- Lietuviškoji „cancel“ kultūra - jei mums neparankus, šaliname
- COVID-19 mums parankus - kaip kitaip apsirūpinsime
- Pokyčiai po pokyčių - net nebespėjame suktis
- Naujas šūkis: būkime sąmoningi, saugokime save ir kitus
- Antroji valstybės valdžia - žiniasklaida: mes formuojame jūsų nuomonę
- Virtualios „grandinės“, varžančios žmogaus prigimtinę laisvę
Lietuviškoji „cancel“ kultūra - jei mums neparankus, šaliname
Jei kada galvojote, kad masinė cenzūra ir susidorojimas su kitaminčiais tai praėjusių kartų reikalas - klystate. Dabartinė karta taipogi susiduria su žodžio (ne)laisvės sąvoka. Bet gi ne tik tai - norima kontroliuoti ir mintis - mąstyti reikia „teisingai“. Kartais pasidaro net sunku suprasti, nuo ko ir kada viskas prasidėjo ir kaip įvyko tas lūžis, kol priėjome iki dabartinės situacijos. Galbūt labiau tinkamas apibūdinimas būtų, jog perėjimas į „naująjį režimą“ vyko palaipsniui, mums to nesuvokiant. Tad, kokie gi buvo tie tylūs režimo pokyčio ženklai, kurių, galbūt, nepastebėjome?
Kardinalus visuomenės atsibudimas prasidėjo pastebėjus ryškius autoritarinio režimo bruožus. Štai galime paminėti ir iš atminties dar nespėjusius išsitrinti įvykius kaip P. Vaineikio, A. Jakubausko, O. Vėbrienės pašalinimai iš pareigų. Buvęs Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionas P. Vaineikis pirmasis iš šios garsios trijulės pareiškė savo nepasitenkinimą LGBTQ+ „stumiama“ propaganda. Viešų mišių metu jis teigė nesuprantantis kaip galima „berniukams nebūti berniukais“ arba „mergaitėms nebūti mergaitėmis“. O garsiąją bendruomenę pavadino „iškrypėliais“.[1]
Turbūt daugeliui pamenamas ir iš pareigų atleistas Genocido centro vadovas Adas Jakubauskas. Prisiminkime kaip šis patyrė spaudimą ir mobingą visos šeimos atžvilgiu. Tada Seimo valdybos posėdžio metu buvo akcentuota, kad A. Jakubausko veikla netenkina 20-ties Genocido centro darbuotojų, o kiti 60 darbuotojų - vadovą palaikė.
Visgi, nepaisant daugumos palaikymo, A. Jakubauskas nuo pareigų buvo nušalintas ir teigė, kad patiria didelį spaudimą iš „leftistinių pažiūrų“ politikų:[2]
Tapau taikiniu ne dėl vadovavimo problemų, kaip buvo bandoma pūsti burbulą du mėnesius, o dėl to, kad atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui, be mokslinių įrodymų iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius.
Dar vienas neseniai įvykęs nušalinimas nuo pareigų buvo O. Vėbrienės - Aplinkos apsaugos departamento vadovė buvo atleista po to, kai užsitraukė Aplinkos apsaugos ministro S. Gentvilo rūstybę. Trintis atsirado po to, kai Olga siekė įgyvendinti pokyčius „kurie būtų sustiprinę aplinkosaugą ir patiems aplinkosaugininkams leidę dirbti tokiomis sąlygomis, kurias mums teikia XXI amžius“.[3]
Ir tai tik keli pavyzdžiai iš daugelio, kurių plačioji visuomenė taip ir liks nesužinojusi. Žinoma, „nuėmus“ neparankius, vieta ilgai tuščia neužsibūna - vietoje jų yra skiriami savi. Štai T. V. Raskevičius, B. Sabatauskaitė, E. Dobrovolska - net sunku patikėti, kokia galia slypi už vienuolikos Laisvės partijos mandatų, kurie savo „menka“ įtaka tuoj lenks daugumą. Vis dėlto, jaunimas, kovojantis už skaidrumą valstybės valdyme, pats, deja, neatsisako „privilegijų“.
