Nepratęsus Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Skirmanto Skrinsko kadencijos, Susisiekimo ministerija ieškos naujo įstaigos vadovo.

Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys BNS sakė, kad ketverių metų kadenciją baigusiam S.Skrinskui nebuvo pasiūlyta dirbti dar vieną kadenciją. Praėjusį pirmadienį jis paliko pareigas.

"Gyvenimas keičiasi, juda į priekį, ministras mato galimybę į šią instituciją įnešti naujų vėjų. Maždaug per tris mėnesius ketinama pasirengti ir skelbti konkursą į direkcijos vadovo vietą, kol kas jai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis", - BNS sakė R.Slapšys.

S.Skrinskas direkcijai vadovavo nuo 2011 metų sausio vidurio. Pasak R.Slapšio, jam neužkirstas kelias dalyvauti būsimame konkurse ir jis galėtų vėl užimti postą, jeigu pasirodytų geriausiai.

Su S.Skrinsku BNS penktadienį nepavyko susisiekti.

Tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, remdamasis specialiųjų tarnybų informacija, 2010-ųjų rugsėjį atsisakė skirti konkursą laimėjusį S.Skrinską direkcijos vadovu, o pastarasis sprendimą užginčijo teisme. Teismui panaikinus ministro įsakymą, ministerija neskundė sprendimo, nes esą direkcija negali ilgai būti be vadovo.

Lietuvos vežėjai sunerimę dėl nuo šių metų Vokietijoje įsigaliojusių naujų taisyklių, pagal kurias užsienio šalių vairuotojams turėtų būti mokamas minimalus 8,5 euro už valandą darbo užmokestis, kai jie dirba Vokietijos teritorijoje.

Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys BNS patvirtino, kad ministerija artimiausiu metu ketina kreiptis į Europos Komisiją.

„Raštas su ministro parašu yra parengtas ir artimiausiomis dienomis turėtų iškeliauti į Europos Komisiją. Mes taip pat manome, kad tai (Vokietijos taisyklės - BNS) yra tam tikri suvaržymai laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, todėl prašysime Europos Komisijos spręsti šį klausimą“, - BNS teigė R.Slapšys.

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad dėl naujų Vokietijos reikalavimų asociacija jau kreipėsi į Tarptautinę kelių transporto sąjungą IRU, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir Lietuvos europarlamentarus.

„Laukiame detalesnio išaiškinimo apie naujus Vokietijoje galiojančius reikalavimus, nes kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip ta tvarka bus taikoma ir ar ji yra suderinta su Europos Sąjungos teisės aktais“, - BNS teigė A.Kondrusevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Radišauskienė BNS patvirtino, kad ministerija jau kreipėsi išaiškinimo į Europos Komisiją.

„Šis klausimas mums taip pat kelia susirūpinimą ir manome, kad nauji Vokietijos reikalavimai gali pažeisti darbuotojų teisę į laisvą judėjimą. Kartu su Ūkio ir Susisiekimo ministerijomis per savo atašė kreipėmės į Europos Komisijos atstovus, siekdami išsiaiškinti situaciją. Žinome, kad į šio klausimo sprendimą yra aktyviai įsijungusios ir Čekijos, Lenkijos bei Vengrijos institucijos“, - BNS tvirtino E.Radišauskienė.

Anot jos, sunku prognozuoti, kada galėtų būti gautas Komisijos atsakymas, o ministerija šiuo metu siekia surinkti kuo daugiau informacijos apie šalies vežėjų veiklos apimtis Vokietijoje.

„Kiek žinome, jau yra signalų iš Europos Komisijos, kad jie irgi tirs, ar neprieštarauja Europos teisei tokie nustatyti (Vokietijos - BNS) reikalavimai (....) Sudėtinga būtų pasakyti, kada galėtume sulaukti atsakymo iš Briuselio, bet kadangi yra įsijungusi ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės pakankamai aktyviai, tai turėtų paskatinti greitesnį sprendimo priėmimą, tačiau kaip greitai atsakyti negaliu“, - sakė E.Radišauskienė.

Lenkijos naujienų agentūra PAP trečiadienį pranešė, kad Lenkija Europos Komisijai nurodė, jog naujas Vokietijos įstatymas gali padaryti neigiamą poveikį Europos kelių transporto rinkai. Pasak PAP šaltinių Komisijoje, EK tikrina, ar Vokietijos taisyklės yra suderinamos su ES teisės aktais.

