„Kaip ir kiekvieną dieną po 18 val. pasiėmiau kalytę pavedžioti ir kieme ji išsinėrė iš pasaitėlio. Kviečiama nelabai atsiliepė, perbėgo kitapus gatvės ant šaligatvio. Ji staigiai pasuko į gatvės pusę, kuria važiavo automobiliai. Tas laikas po 18 val., žmonės po darbų važiuoja ir tiesiog man prieš akis ji trenkėsi. Pirma mintis, kad ją kiaurai pervažiavo. Pribėgau, nes ji inkštė, cypė. Ta pilka mašina, kuri kliudė, ar kaip čia galima išsireikšti, sustojo, bet paskui nuvažiavo“, – apie nelaime paženklintą vakarą pasakojo Rūta.

Nepaklausiau nei vardo... Toks šokas, pasimetimas. Svetimas žmogus sustojo padėti, gaišo savo laiką.

Tačiau sužeistai kalytei Amfai padėti sustojo kitas pakeleivingas automobilis. „Sustojo vaikinas. Aš buvau pasimetusi ir šoke. Jis sako: gal padėti? Aš sakau: net nežinau, ką daryti. Jis iškart pasiūlė vežti į kliniką. Įsikėliau kalytę į automobilį, nuvežė į kliniką. Siūliau jam nebelaukti, nes ir taip sugaišau žmogaus laiką. Buvau tokiame beprotiškame šoke... Mano kalytė šeriasi, visa mašina žemėta, šlapia, pripurvinta. O žmogus nesureikšmino tokių dalykų ir sakė: ne, aš palauksiu, viskas tvarkoje. Jis palaukė, kol mus patikrino, kol padarė rentgeną, nes apatinėje dalyje kalytė jautė skausmą. Veidukas buvo prakirstas. Taip operatyviai nuvykome, viskas taip staigiai ir greitai. Mašinoje net nepastebėjome, kad veidukas prakirstas. Viską patikrino, niekas nelūžę, suleido vaistų nuo skausmo ir žmogus parvežė namo“, – portalo žurnalistams pasakojo moteris.

Asmeninio archyvo nuotr.

Džiugu, kad Romainiuose yra tokių be proto gerų žmonių, kurie savo laiką gaišta, kurių žmogiškumas be proto didelis.

Tąkart Rūtos galvoje pynėsi daug emocijų, todėl moteris dabar gailisi, kad nesužinojo jokių geradario kontaktų, nes norėtų nuoširdžiai padėkoti. „Nepaklausiau nei vardo... Svetimas žmogus sustojo padėti, gaišo savo laiką. Parašė draugas įrašą feisbuke, galvojame, gal atsiras? Bent padengsime automobilio valymo išlaidas. Bet kol kas žmogus neatsirado... Gal nepanoro būti surastas, gal nepastebėjo. Mes diskutavome, kad šioje situacijoje suveikė elementarus žmogiškumas. Anas automobilis galėjo bent pasiteirauti ar pavežti iki kokios artimiausios klinikos. Buvo toks šokas, aš nebemokėjau savo kalytei uždėti petnešų“, – nemalonią patirtį prisiminė kaunietė.

„Džiugu, kad Romainiuose yra tokių be proto gerų žmonių, kurie savo laiką gaišta, kurių žmogiškumas be proto didelis. Niekas daugiau nestojo ir nežiūrėjo, gal ta kalytė išvis nutrenkta ar kažkas panašaus. Esame labai dėkingi. Aš nežinojau, ką tuo metu daryti, vos galiu ją pakelti – 20 kilogramų ji sveria“, – gražių žodžių vaikinui, nelaimėje ištiesusiam pagalbos ranką, negailėjo Rūta.

Moteris nepraranda vilties ir tikisi, kad vasario 23-osios vakarą, apie 18.30 val., Romainiuose, Bivylių gatvėje, sustojęs padėti vaikinas visgi atsiras. Susisiekti su Rūta galima šiuo numeriu: +370 670 27377.