Išties, keista, kad svarbius postus valstybėje užima tie žmonės, kurie siunčia atitinkamą „žinutę“. Kokia ji? Ar tai, kad „mes padarysime taip, kaip turime, o jūs manysite, kad jūs tai padarėte“, ar savo galios parodymas? Keista ir tai, kad žinutė labai vienpusė - „į mūsų daržą akmenų nemesit, nes mes esame jautrūs ir pažeidžiami. Kadangi jūsų daug, mes pasinaudosime ne akmenimis, o savo artilerija“.
Tai panašu į V. Čmilytės-Nielsen mėgiamų šachmatų sportą - kad laimėtum, kartais reikia pasirodyti silpnesniu ir prašyti gailesčio. Na, galime paminėti ir balandžio mėnesį įvykusį „Kangoo Jumps“ skandalą, kurio epicentre buvo ne kas kitas kaip Petras Gražulis.
Panašu, kad džiūgauja kam reikia - bet ar toks „fobiškas“ turi būti pavyzdys? Kaip keista, kad reikalaujantys daugiau teisių atima tas teises iš kitų. P. Gražulio teigimu, tai buvo protesto akcija prieš uždarytus sporto klubus. Na, tokiu atveju, galime tik reikalauti paaiškinimo, kodėl P. Gražulio vaizdo klipe šokę asmenys buvo atleisti iš pareigų, o A. Armonaitė kitą Seimo narį pavadinusi „šūdo gabalu“ buvo nenubausta.
Buvęs „Kangoo Jumps“ darbuotojas T. Romeika teigė, kad net nebuvo suteiktos galimybės pasiaiškinti, esą net nebuvo pasiteirauta, ar tikrai taip buvo padaryta, ar daina tikrai tokia buvo. Anot garsiosios Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės, P. Gražulis kartu su komanda galimai pažeidė Lygių galimybių įstatymą.[4]
Tikrai taip. Lygių galimybių įstatymą galimai gali pažeisti tik paprasti mirtingieji, kurie nori turėti savo žodžio laisvę ir ją reikšti. Kiek anksčiau žodis „pederastija“ dar nebuvo įžeidimas, dabar - jau yra.
Tiesa, balandžio 14 d. VLKK priėmė sprendimą, kad žodis „pederastas“ yra nebevartotinas nei leidyboje, nei visuomenės informavimo priemonėse, nei komentaruose ar viešajame gyvenime. Galutinai nuspręsta, kad šis žodis turi įžeidžiančią potekstę.[17]
D. Kepenis - Seimo narys, besilaikantis savojo „fronto“. Ne naujiena, kad šis dažnai išreiškia savo neigiamą nuomonę apie vakcinaciją ir privalomus testus nuo COVID-19. Būtent dėl savo tvirtos laikysenos Kepenis spėjo užsitarnauti ne tik politikų, bet ir politologų neigiamą nuomonę. Todėl net buvo išsireikšta, kad Seime reikalingas „virtualus policijos patrulis“.[5] Turbūt tam, kad Seime esanti mažuma bijotų pasakyti paskutinį žodį į kurį ir taip niekas neatsižvelgia. Teisingai - palikime tik tuos, kurie neprieštarauja - posėdžiai vyks daug sklandžiau.
COVID-19 mums parankus - kaip kitaip apsirūpinsime
Tam, kad formuoti visuomenės nuomonę, jau senai aišku - pasitelkiama žiniasklaida. Tik šį kartą puikiai pasinaudota pandemine situacija tai informacijai skleisti. Valstybinis sveikatos stiprinimo fondas praneša, kad vykdomas konkursas ir laukiamos paraiškos gauti finansavimą projektui „Koronaviruso (COVID-19) informacijos sklaida šalies žiniasklaidos priemonėse“, kuriam iš 2020 m. biudžeto buvo skirtas net 500 000 eurų finansavimas.[29]
Sveikatos stiprinimo fondas praneša, kad šiai kampanijai yra skiriama 782 757,40 Eur iš 2021 metų Valstybinio
visuomenės sveikatos stiprinimo fondui skirtų lėšų. Taipogi pabrėžiama, kad „bent vienos tautinių mažumų žiniasklaidos priemonės dalyvavimas kiekviename šios dalies konsorciume būtų vertinamas kaip privalumas“.[6] Projektų įgyvendinimo trukmė - iki 2021 m. gruodžio 7 d.
