Tikra turnyro puošmena tapo vyrų svorio kategorijos virš 90 kg lemiama kova tarp 2022 metų pasaulio čempiono Evento Gužausko (Klaipėdos „Shodan“, treneris – Lukas Kubilius) ir 2023 metų Europos čempiono Pauliaus Žimanto (Naujosios Akmenės „Energija, treneris – Vladimiras Silvaško).

Po galingų kovotojų smūgių aidėjo visa Kėdainių arena, o po pagrindinio kovos laiko 4 iš 5 teisėjų skyrė lygiąsias ir tik vienas įžvelgė E. Gužausko pranašumą. Identiška situacija pasikartojo ir po papildomų 2 min. kovos.

Vis dėlto antrajame pratęsime užteko 26 sek., kad E. Gužauskas galingu rankos smūgiu pramuštų varžovo gynybą, teisėjai užfiksuotų nokautą ir kova būtų nutraukta anksčiau laiko.

„Nepavyko visko padaryti taip, kaip norėjau, tad tiesiog gerai viskas, kas gerai baigiasi, – po finalo šyptelėjo vėl Lietuvos čempionu tapęs E. Gužauskas. – Buvau jau primiršęs Pauliaus smūgių stiprumą. Pradžioje nustebau, tikriausiai ir kūnas, ir protas buvo primiršę, reikėjo prisitaikyti. Iš visų mūsų turėtų kovų su Pauliumi ši buvo sunkiausia.“

Įspūdingai klostėsi ir svorio kategorijos iki 90 kg finalas tarp Oresto Abazoriaus (Vilniaus „Saulės ženklas“, treneris – Paulius Klapatauskas) ir Juliaus Urbono („Shodan“).

Tiek po pagrindinio kovos laiko, tiek po pirmojo pratęsimo visi teisėjai skyrė lygiąsias. Po antrojo pratęsimo tik vienas arbitras pranašumą skyrė O. Abazoriui, o po trečiojo arbitrai jau privalėjo skirti pergalę vienam arba kitam sportininkui. Šį kartą viso penketo teisėjų pakeltos vėliavėlės buvo raudonos ir reiškė vilniečio pergalę.

„Kova buvo labai sunki, net nežinau, ar esu anksčiau turėjęs kovą su visais galimais pratęsimai, – po finalo sakė Lietuvos čempionas. – Varžovas buvo žinomas, susitikome ne pirmą kartą, mūsų kovos stilius panašus, gal todėl ir buvo taip sunku laimėti.“

O. Abazorius ant tatamio sugrįžo po nedidelės pertraukos karjeroje ir mėgavosi vėl patirta varžybų atmosfera.

„Buvo daug varžybų, pasirengimas joms pradėjo eiti į antrą planą, kiti dalykai tapo svarbesni. Supratau, kad reikia padaryti pertrauką ir žiūrėti, ar pasiilgsiu, ar ne, kaip dėliosis gyvenimas. Labai pasiilgai, čia labai smagu, kovosime toliau“, – sakė nugalėtojas.

Kitų vyrų svorių kategorijų čempionais tapo Laurynas Vaičikauskas („Shodan“, iki 80 kg), Tautvydas Šniaukas („Shodan“; iki 70 kg) ir Vilius Lipnickas („Shodan“; iki 60 kg).

Tarp moterų ypatingą susidomėjimą taip pat kėlė sunkiasvorių (virš 65 kg) kovos, kuriose į finalą, kaip ir tarp vyrų, pateko 2022 metų pasaulio čempionė Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Baltas vilkas“; trenerė – Edit Abraham) ir 2023 metų Europos čempionė Marija Sekunda („Shodan“). Vis dėlto čempionės titulas čia paaiškėjo kiek kitaip – M. Sekunda atliko du smūgius ne pagal taisykles, kova turnyro daktarės sprendimu negalėjo būti tęsiama, o čempione paskelbta B. Gustaitytė.

„Reikėjo įsivažiuoti, nuo pirmosios kovos čempionate viskas buvo vis geriau ir geriau. Finale norėjau ilgiau pakovoti ir pažiūrėti, kaip pavyktų padaryti tai, ką su treneriu planavome, deja, ne viskas pavyko. Tačiau tuo, ką pavyko padaryti, esame patenkintos“, – sakė pasaulio čempionė.

Kitose moterų svorio kategorijose nugalėjo Europos čempionė Brigita Svinkūnaitė (Kauno „Rifas“, treneris – Ričardas Poška; iki 50 kg), Justyna Vabalis (Vilniaus „Ippon“, treneris – Jevgenijus Jurutas; iki 54 kg), Valentyna Kurmin („Ippon“; iki 59 kg) ir Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“, treneris – Eugenijus Šilaika; iki 65 kg).

Katos rungtyje pirmųjų vietų laimėtojais tapo Diana Mačiūtė (Klaipėdos „Okinava“, treneris – R. Poška), Tomas Zienius (Kauno „Shori“, treneris – Valius Rudys) ir Klaipėdos „Okinavos“ ekipa (trenerė – D. Mačiūtė), laimėjusi mišrių komandų varžybas.

2024 m. Lietuvos čempionato prizininkai

Moterys:

Iki 50 kg: 1. Brigita Svinkūnaitė („Rifas“) 2. Viktorija Dambrauskaitė („Shodan“) 3. Beatričė Šurpikaitė („Saulės Ženklas“)

Iki 54 kg 1. Justyna Vabalis Ippon 2. Agnė Sabaliauskaitė Shin 3. Polina Terentjeva Shin

Iki 59 kg 1. Valentyna Kurmin Ippon 2. Meda Balionytė Shodan 3. Greta Bagdonaitė Shin

Iki 65 kg 1. Aneta Meškauskienė Takas 2. Rima Lisinskaitė Okinava 3. Vaiva Rickevičienė OSU

Virš 65 kg 1. Brigita Gustaitytė Baltas vilkas 2. Marija Sekunda Shodan 3. Julija Balčiūtė Shodan

Kata 1. Diana Mačiūtė Okinava 2. Raminta Makackaitė Tornadas 3. Simona Urbutytė Shori

Vyrai:

Iki 60 kg 1. Vilius Lipnickas Shodan 2. Romualdas Auga Rifas 3. Nojus Daubaras Shori

Iki 70 kg 1. Tautvydas Šniaukas Shodan 2. Giedrius Miškinas Rifas 3. Matas Krugliakovas Rifas

Iki 80 kg 1. Laurynas Vaičikauskas Shodan 2. Stasys Vincevičius Saulės ženklas 3. Justinas Kvietka Saulės ženklas

Iki 90 kg 1. Orestas Abazorius Saulės ženklas 2. Julius Urbonas Shodan 3. Aurimas Kuodis Saulės ženklas

Virš 90 kg 1. Eventas Gužauskas Shodan 2. Paulius Žimantas Energija 3. Antanas Klibavičius Kumite Jonava

Kata Tomas Zienius Shori Matas Sasnauskas Okinava Matas Jonauskas Shodan

Komandinė kata 1. „Okinava“ (Rima Lisinskaitė, Matas Sasnauskas, Diana Mačiūtė) 2. „Shodan“ (Greta Intaitė, Matas Jonauskas, Rima Barusaitė, Joana Timinskienė) 3. „Shodan-2“ (Martin Kumpis, Dominykas Riauba, Matas Veitas)

Kumitė rungties moterų varžybose Lietuvai atstovaus 6 sportininkės, kurios priskiriamos ir prie viso turnyro favoričių.

Geriausi planetos kovotojai Lietuvos laiku kovas pradės ankstų šeštadienio rytą, o mes šiandien atidžiau žvilgtelsime į mūsų šalies moterų komandos pirmąsias varžoves ir tikslus.

WKO prezidento komplimentai

Pasaulio čempionatuose be svorių kategorijų pagrindiniais pretendentais į galutinę pergalę dažnai vadinami geriausi sunkiasvoriai. O 2022 metais pasaulio čempionais tiek moterų, tiek vyrų sunkiasvorių kategorijose tapo lietuviai – Brigita Gustaitytė ir Eventas Gužauskas.

Šią aplinkybę savo interviu prieš pasaulio čempionatą akcentavo ir Pasaulio karatė organizacijos (WKO) prezidentas Kenji Midori.