Pasak A.Kondrusevičiaus, „Linava“ apie naujus Vokietijos reikalavimus informavo asociacijos vežėjus, didžioji dalis kurių dirba ir Vokietijos rinkoje.

„Mūsų manymu, naujos Vokietijos taisyklės yra mažų mažiausiai nekorektiškos. Tai yra kitos šalies kišimasis į Lietuvos socialinę politiką ir darbo klausimus. Vokietija yra didžiulė rinka, pagrindiniai maršrutai į Vakarų Europą einą per šią šalį, todėl tai tyra aktualu beveik visiems Lietuvos vežėjams“, - BNS teigė A.Kondrusevičius.

Anot jo, Vokietija vienintelė ES šalis, nusprendusi įvesti tokias taisykles, tačiau „Linavą“ neramina ir Prancūzijos bei Belgijos teisės aktų pakeitimai dėl vairuotojų savaitinio poilsio, nustatant, kad jis turėtų vykti tik viešbučiuose ir moteliuose.

„Problema ta, kad ne visur yra saugios aikštelės, kuriose būtų galima palikti vilkiką. Krovinių vagysčių bei kuro nusiurbimo klausimas šiuo atveju yra labai aktualus“, - tvirtino A.Kondrusevičius.

Anot jo, šį klausimą „Linava“ taip pat bando spręsti pasinaudodama valdžios institucijų, IRU bei Lietuvos europarlamentarų pagalba.

Nuo vasario brangs automobilių techninės apžiūros kaina, ketvirtadienį patvirtino Susisiekimo ministerija.

„Nuo kitų metų vasario mėnesio turėtų tos kainos didėti nuo 42 iki 50 litų lengviesiems automobiliams gyventojams tikrinti“, - Žinių radijui sakė susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.

Jis tikino, kad kainų augimas nesusijęs su euro įvedimu, o mokestis didinamas įgyvendinant Europos Komisijos numatytus papildomus reikalavimus.

Pati ministerija apie sprendimą padidinti kainas viešai nepranešė.

Susisiekimo ministerija supaprastino Europos Sąjungoje įsigytų naudotų automobilių registraciją. Automobiliams, kurių dokumentai iki galo nėra sutvarkyti, nebereikės atlikti techninės ekspertizės, o pakaks autorizuoto serviso pažymos.

Ministerija pranešė, kad ministras Rimantas Sinkevičius pasirašė atitinkamą įsakymą, kuriuo pakeistos Motorinių transporto priemonių atitikties įvertinimo taisyklės.

„Iki šiol, pavyzdžiui, įsivežus „Audi S4“ automobilį ir neturint dokumento, kad tai tikrai lengvasis automobilis, reikėdavo atlikti techninę ekspertizę, kuri brangiai kainuoja. Dabar, jeigu trūks kažkokių dokumentų dėl automobilio techninių duomenų, vietoj techninės ekspertizės pakaks autorizuoto serviso pažymos“, - BNS aiškino ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Pasak pranešimo, privalomosios techninės apžiūros metu įrašant transporto priemonės duomenis, kurių nėra registracijos liudijime, gali būti naudojami jos gamintojo pateikti trūkstami duomenys.

Techninės ekspertizės bus reikalaujama tik jeigu gamintojas ar jo įgaliotas asmuo informacijos pateikti negalės.

Vilniaus savivaldybės įkurta ir nuostolingai veikiančia oro bendrove "Air Lituanica" domisi strateginis investuotojas iš Azerbaidžano, kuris norėtų įsigyti apie 49 proc. bendrovės akcijų. Tačiau Lietuvos įmonė turi atitikti jo keliamus reikalavimus - investuotojas norėtų pirkti nepraskolintą bendrovę, turinčią aiškią akcininkų struktūrą.

Portalo eversus.lt žiniomis, "Air Lituanica" gali domėtis tiek "Azerbaijan Airlines" antrinė įmonė "Azal Avia Cargo", tiek ir keleivių pervežimo bendrovė "Silk Way Group".

"Pokalbiai vyksta, keičiamės nuomonėmis ir informacija (...) Per kitus kelis metus planuojame pasiekti gerų įmonės veiklos rezultatų ir tada "Air Lituanica" bus itin patraukli investuotojams, todėl imsimės labai aktyvių veiksmų", - portalui sakė "Air Lituanica Club" vadovas Kęstutis Binkauskas.