Kai valstybė ir taip skolose, svarbu paminėti, kad po kritikos informaciniam projektui „Petys už laisvę“, A. Dulkys informacinei COVID-19 sklaidai gavo papildomus 3,3 mln. Eur[9], kurios bus skirtos informacinei, atsiprašome už išsireiškimą, propagandai. Na, nejaugi paliksi visuomenę neinformuotą apie mirtiną virusą ir leisi savivaliauti?
Nepamirškime ir 2020 metų informacinės sklaidos siekiant „kovoti su COVID-19 infekcijos padariniais“. Jei valstybei trūksta pinigų - irgi ne problema - galima pasiskolinti. Čia galime priminti ir, panašu, besikartojantį ciklą - 2008 metais taipogi valdant konservatoriams, šalyje kilo didelė ekonominė krizė. Buvo skolinamasi milžiniškomis palūkanomis ir net nebandoma derėtis.
Šiuo metu valstybė patiria nemažų finansinių sunkumų - 2008 m. krizės laikotarpiu valstybės BVP deficitas siekė 9,1 proc., o 2020 m. jis virto net 10,9 proc. BVP deficitu.[7] 2019 metais valstybės išlaidos siekė 16 mlrd. 894 mln. Eur[8], tai buvo net 1 mlrd. 483 mln. Eur daugiau nei 2018 metais. Įdomu bus pamatyti 2021 metų skaičius.
Kad Lietuvoje vyksta tylus konstitucinis perversmas, turbūt abejonių neturėtų kilti, ypatingai po prezidento institucijos nuvertinimo, kuomet TS-LKD partijos nariai nori „paimti“ Prezidento instituciją į savo rankas ir užsienio politiką į rankas perduoti gerbiamai Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei.
Netgi G. Nausėda tame įžvelgia ne tarnystę visuomenei, o priešingai, grubų atėjimą į valdžią savo poreikių tenkinimui:[10]
Pakeitimai yra tokie, kurie būtų naudingi arba palankūs konkrečioms partijoms. Dar blogiau, kad įkaitu tampa mūsų svarbiausias dokumentas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Iš karto šitiek pakeitimų, vienu metu, juo labiau tokių pakeitimų, su kuriais nesutinka didžioji tautos dalis, kuri Konstituciją savo sprendimu ir priėmė. Tai nėra priimtina, tai nėra teisingas kelias.
Galime tik girdėti ir matyti kaip apibūdinamas dabartinis valdymas - jis net sulyginamas su Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Džong Uno valdymu. Gerbiamos I. Šimonytės reikia atsiklausti, ar galėsime tik atlikę COVID-19 testą vykti vakarieniauti.[11]
Ir tai - ne vienintelė konservatorių puota. Panašu, kad šie yra pasiruošę atiduoti bet ką, kad tik visą valstybės įtaką turėtų savo rankose. Net ir savo sąžinę. Tautiečiai žvalgosi per petį į Baltarusiją kaip šie gali gyventi su vienu prezidentu 27 metus, bet nemato elementariausių pavyzdžių, kuomet net ir miestų merai bet kokia kaina siekia išlikti prie pjedestalo.
Puikus to pavyzdys - buvęs Kauno meras, TS-LKD politinei partijai priklausantis A. Kupčinskas. Kauno miesto meru jis išbuvo 8 metus, deja, trečiosios kadencijos taip ir negavo, kadangi miesto mero rinkimai buvo perleisti į žmonių rankas. Todėl A. Kupčinskas inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl merų rinkimų iniciatorių ir jį laimėjo.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad prieš šešerius metus į žmonių rankas atiduoti merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tad norint išlaikyti esamą tvarką, būtina pakeisti pagrindinį šalies teisės aktą. O kad priimti pataisą Seime, būtinoji sąlyga yra ta, kad už ją dukart balsuotų ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141.[12]
Na ir prie to pačio gal dar reiktų panaikinti vienmandates. Tik, anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologės prof. Ainės Ramonaitės, vienmandačių panaikinimas naudos konservatoriams neatneštų - priešingai, tai labiau būtų naudinga tokiai kaip Laisvės partijai ar Liberalų sąjūdžiui.[13]
Visuomenė jau bunda - A. Gedvilas jau perdavė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, pasirašytą 50 Seimo narių. A. Gedvilo teigimu, ši valdančioji koalicija išsiskiria savo arogancija, dialogo su visuomene nevedimu ir jos supriešinimu. Ar pavyks iš to „išlošti“ - jau kitas klausimas. Kol KT bus tokie konservatoriams palankūs teisėjai kaip D. Žalimas, vargu, ar ką nors pešime.