„Pasaulio čempionate Lenkijoje penkis titulus iškovojo Japonijos sportininkai, tačiau verta pastebėti, kad abejose sunkiasvorių kategorijose laimėjo lietuviai. Šių metų turnyras Japonijai bus tikriausiai didžiausias iššūkis, – kalbėjo K. Midori. – Moterų varžybose pagrindinės figūros tikriausiai bus pasaulio čempionė B.Gustaitytė ir 18-metė pasaulio čempionato debiutantė iš Japonijos Mihiro Suzuki. Vis dėlto sunku ką nors prognozuoti aukščiausio lygio varžybose. Dėl pirmųjų vietų virs nuožmios kovos.“

Lauks Ukrainos arba Vokietijos atstovė

B. Gustaitytė (trenerė – Edit Abraham) pasaulio čempionato pirmąjį etapą stebės iš šalies, o 1/16 finalo etape susitiks su ukrainiete Anastasija Nesterenko arba Vokietijai atstovaujančia Anastasija Michailova.

Aštuntfinalyje vienos iš šių trijų kovotojų lauks japonės Reimi Asako ir lenkės Katarzynos Jaškowskos dvikovos laimėtoja.

„Ukrainietė – panašaus sudėjimo kaip ir aš, tad kova galėtų būti „patogi“, – apie galimą pirmąją varžovę sakė pasaulio čempionė. – Vokietijai atstovaujanti mergina yra stipri bei greita, tačiau daug žemesnė ir lengvesnė. Tad kova būtų panaši kaip būna su japonėmis.“

Kalbėdama apie savo tikslą, prie favoričių priskiriama sportininkė išsireiškė taip: „Per pastaruosius keletą metų keitėsi mano kovos stilius, tad noriu parodyti šio ilgo bei nuoseklaus pasiruošimo rezultatą.“

Prieš metus pasaulio čempionato svorio kategorijos virš 60 kg varžybų ketvirtfinalyje vilnietė nugalėjo japonę Kokoną Nomurą, pusfinalyje pranoko itin tituluotą bulgarę Ivanką Popovą, o finale palaužė lenkę Moniką Zielinską.

Japonių iššūkiai

Rimtą argumentą savo pusėje turi ir Marija Sekunda (treneriai – Lukas Kubilius ir Margarita Čiuplytė), šiemet triumfavusi Europos čempionato svorio kategorijos virš 65 kg varžybose. Finale ji nugalėjo būtent galimą B. Gustaitytės varžovę K. Jaškowską.

Tiesa, 19-metei Lietuvos atstovei pasaulio čempionate iš karto teks susikauti su šeimininkų rinktinės nare Airi Kan.

„Tai bus mano pirmas kartas, kai kovosiu su japone, manau, bus labai įdomu, – sakė Europos čempionė. – Ji yra gan greita, kaip ir priklauso japonams.“

2022-ųjų pasaulio čempionate pirma pažintis su japone nepavyko Brigitai Svinkūnaitei (treneris – Ričardas Poška), pastaraisiais metais dominuojančiai Europos čempionatų svorio kategorijoje iki 50 kg. Planetos pirmenybėse jai nepavyko prilygti Misaki Utsunomiyai, kuri vėliau ir tapo čempione.

Šiemet kaunietė Europos čempionato finale nepaliko vilčių jau minėtai A. Michailovai.

Dabar B. Svinkūnaitės pasaulio čempionate iš karto laukia dar viena akistata su karatė gimtinės atstove – Sayaka Kato.

„Varžovė yra išanalizuota, planą turime. Koncentruojuosi į save, savo nusiteikimą bei vidinę būseną, nes tai yra pagrindas šiame čempionate. Visi ten – čempionai, visi – geri kovotojai, norėdamas laimėti, turi eiti ir daryti savo darbą. Labai nekantrauju“, – sakė kaunietė.

Jei pavyktų įveikti pirmąją varžovę, B. Svinkūnaitės aštuntfinalyje galėtų laukti susitikimas su K. Midori išskirta M. Suzuki.

Dar viena Tekančios saulės šalies atstovė iš karto stos Valentynos Kurmin (treneris – Jevgenijus Jurutas) kelyje. Vilnietei teks lipti ant tatamio su Momo Fujihara ir tai bus taip pat pirmoji jos kova su japone.

„Jos kovos stilius, bėgant metams, keitėsi, – apie varžovę sakė V. Kurmin. – Dabar tai yra stiprūs rankų smūgiai, nuolatinis priešininko spaudimas. Ant tatamio pamatysime, kaip viskas yra iš tikrųjų.“

Žinomos varžovės

Kitų dviejų Lietuvos sportininkių laukia susitikimai su gerai žinomomis oponentėmis iš Europos.

1/16 finalo etape Aneta Meškauskienė (treneriai – Eugenijus Šilaika ir Gediminas Varkala) susitiks su Marta Lubos iš Lenkijos.

„Mano tikslas pasaulio čempionate – nugalėti save, nugalėti varžoves ir pasimėgauti šiuo renginiu su komandos nariais, – sakė A. Meškauskienė. – Pirmoji mano varžovė yra greitai smūgiuojanti bei puikiai judanti sportininkė. Labai patyrusi ir protingai kovojanti, tačiau stipriai nesmūgiuojanti. Su ja jau kovojau Europos čempionato finale, esame ją gerai išanalizavę ir pasirinkę kovos taktiką.“

Julijos Balčiūtės (treneriai – L. Kubilius ir M. Čiuplytė) tame pačiame čempionato etape laukia susidūrimas su viena jaunųjų Europos karatė žvaigždžių Lili Mezo iš Vengrijos.

„Pirmoje kovoje susitiksiu su jauna ir perspektyvia kovotoja iš Vengrijos, tačiau esu susikoncentravusi į save ir nekantrauju lipti ant tatamio“, – tvirtino J. Balčiūtė.

Pasaulio pilno kontakto čempionatas Tokijuje rengiamas jau 13-ąjį kartą, o iki šiol tiek moterų, tiek vyrų turnyrus laimėjo tik šeimininkų atstovai. Lietuvos atstovams ant prizininkų pakylos pavyko prasibrauti 4 kartus. 2011 m. M.Čiuplytė, 2017 m. Donatas Imbras ir 2019 m. Inga Mikštaitė buvo antri, o 2015 m. L.Kubilius užėmė trečiąją vietą.

Šis karatė olimpiada vadinamas turnyras rengiamas tik kas ketverius metus.

Pasirengimas bet kokioms varžyboms yra nenutrūkstamas procesas, tačiau Lietuvos rinktinei simboline ir oficialia pasirengimo pasaulio čempionatui pradžia tapo Druskininkuose surengta speciali treniruočių stovykla. Į ją susirinko visi kelialapius į pasaulio čempionatą turintys ir juos dar galintys pelnyti sportininkai.

Vyrų komandai pasaulio čempionate atstovaus po 4 metų pertraukos ant tatamio kaip kovotojas vėl žengsiantis Lukas Kubilius (Klaipėdos „Shodan“, treneris – Vladimiras Silvaško), Eventas Gužauskas („Shodan“/Akmenės „Energija“; L.Kubilius/V.Silvaško), Paulius Žimantas („Energija“; V.Silvaško), Edgardas Sečinskis (Vilniaus „Saulės ženklas“; Paulius Klapatauskas), Antanas Klibavičius (Jonavos „Kumite“; Alfredas Jakštas), Justinas Kvietka (Kauno „Rifas“; Ričardas Poška), Laurynas Vaičikauskas („Shodan“; L.Kubilius) ir Domas Sutkus (Kauno „Rifas“; Ričardas Poška).

Tarp moterų teisę dalyvauti pasaulio čempionate šiuo metu yra užsitikrinę 2023 metų Europos kumitė rungties čempionės Brigita Svinkūnaitė („Rifas“; R.Poška) ir Marija Sekunda („Shodan“; L.Kubilius).

Kitos kovotojos stengsis pelnyti kelialapius į pasaulio čempionatą jau birželio 24 d. Debrecene (Vengrija) vyksiančiame Europos moterų čempionate be svorio kategorijų. Jame teisę dalyvauti karatė olimpiadoje pelnys 6 geriausios kovotojos.

Į šias varžybas Lietuva deleguos net 7 sportininkes: Brigitą Gustaitytę (Vilniaus „Budora“; Edit Abraham ir Donatas Imbras), Anetą Meškauskienę (Anykščių „Takas“; Eugenijus Šilaika), Ievą Budrytę („Shodan“; L.Kubilius), Valentyną Kurmin (Vilniaus „Ippon“; Jevgenijus Jurutas), Eriką Rukšėnaitę („Shodan“; L.Kubilius), Rimą Lisinskaitę (Klaipėdos „Okinava“; Diana Mačiūtė) ir Juliją Balčiūtę („Shodan“; L.Kubilius). Pastarosios dvi sportininkės laimėjo Lietuvos rinktinės atrankos turnyrą Palangoje, o kitos kovotojos į Vengriją vyksta kaip Europos čempionato prizininkės.

