Vilniaus bastėja atgis kitąmet?

Prieš daugiau nei ketverius metus pradėtas Vilniaus gynybinės sienos bastėjos remontas turi būti baigtas kitų metų kovą. Nors darbai esą vykdomi pagal grafiką, bėdų kol kas nepavyksta išvengti, tad terminai gali būti ir pakoreguoti.

Gelbėja agentūros lėšos

Šių metų gegužę tarp Vilniaus gynybinės sienos bastėjos rekonstrukcijos projekto vykdytojų buvo pasirašyta sutartis, kuri leido toliau tęsti darbus. Jų termino pabaiga – 2013 m. kovas. Kaip teigė Kultūros paveldo departamento atstovai, rekonstrukcija vykdoma pagal numatytą planą, todėl turėtų būti baigta numatytu laiku kitais metais.

Pradiniai bastėjos rekonstrukcijos darbai, kurie prasidėjo 2008 m., buvo finansuojami Kultūros paveldo departamento iš ES struktūrinių fondų lėšų. Departamento duomenimis, ta suma buvo beveik 8 mln. litų. Antras įnašas – apie 9 mln. litų – yra verslo agentūros, su kuria buvo pasirašyta sutartis.

„Labai norėjome gauti lėšų iš verslo agentūros, pirmiausia dėl to, kad bastėja yra įdomus turistinis objektas, antra – bijojome, kad nedingtų jau investuotos lėšos. Darbai nebuvo baigti, lietus, sniegas juk turi savo poveikį“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Pasak jos, datą, kada viskas bus baigta, lėmė sutarties su verslo agentūra pasirašymas. Pasirašius sutartį darbas turi būti padarytas per vienuolika mėnesių.

„Taigi iki 2013 m. kovo mes privalome baigti darbus. Bet tai yra gerai. Kadangi turime finansavimą, galime normaliai tuos darbus ir pabaigti“, – kalbėjo direktorė.

„Viskas pagal planą“

Šiuo metu, kaip teigė Kultūros paveldo departamentas, vykdomi archeologiniai tyrimai inžinerinių tinklų paklojimo vietose ir tęsiami įvairūs bendrastatybiniai darbai. Šiais metais dalis bendrastatybinių darbų jau įvykdyta: įrengti laiptai, perdanga, sanitariniai mazgai; įrengta dalis lauko ir vidaus inžinerinių tinklų, atlikti kiti darbai.

Per likusius mėnesius, iki sutarties galiojimo pabaigos, bus baigiami fasado ir vidaus restauracijos darbai, atliekami apdailos ir vidaus bei lauko inžineriniai darbai: rengiamos šildymo, vėdinimo, elektrotechninės, vandentiekio sistemos. Toliau tęsis ir bendrastatybiniai darbai: bus įrengiamos durys, grindys, mūras, pogrindžio kanalai, atraminės sienelės ir kt., tvarkoma teritorija.

Tiek Kultūros paveldo departamentas, tiek Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė tvirtino, kad darbai vyksta pagal numatytą planą.

„Mes ramiai ten darbuojamės. Po pertraukos, kai vėl gavome lėšų, tuos darbus ramiai ir pabaigsime“, – paklausta, ar nesusiduria su kokiomis nors bėdomis, atsakė muziejaus direktorė.

Viena bėdų – šildymo trasos

Tačiau projekto techninės priežiūros vadovas Gintaras Vėlyvis teigė, kad spręstinų bėdų yra. Viena jų – šildymo sistemos. Pasak jo, projektas yra senas, darytas prieš kelerius metus, o darbai toliau vykdomi pagal jį.

G.Vėlyvio teigimu, projektas turėtų būti koreguojamas, esant reikalui, vykdydami darbus, jie patys jį šiek tiek koreguoja.