Panašu, kad visi keliaujame atgal į pogrindį - kaip senais „gerais“ Brežnevo laikais. Jeigu nori gyventi, turi išmokti slėptis, jeigu nori būti geras - būk vargšas.
Pokyčiai po pokyčių - net nebespėjame suktis
A. Armonaitė nesenai pateikė naują planą „Naujos kartos Lietuva“, kuriame saldžiai išdėstė savo siekiamybes Lietuvai. Tarp jų - skaitmeninė darbotvarkė bei inovacijų skatinimo sistema. A. Armonaitės teigimu, skaitmeninė darbotvarkė padės užtikrinti atvirus duomenis, kuriais žmonės galės naudotis kurdami savo verslus, dirbtinio intelekto vystymą („Siri“ ir „Alexa“ veikimas lietuvių kalba), inovatyvius viešuosius pirkimus, spartesnį 5G ryšio vystymą bei valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarką.
Tiesa, viso to kaina - nei didelė, nei maža - 2,225 mlrd. Eur iš Europos atsigavimo fondo. Na, ir kas mokės už visą šią nerealią valstybės pažangą, kai tas sumas ateis laikas grąžinti? Ne, tikrai ne Lietuvos piliečiai ir jų vaikai.
Kitas, buldozeriu stumiamas pokytis - imuniteto pasas. Šio norimo įvesti dokumento absurdiškumas pasireiškia nuo pat pradžių - norima atimti Konstitucines teises žmogui, neturinčiam šio skaitmeninio sertifikato. Tiesa, paminėkime ir tai, kad:[14]
- Paskiepyti asmenys nėra 100 proc. apsaugoti nuo viruso ir gali tapti „tyliaisiais“ jo nešiotojais;
- Po skiepo ar persirgimo COVID-19 susiformavę antikūnai nereiškia, kad ateityje organizmas bus apsaugotas nuo pakartotinio susirgimo ar galimų viruso mutacijų;
- COVID-19 testo atsakymai gali būti ribotai tikslūs - tiek klaidingai teigiami, tiek klaidingai neigiami. Taipogi atlikus testą nėra garantijos, kad „čia pat“ nebus užsikrėsta.
Tad teiginys, kad paskiepytas žmogus viruso nebeperneša, yra paremtas ne mokslo įrodymais, bet tikėjimu. Žinoma, tikėti kažkuo yra geriau, nei netikėti niekuo. Bet ar remiantis tikėjimu galima atimti iš žmogaus jo Konstitucines teises? Čia labiau tiktų tikslas sukurti burbulą „apsaugotų“, kurie nebesisaugos, o virusas toliau sėkmingai plis šio paso neturinčių žmonių laisvių sąskaita. Ne bėda - visus sutestuosime, gausime baisų skaičių ir tegyvuoja drakonas!
Prisiminkime ir oficialų SAM pripažinimą, kad galimybė platinti virusą išlieka net ir pasiskiepijus. Štai Nacionalinio vežio instituto onko-imunologas Marius Strioga teigė, kad net ir paskiepyti žmonės, bendraudami su kitais žmonėmis turintys laikytis ribojimų: dėvėti apsaugines kaukes, naudoti kitas apsaugos priemones.[15]
„Pokyčiai po pokyčių“ - ne tik fizinėse galimybėse, bet ir mintyse. Ar kada pagalvojote, kad jums bus liepiama mąstyti teisingai? Štai, minčių policija - puikus to pavyzdys. Neseniai Laisvės frakcija inicijavo projektą dėl administracinių nusižengimų ir baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su administracine atsakomybe už neapykantos kalbą. Visai neilgai trukus ir visuomenei vis garsiau pradėjus apie tai kalbėti - ši iniciatyva buvo atsiimta argumentuojant, kad „visuomenėje dar reikia platesnės diskusijos“.