Tokijuje šiemet pirmą kartą vyks ne tik kumitė rungties varžybos, bet ir katos meistrų pasaulio čempionatas. Jame Lietuvai tikrai atstovaus Europos čempionato prizininkai D.Mačiūtė („Okinava“, R.Poška), Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“; Valius Rudys) ir Matas Sasnauskas („Okinava“; D.Mačiūtė). Tikimasi, kad vardinį kvietimą gali gauti ir Tomas Zienius (Kauno „Shori“; V.Rudys), Senojo žemyno pirmenybėse likęs vienu laipteliu per žemai, kad pelnytų teisę vykti į Tokiją.

Svarbus akcentas – aklimatizacija

Lietuvos rinktinės treneriai sako, kad visi sportininkai nekantriai laukia pasaulio čempionato, jų pasirengimo planai yra parengti, suplanuotos visos treniruočių stovyklos.

Pasirengimą pasaulio čempionatui sportininkai pratęs liepos 5-10 dienomis Bulgarijoje, ten geriausi Europos kovotojai stovyklaus kartu su gerai žinomais japonais Norichika Tsukamoto, Keijiro Tsukamoto, Ryuji Toda, Yota Horinouchi, Kazuya Shibayama, Yusaku Watanabe ir Kazushi Watanabe. Vėliau Lietuvos rinktinės narių ir kandidatų laukia stovyklos Druskininkuose ir Palangoje, planuojama išvyka į Prancūzijos kalnų kurortą Šamoni. Į Japoniją lietuviai iškeliaus spalio 6 d.

„Pasirengimas yra sudarytas iš keleto etapų, – sakė L.Kubilių, E.Gužauską ir P.Žimantą išugdęs V.Silvaško. – Pagrindinis darbas vyksta sportininkų klubuose su savo treneriais. Po to būna federacijos kontrolė, rinktinės trenerių komanda rengia mini stovyklėles ir jų metu įvertina sportininkų pasirengimo lygį.

Taip pat būna sudarytas varžybų, į kurias galima nuvykti pasitikrinti jėgas, sąrašas. Taip pat yra suplanuotos stovyklos. Tarp jų visas darbas verda klubuose.“

Pasak itin patyrusio specialisto, kaip ir kiekvieną kartą vykstant į Japoniją, bus labai svarbus aklimatizacijos procesas.

„Norint siekti geriausių rezultatų, reikia įdėti daug pastangų. Mes vykstame į Japoniją iš anksto, turime savaitę laiko aklimatizacijai, toks veiksmų planas jau yra tradicinis ir pasitvirtinęs“, – sakė V.Silvaško.

Treneris puikiai žino, kaip pastaraisiais metais sekasi kovoti E.Gužauskui ir P.Žimantui, o štai L.Kubiliaus sugrįžimas sulauks padidinto ne tik jo, bet ir visų karatė gerbėjų, dėmesio.

„Tie treneriai, kurie patys veda užsiėmimus, turi visada patys būti geros fizinės formos. Lukas kasdien turi po keletą treniruočių, tad jam reikia tik specialaus pasirengimo čempionatui, kad sukontroliuotų svorį ir parengtų tam tikras kombinacijas. Jis yra geros formos, o istorija rodo, kad 40-mečiai pasiekia gerų rezultatų. Užtenka prisiminti Kunihiro Suzuki arba Valerijų Dimitrovą, – kalbėjo V.Silvaško. – Pats jis yra ne naujokas, žino, kiek turi ruoštis, kad įgytų gerą formą. Dabar jo porininkas yra Eventas, jie vienas kitą motyvuoja. O kai atvažiuos pas mane ir prisidės Paulius, bus visai rimta kompanija. Esame suplanavę taktikos sudėliojimą, kombinacijų išryškinimą, o dabar jie ruošiasi fiziškai, bet to karatė nieko nepasieksi.“

Kitoks pasirengimo ritmas

B.Svinkūnaitę, D.Mačiūtę, D.Sutkų ir J.Kvietką išugdęs Kauno „Rifo“ treneris Ričardas Poška sako, kad tiek artėjantį pasaulio čempionatą jaučia tiek treneris, tiek auklėtiniai.

„Labai laukiame, tai yra 4 metų ciklo pabaiga, o mes dėl tokių ciklų gyvename, jų sportininkų karjeroje būna tik keletas, – neslėpė emocijų treneris. – Kai toks laikas, jokie smulkūs dalykai negali išmušti mūsų iš ritmo, esame susikoncentravę į savo pagrindinį tikslą. Tokie dalykai lieka visam gyvenimui, o įspūdžiai bus teigiami, jei viską padarysi geriausiai, kaip gali. Meistriškumo skirtumai tarp sportininkų pasaulio čempionate nėra itin dideli, tad laimi tas, kad tą dieną geriausiai jaučiasi, atiduoda viską. Pirmoji stovykla parodė, kad visų požiūris yra profesionalus, visi motyvuoti, žino, kad turi puikią galimybę. O kaip pasiseks, matysime.

Tikimės, kad mums žvaigždės Tokijuje bus palankios, lietuviai nenuvils, nes pergalių laukia visa didelė bendruomenė. Kai atvežame pergales, visada būna pakilimas, reikia tų gerų bangų gyvenime ir ypač šiame nepaprastame laikotarpyje.“

Kolegai pritarė Vilniaus „Saulės ženkle“ E.Sečinskį ir J.Kvietką dabar treniruojantis Paulius Klapatauskas.

„Kol kas pasirengimas dar yra pradinėje stadijoje, abu sportininkai yra labai motyvuoti, dirba kubo stovykloje, vėliau yra suplanuoti kiti pasirengimo etapai, – sakė buvęs garsus kovotojas. – Prieš pasaulio čempionatą dirbame kitokiu ciklu nei prieš Europos pirmenybes, nes Tokijuje laukia labai didelis krūvis 2 dienas iš eilės. Tad viską pagal tai ir deriname: 2 dienas turime po 2 treniruotes, po to būna laisva diena. Tačiau iš esmės vyksta įprastas mūsų darbas.“

Istorinis debiutas ir naujos taisyklės

Katos rungties rinktinės vyriausiasis treneris V.Rudys pasaulio čempionato laukia itin nekantriai, nes katos meistrams tai bus pirmoji galimybė pasirodyti ant didžiausios pasaulio karatė scenos. Tokijuje savo sugebėjimus demonstruos ir 5 etapų varžybose čempionų titulų sieks po 32 moteris ir vyrus.

„Labai malonu, kad ši rungtis buvo įtraukta į pasaulio čempionatą. Įdėta 20 metų pastangų, tad čia yra kaip visko viršūnė, – džiaugėsi marijampolietis. – Taip pat labai smagu, kad susirinkome į pirmą stovyklą, ji buvo intensyvi. Tokios stovyklos labai reikalingos, tik gal reikia įtraukti daugiau katos sportininkų, kad būtų galima varžytis.“

Treneris atkreipė dėmesį, kad Tokijuje laukia ir lietuviams kiek neįprastos taisyklės. Sportininkai iš anksto žinos katas, kurias reikės atlikti, o savo meistriškumą ant tatamio su varžovais teks demonstruoti vienu metu. Įprastai katos rungties dalyviai pasirodo paeiliui ir tik tada teisėjai sprendžia, kuris yra labiau vertas pergalės.

„Iki šiol traukdavome burtus, o dabar sportininkai iš anksto žinos katas, kurias reikės atlikti viename ar kitame etape. Taip pat niekada nebuvome bandę katų daryti vienu metu su varžovu. Japonai tą daro jau kurį laiką, ten ir varžybos taip vyksta, jie tam pasiruošę. Mums toks formatas bus naujiena, tik pirmojoje rinktinės stovykloje dabar tai ir išbandėme. Naujovė kelia sveiko nerimo, tačiau nėra taip, kad bijome, – pasakojo V.Rudys. – Man, kaip treneriui, labai įdomu, kaip teisėjams seksis pastebėti visus niuansus, kai reikia vienu metu stebėti du sportininkus. Tuo pačiu tai yra ir iššūkis, reikia padaryti taip, kad mūsų stiprybės būtų kuo geriau matomos. Europoje esame tarp geriausių, to sieksime ir pasaulyje. Visi sportininkai kovingai nusiteikę, norime parodyti, kad Lietuvos karatė mokykla yra stipri.“

Taip pat treneris labai vylėsi, kad į Japoniją dalyvauti pasaulio čempionate vyks ir T.Zienius.