Oro susisiekimo licencijavimo komisija (OSLK) vertina, kad "Air Lituanica" finansinė būklė yra sunki.

"Tai, kad įmonė šiuo metu veikia nuostolingai, dar nereiškia, kad jau reikia stabdyti arba nutraukti jos veiklą (...). Esame informuoti, kad vyksta derybos su kreditoriais, sudaromi skolų mokėjimo grafikai, tariamasi su investuotojais dėl įstatinio kapitalo didinimo ir kita", - eversus.lt sakė Susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.

Bendra trijų Baltijos valstybių įmonė, kuruosianti milijardinės vertės transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, turėtų būti įsteigta spalio 28 dieną. Įsteigti bendrą įmonę kuo greičiau svarbu, nes iki 2016-ųjų būtina pateikti paraišką Europos Komisijai, kuri galėtų finansuoti iki 85 proc. projekto vertės.

Latvijos transporto ministras Anrijas Matissas (Matisas) pirmadienį pranešė, kad paruošiamieji darbai baigti ir sutartis Rygoje bus pasirašyta spalio 28 dieną.

„Galiu patvirtinti, kad spalio 28 dieną planuojamas bendros įmonės akcininkų sutarties pasirašymas“, - BNS sakė Lietuvos susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys.

Estijos Ekonomikos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmus Ruudas (Rasmusas Rudas) BNS teigė, kad Estija pasirengusi pasirašyti sutartį. Estija buvo paskutinė iš trijų valstybių, įsteigusi specialią bendrovę, kuri taps bendros įmonės dalininke. R.Ruudas patvirtino, kad ši bendrovė jau įsteigta.

Pasak Latvijos ministro, tikėtina, kad šių metų pabaigoje arba 2015 metų pradžioje bendra įmonė pateiks Europos Komisijai paraišką dėl „Rail Baltica“ statybų finansavimo: „Tai svarbus bendros įmonės uždavinys. Tai sudėtingas darbas, kuris turi būti atliktas per trumpą laiką“.

A.Matissas įsitikinęs, kad įmonei pavyks laiku pateikti paraišką.

„Mums negali nepasisekti, nes jeigu nepateiksime paraiškos šiame etape, turėsime konkuruoti su kitais projektais ir prarasime paskirtus pinigus“, - LNT televizijai teigė ministras.

Bendra įmonė „RB Rail“ veiks Rygoje. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau tikėjosi, kad sutartis bus pasirašyta rugpjūtį, vėliau ją planuota pasirašyti rugsėjį.

Dėl bendros įmonės akcininkų sutarties derybininkai sutarė dar birželio mėnesį. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica statyba“, o likusias akcijas - Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų, EK galėtų finansuoti 85 proc. projekto vertės.

Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Penktadienio vakarą dėl elektros gedimo buvo sutrikęs Televizijos bokšto darbas.

Bokštą administruojančio Lietuvos radijo ir televizijos centro Stebėjimo ir komutavimo centras BNS patvirtino, kad televizijos kurį laiką visoje Lietuvoje nematė tie žmonės, kurie skaitmeninės televizijos signalą priima įprasta antena.

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys taip pat sakė, kad Vilniaus televizijos bokšte įvyko techninis elektros gedimas.

„Kaip sako specialistai, įvyko tai, kas neturėjo įvykti“, - BNS teigė jis.

R.Slapšys sakė, kad bus tiriamos sutrikimo priežastys, kad tokia situacija nepasikartotų ateityje.

Anot jo, elektros tiekimas buvo sutrikęs mažiau nei 10 minučių.

Vilnius, rugpjūčio 4 d. (BNS). Susisiekimo ministerijos valdomai Vidaus vandens kelių direkcijai vadovaus Antanas Ivanauskas, patvirtino ministerijos atstovas. Dabar A.Ivanauskas yra Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos Kasos departamento vadovas.

„Konkursas vyko liepos pradžioje ir jį laimėjo Antanas Ivanauskas, kuris savo darbą pradės nuo rugpjūčio 18 dienos“, - BNS sakė susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.

Anot jo, A.Ivanauskas buvo vienintelis kandidatas, o specialiųjų tarnybų pažymos rodo, kad jis gali eiti šias pareigas.

