai klausia, kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas.

„Ironiška, bet finansavimas M.K.Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara" neskirtas faktiškai M.K.Čiurlionio metinių išvakarėse - 2025 metais minėsime 150-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines.

Jau ne viename savo pareiškime skirtingomis temomis sakiau, kad mes patys naikiname savo identitetą.

Šiandien Seimo salę jau pasiekė ir diakritinių ženklų rašyboje įteisinimo projektas. Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau, kur link judame?

Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą prašydamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti.

Kultūros taryba kaip visuomet pateikė tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai bei pačių ekspertų sąrašas laikomas po devyniais užraktais.

Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara" - festivalio tradicija, paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai" gali būti verta tik kiek virš 50 proc. galimo balo.

Tradicija, kuri suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos.

Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M.K.Čiurlionio proanūkis R. Zubovas, festivalis šiuo metu yra prie katastrofos ribos.

Todėl prašau Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kaip šitiek metų teiktas finansavimas šiais metais buvo netikėtai nutrauktas ir kas pasikeitė, kad šiems ekspertams pasirodė, kad festivalis, kuris jau vyksta 58-ąjį kartą, tapo nebevertas finansavimo?

Ar Lietuvos kultūros tarybos vertinimo ekspertai žino Vyriausybės prioritetus, kad 2025 metai bus M.K.Čiurlionio metai?

Greičiausiai ne", - iš Seimo tribūnos kalbėjo R. Šarknickas.

Tuo klausimu jis per Seime vykusį Vyriausybės pusvalandį turėjo progos kreiptis ir į kultūros ministrą Simoną Kairį.

„Apskriejo meno ir muzikos pasaulį žinia, kad Lietuvos kultūros taryba neskyrė nė cento M.K.Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara".

Mano klausimas būtų, ar Lietuvos kultūros taryba, tie vertinimo ekspertai žino Vyriausybės prioritetus, kad 2025 metai yra paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais?", - ministro pasiteiravo R. Šarknickas.

„Ačiū už klausimą. Jeigu įsivaizduojame visą sąrangą šitų procesų, tai tiksliausiai šis klausimas turėtų būti skiriamas Kultūros tarybos pirmininkei.

Tai yra viena medalio pusė. Kita medalio pusė.

Mes, be abejo, irgi analizuosime, ko ten pritrūko ekspertams, kas ten atsitiko, ir tokiu dialogo būdu, nepažeisdami pagarbaus atstumo principo, irgi bandysime tuos klausimus kelti ir kalbėtis", - atsakė kultūros ministras S.Kairys.