„Labai laukiame žinių dėl jo ir tikimės, kad jos bus geros. Kiti sportininkai dirba ramiai, o Tomas forsuoja, važinėja po varžybas, jis tikriausiai įdėjo daugiausiai darbo iš visų. Tikimės, kad tai atsipirks“, – sakė V.Rudys.

Lietuvai Europos čempionate atstovaus net 28 sportininkai, išbandysiantys jėgas maksimaliame skaičiuje rungčių.

Čempioniškas mentalitetas

Trys rinktinės nariai Lenkijoje gins čempionų titulus – 2021-asiais Sakartvelo sostinėje Tbilisyje Diana Mačiūtė nugalėjo katos rungties asmeninėse varžybose, o Edgardas Sečinskis  ir Eventas Gužauskas tapo kumitė rungties svorio kategorijų, atitinkamai, iki 95 kg ir virš 95 kg nugalėtojais. Ketvirtoji 2021 metų čempionė iš Lietuvos Rūta Brazdžionytė taip pat atvyko su komanda į Tarnuvą, bet ji nusprendė visą dėmesį skirti pasirengimui pasaulio čempionatui ir Europos pirmenybes stebės iš tribūnų.

Lietuvos rinktinė į Lenkiją atvyko ketvirtadienį, o penktadienį sportininkai surengė paskutines pratybas prieš oficialių kovų pradžią.

„Mūsų sportininkai yra patyrę, žino, ko nori, atvažiuoja laimėti, – po treniruotės sakė vienas Lietuvos rinktinės trenerių Paulius Klapatauskas. – Čempioniškas mentalitetas išugdytas, reikia tai įrodyti kovose.“

Kartų kaita

Panašiai kalbėjo ir abu kumitė rungties čempionų titulus ginsiantys kovotojai.

„Nuotaikos – geros, pasirengimas vyko pakankamai sklandžiai, pavyko išvengti rimtų traumų. Kaip ir visa komanda, esu pasirengęs visu 100 procentų – sakė E. Sečinskis. – Mūsų svorio kategorija dabar išgyvena kartų kaitą, yra daug jaunų sportininkų, tad sunku apie varžovus kažką daugiau pasakyti, informacijos nėra daug. Favoritai lieka tie patys – lenkai, kartvelai, vengrai ir, tikiuosi, mes.“

Prieš metus Europos čempionato finale E. Sečinskis susitiko su savo draugu iš Vilniaus „Saulės ženklo“ klubo Orestu Abazoriumi, o trečiąją vietą pasidalino bulgaras Borislavas Baičevas ir ukrainietis Ihoris Kotliarevskis. Deja, dėl Ukrainą draskančio karo šios šalies sportininkai Europos čempionate šiemet nedalyvaus.

Poilsiui laiko nebuvo

2021 metais nė vieno pralaimėjimo nepatyręs E. Gužauskas pernai finale taip pat kovojo su ukrainiečiu – Konstantinu Inozemcevu. Tačiau varžybose Tbilisyje nedalyvavo Paulius Žimantas, su kuriuo pastaruoju metu ir susikerta E. Gužausko keliai finaluose. Abu sportininkai yra Akmenės „Energijos“ vadovo Vladimiro Silvaško auklėtiniai, tačiau E. Gužauskas dabar treniruojasi ir su Luku Kubiliumi klube „Shodan“.

„Stipriausias varžovas yra P. Žimantas, – neabejojo E. Gužauskas. – Stiprus varžovas yra kartvelas Laša Kamaraulis, su kuriuo teko susidurti pernai pusfinalyje.  Taip pat pajėgūs – vengrai Mate ir Adamas Davidai, kurie visur dalyvauja ir jau yra sukaupę nemažai patirties. Su visais varžovais reikia atsakingai kovoti ir atsakingai toms kovoms ruoštis, tačiau manau, kad stipriausi esame mes – lietuviai.“

Kovotojas teigė esąs gerai pasirengęs Europos čempionatui ir besitikįs parodyti visus savo sugebėjimus.

„Gera forma ir nuotaika, tikiuosi, kad rytoj pavyks parodyti, ką galiu geriausiai, ir apginti titulą, – kalbėjo E. Gužauskas. – Vasario mėnesį vyko Lietuvos čempionatas, po jo iš karto rengėmės Europos čempionatui, tad nebuvo kada pailsėti. Pasirengimas buvo geras, ilgas, tad ir rezultatas turi būti geras.“

Europos čempionatas Tarnuve šeštadienį prasidės ankstų rytą – 9 val. 30 min. startuos katos rungties varžybos. Kumitė rungties kovų pradžia numatoma 13 val. Visas varžybas bus galima tiesiogiai stebėti internetu.

Pagal LKKF patvirtintus nuostatus į metų geriausiojo titulą pretenduoja visi Lietuvos čempionai ir Europos čempionatuose prizininkais tapę sportininkai.

Tokiais laimėjimais 2021 metais galėjo pasigirti 10 moterų ir 9 vyrai, praneša LKKF.

Per metus – nė vieno pralaimėjimo

Tarp kiokušin karatė kovotojų tarp lietuvių pernai neprilygstamas buvo E. Gužauskas (Žemaitijos reg. „Shodan“, treneris – Lukas Kubilius / Naujosios Akmenės „Energija“; treneris – Vladimiras Silvaško), laimėjęs visus 3 turnyrus kuriuose dalyvavo – Lietuvos čempionatą, Europos čempionatą pagal svorio kategorijas ir Europos pilno kontakto absoliučios svorio kategorijos čempionatą.

„Praėjusieji metai buvo tikrai geri, nes nebuvo nė vienos pralaimėtos kovos, – sakė metų kovotojas. – Antras dalykas, kuris džiugino, buvo tai, kad, pavyzdžiui, Sakartvele pavyko laikytis taktikos, kuri man nėra būdinga, atlikti daugiau smūgių. Smagu, kad pavyko prisiversti tai daryti, nes kartais dirbi, dirbi, ruošiesi, o ant tatamio kovos įkarštyje vis tiek pradedi daryti ne tai, ką planavai, o tai, ką visą gyvenimą buvai įpratęs.“

Po tokių sėkmingų metų E. Gužauskas, be abejo, gali norėti tik tęsti pergalingą žygį.

„Šeštadienį Kėdainiuose laukia Lietuvos čempionatas, reikia ten laimėti, – sakė sportininkas. – Jei pavyks, važiuoti į Europos čempionatą, o vėliau lauks pasaulio čempionatas. Pastarasis turnyras ir bus tai, dėl ko visur dalyvauji ir kam ruošiesi. Tikiuosi, kad pavyks gerai pasirodyti ir Europos, ir pasaulio čempionatuose.“

Antrąją vietą tarp vyrų užėmė Paulius Žimantas („Energija“; treneris – V. Silvaško), absoliučios svorio kategorijos čempionate pasiekęs finalą, tačiau jame nusileidęs būtent E. Gužauskui.

Trečias buvo Edgardas Sečinskis (Vilniaus „Saulės ženklas“, treneris – Paulius Klapatauskas), nugalėjęs Lietuvos ir Europos čempionatuose pagal svorio kategorijas, bet neįveikęs absoliučios svorio kategorijos pusfinalio barjero.

Toliau išsirikiavo dar du „Saulės ženklo“ auklėtiniai – Lietuvos ir Europos vicečempionas Orestas Abazorius bei Lietuvos vicečempionas ir Europos čempionato trečiosios vietos laimėtojas Juras Sokolovas. Be jų, į metų geriausiojo titulą pretendavo Lietuvos čempionais tapę Domas Sutkus, Kęstutis Radvila, Romualdas Auga (visi – Kauno „Rifas“, treneris – Ričardas Poška) ir Matas Jonauskas („Shodan“, treneris – Aivaras Baltmiškis).

Pareigūnai linkėjo sėkmės

Tarp moterų nugalėtoja tapo Airijoje gyvenanti Aneta Meškauskienė (Anykščių „Takas“, treneris – Eugenijus Šilaika), vienintelė pelniusi įskaitinius taškus visuose turnyruose. Sportininkė tapo Lietuvos čempione, o abiejuose Europos čempionatuose – vicečempione.