„Tačiau iškilo toks klausimas: norėdami turėti šilumą, iš “Vilniaus energijos„ turėtume gauti šilumines trasas. Čia yra jų kompetencija. Jie pareiškė, kad daugiau kaip trejus metus trasos nebuvo eksploatuojamos, jos yra surūdijusios, reikės tvarkyti. To nėra nei sąmatoje, nei sutartyje. Visi raštai nusiųsti, tačiau kuo viskas baigsis, dar nežinome. Jeigu šilumos nebus, vėl iškils problemų“, – sakė projekto techninės priežiūros vadovas.

Kadangi projektas yra pasenęs ir koreguotinas, jei ką nors koreguoji, vadovo teigimu, tai jau yra pakeitimas. „O žinome, kad pakeitimams nė lito daugiau negausime. Taigi kai ko atsisakome, kai ką pridedame, kitaip tariant, vieną dalyką keičiame kitu, – dėstė G.Vėlyvis ir pridūrė, – visos trasos buvo “Vilniaus energijos„ atsakomybė ir jie viską darydavo savo lėšomis. Kiek žinau, dabar savivaldybė kelia klausimą, kad reikėtų atskirti trasas nuo “Vilniaus energijos„ ir perduoti kitai įmonei. Tai žinodami jie gali mus nutempti ne ten, kur reikia.“

Spręs atlikę bandymus

Muziejaus direktorė buvo kiek optimistiškiau nusiteikusi. Jos nuomone, dalį tų darbų turėtų finansuoti „Vilniaus energija“, nes iš verslo agentūros lėšų jie to padaryti negalės. „Tikiuosi, kad Vilniaus miestas ir “Vilniaus energija„ bus geranoriški. Objektas yra ne kur nors kitur, o Vilniaus mieste. Daugybę metų bastėja buvo visiškai netvarkoma, nes niekas tam neskyrė lėšų. Kalbant apie “Vilniaus energiją„, manau, ji yra turtingesnė įstaiga nei muziejus, taigi tikimės, kad ji prisidės“, – vylėsi B.Kulnytė. Jos nuomone, šią bastėją privaloma išsaugoti, nes ji veikiausiai yra vienintelė tokia išlikusi Vilniaus gynybinės sienos dalis.

„Vilniaus energijos“ atstovo spaudai Nerijaus Mikalajūno aiškinimu, liepos 11 d. iš projekto vykdytojų bendrovė gavo kreipimąsi, kad jie vėl norėtų atnaujinti šildymą, nes šių paslaugų prieš trejus metus buvo atsisakyta.

„Kadangi kreiptasi liepos 11 d., tai, deja, šiais metais pas mus neįtraukta į numatytų darbų sąrašą ir biudžetą“, – teigė N.Mikalajūnas.

Vis dėlto vilčių sulaukti šilumos dar šiemet bastėjos šeimininkai laidoti neturėtų.

Pasak N.Mikalajūno, šią trasą „Vilniaus energija“ buvo numačiusi tikrinti rugsėjį, bet dabar, sulaukę klientų pageidavimo prisijungti, tikrinimą atkėlė į ateinančios savaitės pradžią.

„Atliksime trasos hidraulinius bandymus, pažiūrėsime, kokia yra jos būklė po tų trejų metų, kai nebuvo naudota, ir tada su klientais spręsime, ieškosime visiems prieinamų variantų, ką toliau daryti“, – kad dar niekas nenuspręsta ir neigiamų atsakymų neduota, ramino bendrovės atstovas.

Istorija

Vilniaus bastėja, arba tiesiog Barbakanas, – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys tarp Subačiaus gatvės ir Vilnios upės – buvo pastatyta XVII a. pirmoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne. Miesto gynybai skirta bastėja susideda iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Friedrichas Getkantas. Tikslių žinių, kada buvo pastatyta bastėja, nėra. Manoma, ją pastatyti buvo nutarta po dramatiškų XVI–XVII a. politinių ir karinių įvykių.

Carinės administracijos pastangomis XIX a. pradžioje buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija paversta miesto šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti. Tik 1966 m. buvo pradėti bastėjos tyrimai ir atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis. 1987 m. bastėjoje atidarytas muziejus.