Kaip E. Dobrovolska teigė, „jautrių grupių apsauga nuo neapykantos kurstymo yra mūsų, kaip visuomenės pareiga“.[16]. O ką daryti, jei mes irgi jautrūs? Ar mums taikomos kokios nors išimtys? Turbūt daugelis pamena reportažą, kuriame buvo kalbinama Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė ir neatsakė nei į vieną užduodamą klausimą dėl neapykantos kalbos.
Kuomet kalba pasisuko apie žiniasklaidą, kaip teigta iniciatyvoje: „tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė <...>“, laisviečiai, matyt, greit suprato, kad tokios pataisos jiems nebus palankios, nes cenzūruos ir žiniasklaidą.
Na, kaipgi mūsų brangioje Lietuvoje ir be dviprasmybių - štai Lygių galimybių kontroliere išrinkta Birutė Sabatauskaitė jau praeitais metais parodė „puikų“ pavyzdį kaip gerbti lygias teises. Praeitų metų vasarą B. Sabatauskaitė prie JAV ambasados vykusiose eitynėse priėjo prie oponentų ir nuplėšė oponuojančios pusės plakatą. O prie to dar ir susikivirčijo su A. Genovaite Astrauskaite, esą ši, būdama mokytoja, turėtų apgalvoti savo šiuos veiksmus. O Birutė - neturėtų?
Pati B. Sabatauskaitė pasisakė už tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimai turėtų būti neskundžiami. Ar šis sprendimas tikrai parodytų lygių galimybių atstovavimą? Ar labiau lygių nei lygios?
Ta pati Birutė pasisakė, kad dar 1837 m. pirmą kartą publikuota viena žymiausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“ yra teisių pažeidimo įrodymas ir baisus kūrinys, kurį, rodos, reikia uždrausti:[18]
Ši pasaka yra apie moterį, kuri išteka už „užsieniečio“ princo, jos broliai, pasinaudoję vaiku, tą „užsienietį“ princą gudrumu išsivilioja iš rūmų ir nužudo.
Naujas šūkis: būkime sąmoningi, saugokime save ir kitus
Šį šūkį net galime įtraukti į prasidėjusio naujojo dešimtmečio ateities vadovėlius. Kaip ankstesnių autoritarinių režimų šūkiai, taip ir šis, pateisinantis bet ką ir bet kada. Tai - puikus pretekstas išvengti mums nemalonių situacijų. Jei nenorite lankyti anytos - ne bėda. Pasakykite jai, kad esate sąmoninga ir saugote ne tik save, bet ir ją.
Senjorai raginami skiepytis ir taip apsaugoti save nuo COVID-19 viruso. Pagal oficialius statistinius duomenis, 60-70 m. amžiaus grupėje šiai dienai jau yra paskiepyti 152 945 asmenys, o 70-80 m. amžiaus grupėje - net 226 124.[19]
Nepamirškime ir graudžiųjų kampanijos „Petys už laisvę“ reklamų - jei nežiūrite televizijos ar nesekate žiniasklaidos - ne bėda - pasieksime jus parduotuvėje vietoje muzikinio fono. Kadangi reklaminės kampanijos taip įkyriai peršamos, tikėtina, kad daugelis žmonių, neatlaikę psichologiškai palūžta. Na, juk ne veltui tam skirti keli milijonai eurų?
Tačiau, svarbu paminėti, kad programėlė „Korona STOP“, kainavusi beveik 30 000 Eur, visgi, pripažinta, kad nepasiteisino. Taigi, net pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys viešai prasitarė, kad tokio tipo programėlė nebuvo pats geriausias sprendimas:[24]
Aš toks jau esu, kad sąžiningai viską sakau. Jei kalbant atvirai – ne. Aš manau su ta programėle nebuvo geriausias mūsų sprendinys. Manau, kad po šitos pandemijos, po šito etapo, kai žiūrėsime į ateitį, galime padaryti daug pamokų.
Prie to pačio dar Seime nesenai pradėtos diskusijos apie pensijinio amžiaus ilginimą iki 72 metų. Pavyzdžiui, analizuojant oficialiosios statistikos portalo pateiktus 2019 m. duomenis apie vidutinę Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę, matome, jog 70 metų sulaukęs žmogus dar vidutiniškai nugyvens 14,50 metų.[20] Ar tikrai dauguma sulauks tokio amžiaus - sunku pasakyti, bet, matyt, to ir siekiama. Geriau pasiskolinkime pinigus COVID-19 informacinei sklaidai.