„2021 buvo labai aktyvūs. Nepaisant to, kad visame pasaulyje buvo su pandemija susiję ribojimai, sporto renginiai vyko pagal planą. Tad nei renginių, nei sportinių kelionių praeitais metais netrūko, – sakė geriausia kovotoja. – Net policijos ekipažas, budintis prie Dublino oro uosto ir tikrinantis kelionių priežastis, mane jau atpažindavo. Tik paklausdavo, ar į stovyklą, ar į varžybas keliauju? Jei į varžybas, palinkėdavo sėkmės. LKKF mums suteikė visas galimybes tinkamai pasirengti čempionatams, dalyvauti stovyklose, šia galimybe aš ir pasinaudojau. Nors nebuvo lengva! Reikėjo daug dirbti savarankiškai, rasti motyvacijos, sportuojant vienai, tikrai daug sunkiau. Džiugina, kad turiu labai palaikančią aplinką: vyras įrengė nuosavą sporto salę namie, visa šeima ir draugai palaiko, džiaugiasi pergalėmis. Treniruočių partneriai dukart per savaitę atvyksta sportuoti kartu ir su treneriu Lietuvoje palaikome nuolatinį ryšį. Tikiuosi, kad ir 2022 metais viskas vyks sklandžiai ir be traumų. Jau šį savaitgalį vyks Lietuvos čempionatas, rugsėjį – pasaulio, dar teks nemažai paprakaituoti!“

Antra buvo Diana Mačiūtė (Klaipėdos „Okinava“, treneris – R. Poška), tapusi katos asmeninės rungties Lietuvos ir Europos čempione bei komandinės katos rungtyje laimėjusi Europos čempionato sidabrą.

Trečioji vieta atiteko Rūtai Brazdžionytei („Saulės ženklas“, treneris – P. Klapatauskas), kuri tvirtai nugalėjo Europos čempionate pagal svorio kategorijas, bet nedalyvavo kitose varžybose.

Už šios kovotojos nugaros liko Lietuvos čempione ir Europos vicečempione tapusi Brigita Svinkūnaitė („Rifas“, treneris – R. Poška), Lietuvos čempionė ir Europos čempionato trečiosios vietos laimėtoja Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“, treneris – Donatas Imbras). Toliau išsirikiavo katos rungtyje Lietuvos čempionėmis ir Europos vicečempionėmis tapusios Rima Lisinskaitė bei Rūta Vaicekauskaitė (abi – „Okinava“, trenerė – D. Mačiūtė), Lietuvos ir Europos katos vicečempionė Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“, treneris – Valius Rudys) bei dvi Lietuvos čempionės – Evelina Bidžanova (Vilniaus „Atemi“, treneris – Andrius Šipaila) ir Vaiva Kairaitytė („Saulės ženklas“, treneris – P. Klapatauskas).

Atsidavimas lemia rezultatus

Metų treneriu pripažintas E. Gužausko ir P. Žimanto treneris V. Silvaško.

„Smagu, kad sportininkų nepaveikė pandemija, vyrai rimtai sportavo, į savo veiklą žiūri sąžiningai, – kalbėjo V. Silvaško. – Jie jau ragavę aukšto lygio varžybų, žino, kad norint laimėti, reikia rimtai ruoštis. Buvo atsidavę savo veiklai, todėl tokie ir rezultatai.“

Paklaustas apie 2022-ųjų planus, treneris tikėjosi, kad auklėtiniai ir toliau bus tokie pat susitelkę darbui.

„Lietuvoje tarp sunkiasvorių konkurencija yra tarp jų dviejų, įdomu, kaip viskas susiklostys Lietuvos čempionate, – kalbėjo V. Silvaško. – Šiemet laukia daug aukšto lygio varžybų, visi nusiteikę neblogai ir sąžiningai joms ruošiamės.“

Taip pat išskirti treneriai, parengę daugiausiai sportininkų Lietuvos rinktinei. Šioje kategorijoje geriausi buvo P. Klapatauskas (7 sportininkai) ir R. Poška (6).

Renginiai – ir arenose, ir virtualioje erdvėje

Pati LKKF 2021-uosius vertina kaip sėkmingus. Federacija gali pasidžiaugti ne tik aukščiau išvardintais puikiais sportininkų rezultatais, bet ir pratęsta tradicija organizuoti didelius renginius tiek arenose, tiek virtualioje erdvėje.

Pasak LKKF prezidento Romo Vitkausko, federacija itin didžiuojasi surengtomis pirmosiomis nuotolinėmis Pasaulio taurės klubų varžybomis. Jose dalyvavo per tūkstantį sportininkų iš 26 šalyse veikiančių 112 klubų.

„Tai yra geroji patirtis, kurią sukaupėme per pandemiją ir sėkmingai naudojome pastaraisiais metais bei naudosime ateityje, – sakė R. Vitkauskas. – 2021-aisiais kiti svarbiausi įvykiai federacijai buvo Lietuvos čempionatas, Europos čempionatas pagal svorio kategorijas Sakartvele, Europos jaunučių ir jaunimo čempionatas Rumunijoje, atrankos į Pasaulio čempionatą varžybos ir Europos pilno kontakto karatė absoliučios svorio kategorijos čempionatas Kėdainiuose.“

Karatė gerbėjams artimiausia proga pamatyti geriausius Lietuvos sportininkus bus jau šeštadienį, kai Kėdainių arenoje bus surengtas 2022 metų Lietuvos čempionatas. Jame čempionais tapę sportininkai pelnys teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate, kuris balandžio pradžioje vyks Lenkijoje.

Iš Naujosios Akmenės kilęs, o dabar uostamiestyje besitreniruojantis E.Gužauskas turnyrą pradėjo dvikova su rusu Aleksandru Rafikovu. Jį įveikęs lietuvis ketvirtfinalyje susitiko su ukrainiečiu Konstantinu Inozemcevu, kurį buvo nugalėjęs šių metų Europos kiokušin karatė čempionato pagal svorio kategorijas finale. Ir šį kartą tituluotas šeimininkas įrodė savo pranašumą.

Pusfinalyje jo laukė vienas pajėgiausių Rusijos kovotojų Viktoras Beliajevas, o finale Eventui teko stoti į kovą su gerai pažįstamu savo kraštiečiu, to paties trenerio Vladimiro Silvaško auklėtiniu Pauliumi Žimantu. Šis sportininkas tą patį sekmadienį laimėjo dvi kovas Europos kiokušin karatė taurės turnyre ir pelnė kelialapį į kitais metais vyksiantį pasaulio čempionatą pagal svorio kategorijas. Nuovargis nesutrukdė P.Žimantui jam jau antrojo tądien turnyro ketvirtfinalyje palaužti rusą Vitalijų Bolotovą, o pusfinalyje itin intriguojančioje dvikovoje su vilniečiu Edgardu Sečinskiu atlikti "wazari" įvertintą smūgį ir prasibrauti į finalą.

Lemiamoje akistatoje E.Gužauskas įrodė, kodėl šiuo metu gali būti laikomas pajėgiausiu Lietuvos karatistu. Po galingo jo smūgio teisėjai skyrė "ippon" įvertinimą ir kova buvo nutraukta anksčiau laiko.

"Smagu, kad buvo akmenietiškas finalas, abu esame iš to paties krašto, – po kovos kalbėjo E. Gužauskas. – Manau, buvo graži kova, o Pauliaus pergalės dar tikrai laukia ateityje. Jis dar tikrai bus čempionas."

Moterų varžybose P.Žimanto kelią pakartojo Airijoje besitreniruojanti Aneta Meškauskienė. Taip pat antrą dieną kovojusi ir Europos taurės turnyre nugalėtoja jau tapusi sportininkė pateko į finalą, tačiau jame nusileido kylančia karatė žvaigžde vadinamai vengrei L.Mezo.

Turnyro ketvirtfinalyje iš Anykščių kilusi A.Meškauskienė susitiko su klaipėdiete Julija Balčiūte, su kuria teko kautis ir Europos taurės turnyro finale. Tuomet svorio kategorijos virš 60 kg nugalėtoja paaiškėjo tik po dviejų pratęsimų, o pilno kontakto karatė turnyre taip pat vyko labai lygi kova. Joje lemiama tapo absoliučios svorio kategorijos čempionatuose galiojanti taisyklė, kad, tarp dalyvių esant reikšmingam svorių skirtumui, po lygios kovos, pergalė atitenka lengvesnei sportininkei. Būtent dėl šios taisyklės laimėjimas po pratęsimo atiteko A.Meškauskienei.

