Į LIETUVĄ ATVYKS TAIVANO DIPLOMATIJOS VADOVAS, SUSITIKS SU ŠALIES PARLAMENTARAIS

Tęsdamas vizitą Baltijos šalyse, į Lietuvą ketvirtadienį atvyks Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U).

Jis lankysis Seime, kur susitiks su Taivaną remiančiais parlamentarais. Lietuvos vadovai, užsienio reikalų ministras susitikti su Josephu Wu neplanuoja.

„Aptarsime bendradarbiavimą – tiek ekonominį, tiek investicijas abiejų pusių. Mes matome galimybes dar neišnaudotas. Iš esmės mes labai norėtume pasiūlyti Taivanui, kad Lietuva būtų vartai į Europos Sąjungos rinką“, – BNS trečiadienį sakė parlamentinių ryšių su Taivanu grupės vadovas Matas Maldeikis.

Anot jo, taip pat ketinama aptarti saugumo situaciją Ramiojo ir Indijos vandenynų regione.

„Turime prisitaikyti ir išnaudoti galimybes, kurias mums teikia nauja realybė“, – sakė parlamentaras.

Turime prisitaikyti ir išnaudoti galimybes, kurias mums teikia nauja realybė.

Susitikime su Josephu Wu dalyvaus ir grupės narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

„Džiaugiuosi, kad Lietuva tampa „technodemokratijų“, kaip tai įvardijo JAV valstybės sekretorius, lydere ir centru, kuriame reguliariai susitinka įvairios pasaulio demokratijos, susiduriančios su vis didesne „technoautokratijų“ agresija“, – BNS sakė politikas.

„Turime telkti patirtį ir jėgas prieš blogio ašį, kuri yra viena ir ta pati, taip pat ir ekonomikoje, nes šiuo metu kovojama ne tik ginklais, bet ir technologijomis, o mums Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra ir ekonominės ateities ir išgyvenimo regionas“, – pridūrė jis.

Vengia užuominų apie Taivano pripažinimą

Ketvirtadienį vakare Taivano diplomatijos vadovas dalyvaus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM) organizuojamame Demokratijos ateities forume.

Čia renginio atidarymo kalbą sakys ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau URM nurodo, jog dvišalis Lietuvos ir Taivano diplomatijų vadovų susitikimas nėra suplanuotas.

„Mes laikomės vienos Kinijos politikos, kuri implikuoja, kad oficialių kontaktų nepalaikome“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis teigė neplanuojantis susitikti su ministru nei oficialiems, nei neoficialiems pokalbiams ir dalyvausiantis skirtingose diskusijų sesijose.

Šiame renginyje dalyvauja demokratijos aktyvistai ir gynėjai iš viso pasaulio. Kaip BNS nurodė TSPMI, „kai kurie jų dėl savo veiklos susiduria su saugumo iššūkiais namuose, todėl renginio programa prieinama tik renginio dalyviams“.

Prezidento Gitano Nausėdos, premjerės Ingridos Šimonytės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atstovai BNS informavo, kad jie su Taivano ministru susitikti neplanuoja.

Politologai sako, kad šalies vadovai ir vykdomosios valdžios pareigūnai su Josephu Wu nesusitinka, nes vengia Kiniją erzinančių užuominų apie Taivano kaip valstybės pripažinimą.

Kaip BNS sakė Rytų Europos studijų centro ekspertas, TSPMI docentas Konstantinas Andrijauskas, Lietuvos lyderiai, nesusitikdami su Taivano užsienio reikalų ministru, siekia išlaikyti „bent kažkiek manevro“, kalbant apie santykius su Kinija.

„Matyt, nėra noro per daug draskyti akių, – kalbėjo politologas. – Vyriausybė nori tam tikro balanso, nes reikia suprasti, kad situacija nėra normali, kurioje atsidūrė Lietuva, kai faktiškai nėra savo ambasados vienoje iš svarbiausių pasaulio valstybių ir nėra pačių ambasadorių abejose sostinėse.“

Pasak jo, norint normalizuoti Lietuvos ir Kinijos oficialius santykius, susitikimas su Taivano diplomatijos vadovu tam nepadėtų.

2021 metais Vilniui leidus Taibėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje, šis žingsnis sukėlė Kinijos nepasitenkinimą – Pekinas apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Nepaisant atidarytos atstovybės, Lietuva tikina, kad laikosi „vienos Kinijos“ principo. Pagal jį, yra tik viena suvereni valstybė pavadinimu Kinija, o Taivanas yra neatsiejama jo dalis.

Panašų į Lietuvos žingsnį šią savaitę žengė ir Estija.

Talinas paskelbė, kad leis Taivanui šalyje atidaryti nediplomatinę Taipėjaus atstovybę, siekdama paskatinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su savavalde sala, tačiau žada politiniuose santykiuose toliau laikytis „vienos Kinijos“ politikos.