„Tarp daugelio projektų, kuriuos kuruoja Vidaus vandens kelių direkcija, vienas iš svarbiausių išlieka Kauno krovinių uosto Marvelėje statyba“, - teigė R.Slapšys.

Direkcija vadovo neturėjo nuo pernai lapkričio, kai iš pareigų buvo atleistas Gintautas Labanauskas, kuris nesutarė su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.

Kaune statomos Marvelės krovininių laivų prieplaukos vertė siekia 300 mln. litų. Pirmajame jos įrengimo etape bus pastatyta 120 metrų ilgio prieplauka, šalia - vieno hektaro teritorija kroviniams atvežti ir sandėliuoti. Nuo 2015 metų  tarp Kauno ir Klaipėdos jau turėtų pradėti kursuoti krovininiai laivai.

Prieplauką stato „Kamestos“ ir „Šilutės polderių“ konsorciumas.

Buvęs Kauno oro uosto vadovas, susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, ministerijoje koordinuodamas oro uosto veiklą, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Anot komisijos, A.Šliupas priskirtas valstybės taryboje dirbančių asmenų kategorijai, nes dirbo tos pačios ministerijos teisinio reguliavimo sistemoje. Todėl įstatymo nuostatos, ribojančios jos įsidarbinimą valstybės tarnyboje, šiuo atveju netaikytinos.

Komisija taip pat pažymi, kad siekiant išvengti galimo interesų konflikto, A.Šliupas Kauno oro uosto valdybos nariu paskirtas praėjus daugiau nei metams po to, kai jis neteko bendrovės generalinio direktoriaus pareigų.

Tyrimą dėl galimo interesų supainiojimo VTEK pradėjo balandžio pradžioje. Tuomet susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys teigė, kad ministerijos manymu, interesai nebuvo supainioti.

A.Šliupas dabar kuruoja tarptautinius santykius, oro susisiekimą, paštą bei informacinę visuomenę.

Kauno oro uostui jis vadovavo apie 4,5 metų - iki 2012 metų liepos, po to dirbo į keleivių ir krovinių aptarnavimo įmonėje „Litcargus“, o 2012 metų pabaigoje tapo susisiekimo ministro patarėju ir netrukus buvo paskirtas susisiekimo viceministru.

Sukūręs virš miestų skriejančią styginio transporto rūšį ir Lietuvoje bendrovę "Rail Skyway Systems Ltd" įsteigęs Rusijos mokslininkas Anatolijus Junistskis su šiuo projektu mina savivaldybių ir valstybės institucijų slenksčius - Lietuvoje jis nori įkurti technologijų parką, kuriame atliktų galutinius bandymus ir sertifikuotų savo išradimą, penktadienį informuoja portalas delfi.lt.

"Mes siūlome visiškai naują transporto šaką (...) Mūsų produktas susikurs sau naują rinką, juk mobilusis telefonas nekonkuruoja su laidiniu, iš esmės tai yra į kitą rinką orientuotas produktas", - portalui teigė mokslininkas, pasak kurio, įmonė pinigų neprašo, o Lietuvoje ketina investuoti 300 mln. JAV dolerių, kuriuos surinko iš smulkių investuotojų parduodama akcijas.

Susisiekimo ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys pripažino, kad mokslininkas buvo susitikęs su ministru, bet detalesnio projekto pristatymo dar laukiama.

105 tūkst. litų dydžio įstatinio kapitalo "Rail Skyway Systems Ltd" Lietuvoje nori įkurti technologinį parką, kuriame maždaug trejus metus atliktų bandymus, kad rinkai galėtų pasiūlyti patentuotą naująją transporto rūšį. A.Junistskio teigimu, laboratorijoms jie norėtų išsinuomoti maždaug 10 ha plotą, o bandomiesiems keliams reikia 30 km ilgio ir maždaug 100 m pločio žemės sklypo.

Projekto pradžioje technologijų parke planuojama įdarbinti iki 500 žmonių. Darbuotojų ieškoma jau dabar.

Paklaustas, kodėl šiam technologiniam parkui jis pasirinko Lietuvą, pašnekovas sakė: " Rusija ir Baltarusija yra nepatrauklios dėl investicinės aplinkos, o Lietuva gina investuotojų interesus. Tačiau jeigu nuspręstume įsikurti Vokietijoje, ten turėtume stiprų konkurentą "Siemens" bendrovę, Prancūzijoje, Japonijoje yra įsitvirtinę nuosavi greitieji traukiniai".