Pusfinalyje būsimai vicečempionei vėl teko lipti ant svarstyklių, tačiau svorio skirtumas su vengre Csenge Toth nebuvo didelis. Sportininkėms teko kautis dar vieną pratęsimo kėlinį, o po jo teisėjų dauguma pergalę ir kelialapį į finalą skyrė A.Meškauskienei. Finale Lietuvos atstovei vėl teko kęsti pratęsimą, tačiau po jo teisėjai pergalę jau suteikė vengrei L.Mezo.

Lyderiai – čempionai

Žemaitijos regione veikiančiam klubui "Shodan" atstovaujantis E.Gužauskas Belgijoje tapo Europos čempionu.

"Vis dėlto verta džiaugtis, kad iš viso spėjau jėgas išbandyti, – kalbėjo Vladimiro Silvaško ir Luko Kubiliaus treniruojamas kovotojas. – Tikiuosi, kad 2021-ieji bus kitokie. Įvyks Lietuvos čempionatas, vėliau – ir Europos. Dalyvautume ir pasaulio čempionate Japonijoje, tačiau dėl jo kol kas daug nežinios."

Tarp moterų geriausia šalies Metų kovotoja pripažinta Brigita Gustaitytė (Vilniaus klubas "Budora", treneris Donatas Imbras). Sostinės sportininkė 2020-aisiais taip pat tapo Europos čempione.

Rankų nenuleido

Metų trenerio titulą pelnė V.Silvaška (Akmenės "Energija"), o produktyviausio kiokušin karatė specialisto – Paulius Klapatauskas (Vilniaus "Saulės ženklas").

V.Silvaška didžiuojasi ne vien E.Gužausko, bet ir kito savo auklėtinio, kylančios kiokušin karatė žvagždės Pauliaus Žimanto laimėjimais: pernai Belgijoje jaunasis kovotojas tapo Europos vicečempionu ir nudžiugino pergale parodomajame turnyre Lenkijoje, įveikęs vieną stipriausių pasaulio kovotojų Maciejų Mazurą.

Vladimiras Silvaška: sąlygos buvo sunkios, bet rezultatai rodo, kad mums pavyko išlaikyti kiokušin karatė bendruomenę susitelkusią. LKKF nuotr.

"Labai gerai, kad mūsų federacijos taryba visus skatino per pandemiją nenuleisti rankų ir stengtis prisitaikyti prie padėties, perkelti veiklą į virtualiąją erdvę. Sąlygos buvo sunkios, bet rezultatai rodo, kad mums pavyko išlaikyti bendruomenę susitelkusią, o kovotojai buvo geros sportinės formos, – kalbėjo V.Silvaška. – Man pernai labiausiai įsiminė du turnyrai. Europos čempionato finale susitiko du mano auklėtiniai, o vėliau P.Žimantas nugalėjo pasaulio vicečempioną M.Mazurą. Tai buvo ypatingos akimirkos."

V.Silvaška per savo ilgametę karjerą yra išugdęs daug aukščiausio lygio kovotojų, tarp kurių, be E.Gužausko ir P.Žimanto, svariais laimėjimais išsiskiria Ona Jomantaitė, Donatas Imbras, L.Kubilius.

Susitiks Kėdainiuose

Vieno geriausių visų laikų Lietuvos kovotojų P.Klapatausko auklėtiniams praėję metai irgi nepašykštėjo trofėjų.

Rūta Brazdžionytė tapo Europos čempione, o Orestas Abazorius pelnė bronzą, Lietuvos čempionate triumfavo Gerda Pekarskaitė, Juras Sokolovas ir Stasys Vincevičius.

"2020-ieji buvo labai dviprasmiški. Per daugybę nuoseklaus darbo metų pavyko išugdyti grupę aukšto meistriškumo sportininkų, kurie gali pasiekti tikrai daug. Deja, didžiosios dalies galimybių parodyti savo sugebėjimus pernai netekome. Labai apmaudu, kad sportininkai, galėję ne tik dalyvauti varžybose, bet ir siekti aukščiausių vietų tarptautinėje arenoje, negalėjo to padaryti. Kiek spėjome – tiek, šį tą gero tikrai nuveikėme, bet galėjome gerokai daugiau", – svarstė P.Klapatauskas.

Treneris tikisi, kad 2021-aisiais jo auklėtiniams pavyks atsiskleisti geriau.

"Žmonės nori sportuoti, bet darbas vyksta daugiausia per "Zoom" platformą, – kalbėjo P.Klapatauskas. – Gerai, kad aukšto meistriškumo sportininkai turi galimybę dalyvauti tikrose treniruotėse. Tikimės, kad 2021-aisiais varžybų bus daugiau."

Artimiausias išbandymas – Lietuvos kiokušin karatė čempionatas, numatytas vasario 13-ąją Kėdainių arenoje.

Varžėsi nuotoliniu būdu

Pernai pandemijos sąlygomis Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) nariai suorganizavo 20 stovyklų, kuriose dalyvo per 3 tūkst. sportininkų.

Vien LKKF suorganizavo devynias treniruočių stovyklas.

Ketverios varžybos (tarp dalyvių – per 1 200 sportininkų) buvo surengtos nuotoliniu būdu, išmėginti jėgas jose galėjo ne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių kovotojai.

Laikantis visų epidemiologinių reikalavimų, pernai suorganizuotos Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų kiokušin karatė taurės varžybos.

Geriausio metų kovotojo vardas atiteko Eventui Gužauskui iš Žemaitijos regione veikiančio klubo „Shodan“. Vladimiro Silvaško ir Luko Kubiliaus auklėtinis 2020-aisiais tapo vieninteliu lietuviu vyru, spėjusiu savo laimėjimų sąrašą papildyti Europos čempiono titulu – laimėjo Belgijoje vykusį pilno kontakto karatė klubų čempionatą.

„Įvertinimas – malonus, smagu, kad buvau pripažintas geriausiu metų kovotoju. Tik gaila, kad kovų ir pergalių pernai buvo labai mažai. Kita vertus, verta džiaugtis, kad iš viso spėjau kažkur jėgas išbandyti, – nusišypsojo E.Gužauskas. – Tikiuosi, kad 2021-ieji bus kitokie. Jau savaitgalį vyks Lietuvos čempionatas, vėliau, tikiu, įvyks Europos čempionatas, tikimės dalyvauti ir pasaulio čempionate Japonijoje, dėl kurio kol kas yra daug nežinios.“

E.Gažauskas per savo karjerą jau spėjo iškovoti ne vieną skambų titulą. Jis yra daugkartinis Europos ir Lietuvos čempionas.

Tarp moterų geriausia pripažinta Brigita Gustaitytė iš Vilniaus „Budoros“ (treneris – Donatas Imbras). Sostinės atstovė Belgijoje taip pat tapo nugalėtoja, o prie šio titulo dar pridėjo ir 2020-ųjų Lietuvos čempionės vardą.

„Tik pamačiusi visas nominuotas sportininkes ir perskaičiusi savo pristatymą, supratau, kad pernai laimėjau visas varžybas, kuriose dalyvavau! Džiaugiuosi, kad esu už tai įvertinta“, – sakė sportininkė.

B.Gustaitytė yra tapusi KWU organizacijos pasaulio čempione, ne kartą iškovojusi prizines vietas Europos čempionatuose.

Geriausio metų trenerio vardą šį kartą pelnė V.Silvaško (Akmėnes „Energija“), o produktyviausio – Paulius Klapatauskas (Vilniaus „Saulės ženklas“).

V.Silvaško 2020-aisiais, be E.Gužausko, galėjo didžiuotis ir kito savo auklėtinio, kylančios kiokušin karatė žvagždės Pauliaus Žimanto laimėjimais. Belgijoje jaunasis kovotojas tapo Europos vicečempionu, o metų pabaigoje visus nudžiugino pergale parodomajame turnyre Lenkijoje prieš vieną stipriausių pasaulio kovotojų Maciejų Mazurą.

„Toks įvertinimas parodo, kad ir treneris, ir sportininkai gerai atliko savo darbą, – sakė patyręs karatė meistras. – Tai yra abipusis nuopelnas. Visada malonu, kai tavo darbas yra pastebimas ir įvertinamas kitų.“

Treneris teigė, kad 2020-ieji kiokušin karatė kovotojams, kaip ir visai žmonijai, buvo sunkūs.