Antroji valstybės valdžia - žiniasklaida: mes formuojame jūsų nuomonę
Ar kada pagalvojote, kad į dalykus žiūrėtumėte visiškai kitaip, jei ne žiniasklaida? Šis visuotinis informacinės sklaidos ginklas geba ne tik pakeisti mūsų požiūrį iš „juodo“ į „baltą“, bet ir nepriimtinus visuomenei dalykus formuoti kaip normą. Aš taipogi formuoju jūsų mąstymą. Peržvelkime kelias pagrindines šiandienos temas: skiepai išgelbės pasaulį, kai kur galime net matyti atskiras rubrikas, tokias kaip „erkės puola“.
Antivakseriai - tai tautos priešai, jie platina ligas, kuriomis net neserga ir užuot dirbę, jie kasdien mąsto, kokią čia ataką suorganizuoti. Antivakserių ataka gali pasigirti ir Santariškių liftas - jame antivakserės raudonomis lūpomis buvo užpulta skiepytis vykusi moteriškė. Aukšto meistriškumo žurnalistiniame tyrime buvo paminėtas kelių sekundžių vakserės ir antivakserės dialogas kylant liftu aukštyn skiepytis ir leidžiantis žemyn. Paslaptingoji moteris raudonomis lūpomis rėžė:[21]
Važiuojate skiepytis? Tai nebijote? Drąsuolė!
„Nukentėjusiosios“ nuo antivakserių atakų teigimu, prieš skiepą ji buvo sulaukusi net dviejų skambučių iš Santaros klinikų darbuotojų bei savanorių, besiteiraujančių, ar tikrai ji nori skiepytis. Negana to, sukaupusi jėgas ir atvykusi, moteris turėjo ne tik kęsti moters raudonomis lūpomis kalbas, bet ir pasiskiepijusi sugebėjo vėl tame pačiame lifte susidurti su ta pačia moterimi, kuri vėl nedavė ramybės savo kalbomis apie skiepo greitį ir savo vakarykštę patirtį, po kurios net teko pačią gaivinti.
Visgi, istorijos dalyvė teigė, jog agitavimas prieš skiepus valstybinėje poliklinikoje per patį skiepijimo įkarštį nebuvo leidžiamas.
Taigi, panašu, kad greitu metu COVID-19 pražudys pasaulį. Šis virusas plinta nenumaldomai greitai. Žiniasklaidoje. Tas jo plitimas išties mums labai brangiai kainuoja, kas gi laukia mūsų ateityje?
Vienas iš aspektų - sveikatos sistemos griūtis. Sako, kad dauguma medikų - pensininkai, o jauni rezidentai - atiduodami. Nors jų ir labai trūksta, tačiau vis tiek rezidentūros vietos mažinamos.
Kas dar mūsų laukia? Nevaisingumas. Ar pastebėjote, kaip stipriai padaugėjo straipsnių apie nevaisingumą? Šiuo metu nevaisingumas paliečia kas šeštą porą arba apie 10-15 proc. porų. Nevaisingų porų skaičius Lietuvoje netgi prilyginamas Klaipėdoje gyvenančių asmenų kiekiui.[22] Net neabejojame, kad tokių porų vis palaipsniui daugės - mes tam jau ruošiami.
Kol vienoms poroms nepavyksta, kitos poros pasirenka nėštumo nutraukimą. Žinoma - tai labai delikatus kiekvienos poros sprendimas ir jis neturi būti smerkiamas. Bet žiniasklaida tai pradeda pateikti kaip įprastą kasdienybę - abortas tampa tas pats, kas išgerti tabletę nuo galvos skausmo. Todėl žmonės pradeda prisiimti vis mažiau atsakomybės ir jai atsiradus, su ja „susidoroti“ lengviausiais būdais.
Psichologės Julianos Lozovskos straipsnyje rašoma, kad Kalifornijos universitete buvo atliktas tyrimas, susijęs su moterų juntamais padariniais po aborto. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad net 90 proc. moterų abortas sukėlė palengvėjimą, 95 proc. moterų nurodė, kad tokio sprendimo priėmimas nesukėlė apgailestavimo. Sudėtingiausios emocijos buvo išgyventos tų moterų, kurioms abortas nebuvo atliktas dėl pernelyg vėlyvo nėštumo.[25]
Ar manote, kad tai - jau pabaiga? Deja. Mūsų laukia ir visiškas kompiuterizavimas, ką matome jau dabar - skaitmeniniai imuniteto pasai su QR kodais, kuriuos nuskaičius matomi visi duomenys apie asmens sveikatos būklę. Tie patys kodai naudojami ir norint kažkur įeiti ir tuose pačiuose oro uostuose. Panašu, kad gręžiamės į Kinijos kreditų sistemą.