„Labai gerai, kad LKKF taryba visus užvedė nenuleisti rankų, skatino prisitaikyti prie padėties, perkelti veiklą į virtualią erdvę. Sąlygos buvo sunkios, bet rezultatai rodo, kad mums pavyko išlaikyti bendruomenę susitelkusią, o sportininkai išliko geros sportinės formos, – kalbėjo V.Silvaško. – Man pernai, be abejo, labiausiai įsiminė du turnyrai. Belgijoje finale tarpusavyje susitiko du mano auklėtiniai, o metų pabaigoje Lenkijoje P.Žimantas nugalėjo pasaulio vicečempioną M.Mazurą. Tai buvo tikrai ypatingos akimirkos.“

V.Silvaško per savo ilgametę karjerą yra išugdęs daug aukščiausio lygio kovotojų, tarp kurių, be E.Gužausko ir P.Žimanto, ypatingais laimėjimais išsiskiria Ona Jomantaitė, Donatas Imbras ir L.Kubilius.

Vieno geriausių visų laikų Lietuvos kovotojų P. Klapatausko auklėtiniai 2020-aisiais puikiais laimėjimais džiaugėsi 5 kartus. Rūta Brazdžionytė Belgijoje taip pat tapo čempione, Orestas Abazorius – 3 vietos laimėtoju, o Gerda Pekarskaitė, Juras Sokolovas ir Stasys Vincevičius – Lietuvos čempionais.

„Metai buvo labai dviprasmiški. Per daugybę nuoseklaus darbo metų pavyko išugdyti grupę aukšto meistriškumo sportininkų, kurie gali pasiekti tikrai daug. Deja, didžiosios dalies galimybių parodyti savo sugebėjimus pernai netekome. Labai apmaudu, kad sportininkai, galėję ne tik dalyvauti varžybose, bet ir siekti aukščiausių vietų tarptautinėje arenoje, negalėjo to padaryti. Kiek spėjome, tiek spėjome. Įvertinimas malonus, šį tą gero tikrai nuveikėme, bet galėjome daug daugiau“, – apie savo 2020-uosius pasakojo P.Klapatauskas.

Treneris tikisi, kad 2021-aisiais jo auklėtiniams pavyks atsiskleisti geriau.

„Visi žmonės nori sportuoti, bet darbas vyksta daugiausia „Zoom“ platformoje, – kalbėjo PKlapatauskas. – Gerai, kad aukšto meistriškumo sportininkai turi galimybė dalyvauti tikrose treniruotėse. Visi nori varžybų, tikimės, kad 2021-aisiais jų bus gerokai daugiau.“

2019 metų geriausiųjų titulus buvo pelnę pasaulio absoliučios svorio kategorijos vičempionė Inga Mikštaitė ir Europos čempionas Edgardas Sečinskis, metų geriausio trenerio – Gediminas Varkala, o produktyviausio – taip pat P.Klapatauskas.

Kiokušin karatė gerbėjai aukščiausio lygio šalies kovotojus galės išvysti jau vasario 13 d., kai Kėdainių arenoje bus surengtas 2021 m. Lietuvos čempionatas.

Senojo žemyno čempionais tapo Skaistė Venckutė (svorio kategorija iki 55 kg), Inga Mikštaitė (iki 60 kg) ir Eventas Gužauskas (virš 95 kg).

Suvedė sąskaitas

Itin efektingai titulą iškovojo E.Gužauskas, finale labai greitai įspūdingu smūgiu nokautavęs daną Brianą Jakobseną.

Iš viso Europos čempionas Vroclave laimėjo 4 kovas. Įdomu, kad sunkiausiai klostėsi pati pirmoji – aštuntfinalyje su vengru Mate Davidu. Ją E.Gužauskas laimėjo tik po pratęsimo.

Vėliau sekėsi geriau, už taiklius smūgius buvo pelnyti taškai, o lietuvio pranašumą turėjo paeiliui pripažinti gruzinas Laša Kamaraulis ir ukrainietis Anatolijus Žuravelis.

„Pirmojoje kovoje pats buvau susikaustęs, nepavyko gerai pasirodyti. Tikrai galėjau pirmąją kovą ir pralaimėti, tada būčiau likęs paskutinis, – jau po finalo pripažino E.Gužauskas. – Vis dėlto po tos kovos žingsnis po žingsnio viskas gerėjo ir atsirado rezultatas.“

Pirmoji kova naujajam čempionui buvo lemtinga prieš metus, kai Europos čempionatas vyko Danijoje, o nusileisti po 2 pratęsimų tuomet teko būtent B.Jakobsenui.

„Suvedėme sąskaitas“, – Vroclave šypsojosi E.Gužauskas.

Vyrų varžybų finalą pasiekė ir dar vienas lietuvis – Juras Sokolovas. Tačiau jam svorio kategorijos iki 95 kg finalas susiklostė visiškai priešingai nei E.Gužauskui – lietuvis po labai trumpos kovos ir efektingo lenko Maciejaus Mazuro spyrio pats atsidūrė nokaute. Vis dėlto J.Sokolovo žygis turnyre įsiminė daugeliui iš teigiamos pusės – iki finalo labai tvirtai paeiliui buvo nugalėti ukrainietis Liubomiras Zahorbenskis, lenkas Ignacas Sloneckis ir vengras Adamas Davidas.

Trečiasis vyrų varžybose medalį iškovojęs lietuvis – Gintas Gervelis – taip pat pademonstravo įspūdingą sportinę formą. Pirmajame etape lietuvis, kovodamas su prancūzu Yannu Paillat, greitai pelnė „wazari“ įvertinimą ir laimėjo kovą, o antrajame nusipelnė „ippon“ įvertinimo ir anksčiau laiko nugalėjo švedą Ali Hayderą.

Ketvirtfinalyje G.Gervelio kova su gruzinu Romeo Gablaja žiūrovus laikė įtampoje iki pačios paskutinės akimirkos. Po antrojo pratęsimo du teisėjai pergalę skyrė lietuviui, du – gruzinui ir visiems teko laukti tatamio teisėjo sprendimo. Lietuvių džiaugsmui šis pasirinko G.Gervelio pusę.

Pusfinalyje mūsų sportininkui santykius su rumunu George Suciu vėl teko aiškintis per du pratęsimus, tačiau šį kartą teisėjai pergalę ir kelialapį į finalą skyrė varžovui.

Pergalės – skirtingomis aplinkybėmis

Moterų varžybose į finalus pavyko prasibrauti trims mūsiškėms.

Pirmoji į kovą dėl aukso stojusi Skaistė Venckutė užtikrintai nugalėjo lenkę Anną Bielską. Pusfinalyje klaipėdietė per pratęsimą įrodė savo pranašumą prieš kitą lenkę Sandrą Nowak, o ketvirtfinalyje nepaliko vilčių ispanei Clarai Presenciai.

Toks žygis lėmė, kad be Europos čempionės titulo S. Venckutei per apdovanojimų ceremoniją atiteko ir specialus prizas – geriausios turnyro kovotojos tarp moterų.

„Varžovės buvo stiprios, kovos – nelengvos, lygis – aukštas, – po varžybų kalbėjo S.Venckutė. – Esu labai savikritiška, sau visada keliu aukštus tikslus, reikalavimus, tad tobulėti dar tikrai yra kur. Tačiau savo kovomis ir rezultatu esu patenkinta.“

Ant prizininkų pakylos aukščiausiojo laiptelio vėl užkopė ir tituluočiausia Lietuvos rinktinės narė – I.Mikštaitė. Tiesa, jai finale su lenke Marta Luboš žiūrovams pademonstruoti labai gražios kovos nepavyko, nes ant tatamio dėl neleistinų smūgių nuolat teko lipti medikams. Lietuvos atstovė varžovei ranka į veidą pataikė kartą, o pastaroji tokius draudžiamus smūgius atliko net triskart. Tad, kai teisėjai skyrė pergalę I.Mikštaitei, varžovės treneriui ir Lenkijos publikai beliko skėsčioti rankomis.

Pakeliui į finalą I.Mikštaitė nugalėjo vengrę Anett Leiter ir azerbaidžanietę Solmaz Zeynalli.

Trečiają vietą svorio kategorijoje iki 60 kg užėmė Erika Rukšėnaitė, kurią pusfinalyje sustabdė būtent M.Luboš.

Dar vienai finalininkei – Brigitai Gustaitytei – šį kartą teko tenkintis svorio kategorijos virš 65 kg antrąja vieta. Vilnietė po 2 pratęsimų turėjo pripažinti rumunės Andreeos Mercos pranašumą. Visa galva už Lietuvos sportininkę žemesnė varžovė nuolat siekė kovos itin artimoje distancijoje ir tokia taktika jai atnešė sėkmę. Europos čempionato pusfinalyje rumunė lygiai tokiu pat stiliumi palaužė kitą Lietuvos sportininkę Moniką Ryžkovaitę.