QR kodai Lietuvoje nėra naujiena - pagal naująją tvarką perkant automobilį ir keičiantis jo savininkui, bus suteikiami 8 skaitmenų kodai. Kaip aiškinama: „kiekviena šalyje esanti ir nuosavybės teise Lietuvos gyventojui ar įmonei priklausanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK)".[23]
Netgi tie, kurie ypatingai palaikė dabartinius valdančiuosius, internete galime pamatyti kaip prašo „nušauti, nes už juos balsavau“. Žmonės jau seniai nebetyli. Internete netgi dalijamasi situacijų palyginimais. Dabartinė situacija sugretinama netgi su Amerikos indėnais, kurie buvo okupuoti Kolumbo ir už gerą elgesį, teisingą duoklės mokėjimą gaudavo žalvarinį medalį. Su šiuo medaliu indėnai buvo net trims mėnesiams atleidžiami nuo sankcijų.
Mūsų seneliai dar turėtų prisiminti laikmetį, kai buvo įvesti komjaunuolių pažymėjimai. Prisiminkime, kad mums irgi siūlomas „bilietas į laisvę“ - „žaliasis“ galimybių pasas. Nusipirkime sau teises, mielieji, mes to verti.
Jautri žydų tautos simbolika turbūt visiems taipogi žinoma. Dažnam kyla klausimas - kaip jie nesipriešino? Kodėl jie leidosi tam? Juk žydų tautos atstovų buvo milijonai, o štai šaudė į juos - vos keletas. Kodėl jie nesipriešino? Ar į pražūtį atvedė manymas, kad nesipriešinant ir paklūstant, viskas bus gerai? „Mums diržus vis veržė ir veržė, bet mes vis tiek tikėjome, kad viskas bus gerai. Iš lėto viską atėmė, bet viskas dėl mūsų gerovės, sakė. Būkime supratingi, sąmoningi ir saugūs, ir viskas bus gerai“. Ar tai nieko neprimena?
Net ir prieš didžiausią tautos tragediją būdavo išeidavo į gatvę vienas kitas „vienmarškinis“ ir rėkdavo, kas žmonių laukia, ragindavo kuo greičiau išvykti. Tačiau, ką žmonės tuo metu darė? Jie neklausė, tokius asmenis laikė kvailais bukapročiais. Dabar šiek tiek pasikeitė pavadinimas - juos laiko konspiracijų teoretikais. Žinoma, dabar jų gerokai padaugėjo, todėl suradome jiems vardus. „Plokščiažemiai“, „antivakseriai“, „foliniai“, „acto garintojai“, o naujausias - „homofobai“. Tai visi tie „kaimiečiai“ ir „plūgai“, kurie pažangos ir gerovės nesupranta, o primetamas naujas tiesas vis kvestionuoja
Taigi, nuo pradžių iki pabaigos žydų tauta rėmėsi prigimtine viltimi - jie galvojo, kad gal nėra taip blogai kaip jie galvoja ir visos blogybės - tik jų mintyse. Prigimtinis žmogaus patiklumas ir tikėjimas privedė prie to, ką jiems teko iškęsti. Netgi ir šios tautos atveju, viskas neįvyko per dieną - iš pradžių buvo keisti įstatymai, pagal kuriuos buvo drausta žydų tautos atstovams gyventi tam tikruose rajonuose ir tam buvo suteikta „karantino“ sąvoka.
Vėliau sekė getai, iš kurių pradžioje net nebuvo draudžiama išeiti. Vėliau už tai grėsė kalėjimas. Tik kaip pats paskutinis veiksmas buvo pradėtas masinis žudymas.
Virtualios „grandinės“, varžančios žmogaus prigimtinę laisvę
Kad buvo suklysta dėl tam tikrų aspektų, jau pamažu pripažįstama. Tačiau, kas galop prisiims visą atsakomybę už šį masinį nusikaltimą prieš žmoniją? Štai A. Dulkys jau pripažino, kad programėlė „KoronaSTOP“ visgi, nepasiteisino. Ši programėlė buvo sukurta, kad padėtų ja besinaudojantiems asmenims atsekti kontaktus su COVID-19 sergančiu asmeniu. Visgi, A. Dulkio teigimu, tokia programėlė „kokį dešimt kartų“ skiriasi nuo Skandinavijos šalyse veikiančių.[26]
Jei tai nepasiteisino - ieškome naujų būdų kaip prisirišti jus. Vienas iš jų - nekilnojamojo turto mokesčio didinimas na, ir naujasis Simono Gentvilo žadamas automobilių mokestis, kuris būtų mokamas kas metus, nes dabartinis mokestis „kuris mokamas tik parduodant ir registruojant taršų automobilį, neatspindi taršos - automobiliu gali naudotis eilę metų ir nemokėti už jo taršą“.[27]
Suprantat, kai už taršą susimoki, tai ji išnyksta. Turi seną „kibirą“, kuriuo važiuoji, kad kabintumeisi į gyvenimą ir esi baisus teršėjas. Kitos sau leisti nepajėgi, todėl moki mokestį, kurį susimokėjus oras švarėja. Sako, jei daug mokesčių susimokėsi, tai susimąstysi ir nusipirksi pagaliau sau „Teslą“. Tiesa, nepamirškime, kad mūsų aplinkos ministras siūlo padidinti mokesčius už gręžinius, gąsdina baudomis krizės metu.
Kaip ten sakė Švabas: „Nieko neturėsime ir būsime laimingi“. Važinėsime visuomeniniu transportu, būsime įpančioti į kreditorių, bankų nasrus, tuo tarpu neturėdami jokios privačios nuosavybės, bet kas mėnesį mokėdami duoklę ir baudas, jei kartais nepaklusime arba pamiršime paklusti, nes mūsų prigimtis diktuoja tai, kad esame laisvi.
Na ir nepamirškime rinktų tautos parašų dėl T. V. Raskevičiaus pašalinimo iš komiteto vadovų - buvo surinkta net 300 tūkst. piliečių parašų. Visgi, šie parašai gerbiamos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen neįtikino, esą peticijos nėra pasirašytos nei fiziniais, nei mobiliaisiais parašais, todėl „nėra galimybės patikrinti, ar tai yra autentiška ir, ar tie parašai yra galiojantys, ar vienas žmogus nėra pasirašęs daugiau kartų“.[28]
Deja, bet visas „cirkas“ ties tuo nesibaigė - jau netrukus A. Tapinas sugalvojo revanšą - inicijavo peticiją dėl peticijos prieš Raskevičių, skambiu pavadinimu: „Milijonas parašų: Pabudome ir Kelkimės“. Tiesa, A. Tapinas staigiai surinktų anti-parašų dėžes atnešė vos ant kelių pirštų.
Ir vyšnaitė ant torto - gerbiama Lietuvos premjerė I. Šimonytė informavo Tautą, kad jei mums ši valdžia nepatinka - po ketverių metų išsirinksime kitus. Kažkada teigusi, kad smulkus ir vidutinis verslas yra prioritetinės sritys gelbėjimui, vėliau gerbiama premjerė pasitaisė: „Kas atšaukus apribojimus ir pasikeitus paramos teikimo tvarkai negalės išgyventi, tas ir neišgyvena – tokie yra ekonomikos dėsniai“.
Galiausiai minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną I. Šimonytė paragino mylėti ir gerbti visus bei išsaugoti kiekvieno teises.
Į mokyklų koridorių gražinti netestuotieji vaikai, kurie į išleistuvių nuotrauką bus įdėti su „photoshop'u“, nes bendrai fotografuotis neleidžiama, matyt, turės keisti lytį, norėdami tos meilės ir lygybės paragauti. Bet atsakymų ir čia yra, nuo 14 su tėvų sutikimu, turbūt, bus galima nuspręsti, kad visgi, esi ne berniukas. Po šio gerbiamų Lietuvos valdančiųjų susirūpinimo žmonėmis, drakonui buvo galutinai uždėtas apynasris ir jis mirė. Šlovė naujam režimui!