Dar du bronzos medalius į Lietuvos rinktinės taupyklę atnešė svorio kategorijoje iki 50 kg iki pusfinalio nužygiavusios, tačiau jame pralaimėjusios, Ivona Koreckaja ir Erika Žeburtovič.

Taip pat trečiąja vieta baigėsi ir Dianos Mačiūtės pasirodymas katos rungties varžybose.

Iš viso lietuviai Vroclave iškovojo 3 aukso, 2 sidabro ir 6 bronzos apdovanojimus.

Kumitė rungties varžybose mūsiškių pelnyti 10 medalių yra geriausias rezultatas tarp visų komandų. Antrąją vietą šioje įskaitoje užėmė lenkai (6 medaliai: 2 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos), trečiąją – ukrainiečiai (5 medaliai: 2 aukso ir 3 bronzos).

Iš viso medaliais Vroclave džiaugėsi 12 šalių atstovai.

Visi Europos čempionato prizininkai

Kata

Moterys

1. Alicia Edin (Švedija)

2. Lesia Mazur (Moldova)

3. Diana Mačiūtė (Lietuva), Aleksandra Bukowa (Lenkija)

Vyrai

1. Konradas Kozubowskis (Lenkija)

2. Mateuszas Golombas (Lenkija)

3. Attila Tothas (Vengrija), Filipas Szelleras (Lenkija)

Kumitė

Moterys

Iki 50 kg

1. Aliona Veresniak (Ukraina)

2. Timea Berencsi (Vengrija)

3. Ivona Koreckaja (Lietuva), Erika Žeburtovič (Lietuva)

Iki 55 kg

1. Skaistė Venckutė (Lietuva)

2. Anna Bielska (Lenkija)

3. Nemeth Veronika (Vengrija), Sandra Nowak (Lenkija)

Iki 60 kg

1. Inga Mikštaitė (Lietuva)

2. Marta Luboš (Lenkija)

3. Erika Rukšėnaitė (Lietuva), Solmaz Zeynalli (Azerbaidžanas)

Iki 65 kg

1. Monika Zielinska (Lenkija)

2. Ivanka Deleva (Bulgarija)

3. Gyongyi Seregely (Vengrija), Tamar Bibileišvili (Gruzija)

Virš 65 kg

1. Andreea Merca (Rumunija)

2. Brigita Gustaitytė (Lietuva)

3. Sara Hagge (Švedija), Monika Ryžkovaitė (Lietuva)

Vyrai

Iki 65 kg

1. Andrejus Zinčenka (Gruzija)

2. Eminas Ismaillis (Azerbaidžanas)

3. Ivanas Fernandezas (Ispanija), Ziyafatalla Samizada (Švedija)

Iki 75 kg

1 Oleksandras Svynarenka (Ukraina)

2 George Suciu (Rumunija)

3 Gintas Gervelis (Lietuva), Zalanas Karczubas (Vengrija)

Iki 85 kg

1. Valerijus Dimitrovas (Bulgarija)

2. Salahatas Hasanovas (Azerbaidžanas)

3. Ihoris Kotliarevskis (Ukraina), Jakubas Tecza (Lenkija)

Iki 95 kg

1. Maciejus Mazuras (Lenkija)

2. Juras Sokolovas (Lietuva)

3. Kostiantynas Inozemcevas (Ukraina), Adamas Davidas (Vengrija)

Virš 95 kg

1. Eventas Gužauskas (Lietuva)

2. Brianas Jakobsenas (Danija)

3. Andrasas Davidas (Vengrija), Anatolijus Žuravelis (Ukraina)

Pasveikino prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino sportininkus S. Venckutę, I. Mikšaitę ir E. Gužauską puikiai pasirodžius Vroclave, Lenkijoje, vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate ir laimėjus aukso medalius.

Pasak šalies vadovės, tai garbingas atpildas už ištvermę, ryžtą ir atkaklias treniruotes, siekiant tikslo, teigiama prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Prezidentė taip pat pasveikino ir visą šalies komandą, tarp visų kitų komandų  pademonstravusią išskirtinį kovingumą ir taip pat laimėjusią sidabro bei bronzos apdovanojimus.     

Šalies vadovė palinkėjo, kad šios pergalės įkvėptų sportininkus toliau garsinti Lietuvos vardą ir būsimuose čempionatuose vėl kopti ant aukščiausių pakylų.

Į geriausių metų kiokušin karatė kovotojų titulą pretendavo po 6 sportininkus, o savo nuomonę rinkimuose pareiškė ir visuomenė, ir specialistai. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad geriausiųjų titulai atiteko Ingai Mikštatei ir Eventui Gužauskui.

I.Mikštaitė renginio metu gavo ir specialų prizą už trigubą triumfą, nes Europos čempione tapo jau trečius metus iš eilės. Be to, ir vien 2016-aisiais ji būtent tiek kartų tapo laimėjo Senojo žemyno čempionatus. Patyrusi kaunietė iš pradžių laimėjo Europos žemyno čempionatą Tbilisyje, kuriame buvo kovojama 4 svorio kategorijose, vėliau triumfavo Belgrade vykusiame 9 svorio kategorijų čempionate, o metus užbaigė pergale Sofijoje vykusiame absoliučios svorio kategorijos turnyre.

Antrąją vietą geriausios kovotojos rinkimuose užėmė Gabija Gudeliauskaitė, trečia liko Rita Pivoriūnaitė.

E.Gužauskas šiemet tarptautinėje arenoje taip pat džiaugėsi absoliučios svorio kategorijos Europos čempiono titulu, o geriausiųjų rinkimuose jis pranoko Tbilisyje Europos čempionu tapusį Valdemarą Gudauską ir dukart trečiąją vietą Europos čempionatuose šiemet užėmusį Edgardą Sečinskį.

Papildomas - dvigubo čempiono - prizas buvo įteiktas V. Gudauskui, kuris Europos čempionu šiemet tapo antrą kartą iš eilės.

Geriausio metų trenerio titulas vėl atiteko I. Mikštaitės treneriui Gediminui Varkalai, o naujas apdovanojimas – Metų perspektyviausiojo trenerio - buvo įteiktas V. udauską treniruojančiam Aivarui Dadurai.

Pastarasis treneris, atsiimdamas prizą, šypsodamasis pademonstravo ryžtą ir išreiškė viltį 2017-aisiais vėl sulaukti įvertinimo. Tik A.Dadura tikisi darbais pasiekti, kad kitąmet būtų išrinktas jau ne perspektyviausiu, o tiesiog geriausiu, treneriu.

Taip pat buvo paskelbti ir apdovanoti geriausi jaunieji kiokušin karatė kovotojai. Jaunimo (iki 22 metų) kategorijoje jais tapo Brigita Gustaitytė (Vilniaus „Budora“; treneris – Donatas Imbras) ir Arnoldas Grevas (Kaunas „Ichiban“), o tarp jaunių (iki 18 metų) buvo pagerbti net 5 sportininkai: Raminta Makackaitė (Marijampolės „Tornadas“; Valius Rudys), Monika Tydikaitė, Monika Ryžkovaitė, Laurynas Vaičikauskas ir Gytis Ruzgys (visi – Klaipėdos „Shodan“; Lukas Kubilius).

Renginio metu, tradiciškai, atsirado vietos ir linksmoms nominacijoms. Vienas linksmiausių kiokušin karatė bendruomenės narių marijampolietis Rimantas Lekeckas prizą už Metų „susiklostymą“ įteikė Jonui Eimontui, kurį galima vadinti vieninteliu sportininku, varžybose įveikusiu nenugalimojo bulgaro Valerijaus Dimitrovo barjerą. Tiesa, bulgaras absoliučios svorio kategorijos čempionate su lietuviu į kovą stoti tiesiog negalėjo dėl traumos. Metų keliautojo prizas atiteko klubo „Stoikas“ vadovui, sporto medikui Gediminui Tankevičiui, kuris šiemet spėjo aplankyti (kartais – su nuotykiais kelionėse) visus čempionatus, kuriuose dalyvavo lietuviai, ir padirbėti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Trečiasis apdovanojimas – Metų mokytojos – atiteko I.Mikštaitei, derinančiai karatė kovotojos ir trenerės kelią su darbu vaikų darželyje. Na o Lietuvos rinktinės siela buvo paskelbtas Antanas Klibavičius.